Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. D. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. D. L. ieškinį atsakovams J. B. ir A. B., trečiasis asmuo J. B. individuali įmonė dėl santuokinio turto padalinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Atskirojo skundo argumentai

Ieškovė negalėjo pasinaudoti supaprastinta turto atidalijimo tvarka, kadangi turtas antstolio negalėjo būti areštuotas, nes registruotas A. B. vardu, o iš VĮ Registro centro nekilnojamojo turto duomenų nematyti, kad turtas yra bendroji sutuoktinių nuosavybė. Pirmosios instancijos teismo nutartyje neteisingai pasisakoma dėl ieškinio nepriskirtinumo netiesioginio ieškinio institutui. Ieškovė turi neginčijamą reikalavimo teisę. J. B. turi ½ dalį buto, turi teisė į turto padalijimą, tačiau sąmoningai vengia įforminti savo dalį. Nenustačius jos dalies bendrojoje nuosavybėje pažeidžiamos ieškovės teisės (nebus patenkintas reikalavimas). Teismas nurodė, kad nepateikta įrodymų, kad skolininkas neturi pakankamai turto ieškovės reikalavimui patenkinti. Areštuoto žemės sklypo vidutinė vertė 49 000 Lt, atsakovei priklausančios dalies vertė apie 10 892 Lt, todėl akivaizdu, kad būtų patenkinta tik minimali ieškovei priteistos 148 776,43 Lt sumos dalis. Nepagrįstas argumentas, kad abejotina dėl ieškovės teisės reikšti netiesioginį ieškinį.Ieškinys neturtinis ir tik susijęs su turtu, ieškovės ieškinio patenkinimo atveju turtas nebus priteisiamas, todėl ieškinys neapmokestinamas žyminiu mokesčiu.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra sudaryti galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti ieškinio trūkumus, teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto ieškinio ir tokiu būdu užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui.

Vertinant, ar procesinio dokumento trūkumai sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai, ieškinio atveju – ieškiniui priimti – reikėtų įvertinti keletą aspektų, t. y. koks yra ieškinyje nenurodytų duomenų, nustatytų CPK 111 ir 135 straipsniuose, tikslas ir pobūdis; ar nenurodyti duomenys yra reikšmingi būtent sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, ar jie gali būti pateikti vėlesniuose proceso etapuose, t. y. parengiamojo teismo posėdžio metu; ar nenurodyti duomenys yra į teismą besikreipiančio asmens neatidumo (nerūpestingumo) padarinys, ar į teismą besikreipiantis asmuo nurodo ir pateikia įrodymus, kad dėl objektyvių priežasčių negalėjo atitinkamų duomenų pateikti ieškinyje; ar nenurodyti duomenys jau yra žinomi teismui ir ar teismas gali juos nesudėtingai gauti (pasinaudojęs teismų informacine sistema LITEKO, kitomis teismui prieinamomis informacinėmis sistemomis).

Kauno apylinkės teismas, spręsdamas netiesioginio ieškinio priėmimo klausimą pasiūlė ieškovei apsvarstyti dėl jos pasirinkto teisių gynimo būdo tinkamumo, nurodydamas, kad vykdymo procese ieškovės teisių gynimo būdas numatytas CPK 667 straipsnyje (kreiptis į antstolis, kuris nustato bendrą turtą, jį areštuoja ir išieškotojui tuomet pasiūlo kreiptis į teismą dėl skolininko dalies atidalijimo iš bendros su kitais asmenimis nuosavybės). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teismo nutartyje nurodyta aplinkybė nelaikytina ieškinio trūkumu (jo nepašalinus, nebus pagrindo ieškinį laikyti nepaduotu), o tik teismo siūlymu ieškovei pasirinkti kitą teisių gynimo būdą. Šiuo atveju ieškovė turėjo teisę pasirinkti pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdą ir taikyti netiesioginio ieškinio instituto nuostatas, manydama, kad tik tokiu būdu jos teisės bus apgintos geriausiai. Be to, ieškovė atskirajame skunde pagrįstai nurodė, kad CPK 667 straipsnio nuostata ginčo atveju negali būti taikoma. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), Neveronių sen., negalės būti areštuotas, nes nekilnojamojo turto registre kaip vienintelis buto, esančio (duomenys neskelbtini), Neveronių sen., savininkas įregistruotas A. B.. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnio nuostata šie duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (šiuo atveju tokių duomenų nėra).

Nepagrįstais laikytini trūkumai, kuriais ieškovė įpareigota (privalo) teismui paaiškinti, kaip nagrinėjamoje byloje pasirinktas pažeistų teisių apgynimo būdas atitinka CK 6.68 straipsnyje įtvirtintus netiesioginio ieškinio požymius bei pateikti įrodymus, jog skolininkas neturi pakankamai turto reikalavimui patenkinti (nesant tokių įrodymų, ieškovės teisė reikšti netiesioginį ieškinį yra abejotina). Iš esmės matyti, kad teismas įpareigojo ieškovę pateikti įrodymus, kad ji atitinka netiesioginiam ieškiniui keliamus reikalavimus ir turi reikalavimo teisę tokio pobūdžio ieškiniui reikšti.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nurodyti trūkumai nėra esminiai ir susiję su įrodymų pakankamumu nagrinėjamoje byloje, todėl šioje dalyje teismo nutartis naikintina. Teismas nutartyje nepagrįstai nurodė pateikti ieškinio aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, kadangi kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismas ne­turi pagrindo reikalauti, kad ieškovas, jau paduodamas ieškinį, pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į ieškinio patenkinimą, kadangi įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas ar įrodymų (ne) pakankamumas įvertintinas tik nagrinėjant bylą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-181/2009 ir 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-494/2011). Ieškovė netiesioginiame ieškinyje nurodė bei paaiškino, jog egzistuoja visos aplinkybės pareikšti netiesioginį ieškinį dėl J. B. ir A. B. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimo, pateikė teismui Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus, patvirtinančius apie J. B. turimą nuosavybę, todėl teismo nurodyti reikalavimai yra nepagrįsti (pertektiniai).

