Kauno apylinkės teismo nutartis

nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui L. K.-J. ir institucijos, surašiusios nutarimą, Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo L. K.-J. skundą dėl Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialisto 2016 m. gruodžio 22 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje pakeitimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. gruodžio 14 d. Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos patrulių rinktinės vyriausiasis patrulis surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą L. K.-J. už tai, kad ji 2016-12-14, apie 14.30 val., Kaune, (duomenys neskelbtini) vairuodama automobilį Nissan Leaf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodama žiedine sankryža, važiavo ja antra eismo juosta tiesiai pažeisdama kelio ženklo „Eismo kryptys sankryžoje“ reikalavimą, kai kelio ženklas nurodo šia eismo juosta važiuoti tik į dešinę, taip priversdama kitą transporto priemonę, važiavusią trečia eismo juosta (ir ketinusia sukti į dešinę), staigiai stabdyti, kad išvengti susidūrimo, taip sukeldama pavojingą situaciją. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 8, 9 punktus ir 1 priedo 507 punkto reikalavimus.

Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2016 m. gruodžio 22 d. nutarimu L. K.-J. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ir ATPK) 124² straipsnio 1 dalyje, padarymą buvo paskirta 115 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams.

Liudytojas A. A. parodė, kad jis dirba Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos vyriausiuoju patruliu. 2016-12-14 pastebėjo automobilį, atvažiavusį nuo Pramonės pr. antra eismo juosta, kuris galėjo sukti tik į dešinę – į Baršausko gatvę, tačiau nuvažiavo į Riomerio gatvę. Trečioje eismo juostoje važiavo kitas automobilis, kuris rodė posūkį ir norėjo sukti į Baršausko gatvę, tačiau šis automobilis, kurį kaip vėliau paaiškėjo, vairavo J., užkirto jam kelią ir asmuo buvo priverstas greitai stabdyti. Dėl pareiškėjos vairavimo buvo susidariusi avaringa situacija, ji sutrukdė antram automobiliui, nes jo vairuotojas staigiai stabdė, pradėjo mėtytis, paskui jį buvo daug automobilių, kito automobilio vairuotojas sustojo visiškai, spaudė garsinį signalą. Minėtoje sankryžoje yra trys eismo juostos. Pirmas automobilis važiavo antra eismo juosta, antras – važiavo trečia eismo juosta.

Liudytojas V. K. parodė, kad jis dirba Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos vyriausiuoju patruliu. 2016-12-14 dirbo su kolega A. A.. Jie važiavo Baršausko gatve, tarnybinį automobilį vairavo kolega. Prieš įvažiuojant į Baršausko žiedinę sankryžą pastebėjo žiede antra eismo juosta važiuojantį automobilį, kurį kaip vėliau paaiškėjo, vairavo J. Toje vietoje iš visų trijų juostų galima sukti į dešinę, o žiedu važiuoti galima tik trečia eismo juosta. J. vairuojamas automobilis važiavo antra eismo juosta ir nuvažiavo tiesiai, tuo tarpu trečia eismo juosta važiavo kitas automobilis, kuris rodė dešinį posūkio signalą ir norėjo sukti į Baršausko gatvę. Antroje eismo juostoje automobilis užkirto kitam automobiliui kelią, girdėjosi staigus stabdymas ir garsinis signalas. Vairuotojas buvo priverstas sustoti dėl J. kaltės, jeigu jis būtų nesustojęs, būtų įvykęs eismo įvykis. Tik praleidus antra eismo juosta važiuojantį automobilį ir išvengus avarijos, trečia eismo juosta važiuojantis automobilis nusuko į dešinę. Jie pasivijo J. vairuojamą automobilį, paaiškino jai koks buvo padarytas pažeidimas. Ji sutiko su pažeidimu, galėjosi.

Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas, neatvykimo priežastys nežinomos, todėl vadovaujantis ATPK 272 straipsnio 2 dalimi, byla nagrinėjama nedalyvaujant institucijos atstovui. Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad su skundo reikalavimais nesutinka, prašo pareiškėjos skundo netenkinti (b. l. 9-10).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. vietoje galiojusio ATPK (1984 m. gruodžio 13 d. Nr. X-4449 redakcija) įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksui (toliau ir ANK), spręstina ar nėra pagrindų dėl veikos perkvalifikavimo, kad būtų sušvelninta pažeidėjui atsiradusi atsakomybė. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalį administracinis teisės pažeidimas, padarytas iki 2017 m. sausio 1 d., kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, turi būti perkvalifikuotas pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Perkvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio 1 dalį, švelnesnė administracinė atsakomybė yra tais atvejais, kai už padarytą veiką Administracinių nusižengimų kodekse nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu dešimt eurų mažesnis. To paties įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos Administracinių nusižengimų kodekse numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymų Administracinių nusižengimų kodekse numatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu Administracinių teisės pažeidimų kodekse, pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytos nuobaudos. L. K.-J. padaryta veika atitinka ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėtį. ANK 420 straipsnio 1 dalyje, kurioje numatyta administracinė atsakomybė už pavojingą ir chuliganišką vairavimą, Kelių eismo taisyklėse nustatyto draudimo lenkti ar įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą pažeidimą. Įvertinus ATPK 124² straipsnio 1 dalies ir ANK 420 straipsnio 1 dalies sankcijas, matyti kad ATPK už šią veiką numatytos minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu dešimt eurų mažesnis nei ANK, todėl vadovaujantis Įstatymo 3 straipsnio 8 dalies nuostatomis, pagrindų perkvalifikuoti L. K.-J. veikos nėra.

