- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-12-13
- Bylos Nr.
- ATP-195-282/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-29-3-00619-2016-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginija Žindulienė
- Pareiškėjas
- K. R.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. L. ir A. C. T. Z. skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nutarties, kuria buvo patenkintas pareiškėjo K. R. skundas, o administracinės komisijos prie Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2016 m. liepos 5 d. nutarimas Nr. AN-10 administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikintas, byla nutraukta, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. R. Administracinės komisijos prie Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2016-07-05 nutarimu Nr. AN-10 administracinio teisės pažeidimo byloje (duomenys neskelbtini) buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 10 d. (už 4 administracinius teisės pažeidimus) galutine subendrinta administracine nuobauda – 150 Eur bauda be gyvūnų konfiskavimo už tai, kad jis (duomenys neskelbtini), Mažeikių mieste laikė ir laiko 9 bičių avilius nesilaikydamas nurodymo bičių avilius laikyti nurodytu atstumu 5 metrai iki besiribojančios žemės valdos. Ko pasėkoje 2016-05-08, apie 11.30 val., bitės sugėlė kaimynę R. L. į kaklo kairę pusę, o A. C. T. Z., bėgant nuo bičių, trūko dešinės kojos šlaunies raumuo. 2016-05-27, apie 18 val. R. L. bitės įgėlė į pakaušį, A. C. T. Z. minėtu laiku bitės sugėlė į įvairias kūno vietas. 2016-06-02, apie 18.00 val., R. L. bitės sugėlė kairės pusės krūtinę prie kaklo. Dėl to ji kreipėsi į medikus. 2016-06-12, apie 16.00 val., bičių į lūpą buvo sugeltas iš Kauno į svečius pas A. C. T. Z. atvykęs R. Č.
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017-02-10 nutartimi K. R. skundas netenkintas ir Administracinės komisijos prie Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2016 m. liepos 5 d. nutarimas Nr. AN-10 administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. R7-2813 paliktas nepakeistas. Teismas 2017-02-10 nutartyje padarė išvadą, kad Administracinė komisija prie Mažeikių rajono savivaldybės tarybos teisingai kvalifikavo K. R. padarytus pažeidimus ir už tai paskyrė nuobaudas.
Šiaulių apygardos teismas 2017 m. balandžio 18 d. nutartimi panaikino Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 10 nutartį ir grąžino bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
2017 m. rugsėjo 29 d. nutartimi Mažeikių rajono apylinkės teismas pareiškėjo K. R. skundą patenkino, administracinės komisijos prie Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2016 m. liepos 5 d. nutarimą Nr. AN-10 administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikino ir bylą nutraukė.
Šalies argumentai
Skundu R. L. ir A. C. T. Z. prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nutartį ir priimti naują nutartį – netenkinti K. R. skundo ir palikti Administracinės komisijos prie Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2016-07-05 nutarimą Nr. AN-10 administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nepakeistą.
Skunde nukentėjusieji R. L. ir A. C. T. Z. nurodo, kad Mažeikių rajono apylinkės teismas 2016 m. sausio 26 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pripažino, jog apeliantams žalą padarė būtent K. R. bitės. Teigia, jog ginčo dalykas yra tai, ar K. R. šiuo atveju taikytina Gyvūnų laikymo Mažeikių rajono savivaldybės gyvenamosiose vietovėse taisyklių (toliau – Taisyklių) 28 p. išimtis dėl minimalių atstumų aviliams iki besiribojančio žemės sklypo ribos netaikymo, taip pat nurodo, kad Taisyklių 28 p. vartojamos sąvokos turi būti aiškinamos ne tik lingvistiniu ir sisteminiu, bet ir teleologiniu (įstatymo tikslo) teisės aiškinimu. Apeliantai skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas, ar K. R. nepažeidė Taisyklių 27.1.3. p. reikalavimų, konstatavo selektyviai pasirinkdamas įrodymus ir juos interpretuodamas išimtinai K. R. naudai, t. y. vadovavosi Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 26 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2016 m. gruodžio 2 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. gruodžio 8 d. Lietuvos bitininkų sąjungos Mažeikių bitininkų draugijos pažyma bei suinteresuotų liudytojų bitininkų A. V., L. K. ir P. M. parodymais, tačiau nevertino apeliantų pateiktų įrodymų, o būtent 2016 m. kovo 12 d. fotonuotraukų, CD disko medžiagos su fotonuotraukomis bei liudytojų M. L. ir J. G. parodymų. Taip pat nurodė, jog Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 26 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), neturi prejudicinės galios nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą.
