Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2012-12-19 · Byla Nr. ATP-829-462/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2012-10-23Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-12-19Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-12-19
Bylos Nr.
ATP-829-462/2012
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-03433-2012-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Remigijus Preikšaitis
Kategorijos
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-829-462/2012(Proceso Nr. 4-06-3-03433-2012-1)Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.3.; 79.1. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gruodžio 19 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis, rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas P. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 23 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. L. 2012-08-14 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2012-08-14 apie 16 val. adresu Šilutės pl. 89, Klaipėda, vairavo transporto priemonę Audi 80, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (0,60 prom.), taip pat neturėjo su savimi ir nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Tokiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje ir 124¹ straipsnio 7 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. spalio 23 d. nutarimu P. L. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 d. skyrė administracinę nuobaudą – 1 250 Lt (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams. P. L. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 7 d. skyrė administracinę nuobaudą – įspėjimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu, P. L. skirta galutinė nuobauda – 1 250 Lt (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patrauktas P. L. apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-23 nutarimą pakeisti: panaikinti nutarimo dalį, kuria jis nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 d. 1 250 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams 3 mėnesiams; kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad policijos darbuotojų iškvietimo į garažų masyvą organizatoriai buvo byloje apklausti liudytojai L. Ž. ir J. K. Liudytojas L. Ž. parodė, kad jo vairuojamą mašiną sekė nuo Šilutės plento pradžios iki garažų masyvo, o tai apie 2-3 kilometrų atstumas. Liudytojui sukėlė įtarimą, jog apeliantas yra neblaivus, nes kaip jis teigia, kad susilyginęs su juo, liudytojas matęs, kad jis važiuoja sukniubęs už vairo, kartais prisimerkdamas. Tai buvo eilinė darbo diena, kuri artėjo į pabaigą. Kadangi jo darbovietė yra Sportininkų gatvės rajone, tai po darbo į namus tuo laiku važinėja būtent Šilutės plentu. Tuo metu Šilutės plente į miegamuosius miesto rajonų pusę jau būna didelis transporto eismas, todėl vietos manevruoti iš vienos eismo eilės į kitą galimybės jau praktiškai nėra. Turi būti labai įtemptas dėmesys, nes eismas tuo metu labai intensyvus. Todėl kelia tik nusistebėjimą tokie liudytojo L. Ž. parodymai, kad jau važiuodamas šis liudytojas vizualiai iš jo būsenos nustatė, kad jis galimai gali būti neblaivus. Daugiau kaip prie 10-metį jis yra nušalęs veidą, todėl jo veido spalva visada yra padidintai paraudusi, todėl jaunam žmogui gali pasirodyti įtartina ir jis gali susidaryti neteisingą įvaizdį apie prie vairo sėdintį asmenį. Tuo metu jo mašina nebuvo visiškai tvarkinga, reikėjo remontuoti pakabą, todėl tikrai važiuodamas savo eismo juostoje kiek galėjo apvažinėjo kanalizacijos dangčius, asfalto nelygumus. Todėl liudytojui galėjo susidaryti įspūdis, kad automobilį vairuoja galimai neblaivus asmuo. Atvažiavus į garažų teritoriją jis pamatė, kad yra atidarytos jo pažįstamo V. J. L. garažo durys, todėl užsuko į jo įvažiavimą ir automobilį pastatė atokiau nuo įvažiavimo, kur nėra vieno garažo bokso ir kur kartais jis laiko automobilį. Išlipęs iš mašinos nuėjo į garažą pas savo pažįstamą. V. J. L. turėjo pradėtą gerti alaus butelį (plastikinį gal 2-iejų litrų). Jis pavaišino ir jį, ir besikalbėdamas su juo, kadangi daugiau nesiruošė niekur važiuoti, išgėrė gal 2-3 stiklines alaus. Išėjęs iš garažo V. J. L. pastebėjo, kad kažkoks jaunuolis su savo automobiliu užstatė pravažiavimą, todėl jis liepė jam pavažiuoti. Tada jaunuolis pasakė, kad jis į garažą atsivijęs išgėrusį vairuotoją, tai yra jį, apeliantą, ir dėl to iškvietęs policiją. Po kiek laiko į garažų masyvą tikrai atvyko policijos darbuotojai, kurie jam liepė pūsti į alkotesterį ir nustatė 0,60 promilių neblaivumą. Policijos darbuotojui – vyrui, jis paaiškino, kad po atvažiavimo į garažą su draugu išgėrė alaus. Rašant jo paaiškinimą mašinoje policijos darbuotojui nurodė, kad vairavo automobilį išgėręs alaus, tačiau policijos darbuotojas jo neklausė, kada, prieš sėsdamas už mašinos vairo ar vėliau gėrė tą alų ir tai nėra užfiksuota jo paaiškinime. O alaus butelį jis išgėrė apie 12 valandą valgydamas pietus savo darbo vietoje. Todėl policijos darbuotojui jis sakė tiesą, kad tą dieną jis buvo gėręs alaus, bet tai buvo maždaug prieš 4 valandas iki patikrinimo ir dėl to jokio neblaivumo negalėjo būti, nes tai visiems suprantama. Apie tai jam nereikėjo užsiminti ir policijos darbuotojui, nors tai jis padarė, o tokiu savo pasakymu įnešė tik painiavos, nes tą jo pasakymą policijos pareigūnas įrašė jo paaiškinime. Todėl girtumas jam buvo nustatytas tik dėl šviežiai išgerto alaus pas pažįstamą garaže.

