- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-05
- Bylos Nr.
- 2-494/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Audronė Jarackaitė, Marytė Mitkuvienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Giedra“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Baltempus“
- Kategorijos
- 116.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Giedra“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta peržiūrėti sprendimą už akių, civilinėje byloje Nr. 2-2342-262/2008 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Baltempus“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Giedra“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Baltempus“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Giedra“ dėl 88 599 Lt skolos, 26 765,19 Lt delspinigių, 6 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2008 m. spalio 3 d. sprendimu už akių ieškovo ieškinį tenkino. Teismas nurodė, kad per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl sprendimas priimtinas už akių (CPK 142 str. 4 d.). Teismas nustatė, kad 2006 m. liepos 24 d. ieškovas UAB „Baltempus“ su atsakovu UAB „Giedra“ sudarė statybos rangos sutartį. Sutartimi ieškovas (rangovas) įsipareigojo atlikti vėdinimo, vėsinimo, oro rekuperacijos, oro drėkinimo, šilumos tiekimo bei automatikos sistemų įrengimo darbus VšĮ Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikų Kardiochirurginės, vaikų reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje ir juos perduoti atsakovui (užsakovui), o atsakovas įsipareigojo darbus priimti ir už juos sumokėti (sutarties 2.1., 3.1., 4. l., 5.1. l., 5.l .5., 5.2.l., 5.2.6. punktai). Teismas nurodė, kad sutarties 7.9. punkte yra nustatyta, kad atlikti darbai užsakovui (atsakovui) priduodami pagal atliktų darbų aktus (F-2 ir F-3) kas mėnesį iki einamojo mėnesio 25 dienos; minėti aktai įforminami projekto vadovo parašu ir patvirtinami užsakovo įmonės spaudu; įforminus šioje sutartyje nustatyta tvarka atliktų darbų aktus F-2 ir F-3, PVM sąskaita faktūra pateikiama į užsakovo įmonės sekretoriatą. Sutarties 8.2. punkte yra nustatyta, jog užsakovo patvirtintos sąskaitos apmokamos 5 darbo dienų laikotarpyje po visų sąskaitoje nurodytu lėšų už atliktus darbus gavimo iš statytojo – VšĮ Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikų. Teismas nurodė, kad sutarties 8.3. punkte yra nustatyta, jog iš kiekvienos mokamos sumos užsakovas sulaiko 5 procentus, kuriuos sumoka rangovui po baigiamojo akto pasirašymo ir draudimo bendrovės garantinio laikotarpio įsipareigojimo apdraudimo garantijos pateikimo sumai ne mažesnei 10 procentų sutarties kainos. Ieškovas tinkamai atliko visus sutartyje numatytus darbus bei juos perdavė atsakovui, o atsakovas juos priėmė pasirašydamas atliktų darbų aktus.
Teismas taip pat nustatė, kad 2008 m. kovo 3 d. ieškovas su atsakovu pasirašė baigiamąjį darbų aktą, 2008 m. gegužės 13 d. ieškovas pateikė atsakovui garantinio laikotarpio laidavimo raštą, todėl atsakovas turėjo prievolę ieškovui sumokėti 1 019 413,70 Lt už atliktus darbus iki 2008 m. gegužės 19 d., tačiau ieškovui yra sumokėjęs tik dalį šios sumos – 984 468 Lt. Likusios 34 945,73 Lt sumos už atliktus darbus atsakovas iki šiol nėra sumokėjęs. 2008 m. kovo 3 d. šalims pasirašius baigiamąjį darbų aktą ir 2008 m. gegužės 19 d. atsakovui gavus ieškovo pagal sutartį pateiktą garantinio laikotarpio laidavimo raštą, atsakovui atsirado prievolė sumokėti ieškovui likusią pagal sutartį sulaikytą 53 653,38 Lt sumą, tačiau ir šios prievolės atsakovas nėra įvykdęs. Teismo teigimu, iš viso atsakovas už atliktus darbus yra skolingas ieškovui 88 599,11 Lt, todėl teismas šią sumą priteisė ieškovui.
