- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2012-10-23
- Bylos Nr.
- A2.6.-3629-618/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-03433-2012-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Larisa Šimanskienė
- Pažeidėjas
- P. L.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Larisa Šimanskienė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam P. L., jo atstovui advokatui E. S., išnagrinėjusi P. L., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini), nebausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. L. 2012-08-14 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2012-08-14 apie 16.00 val. adresu Šilutės pl. 89, Klaipėda, vairavo transporto priemonę Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (0,60 prom.), taip pat neturėjo su savimi ir nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Tokiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalyje ir 124¹ straipsnio 7 dalyje.
P. L. į teismo posėdį atvyko, savo kaltės dėl inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų nepripažino. Paaiškino, kad apie 12.00 val. valgydamas pietus darbe išgėrė butelį alaus, po to dirbo, iš darbo išvyko 15.45 val., dirba prie geležinkelio, adresu (duomenys neskelbtini), važiavo namo Šilutės plentu. Parvažiavo iki garažų, ten pasistatė automobilį, kad jį seka kažkokie žmonės nežinojo, automobilį laiko prie garažo, nes garaže stovi žento automobilis. Tie žmonės, kurie jį vijosi, pasistatė automobilį prie įvažiavimo, todėl kaimynas paprašė jų patraukti automobilį nuo pravažiavimo. Pastatęs automobilį, užėjo į draugo garažą ir išgėrė dvi stiklines alaus, garaže prabuvo apie 15 minučių iki atvažiavo policijos pareigūnai, kurie patikrino jo blaivumą. Nurodė, kad vairuotojo pažymėjimo nepateikė, nes tuo momentu nerado, nors paprastai jį laikydavo daiktadėžėje automobilyje. Paaiškino, kad kitiems asmenims galėjo pasirodyti, jog jis vairuojant vingiuoja, nes kelias buvo labai duobėtas ir nelygus, o jo automobilio šarnyras buvo netvarkingas, todėl bandė apvažiuoti duobes ir šulinius, avarinės situacijos tikrai nesudarė. Nurodė, kad paaiškinimą rašė įvykio vetoje, todėl iš susijaudinimo parašė, kad vairavo išgėręs.
Liudytoja A. D. apklausta teismo posėdyje nurodė, kad dirba Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinėje vyresniąja patrule. Paaiškino, kad 2012-08-14 dirbo su kolega A. A., buvo gautas pranešimas iš budėtojo apie galimai neblaivų vairuotoją garažų masyve Šilutės plente. Atvykus vaikinas, buvęs vietoje, nurodė P. L. ir paaiškino, kad jis vairuodamas automobilį keistai manevravo, sukėlė avarinę situaciją, P. L. atvykus vaikščiojo lauke, automobilis stovėjo toliau, buvo dar keli asmenys. Po to buvo patikrintas P. L. blaivumas, P. L. paaiškino, kad gėrė alaus ir vairavo, kada gėrė, ar prieš vairavimą ar po jo, liudytoja nurodyti negalėjo, į garažą užėjusi nebuvo, daugiausia bendravo su liudytojais, o jos kolega A. A. surašė protokolą ir bendravo su P. L..
Liudytojas A. A. apklaustas teismo posėdyje nurodė, kad dirba Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinėje vyriausiuoju patruliu. Paaiškino, kad gavo iš budėtojo pranešimą, kad sulaikytas neblaivus vairuotojas garažų masyve Šilutės plente, sulaikė civiliai asmenys. Atvykus pasitiko vaikinas ir mergina, kurie nurodė, kad važiavo paskui automobilį, nurodė, kuris automobilis, tada iš garažo išėjo du asmenys ir jaunuoliai nurodė vieną iš jų kaip vairuotoją. Automobilis buvo pastatytas už garažo galo, vairuotojas nebuvo automobilyje. Nurodytas asmuo pasiaiškino, kad atvažiavęs su draugu gėrė alų garaže, taip pat paminėjo, kad buvo gėręs alaus prieš tai, kai atvažiavo. Paaiškinimo iš kartu su vairuotoju buvusio asmens nepaėmė, nes jis buvo neblaivus ir atsisakė rašyti paaiškinimą. Nurodė, kad asmuo nepateikė vairuotojo pažymėjimo, tačiau patikrinus sistemoje nustatyta, kad teisę vairuoti asmuo turi.