Šalies argumentai

Apeliantas akcentuoja, kad šias jo nurodytas aplinkybes dėl alaus gėrimo pas V. J. L. garaže teisme patvirtino ir liudytojas V. J. L. Šis liudytojas taip pat nurodė, kad nei vienas iš policijos darbuotojų jo neklausė, ar P. L. jo garaže gėrė alų. Liudytojo A. A. parodymai apie tai, ar jis klausė V. J. L., ar pas jį buvo geriamas alus, o šis atsisakęs apie tai rašyti paaiškinimą, vertintini kritiškai, kadangi tai šio pareigūno darbo trūkumas ir jam nepatogu teisme buvo sakyti tiesą, kad jis V. J. L. to neklausė. Jeigu V. J. L. pareigūnas apie tai būtų paklausęs, tai šis būtų dar jį ir nusivedęs į garažą bei parodęs tarą, stiklines, iš kurių buvo geriamas alus. Tačiau apylinkės teismas nutarime nurodo, kad šios jo ir liudytojo V. J. L. nurodytos aplinkybės apie alaus gėrimą yra tik išgalvoti gynybiniai argumentai, sukurti mėginant išvengti administracinės atsakomybės.

Liudytojas A. A., į vietą atvykęs policijos darbuotojas, parodė, kad matė apeliantą su V. J. L. išeinančius iš garažo, jog apeliantas jam paaiškinęs, jog gėrė alų garaže pas V. J. L., tačiau pareigūnas tos aplinkybės dėl savo neišmanymo nepatikrinęs ir į V. J. L. garažą įsitikinti ar ten buvo geriamas alus, užėjęs nebuvo. Policijos darbuotojas A. A. į teisme apeliantui atstovavusio advokato klausimą apie tai, ar jis, išklausęs jo (apelianto) paaiškinimą įvykio vietoje, būtų surašęs jam administracinio teisės pažeidimo protokolą, jei policijos nebūtų iškvietę civiliai asmenys, parodė, kad tikrai tokiu atveju protokolo nebūtų surašęs. Jis surašęs šį protokolą tik dėl to, kad matęs L. Ž. nusistatymą ir nenorėdamas, kad jo atžvilgiu šis asmuo dėl protokolo nesurašymo rašytų vadovybei skundą ir dėl to jam tektų aiškintis viršininkams, todėl jis ir surašęs protokolą.

