Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Rinaldas Adamonis, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Širvintos) prokuroro pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-03698-23 ir susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje

A. D. (A. D.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas užimtumo tarnyboje, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2011 m. gruodžio 29 d. Širvintų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį galutinę bausmę paskiriant laisvės apribojimą 6 mėn.;

2) 2013 m. rugsėjo 30 d. Širvintų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 155 straipsnio 2 dalį, galutinę bausmę paskiriant laisvės apribojimą 8 mėn.;

3) 2017 m. birželio 1 d. Širvintų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį galutinę bausmę paskiriant 10 MGL baudą (bauda nesumokėta), teistumas išnykęs,

kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

I. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis A. D., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad pilnai prisipažįsta kaltu padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nurodė, jog šiuo metu jis vienas gyvena močiutės name, esančiame (duomenys neskelbtini). Turi draugę, bet šiuo metu ji išvykusi į Angliją. Jokio oficialaus darbo jis neturi, registruojasi užimtumo tarnyboje. Jo mama M. P. su savo sugyventiniu J. N. gyvena nuomotame bute (duomenys neskelbtini). Su J. N. jo santykiai nėra labai draugiški. Kai jis nueidavo pas mamą, tai J. N. dažniausiai būdavo girtas ir tada kabinėdavosi. Taip buvo ir šių metų sausio 28 d. Tuomet jis su drauge taip pat dar gyveno (duomenys neskelbtini). Vakare buvo neblaivus ir su savo drauge susipyko, todėl apie 23 valandą nuėjo pas mamą. Tikėjosi pas ją pernakvoti ir ryte būtų grįžęs namo. Kai atėjo pas mamą, tai J. N. gulėjo lovoje, bet nemiegojo. Pradžioje tarp jų jokio konflikto nebuvo. J. N. dar išgėrė stikliuką jo atsineštos degtinės. Jau iki tol jis buvo girtas. Visas konfliktas prasidėjo po to, kai jo draugės brolis į motinos namus atnešė jo paspirtuką ir kelis jo daiktus. Tada J. N. ir pradėjo šūkauti, kad jį neva išvarė iš namų, ko jis čia pas juos atėjo ir panašiai. Jis atsikėlė iš lovos ir pro duris į kiemą išmetė jo paspirtuką. Jis jį tiesiog trenkė į žemę. Jis dėl to supyko ir išėjęs į kiemą primušė J. N.. Pripažįsta, kad jį daužė ir rankomis, ir kojomis, bet kiek smūgių sudavė tikrai nežino. Abu buvo parkritę ir ant žemės. Kai vėliau pamatė, kad J. N. kraujuoja veidas, tai pats iškvietė jam medikus. Kad J. N. būtų sudavęs dar gulinčiam lovoje jis neprisimena, jam atrodo, kad taip nebuvo. Dėl to, kad sužalojo J. N. jis labai gailisi. J. N. pats jį išprovokavo išmesdamas į lauką jo paspirtuką. Jis tiesiog būtų pernakvojęs pas mamą ir ryte būtų išėjęs. Jei reikės padengti išlaidas už J. N. suteiktas gydymo paslaugas, jis jas pagal galimybes padengs. Pats J. N. jam jokių pretenzijų nereiškia (b. l. 107-110).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. D. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.

Nukentėjusysis J. N., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad su sugyventine M. P. jau apie dešimt metų gyvena nuomotame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Namas yra vieno aukšto, jame yra keturi butai. A. D. yra jo sugyventinės sūnus iš kitos santuokos. Su jais jis niekada negyveno, bendro ūkio nevedė. Pastaruoju metu A. D. su savo drauge taip pat gyveno (duomenys neskelbtini). Jis dažnai vartoja alkoholį, išgėręs būna neprognozuojamas. Jis turi kažkokių nesutarimų su jų buto nuomotoju, todėl jam yra uždrausta lankytis jų namuose. Jie ir patys to nepageidauja dėl neprognozuojamo A. D. elgesio. 2023 m. sausio 28 d. jis buvo darbe ir dirbo iki 16 val. Dar prieš darbo pabaigą jam buvo skambinęs A. D. ir prašė pavežti jo draugą iki (duomenys neskelbtini). Jau tada jis buvo neblaivus. Kai jis grįžo iš darbo namo, tai panašiu laiku pas juos atėjo ir A. D.. Jis turėjo skardinę alaus ir ją gėrė. Jau tada jis buvo dirglus ir motina jam liepė eiti namo. Jis išėjo. Vėliau jie su sugyventine bei jos drauge buvo namuose, vartojo alkoholį. Vakare, tikslaus laiko nepamena, po alkoholio vartojimo jis užsnūdo kambaryje ant miegamo kampo. Buvo su viršutiniais drabužiais. Kai maždaug apie 23 val. į jų namus vėl atėjo A. D., tai jis miegojo. Miglotai pamena, kad jį pamatęs liepė jam išeiti, tai jis jam dar gulinčiam mažiausiai du kartus kumščiu smūgiavo į veidą. Tada jis atsikėlė ir jo (A. D.) atsineštą elektrinį paspirtuką pro duris išmetė į kiemą. Kai buvo kieme prie durų, prie jo atėjo A. D., parbloškė jį ant žemės ir gulintį pradėjo spardyti kojomis. Spyrė jis mažiausiai šešis smūgius ir taikė pagrinde į galvą. Galvą jis dengėsi, todėl smūgiai kliudė rankas, kairį šoną. Sugyventinė iškvietė policijos pareigūnus. Jį apspardęs A. D. grįžo į namų vidų, o jis liko gulėti ir tik jam išėjus atsistojo. Jam kraujavo antakiai, nosis. Buvo atvykę ir greitosios pagalbos medikai, kurie jį apžiūrėjo. 2023 m. sausio 30 d. jis pats buvo nuvykęs pas savo šeimos gydytoją UAB „Gruodė“, kur dar kartą jį apžiūrėjo, buvo siųstas rentgenui. Pas teismo medicinos ekspertus jis tikrai nevyks, civilinio ieškinio byloje neteiks. A. D. prieš jį smurtauja ne pirmą kartą, tačiau pareiškimo dėl to jis nėra rašęs (b. l. 2, 28-29).

