Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Audronė Levinskienė, sekretoriaujant Ramunei Bulavaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. G., jo atstovei advokato padėjėjai D. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, administracine tvarka nebaustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. sausio 10 d. apie 15.40 val., Kaune, Karaliaus Mindaugo pr. 49 esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, įvykus eismo įvykiui, kurio metu buvo apgadinti G. G. vairuojamas automobilis Dodge G. C., v. n. (duomenys neskelbtini) ir L. P. vairuojamas automobilis VW Passat, v. n. (duomenys neskelbtini), nepasiliko eismo įvykio vietoje, nepranešė policijai ir iš įvykio vietos pasišalino. Šiais savo veiksmais G. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių 220 punkto reikalavimus ir padarė teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str.1d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. G. kaltės dėl padarytų pažeidimų nepripažino ir paaiškino, kad 2015 m. sausio 10 d. stovėjo automobilių stovėjimo aikštelėje K. Mindaugo prospekte, pirmame aukšte. Kaltas tik dėl to, kad nesugebėjo įžvelgti apgadinimų, patikėjo įtikinimais pilietės, kuri į jį atsitrenkė, kad ji irgi nenori pildyti deklaracijos ar kviesti policijos. Išėjom iš „Akropolio“ su šeima ir apie 15.20-15.30 val., sėdo į automobilį. Tuo metu privažiavo VW Passat ir sustojo ties jo automobilio galu. Jo automobilis stovėjo įstrižai važiuojamosios dalies stovėjimo juostoje. Matė, kad ji žiūri į kitą aikštelės pusę, suprato, kad ji nori į tą vietą atsistot. Šalia jo automobilio buvo dvi laisvos vietos ir ten galima buvo statyt. Apsižiūrėjo per veidrodžius, įvertino situaciją, kad atstumas pakankamas. Tada pastūmė automobilį atbulą ir norėjo ją apvažiuoti per tas laisvas vietas, kurios buvo iš kairės. Įjunginėjo pavarą, kad važiuot į priekį ir ją apvažiuot, susukęs vairą būtų apvažiavęs iš dešinės pusės. Jungiant pavarą pastebėjo, kad ji pradėjo važiuoti atbula, jis nuspaudė garsinį signalą ir galvojo, kad ji gal spės sustoti, tačiau ji atsirėmė į galinio bamperio šoną. Smūgis buvo nestiprus. Tada ji sustojo, pavažiavo apie metrą į priekį, abu išlipo, įbrėžimų nepamatė, tada pasižiūrėjo į Povilionienės automobilį. Ji pasakė „kad gal nieko nėra“, „jeigu pretenzijų neturite, tai gal neforminam“, atsisėdo į automobilį ir nuvažiavo į atsilaisvinusią vietą. Po įvykio bendravo 3-4 min., aplinkybes išsiaiškino pilnai.

Liudytoja S. G. paaiškino, kad išėjo iš Akropolio, lipo į mašiną ir matė, kaip VW Passat tamsios spalvos laukia vietos prisiparkuoti. Matė, kaip moteris lipa į automobilį. Vyras žiūrėjo kaip jam išvažiuoti, šiek tiek pasistūmėjo, ruošėsi važiuoti per gretimas laisvas vietas. Pavažiavęs atbulas, sustojo, jungėsi pavarą ir buvo smūgis, nes kitas automobilis pajudėjo atgal. Po to vairuotojai abu išlipo, pabendravo, mergina atsiprašė. Vyras pasakė, kad nieko tokio, bamperis ir taip negražus. Mergina įlipo į automobilį ir važiavo į tą vietą, kur ketino pasistatyti. Apie policiją kalbos nebuvo, vyras paklausė ar pildom deklaraciją, ji pasakė, kad nereikia.