Teismas taip pat nustatė, kad pagal sutarties 9.1 punktą atsakovas turi mokėti ieškovui delspinigius už prievolės įvykdymo termino praleidimą, todėl priteisė iš atsakovo 26 765,19 Lt delspinigių.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Giedra“ 2008 m. spalio 23 d. pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 3 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Nurodė, jog atsakovas nėra gavęs iš teismo ieškinio ir atitinkamo pranešimo dėl atsiliepimo pateikimo. Atsakovas 2008 m. birželio 27 d. yra gavęs teismo siuntimą bei teismo 2008 m. birželio 19 d. raštą, kuriuo siunčiama 2008 m. birželio 17 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tai pat nurodė, kad sprendimas už akių yra akivaizdžiai neteisingas, nepagrįstas ir neteisėtas dėl to, kad ieškovas nėra įforminęs paslėptų darbų sutarties objekte ir nepridavęs atsakovui; pateiktas laidavimas yra tik vieneriems metams, atsakovo įsitikinimu, per trumpam laikotarpiui, nes paslėptiems darbams yra nustatytas 10 metų garantinis terminas, todėl turi būti pateiktas laidavimas 10 metų terminui; atsakovas piktybiškai ignoruoja atsakovo teisėtą reikalavimą įforminti sutarties objekte atliktus paslėptus darbus, nes tai tiesiogiai susiję su tinkamo laidavimo pateikimu atliktiems darbams.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2008 m. gruodžio 23 d. nutartimi atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino.
Teismas nurodė, kad teismo sprendimas už akių yra panaikinamas ir byla atnaujinama, kai šalis į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui, ir jos pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; bei jeigu pateikiami tokie įrodymai, kurie patvirtina, kad tas sprendimas buvo akivaizdžiai neteisingas (CPK 288 str. 4 d.), bei kad juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės. Atsakovui 2008 m. birželio 11 d. pranešimu buvo nustatytas 30 dienų terminas atsiliepimui į pareikštą ieškinį pateikti, prie pranešimo pridėtas ieškinys su priedais. Minėtas pranešimas su priedais 2008 m. birželio 17 d. pasirašytinai įteiktas administratorei E. R. . Per teismo nustatytą terminą atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, ieškovas prašė priimti sprendimą už akių, todėl teismas, vadovaudamasis CPK 142 straipsnio ketvirtąja dalimi, priėmė sprendimą už akių.
Teismas pažymėjo, kad CPK 7 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Atsakovas, gavęs 2008 m. birželio 11 d. teismo pranešimą, pagal galiojančias procesinės teisės normas, privalėjo domėtis bylos eiga. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovas, jei jis mano, kad patyrė žalą dėl laiku nepateikto atsiliepimo į ieškinį, atitinkamai gali reikalauti atlyginti žalą iš savo darbuotojų, tinkamai neatlikusių savo darbo funkcijų.
Šalies argumentai
Teismo teigimu, atsakovas, pateikdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nepateikė aplinkybes, galinčias turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, patvirtinančių įrodymų, taip pat nepateikė įrodymų, kurie patvirtina, kad tas sprendimas buvo akivaizdžiai neteisingas, kad juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės (CPK 288 str. 4 d.). Atsakovo argumentą, kad ieškovas nėra įforminęs paslėptų darbų sutarties objekte ir nepridavęs atsakovui, paneigia byloje esantis 2008 m. kovo 31 d. baigiamasis darbų atlikimo aktas, kurį atsakovas pasirašė, nenurodydamas jokių pastabų. Kitą atsakovo argumentą, jog ieškovo pateiktas laidavimas yra tik vienerių metų terminui, paneigia 2006 m. liepos 24 d. sutarties 8.3 punkte aptartos sąlygos, tai yra sutarties 8.3 punkte nėra nustatytas garantijos galiojimo terminas.
Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Giedra“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartį ir 2008 m. spalio 3 d. sprendimą už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, turinčias įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Teismas, sutikdamas su ieškovo teiginiais, kad pagal šalių 2006 m. liepos 24 d. rangos sutarties 8.3 punkto nuostatą nėra nustatytas pateikiamos garantijos UAB „Baltempus“ atliktiems darbams galiojimo terminas, kad pagal nusistovėjusią praktiką yra pateikiamos ir draudimo kompanijos išduoda tik vienerių metų termino garantinio laikotarpio laidavimo raštus (garantijas), nepagrįstai atmetė atsakovo nurodomas aplinkybes, kad toks rangovams skirtas terminas yra numatytas Statybos įstatymo 36 straipsnyje. Be to, konkretus garantinis terminas buvo numatytas ir rangos sutarties 11.2 punkte. Tiek Statybos įstatymas, tiek CK 6.698 straipsnio nuostata numato minimalų 5 metų garantinį terminą, todėl pagal šalių statybos rangos sutarties 8.3 punktą turėjo būti suteikta garantija ne trumpesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Nurodytam terminui draudimo kompanijos taip pat išduoda laidavimus. Teismui atmetus šias aplinkybes, sprendimas šioje dalyje yra akivaizdžiai neteisingas ir iš esmės yra pažeistos atsakovo teisės. Ieškovas laisva valia prisiėmė įsipareigojimą pateikti laidavimą visam garantiniam terminui, todėl jis savo įsipareigojimus privalo vykdyti. Sutarties sudarymo metu ieškovui buvo žinomi garantiniai terminai, todėl jis neturi klaidinti teismo.
2. Apeliantas nesutinka su teismo argumentais, kad 2008 m. kovo 31 d. baigiamasis darbų atlikimo aktas, kurį atsakovas pasirašė, paneigia atsakovo argumentus, kad ieškovas nėra įforminęs paslėptų darbų aktų. Atsakovo nuomone, šio akto pasirašymas tik patvirtina, kad ieškovas atliko ir surašė akte visus įvykdytus vėdinimo, vėsinimo ir kitus darbus, tačiau atsakovas, nors šį aktą ir pasirašė, šių aplinkybių nepatvirtino, nes to negalėjo padaryti dėl to, kad nebuvo įforminti paslėpti darbai ieškovo atlikti pagal sutartį. Be to, pagal rangos sutartį, akto priedus turėjo sudaryti išpildymo nuotraukos, panaudotų medžiagų ir įrengimų sertifikatai bei atitikties deklaracijos, paslėptų darbų aktai. Nors teismo minėtas aktas šių priedų neturi, teismas sprendė, kad ieškovas tinkamai įvykdė savo pareigas ir priteisė visas sutartyje numatomas sumas ieškovui.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Baltempus“ prašo atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad atskiruoju skundu nėra ginčijamas sprendimo už akių priėmimo pagrindas atsakovui nepateikus atsiliepimo į pareikštą ieškinį, todėl skundžiama Vilniaus apygardos teismo nutartis šioje dalyje yra teisėta ir pagrįsta. Ieškovas sutiko su teismo argumentais bei nurodė, kad, remiantis šalių statybos rangos sutarties 8.3 punktu, sulaikytą kainos dalį UAB „Giedra“ įsipareigojo sumokėti ieškovui po baigiamojo akto pasirašymo. Šalys atskirai neaptarė garantinio laikotarpio laidavimo pakeitimo, kuris atsakovui buvo pateiktas 2008 m. gegužės 19 d. Nepaisant to, kad sąlygos buvo įvykdytos, atsakovas nesumoka pagal sutarties 8.3 punktą sulaikytos sumos bei neapmoka pateiktų 34 945,73 Lt sąskaitų. Atsakovo motyvai prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams, kurie yra paties atsakovo pasirašyti dokumentai.