Liudytoja A. D. – policijos darbuotoja – taip pat paaiškino, kad ji girdėjusi, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo aiškinęs, kad gėrė alaus, tačiau ji negalinti nurodyti, ar jis nurodęs gėręs alų prieš atvažiuojant į garažą, ar garaže po atvažiavimo. Pažeidėjas savo skunde atkreipia dėmesį, kad per ilgametę savo kaip vairuotojo praktiką jis niekada nėra baustas administracine tvarka už vairavimą transporto priemonės esant neblaiviam, nes mašiną vairuoja tik blaivus.

Priimdamas skundžiamą nutarimą apylinkės teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, praktiškai rėmėsi tik ginčytinais ir emocingais liudytojo L. Ž. ir jo draugės J. K. parodymais, tai yra jų daromomis prielaidomis apie jo neblaivumą vairuojant automobilį, o ne byloje esančiais įrodymais, todėl ši nutarimo dalis turi būti panaikinta, nes ši nutarimo dalis yra nepagrįsta ir neteisėta.

Šalies argumentai

Apeliantas taip pat pažymi, kad skundžiamame nutarime nurodyta, kad jis kaip administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, ir jo atstovas prašė nutraukti bylą arba skirti minimalią baudą bei neatimti vairuotojo pažymėjimo. Neturėdamas teisinių žinių, būdamas pasimetęs, tai jis prašė skirti minimalią baudą ir neatimti vairuotojo pažymėjimo, o jo atstovas prašė bylą dėl vairavimo esant neblaiviam nutraukti, o jį nubausti tik dėl vairuotojo pažymėjimo nepateikimo, kam jis pritarė. Dėl vairuotojo pažymėjimo nepateikimo jis visiškai prisipažino ir yra kaltas. Su jam paskirta nuobauda – įspėjimu visiškai sutinka.

Atsiliepimas

Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro viršininkas pateikė atsiliepimą ir prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-23 nutarimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantas pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 7 d., padarymo neginčija, su paskirta nuobaudą už šį pažeidimą sutinka, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šio pažeidimo padarymo nepasisako.

P. L. apeliacinis skundas iš esmės yra grindžiamas tuo, kad girtumas jam buvo nustatytas tik dėl šviežiai išgerto alaus pas pažįstamą garaže. Priimdamas skundžiamą nutarimą apylinkės teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, praktiškai rėmėsi tik ginčytinais ir emocingais liudytojo L. Ž. ir jo draugės J. K. parodymais, tai yra jų daromomis prielaidomis apie jo neblaivumą vairuojant automobilį,

Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą apylinkės teisme buvo apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo (apeliantas), jam buvo suteikta teisė duoti paaiškinimus, išdėstyti savo poziciją dėl inkriminuotų pažeidimų. Apylinkės teisme taip pat buvo apklaustas liudytoju V. J. L., kuris davė administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui palankius parodymus, t. y. nurodė apeliantą teisinančias aplinkybes (b. l. 36-37).

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas pripažindamas apeliantą kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 d. rėmėsi ne tik liudytojų L. Ž. ir J. K. duotais parodymais, bet ir liudytojų policijos pareigūnų A. D., A. A. parodymais, Asmens blaivumo testo parodymais. Pirmosios instancijos teismo nutarime padarytos išvados dėl faktinių bylos aplinkybių ir P. L. kaltės pagrįstos teismo posėdyje išsamiai išnagrinėtų įrodymų analize.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs priimto nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą, pripažįsta, kad, vertindamas įrodymus, pirmosios instancijos teismas klaidų nepadarė, todėl teisingai nustatė administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 d., padarymo faktines aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas dėl P. L. kaltės. Nesutikti su tokiomis šio teismo išvadomis Apygardos teismas neturi teisinio pagrindo. Apylinkės teismo nutarimo turinys paneigia apelianto teiginį, kad pirmosios instancijos teismas praktiškai rėmėsi tik ginčytinais ir emocingais liudytojo L. Ž. ir jo draugės J. K. parodymais, tai yra jų daromomis prielaidomis apie jo neblaivumą vairuojant automobilį, o ne byloje esančiais įrodymais.