Specialistas E. I. paaiškino, kad savo išvadą tvirtina. Apžiūrint automobilį Dodge, buvo pastebėtas didelis sugadinimas ir jame yra išsiskyrę keletas specifinių nubrozdinimų. Tai yra kabliuko formos nubrozdinimai, t.y. nuotrauka Nr.5, priedas Nr.1. Tokie nubrozdinimai gali būti padaryti braukiant iš pradžių į galą, po to į priekį. Tai rodo, kad nubrozdinimus padaręs objektas judėjo nuo Dodge priekio iki galo, kas atitiktų VW judėjimą atbuline eiga. Ant automobilio Dodge galinio buferio kairio šono esantys nubrozdinimai buvo padaryti kryptimi nuo priekio link galo ir tokie nubrozdinimai negalėjo būti padaryti automobiliui Dodge judant atbuline eiga.

Liudytojas E. I. paaiškino, kad pirmiausia susipažino su pirmine medžiaga: schema, paaiškinimu, tarnybiniu, su kolega važiavo į įvykio vietą žiūrėti ar yra užfiksuota eismo įvykio vieta kameromis. Įvykio vieta fiksuojama nebuvo. Pavyko nustatyti automobilį, kuris pasitraukė. Nustatinėjant buvo keletą kartų susisiekta su nukentėjusiąja, tikslino numerius, spalvą, markę. Kalbėjo su vairuotoja, ar ji važiavo, ar stovėjo. Vairuotoja minėjo, kad tikrai stovėjo, pajuto smūgį, kitas pavažiavo atbulas, piktai kalbėjo, sėdo ir išvažiavo. Tokia buvo versija. Nustačius vairuotojos nurodytą automobilį – miniveną, buvo susisiekta su savininku. Savininkas buvo ne Kauno miesto gyventojas. Prieš tai buvo susisiekęs su tame automobilyje važiavusia liudytoja, ją apklausė, užfiksavo jos paaiškinimą. Liudininkės paaiškinime aplinkybės visai kitokios, negu tos vairuotojos. Pasak į juos atsitrenkė, susitarė, kad jokios žalos niekam nėra ir visi išsiskirstė. Medžiagą persiuntė į kitą komisariatą. Kaltės klausimo nesprendė, VW Passat nuotraukas padarė patruliai, kurie atvyko į įvykio vietą, buvo braukimai dešiniame šone. KET yra reikalavimas ką privalo vairuotojas padaryti atsitikus įvykiui, tai informuoti policiją, užsipildyti deklaraciją, to nebuvo padaryta. Ar paėmė vaizdo medžiagą iš Akropolio neatsimena, jeigu nuotrauka buvo kompiuterinė. Įvykio laikas buvo, kadangi žiūrėjo su apsaugos darbuotojais, pagal vairuotojos nurodytą laiką surado.

Liudytojas R. V. paaiškino, kad protokolą surašė susipažinęs su medžiaga. Akcentuota, kad nepasiliko įvykio vietoje ir nepranešė policijai. Įvykio vietoje nebuvo, medžiagos nerinko. Buvo pateikti abiejų vairuotojų paaiškinimai. Vairuotoja liko įvykio vietoje, o kito vairuotojo nebuvo. Įgaliojimų spręsti dėl ekspertizės neturi. Jeigu vairuotoja ir būtų kalta, vis tiek būtų surašytas protokolas G. G. dėl pasišalinimo. Iš VW Passat vairuotojos parodymų suprato, kad ji bandė aiškintis, bet ne iki galo, kito automobilio vairuotojas išvažiavo.