Skunde nurodo, jog teismas nepagrįstai VMVT surašytiems dokumentams suteikė didesnę įrodomąją galią, nei Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato pareigūno nustatytoms aplinkybėms bei išvadoms. Teigia, jog teismas privalėjo vertinti tai, ar visa K. R. žemės valda yra aptverta tvora ar apsodinta gyvatvore ne žemesne nei 2 metrai aukščio. Apeliantai skunde nurodo, jog teismas be pagrindo nesivadovavo 2017 m. gegužės 16 d. antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini). Teigia, jog siekiant nepažeisti Taisyklių 8.2. p. reikalavimų, K. R. privalėjo apsitverti sklypą tvora ir gyvatvore tinkamai, kuri privalėjo būti tanki ir sandari, bei nurodo, kad toks reikalavimas kyla iš Taisyklių 8.2. p. reikalavimų.
Taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis 2016 m. gruodžio 8 d. Lietuvos bitininkų sąjungos Mažeikių bitininkų draugijos pažyma bei kadastro žemėlapio ištrauka, kuriuose yra nurodyta, jog Kalnėnų rajone yra laikomos 85 bičių šeimos, nes abu dokumentai yra pasirašyti K. R. ir kitų suinteresuotų asmenų, o turėjo remtis patikimu dokumentu, t. y. Mažeikių VMVT raštu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog yra tik du bitynai su 8 bičių šeimomis, registruoti Kalnėnų rajone. Apeliantai skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių ir įrodymų nuoseklumo ir logiškumo, visų įrodymų visumos, t. y. nurodo, jog apeliantai buvo sugelti sistemingai kelis kartus, ką patvirtina medicininiai dokumentai, kad teismas nepagrįstai įvertino, jog apeliantus sugėlė ne K. R. bitės.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į R. L. ir A. C. T. Z. apeliacinį skundą K. R. prašo atmesti apeliacinį skundą ir Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 nutartį palikti nepakeistą.
Atsiliepimu į R. L. ir A. C. T. Z. apeliacinį skundą Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK nurodo, jog sutinka su nukentėjusiųjų pozicija ir prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nutartį ir priimti naują nutartį.
R. L. ir A. C. T. Z. skundas netenkinamas.
2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XII-1869 (toliau – Įstatymas), kuriuo patvirtintas nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o ATPK 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai, surašyti po 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta pagal Administracinių nusižengimų kodeksą. Administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o ATPK 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai, surašyti iki 2017 m. sausio 1 d. ir kurie buvo perkvalifikuoti vadovaujantis šio Įstatymo 4 straipsniu, teisena vyksta pagal Administracinių nusižengimų kodeksą (5 straipsnio 3 dalis). Kitais šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais atvejais teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK (5 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgus į tai, kad K. R. protokolai už administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 110 straipsnio 10 dalyje, surašyti iki 2017 m. sausio 1 d., jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus nėra pagrindo perkvalifikuoti, todėl vadovaujantis šio Įstatymo 4 straipsniu skundas dėl Administracinės komisijos prie Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2016 m. liepos 5 d. nutarimo Nr. AN-10 nagrinėtinas pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK normas.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 110 straipsnio 10 dalyje numatyta, jog Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovės ir apsaugos bei atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus, pažeidimas, dėl kurio atsirado žala asmens sveikatai ar turtui, – užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų su gyvūnų konfiskavimu arba be konfiskavimo.
Motyvuojamoji dalis
Iš bylos duomenų matyti, kad Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo 2016 m. birželio 22 d. surašytuose administracinio teisės pažeidimo protokoluose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad K. R. savo veiksmais sukeldamas grėsmę žmonių sveikatai, nesilaikė Gyvūnų laikymo Mažeikių rajono savivaldybės gyvenamosiose vietovėse taisyklių 8.2 ir 27.1.3 punktų reikalavimų. Būtent už šiuos minėtų taisyklių pažeidimus K. R. nubaustas 2016 m. liepos 5 d. nutarimu.
Dėl gyvūnų laikymo Mažeikių rajono savivaldybės gyvenamosiose vietovėse taisyklių punkto 27.1.3 reikalavimų pažeidimo.
Gyvūnų laikymo Mažeikių rajono savivaldybės gyvenamosiose vietovėse taisyklių 27.1.3 punkte nurodyta, jog bičių laikytojas, turintis bityną gyvenamojoje vietovėje, aktyvios bičių veiklos metu privalo užtikrinti, kad nuo įrengtų avilių, esančių bityne, būtų išlaikyti minimalūs atstumai, t. y. 5 m iki besiribojančios žemės valdos, kurioje yra gyvenamieji namai. Gyvūnų laikymo Mažeikių rajono savivaldybės gyvenamosiose vietovėse taisyklių 28 punkte nurodyta, kad minimalūs atstumo reikalavimai aviliams netaikomi, kai teritorija, kurioje jie įrengti, yra aptverta tvora arba apsodinta gyvatvore, ne žemesne kaip 2 m aukščio.
