Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5, 1.1.8.1.1; 1.1.8.7.9; 1.1.8.10.3; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.2.25.5; 1.2.29.3.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

2026 m. sausio 29 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K., (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2004 m. lapkričio 4 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį – 45 parų arešto, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalies pagrindais bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2) 2005 m. balandžio 20 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį – 70 parų arešto, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio pagrindais bausmė subendrinta su 2004 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu, galutinė bausmė 90 parų arešto;

3) 2006 m. vasario 11 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 3 metams;

4) 2006 m. kovo 22 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams;

5) 2006 m. gegužės 18 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams, bausmė subendrinta su 2006 m. vasario 11 d. nuosprendžiu, galutinė bausmė – 3 metai laisvės atėmimo;

6) 2006 m. birželio 30 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams, bausmė subendrinta su 2006 m. kovo 22 d. ir 2006 m. gegužės 18 d. nuosprendžiais, galutinė bausmė – 4 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo;

7) 2010 m. rugsėjo 9 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 10 mėnesių, 2010 m. lapkričio 10 d. pagal 2010 m. rugsėjo 9 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendį V. K. suimtas ir pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę į Alytaus pataisos namus;

8) 2011 m. vasario 10 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su 2010 m. rugsėjo 9 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, galutinė bausmė paskirta 1 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo;

9) 2012 m. lapkričio 30 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1, 4 dalis – laisvės atėmimu 2 metams. 2013 m. gruodžio 23 d. Alytaus rajono teismo nutartimi pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnį paleistas lygtinai iš pataisos namų. 2014 m. liepos 22 d. pagal 2014 m. birželio 18 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartį pasiųstas atlikti neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies – 9 mėnesių laisvės atėmimo į Alytaus pataisos namus;

10) 2015 m. vasario 27 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalies 2 punktą, 64¹ straipsnį, 64 straipsnio 1 dalį, 3 dalį, paskirtą bausmę subendrinus su 2012 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 7 mėnesiams;

11) 2015 m. balandžio 21 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 9 dalį – 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme;

12) 2018 m. gruodžio 11 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį – 60 parų arešto.

13) 2020 m. balandžio 17 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 50 parų arešto bausme. Bausmę atlikęs 2021 m. vasario 19 d., teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 302 straipsnio 1 dalyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

V. K., 2024 m. vasario 18 d., apie 15 val. 35 min., važiuodamas (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Ford Focus“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas (alkoholio matuokliu „Alcotest 6810 Nr. ARPK-0148“, patikros Nr. 1989390, 2024 m. vasario 18 d. 15.39 val. nustatytas 2,73 promilių neblaivumas, 2024 m. vasario 18 d. 16.04 val. nustatytas 2,50 promilių neblaivumas).

Šiais veiksmais V. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Be to jis, ne anksčiau kaip 2022 m. sausio 31 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, neturėdamas teisėto pagrindo įgijo radęs svetimą E. Č. priklausantį vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį neteisėtai laikė prie savęs iki 2024 m. vasario 18 d., kol jį panaudojo (duomenys neskelbtini) pateikdamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus pareigūnams, tvirtindamas savo kaip vairuotojo tapatybę.

Šiais veiksmais V. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje.

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis V. K. dėl abiejų nusikalstamų veikų padarymo kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad niekada nebuvo įgijęs specialios teisės vairuoti motorines transporto priemones. Automobilis „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jam. Jį įsigijo pagal pirkimo–pardavimo sutartį. Kadangi nuo įvykio praėjo daug laiko, tai visiškai sutinka su kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, kad 2024 m. vasario 18 d. jį sustabdė policijos pareigūnai Jonavoje, Sodų gatvėje, vairuojantį automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jam buvo patikrintas neblaivumas. Jam buvo nustatytas didesnis negu 2 promilių neblaivumas. Kai pareigūnai jį sustabdė, jiems pateikė E. Č. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą. Šio asmens nepažįsta. Vairuotojo pažymėjimą rado automobilyje „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai jį nusipirko. Jis pateikė svetimo asmens vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą, norėdamas išvengti atsakomybės dėl vairavimo išgėrus. Be to, buvo neblaivus. Gailisi.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltė dėl nusikalstamų veikų įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais kitais įrodymais.