Kadangi protokolas administracinio teisės pažeidimo byloje surašytas iki 2017 m sausio 1 d. ir veika nebuvo perkvalifikuota, teisena vyksta pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą (Įstatymo 5 str. 4 d.).

Administracinio teisės pažeidimo byloje esantys duomenys patvirtina, kad L. K.-J. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² straipsnio 1 dalyje.

Iš administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 16063982256 esančio administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto pažeidimo aplinkybės (b. l. 2-3). Iš L. K.-J. paaiškinimo matyti, kad ji įvažiavo į žiedą pirma eismo juosta ir nespėjo persirikiuoti. Dėl pažeidimo prisipažįsta ir gailisi (b. l. 2). Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad policijos pareigūnai, stovėdami prieš pat žiedinę sankryžą ir praleidinėdami žiedu važiuojančius automobilius, pastebėjo kaip antra eismo juosta važiuojantis automobilis Nissan Leaf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo Kovo 11-osios g. pusės nepasuko į dešinę - į K. Baršausko g., nors tai daryti buvo privaloma, nes kelio ženklas „Eismo kryptys sankryžoje“ nurodo važiuoti pirma ir antra eismo juosta tik į dešinę, o trečia eismo juosta į dešinę arba tiesiai. Minėtas automobilis važiavo antra eismo juosta toliau žiedu, greta jo trečia eismo juosta važiavo kitas automobilis, kuris rodė posūkio signalą į dešinę – į K. Baršausko g. ir bandė sukti dešinėn, tačiau matant, kad Nissan automobilis nesuka, staigiai stabdė ir pilnai sustojo ir taip išvengė susidūrimo, o pravažiavus Nissan automobiliui, pasuko į dešinę – į K. Baršausko g., kur ir ketino sukti (b. l. 4). Iš išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus matyti, kad L. K.-J. neturi galiojančių nuobaudų (b. l. 6-9).

L. K.-J. kaltę dėl aptariamo pažeidimo patvirtina ne tik byloje esantys aukščiau išvardinti rašytiniai įrodymai, bet ir tiesiogiai pažeidimą mačiusių liudytojais teismo posėdyje apklaustų A. A. ir V. K. parodymai, iš kurių matyti, kad prieš jiems įvažiuojant į Baršausko žiedinę sankryžą, kurioje tuo metu vyko intensyvus eismas, jie matė sankryžoje antra eismo juosta važiuojantį automobilį, kurį vairavo L. K.-J. Minėtoje sankryžoje iš visų trijų juostų galima sukti į dešinę, o žiedu važiuoti galima tik trečia eismo juosta. Tuo metu trečia eismo juosta važiavo kitas automobilis, kuris rodė dešinį posūkio signalą ir norėjo sukti į Baršausko gatvę. L. K.-J. automobilis užkirto kitam automobiliui kelią ir nuvažiavo tiesiai - į Riomerio gatvę. Kito automobilio vairuotojas staigiai stabdė, signalizavo garsiniu signalu. Tik praleidus antra eismo juosta važiuojantį L. K.-J. automobilį ir išvengus avarijos, trečia eismo juosta važiuojantis automobilis pasuko į dešinę.

ATPK 124² straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už pavojingą vairavimą, tai yra transporto priemonių vairavimą, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. Pavojaus sukėlimas - grėsmė savo ar kito asmens sveikatai, gyvybei, asmens turto apgadinimui. Šis pavojaus sukėlimas atsiranda tada, kai vairuojama ten, kur yra intensyvus eismas, daug pėsčiųjų, gyvenamosiose zonose.

ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo. ATPK 124² straipsnio 1 dalies dispozicijos analizė, leidžia teigti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tiesioginės tyčios nagrinėjamu atveju nereikalaujama, todėl pažeidimas gali būti padaromas ir esant netiesioginei tyčiai, ir neatsargiai. Šis pažeidimas priežastiniu ryšiu susietas su Kelių eismo taisyklių 8 ir 9 punktuose įtvirtintomis pareigomis eismo dalyviams, tai yra kelyje vadovautis kelio ženklais, šviesoforais ir reguliuotojo signalais bei laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad dienos metu, kai žiedinėje sankryžoje vyko intensyvus eismas, L. K.-J., važiuodama antra eismo juosta, pažeisdama kelio ženklo reikalavimus, kai kelio ženklas nurodo šia eismo juosta važiuoti tik į dešinę, nuvažiavo tiesiai, taip priversdama kitos transporto priemonės, važiavusios trečia eismo juosta ir ketinusios sukti į dešinę, vairuotoją staigiai stabdyti, kad išvengti susidūrimo, tuo sukėlė realią grėsmę transporto eismo saugumui, eismo dalyviams ir sau pačiai, tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, numatytus 8, 9 punktuose ir 1 priedo 507 punkte.