Atkreiptinas dėmesys, jog nei nutarime dėl administracinio teisės pažeidimo, nei surašytuose administracinių teisės pažeidimų protokoluose nėra nurodyta, jog K. R., laikydamas avilius su bičių šeimomis vieno metro atstumu nuo kaimyninio sklypo, būtų neaptvėręs savo sklypo teritorijos ne žemesne nei 2 metrų aukščio tvora, būtent inkriminuojamų administracinių pažeidimų padarymo metu.
Apeliantė skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino jos pateiktų foto nuotraukų bei vaizdo medžiagos, kurios buvo įrašytos į CD diską. Atkreiptinas dėmesys, jog skunde nurodyti apeliantės įrodymai yra nepatikimi. Pirmiausia, CD diske esančios nuotraukos, kuriose matyti ties tvenkiniu aptvertos tvoros dalis, failo sukūrimo data – 2016 m. kovo 12 d., o pirmojo pažeidimo padarymo laikas nurodytas beveik dviem mėnesiais vėlesnis – 2016 m. gegužės 8 d., todėl ši nuotrauka neįrodo faktinių aplinkybių, jog pažeidimo padarymo dieną tvoros dalis ties tvenkiniu buvo neužtverta. Taip pat byloje esantis CD diskas su vaizdo medžiaga, kurios vieno failo data yra pažymėta 2013 m. vasario 20 d., o kitų – 2016 m. rugsėjo 1 d., nesutampa su pažeidimų padarymo laiku, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais nesirėmė.
Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nesivadovavo liudytojų M. L. ir J. G. parodymais, nes jų nepatvirtina kiti, byloje surinkti įrodymai.
Nors apeliantai skunde nurodo, kad 2017 m. gegužės 16 d. antstolės Gretos Žutautaitės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. F17-07 nustatyta, jog K. R. sklypo juosiančios tvoros aukštis neatitinka taisyklių keliamų reikalavimų, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog minėtame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole yra nurodyti tik apytiksliai tvoros aukščiai, t. y. tik su prielaida, o be to, minimas faktinių aplinkybių konstatavimas atliktas beveik po metų nuo inkriminuojamų pažeidimų padarymo dienos, todėl nei šis, nei kiti byloje esantys įrodymai nepatvirtina, jog K. R. sklypą juosiančios tvoros aukštis neatitiko įstatymo keliamų reikalavimų būtent inkriminuojamų pažeidimų padarymo metu.
Atkreiptinas dėmesys, jog Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2016 m. gruodžio 2 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Jūsų 2016-11-07 pareiškimo“, nustatyta, jog K. R. turi bityno veiklai 2005 m. birželio 1 d. Valstybinės maisto ir veterinarinės tarnybos Mažeikių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos išduotą bityno pasą Nr. (duomenys neskelbtini), savo žemės sklype laiko 9 avilius su bičių šeimomis, žemės sklypo (27,7 arų) teritorija iš visų pusių aptverta tvora, atstumas nuo avilių iki kaimynų A. C. T. Z. ir R. L. sklypo tvoros yra apie 2 metrus. K. R. žemės sklypo dalis, kuri ribojasi su A. C. T. Z. ir R. L. žemės sklypu, kur pastatyti aviliai su bičių šeimomis, yra atitverta apie 4 m mūrine tvora (kaip statinys) ir iš kraštų apsodinta apie 3 m aukščio tujų gyvatvore, be to, bičių skraidymo metu bitynas papildomai iš kraštų aptveriamas apie 2,5 m aukščio tinklo tvora. Taip pat minėtame rašte nurodyta, jog K. R. bitynas yra įrengtas tinkamai, t. y. atitinka Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. A1-2073 patvirtintų Gyvūnų laikymo Mažeikių rajono savivaldybės gyvenamosiose vietovėse taisyklių ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2011 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. B1-27 patvirtintų Bitynų, bičių produktų ir bičių užkrečiamųjų ligų kontrolės reikalavimų nuostatas.
Nors Mažeikių rajono apylinkės teismas 2016 m. sausio 26 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pripažino, jog yra didelė tikimybė, kad A.C.T. Z. sveikatai žalą padarė K. R. laikomos bitės, o ne kitų bitininkų tame rajone laikomos bitės ar vapsvos, tačiau
asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodymų visumos pagrindu nustatoma, jog asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis, o visos abejonės aiškinamos traukiamo atsakomybėn asmens naudai.