Liudytojas L. Ž. apklaustas teismo posėdyje nurodė, kad su drauge J. K. važiavo Šilutės plentu, kai pamatė keistai manevruojantį automobilį, kartais staigiai pristabdantį, kartais važiuojantį viduriu, automobilis važiavo vidurine juosta, kadangi eismas buvo aktyvus, automobiliai judėjo kolona, kai automobilio vairuotojas vieną kartą staigiai užstabdė automobilį, kitas iš galo važiavęs automobilis panaudojo garsinį signalą, nes vos į jį neįpuolė, be to, automobilis išvažiuodavo iš savo juostos, vėl grįždavo. Teigė, kad vengiant duobių tokių manevrų vairuotojas neatlikinėtų. Nurodė, kad po to pats išvažiavo į kitą eismo juostą ir privažiavo pažiūrėti, kas vairuoja šį automobilį – pamatė vyrą, kuris sėdėjo sukniubęs prie vairo, kartais prisimerkdamas, todėl suprato, kad vyras apsvaigęs. Tada paskambino policijai ir nusekė toliau automobilį per visą Šilutės plentą iki vairuotojas pasuko į garažų masyvą, tik sustojęs išlipo iš automobilio ir pasakė asmeniui, kurį įtarė esant neblaiviu, kad iškvietė policiją. Nurodė, kad vairuotojas tik išlipęs iš automobilio nuėjo į garažą, pabuvo ten kelias minutes ir išėjo jau ne vienas, su kitais vyrais. Tada jį su drauge užsipuolė kiti vyrai, buvę prie garažų, spardė automobilį, draugė net išsigandusi užsirakino automobilio viduje. Vairuotojas įsėdo į automobilį, užsivedė jį, bandė apsisukti ir išvažiuoti, bet nespėjo, nes buvo užstatytas išvažiavimas ir netrukus atvyko policijos pareigūnai. Nurodė, kad nuo atvykimo į garažus iki policijos pareigūnų atvykimo praėjo 5-7 minutės.
Liudytoja J. K. apklausta teismo posėdyje nurodė, kad važiavo su draugu L. Ž. automobiliu Šilutės plente ir pamatė keistai manevruojantį vairuotoją, kuris staigiai pristabdė, važiuodavo per dvi juostas, nerodydamas posūkio rikiuodavosi, sukdavosi, todėl jie su draugu paskambino policijai. Vėliau nusekė iki garažų, kur laukė atvykstančių policijos pareigūnų. Vairuotojas išlipo, kalbėjosi su jos draugu, ką kalbėjo negirdėjo, nuėjo į garažą, pabuvo ten kelias minutes, tada iš jo išėjo su keliais kitais asmenimis. Tie asmenys buvo agresyviai nusiteikę, trankė į automobilio duris, ji net užsirakino automobilio viduje, teismo posėdžio metu nurodė, kad pagal pateiktas nuotraukas tas agresyvus asmuo buvo Vytautas J. L.. Išėjęs iš garažo vairuotojas sėdo į automobilį, bandė apsiskuti ir išvažiuoti, kaip jai pasirodė, pabėgti iš įvykio vietos.
Liudytojas Vytautas J. L. apklaustas teismo posėdyje nurodė, kad P. L. pažįsta jau daug metų, jų garažai šalia. Paaiškino, jog rugpjūčio mėnesį kažkurią dieną P. L. buvo užėjęs pas jį į garažą, ar P. L. buvo neblaivus pasakyti negali, tada jis pavaišino P. L. alumi, išgėrė porą stiklinių. Nurodė, kad kažkokie žmonės atvažiavo prie garažų ir pastatė automobilį ant įvažiavimo, automobilis trukdė eismui, todėl tiems žmonėms liepė automobilį patraukti. Žmonės pasakė, kad niekur nevažiuos, kad atsivijo neblaivų asmenį ir laukia policijos. Kur buvo draugas, t. y. P. L., tuo metu, kai Vytautas J. L. bandė išvaryti automobilį, stovintį ant įvažiavimo, pasakyti negali. Nurodė, kad jo niekas neklausė apie tai, ar garaže gėrė alų.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nepripažįsta savo kaltės padarius inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalyje. Nurodė, kad vairavo blaivus, ir tik atvykęs iki garažų iki atvykstant pareigūnams išgėrė alaus. P. L. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis. Administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą, bei administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 straipsnio nuostatų analizė leidžia teigti, kad administracinio teisės pažeidimo padarymo protokolas surašomas tik po to, kai surenkama pakankamai duomenų apie pažeidėją, padariusį tiriamus pažeidimus, bei visas tiriamų pažeidimų padarymo aplinkybes. Bylos duomenimis nustatyta, kad policijos pareigūnas A. A. iš karto po P. L. blaivumo patikrinimo surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, P. L. pats pripažino, kad padarė administracinį teisės pažeidimą, nurodė, kad vairavo automobilį išgėręs butelį alaus, dėl pažeidimo nuoširdžiai gailisi. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo apklaustas teismo posėdyje savo kaltės nebepripažino, nurodė naujas aplinkybes apie tai, kad jis nevairavo neblaivus, o tik atvykęs į garažus išgėrė alaus. Tai, kad P. L. tik atvykęs iki garažų gėrė alų, patvirtino tik liudytojas Vytautas J. L., kuris pats pripažino, jog pažįsta P. L. daug metų, su jo tėvu dirbo vienoje transporto įmonėje, jų garažai šalia. Pažymėtina, kad liudytojas A. A. nurodė, kad kartu su P. L. buvęs asmuo atsisakė duoti paaiškinimus, nes buvo neblaivus, tuo tarpu liudytojas Vytautas J. L. paaiškino, kad jo įvykio metu niekas neklausė, ar jie gėrė alų garaže, jei būtų klausę, jis būtų viską papasakojęs. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir liudytojų parodymais nustatyta, kad surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą niekas netikrino garažo, siekiant nustatyti, ar tikrai P. L. su Vytautu J. L. gėrė alų garaže, Vytauto J. L. taip pat niekas neapklausė dėl šių aplinkybių, taigi teismas daro išvadą, kad šią įvykių versiją administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo iškėlė tik teismo posėdžio metu, siekdamas išvengti atsakomybės. Teismo nuomone, pažeidėjo veiksmai administracinės bylos nagrinėjimo teisme metu negali būti vertinami kaip sąžiningi ir yra laikytini gynybiniais argumentais, sukurtais siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Be to, pažymėtina, kad P. L. apklaustas keliuose teismo posėdžiuose painiojosi pasakodamas įvykio aplinkybes, pirmame teismo posėdyje teigė, kad garaže prabuvo apie 15-20 minučių ir per šį laiką gėrė alų, paskutiniame teismo posėdyje nurodė, kad garaže buvo kelias minutes. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog baigiamųjų kalbų metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir jo atstovas prašė nutraukti bylą arba skirti minimalią baudą bei neatimti vairuotojo pažymėjimo. Tai, kad P. L. vairuodamas automobilį reagavo neadekvačiai į kitas transporto priemones, eismo sąlygas, sukėlė kelias avarines situacijas, patvirtino liudytojai L. Ž. ir J. K., kurie ir iškvietė policiją. Šie liudytojai neturi jokio suinteresuotumo bylos baigtimi, nėra niekaip susiję su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu, jų parodymai – nuoseklūs ir neprieštaraujantys vieni kitiems, iš karto po P. L. blaivumo patikrinimo surašyti liudytojų paaiškinimai apie įvykio aplinkybes raštu atitinka jų paaiškinimus teismo posėdyje, nenustatyta jokių netikslumų, taigi teismas neturi pagrindo abejoti šių liudytojų nurodytomis aplinkybėmis.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad P. L. kaltė visiškai įrodyta byloje esančiais rašytiniais įrodymais, liudytojų paaiškinimais, veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalį, jo veiksmuose yra Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo sudėtis.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 7 dalyje numatyta atsakomybė už kitus kelių eismo taisyklių pažeidimus, nenumatytus šiame kodekse. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-07-16 nutarimo Nr. 768 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 16 punktą, motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir policijos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ar muitinės pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo, privalomosios techninės apžiūros dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir šių taisyklių nustatytus dokumentus, taip pat leisti jiems patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis. Bylos duomenimis nustatyta, kad P. L. taip pat surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 7 dalį už tai, kad jis neturėjo su savimi ir nepateikė policijos pareigūnams vairuotojo pažymėjimo. Pats P. L. teismo posėdžio metu pripažino savo kaltę dėl šio administracinio teisės pažeidimo, nurodė, kad vairuotojo pažymėjimą rado tik kitą dieną (b. l. 35). Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, įvertinus P. L. ir liudytojo A. A. paaiškinimus, teismas pripažįsta, kad P. L. veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 7 dalyje, sudėtis.
Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis).
Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. P. L. atsakomybę už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 7 dalyje, padarymą lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad asmuo prisipažino padaręs šį teisės pažeidimą ir nuoširdžiai dėl jo gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). P. L. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo administracine tvarka nebaustas.
Įvertinus nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalyje, padarymo kaltu neprisipažino, taip pat atsižvelgiant į tai, kad P. L. administracine tvarka nei karto nebaustas, teismas pripažįsta, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti P. L. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalyje, skiriant vidutinio dydžio nuobaudą, o už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 7 dalyje, skiriant minimalią nuobaudą. Taigi P. L. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalį skirtina administracinė nuobauda – 1250 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams ir 3 mėnesiams, o pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 7 dalį skirtina administracinė nuobauda – įspėjimas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30, 30², 33 straipsniais, 124¹ straipsnio 7 dalimi, 126 straipsnio 1 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302², 302⁴ straipsniais, teismas
nutaria:
P. L., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalį skirti administracinę nuobaudą – 1250 Lt (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams.
P. L., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 7 dalį skirti administracinę nuobaudą – įspėjimą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu, P. L., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skirti galutinę nuobaudą – 1250 Lt (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams.
Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6030.
Nutarimas gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.