Tarnybiniame pranešime „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“ ir pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad 2024 m. vasario 18 d., apie 15 val. 35 min., (duomenys neskelbtini), patikrinimui sustabdytas automobilis „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pareikalavus, vairuotojas pateikė E. Č., (duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal vairuotojo pažymėjimo nuotrauką ir vairavusio asmens veido bruožus, nustatyta, kad tai ne tas pats asmuo. Kaip vėliau nustatyta, automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo V. K., (duomenys neskelbtini), kuris nėra įgijęs teisės vairuoti transporto priemones. Patikrinimo metu automobilį vairavusiam V. K., alkotesterio matuokliu 15 val. 39 min. pirmu pūtimu nustatytas 2,73 promilių girtumas, 16 val. 04 min. antru pūtimu nustatytas 2,50 promilių girtumas. Paimtas E. Č. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nutransportuotas į automobilių saugojimo aikštelę, (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 1-3, 7-9).

Kauno apskr. VPK Jonavos r. PK RS vyresniosios tyrėjos tarnybiniame pranešime „Dėl įvykio aplinkybių“ nurodyta, kad 2024 m. vasario 18 d. dirbant šaukiniu „3009“, kartu su vyriausiąja patrule M. M., iš OVS specialistų gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), „į automobilį „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įlipo akivaizdžiai neblaivus vairuotojas, ruošiasi išvažiuoti. Pranešėja mato per langą. Neprisistatė“. 2024 m. vasario 18 d., apie 15 val. 35 min., važiuojant (duomenys neskelbtini) sankryžoje, buvo pastebėtas automobilis „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris važiavo (duomenys neskelbtini). Pastebėjus automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jis buvo stabdomas nuo (duomenys neskelbtini), įjungus garso ir šviesos signalus, t. y. raudonos ir mėlynos spalvos švyturėlius. Automobilis „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nestojo ir važiavo link namo adresu (duomenys neskelbtini). Kelis kartus per garsiakalbį buvo nurodyta automobiliui „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustoti, tačiau automobilis sustojo tik už namo adresu (duomenys neskelbtini). Sustojus automobiliui „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas atidarė dureles ir bandė lipti iš automobilio. Asmeniui buvo nurodyta, kad šis sėdėtų automobilyje. Automobilio „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinėje dalyje, dešinėje pusėje, sėdėjo keleivis, kaip vėliau nustatyta, T. A., (duomenys neskelbtini), kuriam nustatytas 2,62 prom. girtumas. Paklausus vairuotojo, ar yra vartojęs alkoholinių gėrimų, šis nurodė, kad prieš 30 minučių vartojo alkoholinius gėrimus. Vairuotojo buvo paklausta, ar jis turi vairuotojo pažymėjimą, šis atsakė, kad taip. Asmens buvo pareikalauta pateikti vairuotojo pažymėjimą. Asmuo pateikė E. Č., (duomenys neskelbtini), vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal vairuotojo pažymėjime esančią nuotrauką ir vairuotojo veido bruožus kilo įtarimas, kad tai ne tas pats asmuo. Vairuotojo buvo paklausta, ar tai tikrai jo vairuotojo pažymėjimas, šis atsakė, kad taip. Asmens buvo paklausta, kelintais metais jis yra gimęs – asmuo nurodė, kad (duomenys neskelbtini), mėnesio ir dienos dėl neblaivumo neprisiminė. Vairuotojo pažymėjime nurodytas asmuo yra gimęs (duomenys neskelbtini). Asmeniui nurodžius, kad nesutampa gimimo metai, šis nurodė, kad tai ne jo vairuotojo pažymėjimas, o draugo, kuriuo jis tik naudojasi. Kadangi asmuo buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, alkotesterio matuokliu „Alcotest“ Nr. ARKB-0148, sertifikato Nr. 1989390, 15 val. 39 min. pirmu pūtimu nustatytas 2,73 prom. girtumas. Iš automobilio „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užvedimo spynelės buvo paimti užvedimo raktai. Vairuotojui buvo nurodyta prieiti prie tarnybinio automobilio asmens tapatybei nustatyti. Asmuo prisistatė D. J., gimusiu (duomenys neskelbtini), tačiau kiekvieną kartą klausiant mėnesio ir dienos, asmuo nurodydavo skirtingai. Asmeniui atlikus dalinę apžiūrą, buvo rasta asmens tapatybės kortelė, išduota V. K., (duomenys neskelbtini), vardu, ir „Swedbank“ banko kortelė, kuri taip pat priklauso V. K.. Pagal asmens tapatybės kortelėje esančią nuotrauką ir asmens veido bruožus asmuo atitiko. Vėliau asmuo nurodė, kad yra V. K., (duomenys neskelbtini). V. K. 16 val. 04 min. antru pūtimu nustatytas 2,50 prom. girtumas. V. K. nurodė, kad automobilis „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jam, žmona K. K. namuose turi pirkimo - pardavimo sutartį, registracijos liudijimą. Iš K. K. ant savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo paimtas transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartis, registracijos liudijimas (duomenys neskelbtini). V. K. įteiktas šaukimas atvykti į (duomenys neskelbtini) 2024 m. vasario 19 d. 14 val. 00 min. Automobilis „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nutransportuotas (duomenys neskelbtini). E. Č. vairuotojo pažymėjimas (1 t. b. l. 4-5).