Teismas išsamiai išnagrinėjo visas su P. L. transporto priemonės vairavimu iki įvažiavimo į garažų masyvą susijusias faktines aplinkybes (išanalizavo teisme apklaustų liudytojų parodymus, kurie tiesiogiai matė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vairavimą, parodymus, paties pažeidėjo parodymus, juos tarpusavyje gretino, lygino bei kt.) ir tik išanalizavęs surinktų įrodymų visumą padarė pagrįstą išvadą, kad P. L. transporto priemonę vairavo būdamas lengvo neblaivumo laipsnio. Teismo nutarime motyvuotai pasisakyta dėl visų bylai reikšmingų aplinkybių. Kaip jau ne kartą akcentuota teismų praktikoje, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos.

Apylinkės teismas visiškai pagrįstai pažymėjo, kad liudytojai L. Ž. ir J. K. neturi jokio suinteresuotumo bylos baigtimi, nėra niekaip susiję su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu, jų parodymai – nuoseklūs ir neprieštaraujantys vieni kitiems, iš karto po P. L. blaivumo patikrinimo surašyti šių liudytojų paaiškinimai apie įvykio aplinkybes raštu atitinka jų paaiškinimus teismo posėdyje, nenustatyta jokių netikslumų, taigi teismas neturi pagrindo abejoti šių liudytojų nurodytomis aplinkybėmis.

Apygardos teismas išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo byloje esančius įrodymus, negali jų vertinti kitaip, nei juos vertino pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas pagrįstai padarė būtent tokias išvadas. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens versiją, kad atvažiavęs į garažų teritoriją, jis išlipęs iš mašinos nuėjo į garažą pas savo pažįstamą V. J. L., kuris turėjo pradėtą gerti alaus butelį ir jį pavaišino 2-3 stiklinėmis alaus, byloje visiškai paneigia nuoseklūs liudytojų L. Ž. ir J. K. parodymai.

Ne mažiau reikšminga ir tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo 2012-08-14 administracinio teisės pažeidimo protokolo grafoje „Asmens pasiaiškinimas“ nurodė, kad „Vairavau automobilį išgėręs butelį alaus. Dėl pažeidimo nuoširdžiai gailiuosi“ (b. l. 5). Tačiau apeliantas apklaustas teismo posėdyje savo kaltės nebepripažino, nurodė naujas aplinkybes apie tai, kad jis nevairavo neblaivus, o tik atvykęs į garažus išgėrė alaus. Be to, apylinkės teismas skundžiamame nutarime pagrįstai pažymėjo, kad P. L. apklaustas keliuose teismo posėdžiuose painiojosi pasakodamas įvykio aplinkybes, pirmame teismo posėdyje teigė, kad garaže buvo apie 15-20 minučių ir per šį laiką gėrė alų, paskutiniame teismo posėdyje nurodė, kad garaže buvo tik kelias minutes (b. l. 34, 35, 53).

Šios aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog apeliantas keldamas versiją apie V. J. L. garaže išgertą alų bei skųsdamas pirmosios instancijos teismo nutarimą siekia išvengti administracinės atsakomybės už padarytą šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą.

Remdamasis šiais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą.

Apylinkės teismas skundžiamu nutarimu P. L. skyrė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 d. sankcijoje numatytą vidutinio dydžio nuobaudą – 1 250 Lt dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams ir 3 mėnesiams. Teismas skirdamas administracinę nuobaudą už šį pažeidimą teisingai nustatė, kad nenustatyta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Todėl darytina išvada, kad paskirta nuobauda nėra per griežta.

Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 23 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 punktu,

nutaria:

P. L. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 23 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Remigijus Preikšaitis