Be minėtų trūkumų, teismas nustatė, kad netiesioginis ieškinys neatitinka CPK 115 straipsnio 2 dalies ir 135 straipsnio 2 dalies reikalavimų, nurodydamas kad ieškinys yra turtinis, todėl primokėtinas 1 079 Lt žyminis mokestis. Apeliantė su nurodytu trūkumu nesutinka, nurodo priešingai – netiesioginis ieškinys neturtinio pobūdžio, kadangi jį patenkinus ieškovės turtinės padėtis liktų nepasikeitus. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šis teismo nustatytas trūkumas yra pagrįstas, todėl apeliantės atskirasis skundas šioje dalyje netenkintinas.

CK 6.68 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareikšdamas ieškinį skolininko vardu, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus. Kaip matyti, netiesioginio ieškinio instituto tikslas apginti kreditoriaus interesus suteikiant jam teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareiškiant ieškinį skolininko vardu, kai skolininkas nesuinteresuotas savo teisės realizavimu (nesąžiningas). Jo pobūdis lemia tai, jog, patenkinus netiesioginį ieškinį jo patenkinimas kreditoriui nesukelia tiesioginių materialinių teisinių padarinių, o padidina skolininko mokumą.

CK 3.116 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad vieno sutuoktinio ar jų kreditorių reikalavimu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti padalytas sutuoktiniams jų susitarimu arba teismo sprendimu tiek susituokusiems, tiek ir santuoką nutraukusiems ar pradėjusiems gyventi skyrium.

Ieškovė (kreditorė), kreipėsi į teismą, prašydama padalinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise J. B. ir A. B. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), Neveronių sen., po ½ dalį (teismas nustatė buto vertę 81 500 Lt). Turtiniu ginču laikytini ginčai dėl turto arba piniginiai reikalavimai, kaip turto ekvivalentas. Nagrinėjamu atveju matyti, kad padalijus turtą jis realiai bus įskaitomas į skolininko turtą, kreditoriaus reiškiamo ieškinio sumos apimtimi ir tokia dalimi padidės (pasikeis) skolininko turto vertė (padidės ½ buto vertės dalimi). Taigi, tokio pobūdžio reikalavimas dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo laikytinas turtinio pobūdžio.

Kai reiškiamas turtinio pobūdžio reikalavimas, remiantis CPK 135 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ieškinys tūri būti įkainotas ir nurodyta ieškinio suma, kuri apskaičiuojama pagal prašomo priteisti turto rinkos vertę (CPK 85 str. 1 d. 9 p.). CPK 80 straipsnio 1 dalis nustato, kad žyminiu mokesčiu apmokamas kiekvienas ieškinys. Proporcinis žyminis mokestis taikomas turtiniams ginčams ir jo dydis nustatomas procentine išraiška nuo ieškinio ar kitokio reikalavimo kainos (ieškinio sumos).

Teismas įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, prašomo padalinti turto rinkos vertę 81 500 Lt ir ieškovo netiesioginio ieškinio reikalavimą – padalinti atsakovams po ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), Neveronių sen. (½ buto vertė 40 750 Lt), sprendžia, kad netiesioginio ieškinio suma yra 40 750 Lt dydžio, nuo kurios ir skaičiuotinas žyminis mokestis (t. y. žyminis mokestis 1 223 Lt).

Kaip matyti ieškovė buvo sumokėjusi 144 Lt dydžio mokestį kaip už neturtinio pobūdžio ieškinį. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs ieškinio reikalavimą turtiniu, nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti – primokėti trūkstamą 1 079 Lt žyminio mokesčio dalį. Įvertinęs aplinkybių visetą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai paskaičiavo mokėtino žyminio mokesčio dydį 1 079 Lt sumai (kaip už turtinį ieškinio reikalavimą), nuo mokėtinos žyminio mokesčio dalies 1 223 Lt atskaičiuodamas jau sumokėto žyminio mokesčio dalį 144 Lt, ir tokiu būdu tinkamai pritaikė žyminio mokesčio institutą reglamentuojančių nuostatas.

Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės nutarties pagrįstumui ir teisėtumui.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 23 d. nutarties dalį, kuria ieškovė įpareigota pateikti įrodymus.

Kitą Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 23 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovei V. D. L. terminą iki 2013 m. balandžio 4 d. Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 23 d. nutartyje nustatytam netiesioginio ieškinio trūkumui pašalinti – sumokėti trūkstamą 1 079 Lt žyminio mokesčio dalį.