Iš pradėtos ikiteisminio tyrimo pažymos matyti, kad buvo nustatytas įtariamasis – V. K. (1 t., b. l. 10).

Iš įvykio suvestinės matyti, kad informacija į Bendrąjį pagalbos centrą buvo gauta skambučiu 2024 m. vasario 18 d. 15 val. 25 min. (1 t., b. l. 41-44).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, (duomenys neskelbtini). Apžiūrimas raudonos spalvos automobilis „Ford Focus“, valst. nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje fotografuota (1 t., b. l. 45-47; 48-64).

Transporto priemonės perdavimo-priėmimo aktas ir transporto priemonės aprašas patvirtina, kad automobilis „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo aprašytas ir perduotas saugojimui (1 t., b. l. 65, 66-67).

AB „Regitra“ duomenimis, automobilio „Ford Focus“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), pagal pirkimo - pardavimo sutartį savininkas V. K., (duomenys neskelbtini). (1 t., b. l. 68-69).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad K. K. prie tyrimo pateikė automobilio „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą ir pirkimo-pardavimo sutartį (1 t., b. l. 71-77).

Iš transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutarties matyti, kad pardavėjas UAB „L.“ 2023 m. spalio 31 d. už 250 eurų pardavė V. K., (duomenys neskelbtini), automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 75-76).

Iš Neblaivumo nustatymo akto ir alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo matyti, kad 2024 m. vasario 18 d.,15:39 val. V. K., gim. 1985 m., nustatytas 2,73 promilės neblaivumas, 16:04 val. nustatytas 2,50 promilės neblaivumas. Nustatyti neblaivumo požymiai - iš burnos sklindantis alkoholio kvapas. Stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą negali (1 t., b. l. 103, 104-105). Iš patikros sertifikato kopijos matyti, kad tikrinimo metu naudoto alkotesterio patikra galiojo iki 2024 m. gegužės 22 d. (1 t., b. l. 106).

Reikalaujamų daiktų dokumentų pateikimo protokolu, V. K. pateikė E. Č. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 107-113).

Vairuotojų registro įrašo duomenimis, E. Č. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra negaliojantis (1 t., b. l. 114).