Liudytojas V. G. paaiškino, kad smulkmenų neprisimena. Ką žmogus paaiškino, tą užrašė, nubraižė schemą, padarė nuotraukas. Susidūrimo vieta pažymėta pagal vairuotojos parodymus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė advokato padėjėja D. M. nurodė, kad tiek traukiamas atsakomybėn G. G., tiek vairuotoja L. P. įvykio neneigia, pripažįsta, kad įvykis buvo. Kaip nurodo G. G. ir liudytoja, kad įvažiavo eismo įvykį sukėlė Povilionienė. Jos parodymai 3 kartus prieštaringi, keičiasi. G. G. ir liudytojos parodymai nuoseklūs. Ekspertas patvirtina, kad nubrozdinimai negalėjo būti padaryti automobiliui Dodge judant atbuline eiga. Neaišku, pagal ką nustatė laiką, dingusi nuotrauka. Kelia abejonių kaip tyrė ir ar sąžiningai atliko savo darbą. Eismo įvykio dalyvis nepasiliko vietoje. Išsiaiškinus, kad P. savo kaltęs supratusi ir apsidžiaugusi kad nekviečiama policija išsiskyrė. G. G. neturėjo motyvo pasišalinti, nes jokio eismo įvykio jis nepadarė. Išsiaiškinę abu išvažiavo. Pirma išvažiavo L. P.. Žala nenustatyta byloje. G. G. išvažiavimas yra jo sąžiningas klydimas, jis nebuvo kaltas, nebuvo ką slėpti, abiejų buvo toks sprendimas. Tyčios pasišalinti nėra, nėra sudėties, todėl jis neturėtų atsakyti. Prašo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Jeigu yra pažeidimo sudėtis, prašo taikyti 30 ¹ str. ir skirti mažesnę baudą ir neatimti teisės vairuoti, kas reikalinga darbui, šeimai. Prašo priteisti iš valstybės 525 eurus bylinėjimosi išlaidų. Taip pat iškelti bylą L. P. už neteisingą parodymų davimą.

2015-03-04 teismo posėdyje liudytoja L. P. parodė, kad 2015 m. sausio 10 d. prekybos centro „Akropolis“ automobilių stovėjimo aikštelėje važiuojamojoje dalyje, įjungusi posūkio signalą, laukė, kol galės pasistatyti automobilį. Automobiliui, į kurio vietą L. P. norėjo pastatyti savo automobilį, išvažiuoti buvo pakankamai vietos ir jai atbulai važiuoti nebuvo jokio reikalo. Joks automobilis jai nesignalizavo. Stovint pajuto smūgį į automobilio galinę dalį. Atsitrenkusio automobilio vairuotojas išlipo ir paklausė, ką ji padarė. L. P. pasimetė, išsigando, nes iš kito vairuotojo jos atžvilgiu gavosi puolimas. Matė, kad kitam automobiliui buvo nutrenktas buferis. Vairuotojas pasakė, kad tai nuo senos avarijos. Jis apžiūrėjo ir jos automobilį. Už jos automobilio galo pradėjo darytis automobilių eilė, kurie signalizavo, todėl L. P. patraukė savo transporto priemonę truputį į priekį, atlaisvindama pravažiavimą. Po to norėjo toliau kalbėti dėl eismo įvykio, tačiau į jos automobilį atsitrenkusio automobilio vairuotojas sėdo į automobilį ir išvažiavo. L. P. tik spėjo užsirašyti jo valstybinius numerius. L. P. kito vairuotojo neatsiprašinėjo ir nepripažino savo kaltės, nes ne ji į jį atsitrenkė. Jie dėl įvykio deklaracijos pildymo bei policijos kvietimo nesitarė. Automobiliui išvažiavus, L. P. apie įvykį pranešė policijai (b.l.48).

2015-03-04 teismo posėdyje liudytoja E. R. parodė, kad išvažiuojant iš automobilių stovėjimo aikštelės G. G. matė, kad jam neužteks vietos, todėl šiek tiek pavažiavo ir sustojo. Pasigirdo susidūrimo garsas. E. R. lyg ir girdėjo kaip L. P. atsiprašė G. G.. E. R. sėdėjo priekyje, viską matė per atidarytas vairuotojo dureles. Ji L. P. atsiprašymą suprato iš jos verbalinės kalbos (b.l.51).

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti.

Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai , kad G. G. padarė teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Byloje nekyla ginčas dėl to, kad 2015 m. sausio 10 d. apie 15.40 val., Kaune, Karaliaus Mindaugo pr. 49 esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinti G. G. vairuojamas automobilis Dodge G. C., v. n. (duomenys neskelbtini) bei liudytojos L. P. vairuojamas automobilis VW Passat, v. n. (duomenys neskelbtini). Be teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymų, ši aplinkybė įrodyta ir kitų byloje surinktų įrodymų visuma. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas su G. G. pasiaiškinimu, kuriame jis nurodo, kad nesutinka su pažeidimu (b. l. 1), policijos informacinės sistemos duomenys, iš kurių matyti, kad pranešėja L. P. 2015 m. sausio 10 d. 16.14 val. pranešė, kad jos automobilį kliudė kitas automobilis, kuris pasišalino iš įvykio vietos (b. l. 4), eismo įvykio vietos schema ir papildomi duomenys prie jos, iš kurių matyti, kad automobiliui VW Passat, v. n. (duomenys neskelbtini) padaryti apgadinimai –nubrauktas dešinės pusės galinio bamperio kampas (b. l. 5), foto lentelė Nr. 1-2 ( b. l. 6,7), dokumentų kopijos (b. l. 8), L. P. paaiškinimas, kuriame ji nurodo, kad vairavo automobilį VW Passat, v. n. (duomenys neskelbtini). PC „Akropolis“ pirmojo aukšto stovėjimo aikštelėje sustojo praleisti išvažiuojančios mašinos. Pajuto ir išgirdo smūgį į automobilio galinę dalį. Išlipusi iš automobilio, pamatė, kad į jos automobilio galinės dalies dešinę pusę atsitrenkė šviesios spalvos minivenas, kuris išvažinėjo iš stovėjimo vietos. Minėto automobilio vairuotojas, išlipęs iš automobilio, pakeltu tonu pareiškė nepasitenkinimą, kad L. P. ilgai stovėjo. Tada vairuotojas apžiūrėjo savo automobilį ir pareiškė, kad ant jo mašinos įbrėžimai yra seni, o L. P. automobiliui, vairuotojo nuomone, nieko neatsitiko. L. P. parodė vairuotojui savo automobilio apgadinimus. Tačiau vairuotojas piktybiškai ją ignoravo, nespėjus susitarti dėl eismo įvykio aplinkybių, sėdo į savo automobilį ir išvažiavo. Vyriškis buvo 40-50 metų amžiaus. Automobilyje buvo viena, eismo įvykio metu liudytojų nebuvo (b. l. 9), tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad įvykio vietoje VW Passat, v. n. (duomenys neskelbtini), vairuotoja L. R. policijos pareigūnams paaiškino, kad vairavo automobilį aikštelėje ir sustojus praleisti automobilio pajuto, kaip į jos automobilio galinę dalį atsitrenkė kitas automobilis. Išlipusi iš automobilio pastebėjo, kad į jos automobilį atsitrenkė gelsvos spalvos automobilis, v. n. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas, apie 45 metų vyriškis, išlipo iš automobilio, pažiūrėjo į jos automobilį ir atsakęs, kad nieko neatsitiko, sėdo ir nuvažiavo išvažiavimo link (b. l. 10). L. P. paaiškinimas, kuriame ji nurodo, kad policijos pareigūno parodytoje asmens nuotraukoje, yra asmuo, kuris važiuodamas atbulas atsitrenkė į jos stovintį automobilį. L. P. paaiškinime taip pat nurodė, kad atbuline eiga nevažiavo. Išlipusi iš automobilio, pamatė šį vyriškį. Su juo bendravo porą minučių. Vyriškis pasižiūrėjo taip pat ir jos automobilį ir paminėjo, kad jo mašina apgadinta seniau, o ant L. P. automobilio, jo nuomone, nieko nenutiko. Tada sėdo į savo automobilį ir nuvažiavo. Aikštelėje užsuko tarp 9-8 pravažiavimo į kairę. Pareigūnai L. P. taip pat parodė automobilio foto nuotrauką, kuris buvo nufotografuotos iš PC „Akropolis“ vaizdo kamerų. L. P. automobilį atpažino. Jo valstybinius numerius nurodė netiksliai, kadangi automobiliui nuvažiuojant juos įsidėmėjo netiksliai (b. l. 18), tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2015 m. sausio 12 d. nuvyko į PC „Akropolis“, pažiūrėti vaizdo kamerų įrašo. Peržiūrėjus vaizdo įrašą, buvo nustatyta, kad eismo įvykyje dalyvavo ir iš jo nuvažiavo nepranešęs policijai automobilis Dodge G. C., v. n. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio vieta filmuojama nėra. Stebėjimo kameros eismo įvykio laiku buvo nusuktos į kitą pusę. Kitų kamerų pagalba buvo nustatytas ir pastebėtas ieškomas automobilis, išvažiuojantis iš aikštelės. Pastarasis automobilis priklauso G. G.. Susisiekus su juo, vairuotojas atsiminė šį eismo įvykį, paminėjo, kad išvažinėjo atbulas, tačiau išvažiuoti iš stovėjimo vietos negalėjo, nes trukdė kitas automobilis – VW Passat. Palaukęs keletą sekundžių, pasignalizavo. Automobilis VW Passat pavažiavo atgal ir atsirėmė į automobilio Dodge G. C., v. n. (duomenys neskelbtini), galinį bamperį, kairę pusę. Išlipusi iš automobilio vairuotoja išsigando ką padarė, atsiprašė ir, apžiūrėjusi apgadinimus, sėdo į automobilį ir patraukė į priekį. Kadangi apgadinimai ant automobilio Dodge G. C. buvo jau nuo seniau, neturint pretenzijų, vairuotojas nuvažiavo. Kartu važiavo žmona, jos sesuo ir trys nepilnamečiai vaikai. E. R., važiavusi automobilyje Dodge G. C., buvo apklausta ir patvirtino vairuotojo G. G. pasakojimą (b. l. 19), G. G. paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad 2015 m. sausio 10 d. apie 12.00 val. jis su automobiliu Dodge G. C., v. n. (duomenys neskelbtini), atvyko į prekybos centrą „Akropolis“. Kartu su juo važiavo žmona S. G. bei jos sesuo E. R. ir trys mažamečiai vaikai. Automobilį pastatė „Akropolio“ automobilių stovėjimo aikštelėje prie metalinės tvoros. Automobilių stovėjimo vietos buvo subraižytos įstrižai. Prekybos centre buvo iki 15.40 val. Sugrįžo prie savo automobilio ir į jį įsėdo. Tuo metu pastebėjo, kaip lygiagrečiai jam priklausančio automobilio, sustojo tamsios spalvos VW Passat automobilis, kurio vairuotojas laukė, kol kitoje stovėjimo eilėje atsilaisvins vieta, nes automobilio vairuotojas ketino jį ten pastatyti. Automobilį vairavo 30 metų moteris. Pažiūrėjęs pro galinį vaizdo veidrodėlį, G. G. pastebėjo, kad automobilis VW Passat yra apie 1 metro atstumu nuo jo automobilio. Įsitikinęs, kad už jo automobilio galo nieko nėra, G. G. išvažiavo iš stovėjimo vietos atbuline eiga apie 1 metrą ir sustojo, ketindamas apvažiuoti stovintį automobilį VW Passat iš dešinės, nes matė, kad šalia jo stovėjimo vietos yra dar dvi laisvos stovėjimo vietos. Taip pat, pastebėjo, kad kitoje eilėje išvažinėja dar vienas automobilis, kurio markės ir valstybinių numerių neįsidėmėjo. Automobilio VW Passat vairuotoja, norėdama išleisti iš kitos eilės išvažiuojantį automobilį, į kurio vietą ketino pastatyti savo automobilį, pradėjo važiuoti atbuline eiga link G. G. automobilio. Tai pastebėjęs, G. G. pradėjo signalizuoti, tačiau automobilis VW Passat atsitrenkė į jam priklausantį stovintį automobilį Dodge G. C.. Automobilio VW Passat vairuotoja, pajutusi, kad atsitrenkė į G. G. automobilį, savo automobilį patraukė į priekį apie pusę metro, sustojo ir išlipo iš jo. G. G. taip pat išlipo iš savo automobilio. Vairuotoja, priėjusi prie G. G. automobilio, pradėjo atsiprašinėti, kad atsitrenkė į jo automobilį. G. G. paklausė, ar ji važiuodama atbuline eiga nežiūrėjo per veidrodėlius. G. G. apžiūrėjo savo automobilį, tačiau naujų apgadinimų nebuvo padaryta, todėl jai pasakė, kad neturi pretenzijų. Automobilio VW Passat vairuotoja taip pat apžiūrėjo savo automobilį. Vairuotoja taip pat atsakė, kad jos automobilis neapgadintas. G. G. pasiteiravo, ar bus pildoma eismo įvykio deklaracija, vairuotoja atsakė, kad gal nepildome, nes G. G. neturi jai pretenzijų. Automobilio VW Passat vairuotoja padėkojo, sėdo į savo automobilį ir jį pastatė automobilių stovėjimo aikštelėje. G. G. kurį laiką palaukė ir išvažiavo. (b. l. 21), S. G. paaiškinimas, kuriame ji nurodė analogiškas aplinkybes kaip ir G. G. (b. l. 22-23), E. R. paaiškinimas, kuriame ji nurodė analogiškas aplinkybes kaip ir G. G. (b. l. 24), foto lentelė (b. l. 25-27), transporto priemonės techninės apžiūros aktas, kuriame nurodyta, kad ant automobilio Dodge G. C. rasti techniniai defektai ant kairės pusės galinio bamperio įbrėžimo apgadinimai (b. l. 28), G. G. paaiškinimas (b. l. 30), G. G. nubraižyta įvykio schema ( b. l. 31), L. P. paaiškinimas (b. l. 32), L. P. nubraižyta įvykio schema ( b. l. 33), foto lentelė (b. l. 34-35).