Priešingai, nei nurodė skunde pareiškėja, iš liudytojų A. A. ir V. K. parodymų nustatyta, jog jie matė, kad trečia eismo juosta važiavusio automobilio vairuotojas rodė dešinį posūkio signalą norėdamas sukti į Baršausko gatvę, o L. K.-J. automobiliui užkirtus jam kelią, staigiai stabdė, signalizavo garsiniu signalu ir išvengęs avarijos, pasuko į dešinę.

L. K.-J. skundo argumentai, kad ji pavojingai nevairavo ir padarytas pažeidimas neteisingai kvalifikuotas pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį, kadangi jos veiksmai atitinka pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje pažeidimo požymius, atmestini kaip visiškai nepagrįsti, kadangi ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą, taip pat vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytas pareigas, nevykdymą, važiavimą šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimą, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymą, vairuotojų apsisukimą pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, tolimųjų šviesų neperjungimą į artimąsias šviesas tamsoje, likus iki atvažiuojančios priešpriešiais transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų, važiavimo automagistralėse, taip pat žmonių vežimo taisyklių pažeidimą.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymų matyti, kad L. K.-J. veika atitinka administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² straipsnio 1 dalyje, todėl perkvalifikuoti jos padarytą administracinį teisės pažeidimą iš ATPK 124² straipsnio 1 dalies į ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį nėra pagrindo. L. K.-J. veiksmai – važiavo žiedinėje sankryžoje antra eismo juosta tiesiai pažeisdama kelio ženklo „Eismo kryptys sankryžoje“ reikalavimą, kai kelio ženklas nurodo šia eismo juosta važiuoti tik į dešinę, tuo privertė kitos transporto priemonės vairuotoją, važiavusį trečia eismo juosta (ir ketinusia sukti į dešinę), staigiai stabdyti, kad išvengti susidūrimo, – sukėlė pavojingą situaciją, todėl jos padarytas pažeidimas teisingai kvalifikuotas kaip pavojingas vairavimas.

Pareiškėja L. K.-J. skunde nurodė, kad skiriant nuobaudą nebuvo atsižvelgta į aplinkybes, susijusias su jos asmenybę, tai yra, kad ji turi 3 mažamečius vaikus, iš jų vyriausioji dukra lanko mokyklą, esančią už 7 km nuo namų, vyras darbo metu neturi jokios galimybės pasiimti dukros iš mokyklos, viešasis transportas yra už 3 km nuo namų, todėl ji nevairuodama automobilio negalėtų nuvežti ir pasiimti dukros iš mokyklos.

Pažymėtina, jog skunde teismui pareiškėja nenurodė jokios išimtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnį.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Už administracinį teisės pažeidimą gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, nustačius aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas.

Nors pareiškėjos teigimu, teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas sukels ne tik jai, bet ir jos šeimai neigiamų pasekmių, tačiau tokie apribojimai yra natūrali taikomos administracinės nuobaudos pasekmė, kuri, net ir atsižvelgus į tai, kad ji augina mažamečius vaikus, kuriuos turi nuvežti į mokyklą, nesudaro pagrindo švelninti pažeidėjos atsakomybę, remiantis ATPK 30¹ str. Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens poreikis šeimos reikalais naudotis transporto priemonėmis, nesuteikia esminio prioriteto, svarstant klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, o pažeidimą padariusio asmens gyvenime kilę kiti neigiami padariniai, susiję su atitinkamos sankcijos – teisės vairuoti transporto priemones praradimu, siejami su šeimos narių priežiūra ar rūpinimusi, taip pat nelaikytini aplinkybe, sudarančia pagrindą šiuo atveju taikyti ATPK 30¹ str. Atkreiptinas dėmesys, jog įstatymu aukščiau iškeliamas visuomenės interesas, taikant prevencines priemones ir teisės pažeidėjo nubaudimas, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu, nes priešingu atveju būtų formuojamas teisinis nihilizmas, skatinamas naujų teisės pažeidimų darymas.

Esant išdėstytoms aplinkybėms konstatuotina, kad nutarimas teisėtas ir pagrįstas, L. K.-J. skirta minimalaus dydžio nuobauda pagal įstatymus, bylą išnagrinėjo pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, nuobauda paskirta laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančią aplinkybę. L. K.-J. skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2016 m. gruodžio 22 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 16063982256 paskirtą nuobaudą palikti nepakeistą ir L. K.-J. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.