Iš liudytojos I. S. apklausos protokolo matyti, kad apklausiama ikiteisminio tyrimo ji parodė, kad yra policijos pareigūnė. 2024 m. vasario 18 d. dirbo aktyviosiose pajėgose, šaukiniu „3009“, kartu su vyriausiąja patrule M. M., kai iš OVS specialistų gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), į automobilį „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įlipo akivaizdžiai neblaivus vairuotojas, ruošiasi išvažiuoti. Pranešėja mato per langą. Neprisistatė. 2024 m. vasario 18 d., apie 15 val. 35 min., važiuojant (duomenys neskelbtini), buvo pastebėtas automobilis „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris važiavo (duomenys neskelbtini). Pastebėjus automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jis buvo stabdomas (duomenys neskelbtini), įjungus garso ir šviesos signalus, t. y. raudonos ir mėlynos spalvos švyturėlius. Automobilis „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nestojo ir važiavo link namo adresu (duomenys neskelbtini). Kelis kartus per garsiakalbį buvo nurodyta automobiliui „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustoti, tačiau automobilis sustojo tik už namo adresu (duomenys neskelbtini). Sustojus automobiliui „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas atidarė dureles ir bandė lipti iš automobilio. Asmeniui buvo nurodyta, kad šis sėdėtų automobilyje. Automobilio „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinėje dalyje, dešinėje pusėje, sėdėjo keleivis, kaip vėliau nustatyta, T. A., (duomenys neskelbtini), kuriam nustatytas 2,62 promilių girtumas. Paklausus vairuotojo, ar yra vartojęs alkoholinių gėrimų, šis nurodė, kad prieš 30 minučių vartojo alkoholinius gėrimus. Vairuotojo buvo paklausta, ar šis turi vairuotojo pažymėjimą, šis atsakė, kad taip. Asmens buvo pareikalauta pateikti vairuotojo pažymėjimą. Asmuo pateikė E. Č., (duomenys neskelbtini), vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal vairuotojo pažymėjime esančią nuotrauką ir vairuotojo veido bruožus kilo įtarimas, kad tai ne tas pats asmuo. Vairuotojo buvo paklausta, ar tai tikrai jo vairuotojo pažymėjimas, šis atsakė, kad taip. Asmens buvo paklausta, kelintais metais šis yra gimęs – asmuo nurodė, kad (duomenys neskelbtini), mėnesio ir dienos dėl neblaivumo neprisiminė. Vairuotojo pažymėjime esantis asmuo yra (duomenys neskelbtini). Asmeniui nurodžius, kad nesutampa gimimo metai, šis nurodė, kad tai ne jo vairuotojo pažymėjimas, o draugo, kuriuo jis tik naudojasi. Kadangi asmuo buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, alkotesterio matuokliu „Alcotest“ Nr. ARKB-0148, sertifikato Nr. 1989390, 15 val. 39 min. pirmu pūtimu nustatytas 2,73 prom. girtumas. Iš automobilio „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užvedimo spynelės buvo paimti užvedimo raktai. Vairuotojui buvo nurodyta prieiti prie tarnybinio automobilio asmens tapatybei nustatyti. Asmuo prisistatė D. J., (duomenys neskelbtini), tačiau kiekvieną kartą klausiant mėnesio ir dienos, asmuo nurodydavo skirtingai. Asmeniui atlikus dalinę apžiūrą, buvo rasta asmens tapatybės kortelė, išduota V. K., (duomenys neskelbtini), vardu, ir „Swedbank“ banko kortelė, kuri taip pat priklauso V. K.. Pagal asmens tapatybės kortelėje esančią nuotrauką ir asmens veido bruožus asmuo atitiko. Vėliau asmuo nurodė, kad yra V. K., (duomenys neskelbtini). V. K. 16 val. 04 min. antru pūtimu nustatytas 2,50 prom. girtumas. V. K. nurodė, kad automobilis „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jam, o žmona K. K. namuose turi pirkimo–pardavimo sutartį ir registracijos liudijimą. Iš K. K., pagal savanoriškų daiktų ir dokumentų pateikimo protokolą, paimta transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis, registracijos liudijimas (duomenys neskelbtini). Automobilis „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nutransportuotas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Vairuotojo pažymėjimas, išduotas E. Č., (duomenys neskelbtini), vardu, paimtas pagal reikalaujamų daiktų ir dokumentų pateikimo protokolą (1 t., b. l. 99-102).?

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas liudytojas E. Č. parodė, kad 2022 metais sausio mėnesį dirbo užsienyje, (duomenys neskelbtini). Ten pametė piniginę su asmens tapatybės kortele, banko kortele, vairuotojo pažymėjimu. Kai grįžo į Lietuvą, turėdamas laikinąjį dokumentą, kreipėsi į policiją dėl prarastos asmens tapatybės kortelės. Užblokavo banko sąskaitą. Nuvykus į „Regitrą“, išsiėmė naują vairuotojo pažymėjimą, darbuotojams nurodęs priežastį, jog pametė užsienyje piniginę su dokumentais. Po kurio laiko asmens tapatybės kortelę su pinigine atsiėmė iš policijos, pargabentą iš užsienio. Apie tai kas galėjo paimti jo vairuotojo pažymėjimą, nieko nežino. Asmeniškai V. K. nepažįsta ir nėra apie jį girdėjęs. Kaip jo vairuotojo pažymėjimas pateko į V. K. rankas, nežino (1 t., 121-123).