KET 220 punktas numato, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pasisakęs, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalis gali būti taikoma labai skirtingose situacijose. Pagal šią dalį administracinė atsakomybė gali būti taikoma tiek tais atvejais, kai vairuotojas iš įvykio vietos įžūliai pasišalina po eismo įvykio, kurio metu buvo padaryta didelė žala, tiek tais atvejais, kai žala yra nežymi, o vairuotojas sąžiningai klysta vertindamas įvykio aplinkybes. Tik parenkant nuobaudų rūšį ir dydį už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą būtina vertintini visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų administracinės atsakomybės principus.

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad G. G. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., numatytą pažeidimą, todėl yra baustinas.

G. G. yra pateiktas administracinis kaltinimas ir dėl to, kad jis 2015 m. sausio 10 d. apie 15.40 val., Kaune, Karaliaus Mindaugo pr. 49 esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodamas automobilį Dodge G. C., v. n. (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, važiuodamas atbuline eiga nesilaikė saugaus atstumo ir atsitrenkė į stovintį automobilį VW Passat, v. n. (duomenys neskelbtini).

Kaip matyti iš 2015-03-26 specialisto išvados (b.l.71-79), ant automobilio Dodge G. C., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), galinio buferio kairiojo šono esantys nubrozdijimai buvo padaryti kryptimi nuo priekio link galo. Šie nubrozdijimai negalėjo būti padaryti automobiliui judant atbuline eiga. Ši specialisto išvada paneigia kaltinime nurodytą aplinkybę, kad G. G., važiuodamas atbuline eiga nesilaikė saugaus atstumo ir atsitrenkė į stovintį automobilį VW Passat, v. n. (duomenys neskelbtini). Teismo posėdyje specialistas detaliai paaiškino, kodėl priėmė būtent tokį sprendimą (b.l.114). Ši specialisto išvada atlikta G. G. užsakymu, tačiau teismas neturi pagrindo abejoti išvados patikimumu, specialistas įspėtas dėl atsakomybės pagal ATPK 187 ² str. ir BK 235 str., be to turintis 15 metų ekspertinio darbo stažą. Būtent automobilis VW Passat judėjo atbuline eiga link automobilio Dodge G. C. ir į jį atsirėmė. Šias aplinkybes pagrindžia ir liudytojos S. G. bei E. R.. Tai, kad jos yra susijusios su G. G., nėra pakankamas pagrindas netikėti jų parodymams. Šios liudytojos akivaizdžiai stebėjo situaciją, nuo pat administracinio teisės pažeidimo tyrimo pradžios nuosekliai nurodė tas pačias aplinkybes. Teismo posėdyje apklaustas specialistas parodė, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė G. G. atžvilgiu pagal ATPK 127 str.2d., nes šis vairuotojas buvo pasišalinęs iš eismo įvykio vietos.

Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr.N575-310/2012, 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-718/2012, 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N444-1254/2012 ir kt.).

Esant šiems faktiniams ir teisiniams pagrindams, administracinio teisės pažeidimo teisena pagal ATPK 127 str. 2d. nutrauktina, nesant teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Skirdamas administracinę nuobaudą pagal ATPK 130 str.1d., teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

G. G. administracine tvarka nebaustas. Jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga, proporcinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad G. G. padarytas teisės pažeidimas savo pobūdžiu nėra šiurkštus, eismo įvykio metu tik nežymiai apgadintas turtas, o iš eismo įvykio vietos pasišalino sąžiningai klysdamas, dėl eismo įvykio jo kaltė nenustatyta. Be to, charakterizuojamas teigiamai (b.l.40), turi nepilnamečių vaikų, vienam iš jų nustatytas vidutinis neįgalumo lygis (b.l.41-42). Teismas, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad G. G. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirtinas ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ir 868 Eur bauda būtų aiškiai per griežta ir neproporcinga nuobauda. ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, apibūdinančias padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, padarinius, G. G. asmenybę, teismas sprendžia, kad šios aplinkybės sudaro pagrindą dėl nusižengimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, taikyti ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas ir neskirti teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo bei sumažinti baudą.

Atmestinas G. G. ir jo atstovės prašymas priteisti turėtas išlaidas dėl specialisto išvados paruošimo bei atstovavimo teisme. Teismas pažymi, jog išlaidų turėtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, kompensavimas numatytas Lietuvos Respublikos ATPK279 straipsnyje. Šiame straipsnyje inter alia numatyta, kad nukentėjusiesiems kompensuojamas darbo užmokestis, ne mažesnis už vidutinį, arba sumokama už atitraukimą nuo įprasto užsiėmimo proporcingai laikui, kurį jie sugaišo dėl atvykimo į organą (pas pareigūną), nagrinėjantį administracinio teisės pažeidimo bylą, ir kad kompensuojamos jų turėtos išlaidos dėl atvykimo į organą (pas pareigūną), nagrinėjantį administracinio teisės pažeidimo bylą. Taigi ATPK normos reglamentuoja, kam, kokia tvarka ir kokios išlaidos atlyginamos administracinių teisės pažeidimų bylose (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. gruodžio 15 d. nutartis Nr. A4-689/2003, 2009 m. vasario mėn. 6 d. nutartis Nr. N575-325/2009, 2010 m. kovo 26 d. nutartis Nr. N62-2891/2010; Klaipėdos apygardos teismo Nr. ATP-70-174/2014). Iš paminėtos normos analizės išeina, kad nukentėjusiojo išlaidos, susijusios su administracinės bylos nagrinėjimu, nėra kompensuojamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 27 str., 30 str., 30² str., 250 str.1 p., 286 str., 287 str., teismas

nutaria:

G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. ir skirti 289 EUR (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų ) baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Administracinio teisės pažeidimo teiseną pagal ATPK 127 str.2d. nutraukti, nesant teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas atmesti.

Nutarimą pavesti vykdyti Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybai.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001.

Atsižvelgiant į patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu paskirtos baudos mokėjimas gali būti išdėstomas per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgiant į paskirtos baudos dydį. Baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 str. 3 d.).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.