Kauno apygardos teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal L. K.-J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 21 d. nutarties jos administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. K.-J. 2016 m. gruodžio 22 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Institucija) Vyresniosios specialistės E. V. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinta kalta padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124² straipsnio 1 dalyje, ir nubausta 115 Eur bauda su specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams už tai, kad 2016 m. gruodžio 14 d. 14.30 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) g. žiedinėje sankryžoje, vairuodama transporto priemonę „Nissan Leaf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo žiedinės sankryžos antra eismo juosta tiesiai, pažeisdama kelio ženklo „eismo kryptys sankryžoje“ reikalavimą, kai kelio ženklas nurodo šia eismo juosta važiuoti tik į dešinę, taip priversdama kitą transporto priemonę, važiavusią trečia eismo juosta (ir ketinusią sukti į dešinę) staigiai stabdyti, kad išvengti susidūrimo, taip sukeldama pavojingą situaciją.Kauno apylinkės teismas 2017 m. vasario 21 d. nutartimi L. K.-J. skundo dėl Institucijos 2016 m. gruodžio 22 d. nutarimo netenkino ir konstatavo, kad priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.Nesitukdama su tokia apylinkės teismo nutartimi, apeliaciniu skundu L. K.-J. prašo pakeisti šią 2017 m. vasario 21 d. priimtą Kauno apylinkės teismo nutartį ir neskirti jai specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.Skunde nurodoma, kad ji yra daugiavaikė mama, kad vyriausioji dukra lanko mokyklą už 7 km nuo namų. Vyras darbo metu neturi jokios galimybės pasiimti dukros iš mokyklos, o viešasis transportas yra už 3 kilometrų nuo namų, tačiau jis iki mokyklos nevažiuoja. Netekusi teisės vairuoti ji negalės nuvežti ir pasiimti dukros iš mokyklos, o nutikus kokiai nenumatytai ar su sveikata susijusiais situacijai, negalėtų pasiekti viešojo transporto, todėl antrasis automobilis yra gyvybiškai svarbus.Skunde apeliantė nurodo, kad yra drausminga ir atsargiai kelyje besielgianti vairuotoja, kadangi beveik visada važiuoja su vienu ar daugiau vaikų. Tą patvirtina ir faktas, kad per paskutinius 5 metus ji nėra padariusi jokių pažeidimų. Mano, kad teisės vairuoti atėmimas padarytų ne tik didelę finansinę bei moralinę žalą įprastiniam jų šeimos gyvenimui, bet ir pati ji prarastų vairavimo įgūdžius, kas gali padidinti atsitiktinių klaidų kelyje tikimybę. Teigia, jog neigiamas nusižengimo pasekmes jau pajuto, dėl nusižengimo gailisi ir visomis išgalėmis stengiasi, kad jis nepasikartotų.Apeliantė pažymi, jog atsirado nauja aplinkybė – jos 90 metų senelis yra stipriai pablogėjusios sveikatos, guli Kauno klinikose, kur jam ruošiamasi atlikti sudėtingą operaciją. Išleistas namo, jis keletą kartų per savaitę turės vykti atlikti inkstų dializės, o ji yra vienintelė artima giminaitė, gyvenanti Kaune, vairuojanti automobilį ir galinti aplankyti sunkiai sergantį senelį, o esant reikalui – vežioti į ligoninę procedūroms. Prašo atsižvelgti į šią ypatingą aplinkybę bei visą kompleksą aplinkybių, kurios įrodo, jog ji yra drausminga ir atsakinga visuomenės narė, todėl prašo sušvelninti jai paskirtą nuobaudą.Byloje gautas Institucijos atsiliepimas į L. K.-J. apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliantės skundo netenkinti ir palikti Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 21 d. nutartį nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

L. K.-J. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – ANKPĮĮTĮ) 2 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK) įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. To paties įstatymo 7 straipsnyje nustatyta, kad įsigaliojus ANK, netenka galios ATPK su visais pakeitimais ir papildymais. Tačiau ANKPĮĮTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo nurodytomis aplinkybėmis, kad nagrinėjamu atveju L. K.-J. taikytinos ATPK nuostatos, kadangi už ATPK 124² straipsnio 1 dalyje padarytą pažeidimą nuobauda švelnesnė, nei numatyta ANK 420 straipsnio1 dalies sankcijoje.Ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo fakto nėra, ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą. Apeliaciniame skunde keliamas tik nuobaudos individualizavimo klausimas, prašoma pritaikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir teisės vairuoti neatimti, todėl apeliacinės instancijos teismas, neviršydamas apeliacinio skundo ribų, patikrina administracinio teisės pažeidimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, užtraukia baudą vairuotojams nuo 115 iki 231 euro su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 6 mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones – baudą nuo 289 iki 579 eurų.Bendrosios administracinių nuobaudų už padarytus administracinius teisės pažeidimus skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ATPK 30 straipsnyje, remiantis kuriuo, nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pagal ATPK 30² straipsnio 1 dalį, skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo.Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos teisėje yra įtvirtintas teisingumo principas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyta, kad vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Kadangi administracinių teisės pažeidimų teisė savo paskirtimi labai artima baudžiamajai teisei, jai keliami tie patys tikslai. Administracinių teisės pažeidimų kodekso prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą. Pažymėtina, kad ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos.Tokią galimybę numato ATPK 30¹ straipsnis, kurio 1 dalyje, inter alia, nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į 31 straipsnyje nustatytas bei kitas įstatymų nenurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Tačiau, net ir esant tokiai galimybei, visgi akcentuotina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius teisės pažeidimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Tokiu būdu, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimu siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių ar nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu, todėl, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, visgi gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai.Nagrinėjamu atveju, Institucija L. K.-J., atsižvelgiant į jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad ji prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, paskyrė sankcijoje numatytą minimaliausią nuobaudą – 115 Eur dydžio baudą ir specialios teisės vairuoti atėmimą trumpiausiam 3 mėnesių terminui. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas L. K.-J. skundą netenkino jos prašymo dėl švelnesnės nuobaudos paskyrimo – specialios teisės vairuoti transporto priemones neskyrimo. Teismas konstatavo, kad pažeidėja nenurodė jokios išimtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Su tokia išvada sutinka ir aukštesnysis teismas. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad apylinkės teismo nutartyje yra aiškiai iš išsamiai atsakyta į pareiškėjos skunde nurodytas analogiškas aplinkybes dėl mažamečių vaikų ir poreikio turėti šeimai dar antrą automobilį. Žemesnės instancijos teismo argumentai yra teisėti ir pagrįsti teismų praktika tokio pobūdžio bylose. Dar kartą pažymima, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbinė ar šeiminė padėtis nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo (šiuo atveju ATPK 30¹ straipsnio nuostatų pritaikymo sutrumpinant L. K.-J. skirtą terminą), o pažeidimą padariusio asmens gyvenime kilę kiti neigiami padariniai, susiję su atitinkamos sankcijos – teisės vairuoti transporto priemones praradimu, nelaikytini aplinkybe, dėl kurios reikėtų trumpinti paskirtos nuobaudos terminą. Kaip teisingai pažymėjo ir apylinkės teismas nutartyje, šiuo atveju įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su pažeidimo padarymu.Dėl apeliaciniame skunde nurodytos naujos aplinkybės apie pažeidėjos senelio sveikatos būklę, aukštesnės instancijos teismas pritaria Institucijos atsiliepime nurodytoms aplinkybėms, jog skunde nurodytas asmuo (senelis) turi du vaikus, kurių abu turi teisę vairuoti. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje numatyta, kad vaikų pareiga – gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą. Tai, kad L. K.-J., kuri nurodo esanti anūkė, artimiausia Kaune gyvenanti giminaitė, nors tą patvirtinančių dokumentų byloje nėra, nėra išimtinė aplinkybė, kuri įtakotų jai skirtos nuobaudos sušvelninimą. Atsižvelgiant į visus išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, medžiagą, charakterizuojančią pažeidėją, dėl ko pagrįstai pažeidėjos skundą atmetė, todėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 21 d. nutartis paliktina nepakeista, o L. K.-J. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

palikti Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 21 d. nutartį nepakeistą ir L. K.-J. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.