III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas V. K. dėl jam inkriminuojamos minėtos nusikalstamos veikos pasitvirtino. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis 2024 m. vasario 18 d., apie 15 val. 35 min., važiuodamas (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Ford Focus“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas (alkoholio matuokliu „Alcotest 6810 Nr. ARPK-0148“, (duomenys neskelbtini), 2024 m. vasario 18 d. 16.04 val. nustatytas 2,50 promilių neblaivumas). Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, patvirtino, kad vairavo neblaivus. Kaltinamojo neblaivumas buvo nustatytas sertifikuotu alkotesteriu. Kaltinamojo vairavimo faktą būnant neblaiviam patvirtina ir liudytojos – policijos pareigūnės parodymai, kuriai kaltinamasis prisipažino, jog vairavo automobilį būdamas neblaivus. Policijos pareigūnė taip pat patvirtino, kad kaltinamojo vairuojamas automobilis iš pradžių nestojo, ir važiavo link namo (duomenys neskelbtini). Kelis kartus per garsiakalbį buvo nurodyta sustoti, tačiau automobilis sustojo tik už namo (duomenys neskelbtini). Paklausus vairuotojo, ar yra vartojęs alkoholinių gėrimų, šis nurodė, kad prieš 30 minučių vartojo alkoholinius gėrimus. Asmuo buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Aplinkybę apie kaltinamojo neblaivumą taip pat patvirtina ir neblaivumo nustatymo aktas bei juo kaltinamajam nustatyti neblaivumo požymiai. Taigi, kaltinamasis žinodamas, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, turėdamas ir galėdamas suvokti tokios veikos pavojingumą, jis nurodytą draudimą ignoravo, vairavo automobilį būdamas neblaivus ir norėjo taip elgtis, nors vairuoti nebuvo jokios būtinybės. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami kaltinamojo kaltei pagrįsti. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo. Tokiu būdu kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji transporto priemonių vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, požymiai, todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

BK 302 straipsnio 1 dalyje (nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusioje redakcijose) nustatyta, kad tas, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 4 metų.

Kaltinamojo kaltę dėl šios jam inkriminuotos nusikalstamos veikos patvirtina byloje esantys įrodymai – kaltinamojo ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu teikti parodymai, liudytojo E. Č. parodymai apie tai, kad jis 2022 metais sausio mėnesį dirbo (duomenys neskelbtini). Ten pametė piniginę su asmens tapatybės kortele, banko kortele, vairuotojo pažymėjimu. Kai grįžo į Lietuvą, turėdamas laikinąjį dokumentą, kreipėsi į policiją dėl prarastos asmens tapatybės kortelės. Užblokavo banko sąskaitą. Nuvykus į „Regitrą“, išsiėmė naują vairuotojo pažymėjimą, darbuotojams nurodęs priežastį, jog pametė užsienyje piniginę su dokumentais; reikalaujamų daiktų dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad V. K. pateikė E. Č. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini); vairuotojų registro įrašo duomenimis, kuris patvirtina, kad E. Č. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra negaliojantis; liudytojos I. S. parodymai apie tai, kad įvykio metu kaltinamojo buvo paklausta, ar šis turi vairuotojo pažymėjimą, šis atsakė, kad taip. Asmens buvo pareikalauta pateikti vairuotojo pažymėjimą. Asmuo pateikė E. Č., (duomenys neskelbtini), vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal vairuotojo pažymėjime esančią nuotrauką ir vairuotojo veido bruožus kilo įtarimas, kad tai ne tas pats asmuo. Vairuotojo buvo paklausta, ar tai tikrai jo vairuotojo pažymėjimas, šis atsakė, kad taip. Asmens buvo paklausta, kelintais metais šis yra gimęs – asmuo nurodė, kad (duomenys neskelbtini), mėnesio ir dienos dėl neblaivumo neprisiminė. Vairuotojo pažymėjime esantis asmuo yra gimęs (duomenys neskelbtini). Asmeniui nurodžius, kad nesutampa gimimo metai, šis nurodė, kad tai ne jo vairuotojo pažymėjimas, o draugo, kuriuo jis tik naudojasi. Taigi, visos šios aplinkybės patvirtina, kad V. K., ne anksčiau kaip 2022 m. sausio 31 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, neturėdamas teisėto pagrindo įgijo radęs svetimą E. Č. priklausantį vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį neteisėtai laikė prie savęs iki 2024 m. vasario 18 d., kol jį panaudojo (duomenys neskelbtini) pateikdamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus pareigūnams, tvirtindamas savo kaip vairuotojo tapatybę.