Be to, pažymėtina, jog tame pačiame Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 26 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), yra nustatyta, kad K. R. laikomi aviliai atitinka Aprašo 36.1 punkte ir Gyvūnų laikymo Mažeikių rajono savivaldybės gyvenamosiose vietovėse taisyklių 28 punkte numatytus reikalavimus. Sprendime nurodyta, kad K. R. laikomi bičių aviliai iš vakarų pusės nuo A. C. T. Z. žemės sklypo yra atitverti jam priklausančia pavėsine, kurios aukštis apie 3,5 metrai, už jos einančiomis tujomis bei tinkline tvora, papildomai, iš šiaurės ir pietų pusių K. R. bičių aviliai atitverti tankaus plastiko tvora, kurios aukštis 2,10 metrų, ilgis 5 metrai iš abiejų pusių, o avilių laktos atgręžtos į K. R. žemės sklypo pusę.
Kadangi visuma byloje surinktų duomenų patvirtina būtent Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2016 m. gruodžio 2 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Jūsų 2016-11-07 pareiškimo“, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 26 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas faktines aplinkybes, o ne antstolės faktų konstatavimo protokole esančias aplinkybes, todėl daroma išvada, jog bylos duomenų visuma nepatvirtina, kad K. R. būtų pažeidęs Gyvūnų laikymo Mažeikių rajono savivaldybės gyvenamosiose vietovėse taisyklių 27.1.3 punkto reikalavimus.
Dėl gyvūnų laikymo Mažeikių rajono savivaldybės gyvenamosiose vietovėse taisyklių 8.2 punkto reikalavimų pažeidimo.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. (Lietuvos aukščiausiojo teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-30-2014).
Gyvūnų laikymo Mažeikių rajono savivaldybės gyvenamosiose vietovėse taisyklių 8.2 punkte numatyta, jog gyvūnų laikytojas privalo: užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui.
Iš byloje esančios 2016 m. gruodžio 8 d. pažymos matyti, kad Lietuvos bitininkų sąjungos Mažeikių bitininkų draugijoje 2016 m. įregistruotos Mažeikių m., Kalnėnų rajone laikomos bičių šeimos: O. T. (duomenys neskelbtini) – 9, A. T. (duomenys neskelbtini) – 4, L. K. (duomenys neskelbtini) – 5, A. I. (duomenys neskelbtini) – 5, K. R. (duomenys neskelbtini) – 9. Sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), kuri ribojasi su Kalnėnų rajonu, įregistruotos laikomos bičių šeimos: P. J. – 33, V. J. – 10 , B. V. – 10. Šioje pažymoje taip pat nurodyta, kad Kalnėnų rajone ir nuo 1 km iki 1,5 km nutolusiose namų valdose, 2016 m. duomenimis yra laikomos 85 bičių šeimos, taip pat, nurodyta, kad bitėms esant aktyvioms, ieškant žiedadulkių ar nektaro jos gali atskristi į bet kurią Kalnėnų namų valdą ar vandens telkinį (1 t.139 b. l.), byloje taip pat pateikta kadastro žemėlapio ištrauka, kurioje matyti pažymėti sklypai, kuriuose laikomos bitės (1 t. 14 b. l.).
Apeliaciniame skunde teigiama, jog minėta pažyma ir planas yra nepatikimi dokumentai, nes šiuos dokumentus galimai surašė pats K. R., kuris yra Lietuvos bitininkų sąjungos Mažeikių bitininkų draugijos narys ir juose esantys duomenys yra neteisingi ir kuriais teismas neturėtų remtis. Tačiau toks skundo argumentas tėra tik niekuo nepagrįsta prielaida. Be to, iš pačių apeliantų pateikto 2017 m. gegužės 16 d. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Mažeikių VMVT rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog be K. R. yra dar vienas įregistruotas bitynas adresu (duomenys neskelbtini), Mažeikiai, kuriame yra deklaruotos 8 bičių šeimos ir kuris yra arčiau kaip 1 kilometro atstumo nuo apelianto namų. Taigi, akivaizdu, kad Kalnėnų rajone, kuriame gyvena apeliantai, K. R. laikomos bitės yra ne vienintelės, todėl, esant duomenų, kad netoli nukentėjusiųjų gyvenamosios vietos bites laikė ne tik K. R., ir nenustačius, jog K. R. bites laikė pažeisdamas taisykles, nėra pakankamo pagrindo daryti išvadą, kad K. R. nesilaikė taisyklių 8.2 p. reikalavimų.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad nenustačius taisyklių 8.2 ir 27.1.3 punktuose numatytų reikalavimų pažeidimo, apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. L. ir A. C. T. Z. skundą dėl Administracinės komisijos prie Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2016 m. liepos 5 d. nutarimo Nr. AN-10 administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pagrįstai tenkino pareiškėjo K. R. skundą ir panaikino administracinės komisijos prie Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2016 m. liepos 5 d. nutarimą Nr. AN-10 administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir bylą nutraukė.
Kadangi kiti apeliacinio skundo argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsti bylos duomenimis, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nutartį palikti nepakeistą ir R. L. bei A. C. T. Z. skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.