Atskirasis skundas tenkintinas, Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – tenkintinas atsakovo UAB „Giedra“ pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikintinas Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 3 d. sprendimas už akių ir atnaujintinas bylos nagrinėjimas iš esmės.
Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Sprendimo už akių instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso. Sprendimo už akių priėmimo sąlygos įtvirtintos CPK 285 straipsnyje. Minėtas straipsnis numato, kas sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo tokio sprendimo priėmimo, taip pat kitais CPK numatytais atvejais. CPK 142 straipsnio ketvirtoji dalis numato, kad teismas turi teisę priimti sprendimą už akių ir tuo atveju, jeigu, esant ieškovo prašymui, atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį. Taigi sprendimas už akių gali būti priimtas, kai, būdama tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą, šalis nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso skatinimu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdama nepagrįstai užtęsti (vilkinti) bylos nagrinėjimą. Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 3 d. sprendimo už akių turinys patvirtina, kad sprendimas už akių buvo priimtas tuo pagrindu, kad atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, nors ieškinio nuorašas atsakovui buvo įteiktas, o ieškovas išreiškė pageidavimą priimti sprendimą už akių.
CPK 287 straipsnio normos numato specialiam procesiniam dokumentui – pareiškimui peržiūrėti sprendimą už akių, keliamus reikalavimus, nustato jo padavimo terminus ir tvarką. Būtina pažymėti, kad pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra ir vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 str. 5 d.). CPK 288 straipsnio ketvirtojoje dalyje yra įtvirtinta sprendimo už akių panaikinimo tvarka. Minėtos įstatymo nuostatos lingvistinė analizė leidžia teigti, kad teismas turi teisę panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės tik nustatęs abi CPK 288 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodytas aplinkybes, t.y. bylos nagrinėjimui atnaujinti nepakanka konstatuoti svarbias šalies pasyvumą pateisinančias priežastis – yra vertinami ir šalies argumentai bei įrodymai, susiję su sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Tačiau pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime pripažino, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 288 straipsnio ketvirtoji dalis ta apimtimi, kuria teismui neleidžiama už akių priimtus sprendimus peržiūrėti ir tokiais atvejais, kai jam yra pateikiami tokie įrodymai, kurie patvirtina, kad tas sprendimas buvo akivaizdžiai neteisingas, kad juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsniui, konstituciniams teisinės valstybės ir teisingumo principams. Taigi tuo atveju, kai bylos šalis pateikia įrodymus, kurie patvirtina, jog teismo sprendimas už akių buvo akivaizdžiai neteisingas ir juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės, teismas turi panaikinti šį sprendimą ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, nepaisant šalies pasyvumą pateisinančių ar nepateisinančių priežasčių.
Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas UAB „Giedra“ pareiškimą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 3 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo grindė tuo, kad atsakovui nebuvo įteiktas ieškinio ir jo priedų nuorašas ir atsakovas nebuvo informuotas apie pareigą pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį, be to, atsakovo teigimu, sprendimas už akių yra nepagrįstas dėl to, kad ieškovas nėra įforminęs paslėptų darbų sutarties objekte ir nepridavęs atsakovui, pateiktas laidavimas yra tik vieneriems metams, t.y. per trumpam laikotarpiui, nes paslėptiems darbams yra nustatytas 10 metų garantinis terminas, atsakovas piktybiškai ignoruoja atsakovo teisėtą reikalavimą įforminti sutarties objekte atliktus paslėptus darbus, nes tai tiesiogiai susiję su tinkamo laidavimo pateikimu atliktiems darbams. Kaip minėta, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad kai bylos šalis pateikia įrodymus, kurie patvirtina, jog teismo sprendimas už akių buvo akivaizdžiai neteisingas ir juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės, teismas turi panaikinti šį sprendimą ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, nepaisant šalies pasyvumą pateisinančių ar nepateisinančių priežasčių. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovo pareiškimą peržiūrėti sprendimą už akių, padarė išvadą, jog atsakovas nepateikė aplinkybes, galinčias turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, patvirtinančių įrodymų, taip pat nepateikė įrodymų, kurie patvirtina, kad tas sprendimas buvo akivaizdžiai neteisingas, kad juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu atskirojo skundo argumentą, kad minėta pirmosios instancijos teismo išvada yra nepagrįsta. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas UAB „Giedra“, pateikdamas teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, pateikė UAB „Giedra“ raštų, siųstų UAB „Baltempus“, dėl atliktų darbų apmokėjimo, sąskaitų faktūrų bei ieškovo ir atsakovo raštų dėl garantinio laikotarpio laidavimo nuorašus. Ieškovo UAB „Baltempus“ 2008 m. gegužės 13 d. raštas dėl garantinio laikotarpio laidavimo patvirtina, kad ieškovas išsiuntė UAB „Giedra“ garantinio laikotarpio laidavimo raštą pagal 2008 m. liepos 24 d. statybos rangos sutartį ir reikalavo atsakovą sumokėti minėtos statybos rangos sutarties 8.3 punkte numatytą 5 procentų dydžio sulaikymą, t.y. 53 653,38 Lt, bei priminė, kad UAB „Giedra“ nėra apmokėjęs pasirašytų sąskaitų faktūrų 34 945,73 Lt sumai. Atsakovo UAB „Giedra“ 2008 m. gegužės 22 d. raštas dėl garantinio laikotarpio laidavimo Nr. 149 patvirtina, kad UAB „Giedra“ grąžino UAB „Baltempus“ pateiktą garantinio laikotarpio laidavimo raštą, kadangi jis neatitinka 2008 m. liepos 24 d. statybos rangos sutarties 8.3 ir 11.2 punktuose nustatytų reikalavimų. Minėtos statybos rangos sutarties 8.3 punktas numato, kad iš kiekvienos mokamos sumos užsakovas sulaiko 5 procentus, kuriuos sumoka rangovui po baigiamojo akto pasirašymo ir draudimo bendrovės garantinio laikotarpio įsipareigojimo apdraudimo garantijos pateikimo sumai, ne mažesnei 10 procentų sutarties kainos; 11.2 punkte numatyta, kad atliktiems darbams rangovas suteikia 5 metų, paslėptiems statinio elementams (konstrukcijoms, vamzdynams ir kt.) – 10 metų garantinį terminą, o jeigu buvo nustatyta tyčia paslėptų defektų – suteikiamas 20 metų garantinis terminas. Į bylą pateiktas PZU Lietuva 2008 m. gegužės 12 d. garantinio laikotarpio laidavimo raštas Nr. 1008468 patvirtina, kad šis laidavimo raštas galioja iki pilno draudėjo (UAB „Baltempus“) pareigų, kylančių iš 2008 m. liepos 24 d. statybos rangos sutarties ir susijusių su įsipareigojimais garantiniu laikotarpiu, įvykdymo dienos, bet ne ilgiau, kaip iki 2009 m. gegužės 12 d. imtinai. Teisėjų kolegijos nuomone, priimto teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui įtakos gali turėti aplinkybių dėl tinkamo sutarties sąlygų dėl garantinio laikotarpio trukmės, garantijos pateikimo, garantinio laikotarpio laidavimo įvykdymo nustatymas, kadangi tai susiję su prievolių pagal sutartį vykdymu ir atsakovo skolos ieškovui dydžio nustatymu. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių pilnai ir visapusiškai neaiškino, todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismas neišaiškino turinčių reikšmės bylai aplinkybių. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti įrodymai bei aplinkybės gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo iš esmės nagrinėti ginčą, todėl negali vertinti tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių, o anksčiau nurodytos aplinkybės gali turėti įtakos priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta tenkinti atsakovo pareiškimą dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo, ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti atsakovo UAB „Giedra“ pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 3 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Giedra“ pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 3 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.