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis kaltę pripažino ir paaiškino, kad kuomet pareigūnai jį sustabdė, jis jiems pateikė E. Č. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą. Šio asmens nepažįsta. Vairuotojo pažymėjimą rado automobilyje „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai jį nusipirko. Jis pateikė svetimo asmens vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą, norėdamas išvengti atsakomybės dėl vairavimo išgėrus. Be to, buvo neblaivus.

Taigi, aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad V. K. nagrinėjamu atveju neturėdamas teisėto pagrindo disponavo kitam asmeniui priklausančiu dokumentu – vairuotojo pažymėjimu ir taip įvykdė BK 302 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. Be to, šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

Kaip minėta, nuo 2025 m. vasario 1 d., įsigaliojusiose BK 302 straipsnio 1 dalies redakcijos sankcijoje, be kita ko, alternatyviai numatyta ir papildoma bausmės rūšis – laisvės apribojimas, t. y. bausmė, kuri nebuvo numatyta iki tol galiojusioje minėto teisės akto redakcijos sankcijoje bei sumažintas maksimalus 6 metų laisvės atėmimo terminas iki 4 metų. Teismo vertinimu, baudžiamojo įstatymo sankcijoje alternatyviai numatant ir švelnesnę, negu laisvės atėmimas ar arešto bausmę ir sumažinant jos trukmę, toks įstatymas laikytinas kaltinamojo teisinę padėti lengvinančiu. Esant šioms aplinkybėms, kaltinamojo veika kvalifikuotina kaip BK 302 straipsnio 1 dalies (nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusios redakcijos) numatytas nusikaltimas.

IV. Dėl bausmių ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl abiejų nusikaltimų pripažintina tai, kad kaltu dėl padarytų nusikalstamų veikų prisipažino ir gailisi. Tuo tarpu dėl nusikaltimo pagal BK 302 straipsnio 1 dalį sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą ir vieną apysunkį nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia (BK 11 straipsnio 3 ir 4 dalis). Jis anksčiau teistas, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, baustas Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, nėra duomenų, kad būtų registruotas dėl psichikos ar priklausomybės ligų (2 t., b. l. 86-101, 113-116, 124-125, 126). Teismas kaltinamajam bausmes skiria vadovaujantis BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis) bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Kaltinamasis teisiamas jau 14 kartą, teistumas neišnykęs, anksčiau kaltinamasis praeityje yra taip pat nuteistas dėl analogiškų nusikaltimų. Teismas kaltinamąjį vertina kaip nusikalsti linkusią asmenybę, kuriam už padarytus nusikaltimus švelnesnės už laisvės atėmimą bausmių skyrimas iš esmės jokios įtakos nepadarys. Iš kaltinamojo asmenybės matyti, kad jis išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, kitokios bausmių rūšys teigiamos įtakos jo elgesiui neturi, kaltinamasis nekeičia savo gyvenimo būdo, susiformavusios neigiamos asmenybės orientacijos, nesistengia stoti į dorą ir sąžiningą kelią, yra linkęs nusikalsti. Teismas kaltinamajam bausmes skiria vadovaujantis BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis) bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, jam už padarytus nusikaltimus skirtinos inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatytos griežčiausios laisvės atėmimo bausmės, nustatant ženkliai mažesnius nei bausmės vidurkis jų dydžius.

Taikyti kaltinamajam BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą, įvertinus visas byloje esančias aplinkybes, nėra faktinio pagrindo, taip pat nėra pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas. Atsižvelgus į anksčiau nustatytas aplinkybes (kaltinamasis teisiamas 14 kartą, išvadų iš savo elgesio nedaro), šiuo metu nėra pagrindo manyti, kad bausmės vykdymo atidėjimas kaltinamajam bei jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti gali būti efektyvus. Bausmė skirtina atlikti laisvės atėmimo vietų įstaigos parinktoje vietoje.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, prie griežtesnės bausmės pridėtina švelnesnės bausmės dalis (kaltinamasis kaltu prisipažino, nuoširdžiai gailisi) ir V. K. skirtina subendrinta laisvės atėmimo bausmė.

Baudžiamąją bylą išnagrinėjus atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kaltinamajam pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Pagal BK 68 straipsnį teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Šis terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis. Teismas, įvertinęs kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pobūdį ir pavojingumą, taip pat šios veikos įvykdymo aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo kaltinamajam. Kadangi kaltinamasis vairuodamas transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisykles, padarė šiurkštų pažeidimą, t. y. nusprendė vairuoti neblaivus, nekreipdamas dėmesio į tai, jog vairuodamas kelia pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams. Šie kaltinamojo veiksmai neabejotinai kėlė realų pavojų tiek jo paties, tiek ir kitų eismo dalyvių saugumui. Taigi, kaltinamajam taikytina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatydamas terminą, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei jos padarymo aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis anksčiau už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą teistas, taip pat įvertina ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Teismas nustato, kad baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones taikytinas 4 metų terminui, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514-942/2015). Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus (Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-185-334/2017). Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 75 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 75 straipsnio 5 dalis). Byloje neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis jam inkriminuotą nusikaltimą padarė vairuojant automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai transporto priemonių vairavimas apsvaigus yra neteisėtas. Nusikalstamai veikai daryti jis panaudojo automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris, bylos duomenimis, nuosavybės teise priklauso jam, todėl jis yra konfiskuotinas kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė (BK 72 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys).

V. Dėl kitų procesinių klausimų

Kaltinamajam 2025 m. gruodžio 12 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, jos termino pradžią skaičiuojant nuo 2025 m. gruodžio 10 d. ir paskiriant ją 2 mėnesiams, kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į V. K. paskirtos bausmės laiką įskaitytinas jo suėmime išbūtas laikas nuo 2025 m. gruodžio 10 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

2024 m. vasario 19 d. prokuroro nutarimu taikytas ir vėliau iki 2026 m. vasario 19 d. pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas V. K. automobiliui „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 78-94), paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus -panaikintinas.

E. Č. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas perduotinas AB „Regitra“.

Automobilio „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartis, registracijos liudijimas, perduotini konfiskavimą vykdysiančiai institucijai.

Teisme gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimo“. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad advokatė Rima Šmigelskytė teikė valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam. Baudžiamojoje byloje kaltinamajam gynėjas buvo paskirtas privalomais pagrindais, kadangi jis buvo suimtas.

Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą bei į tai, jog kaltinamasis šiuo metu nedirba, jam buvo taikyta kardomoji priemonė – suėmimas, teismas sprendžia, jog Valstybės patirtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 302 straipsnio 1 dalį ir 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti:

- pagal BK 302 straipsnio 1 dalį – skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

- pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, prie griežtesnės laisvės atėmimo bausmės pridėti švelnesnės bausmės dalį ir skirti V. K. subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti V. K. galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę paskirti atlikti laisvės atėmimo vietų įstaigos parinktoje vietoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio šioje byloje paskelbimo dienos, t. y. 2026 m. sausio 29 dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2025 m. gruodžio 10 d. iki 2026 m. sausio 29 d.

2025 m. gruodžio 12 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, V. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 4 (keturiems) metams, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2 dalimi, 4 dalies 1 ir 3 punktais, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti V. K. priklausantį automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą V. K. automobiliui „Ford Focus“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.

E. Č. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą perduoti AB „Regitra“.

Automobilio „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį, registracijos liudijimą, perduoti konfiskavimą vykdysiančiai institucijai.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio kopijos įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio, ar žodinio proceso tvarka.