Liudytoja M. P., apkslausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. D. yra jos sūnus. Jai yra išaiškinta, kad ji turi teisę atsisakyti duoti parodymus prieš savo sūnų ar šeimos narį. Duoti parodymus ji sutinka. J. N. yra jos sugyventinis. Su juo gyvena jau apie dešimt metų. Tiek pat laiko abu gyvena nuomotame bute (duomenys neskelbtini). Sūnus A. D. gyveno taip pat (duomenys neskelbtini), tačiau persikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini). Jis gyvena vienas, su savo sugyventine susipyko. 2023 m. sausio 28 d. sūnus dar gyveno (duomenys neskelbtini) ir apie 23 val. buvo atėjęs pas juos, nes buvo susipykęs su savo sugyventine. Jis buvo neblaivus. Jos sugyventinis tuo metu buvo kambaryje ir gulėjo lovoje. Jis taip pat buvo neblaivus. Sugyventinis dar gulėdamas lovoje jos sūnui pradėjo priekaištauti, ko jis pas juos atėjo. Taip jie abu susipyko ir sūnus J. N. dar gulinčiam lovoje mažiausiai du kartus rankomis sudavė į veidą. J. N. tada atsikėlė ir į lauką išmetė sūnaus elektrinį paspirtuką. Kol J. N. dar buvo lauke, sūnus nuėjo prie jo ir jį vėl pradėjo daužyti. J. N. pargriuvo ant žemės ir sūnus jį pradėjo spardyti. Ji labai išsigando, pradėjo visa drebėti ir iš namų skambino numeriu 112. Kaip viskas baigėsi nematė. Tik buvo spėjusi pamatyti, kaip gulinčiam J. N. sūnus spyrė mažiausiai tris kartus. Toks sūnaus ir J. N. konfliktas vyko jau ne pirmą kartą, bet J. N. jos sūnui visuomet atleisdavo, policijos niekada nekviesdavo (b. l. 69-72).

Įvykio vietos apžiūros metu užfiksuota, kad namas (duomenys neskelbtini), yra vieno aukšto, baltos spalvos, raudonu stogu, kelių butų. Kiemas padengtas sniegu. Prie įėjimo į antrą butą ant sniego matomas gulintis baltos spalvos paspirtukas. Tiesiai prieš duris, apie trijų metrų atstumu, sniege matomi galimai grumtynių pėdsakai, kraujo dėmės, šalia jų juodos spalvos kepurė (b. l. 18-20).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 614/2023 (01) konstatuojama, kad J. N. nustatytos poodinės kraujosruvos abiejų akių paakiuose, abiejų antakių sričių muštinės žaizdos, odos nubrozdinimai kairiame užausyje, poodinė kraujosruva kairėje ausyje. Sužalojimai padaryti mažiausiai keturiais trauminiais poveikiais ir visumoje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. (b. l. 46-48).

Alkoholio kiekio matuokliu 2023 m. sausio 29 d. 00.16 val. A. D. nustatytas 2,49 promilių neblaivumas (b. l. 76).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Mušimas ar kitoks smurtavimas gali pasireikšti poveikiu į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Fizinis skausmas negali būti objektyviai užfiksuotas kaip pavyzdžiui nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas, kuriuos gali pagrįsti rašytiniai įrodymai (specialisto išvados, medicininiai dokumentai ir pan.). Tačiau toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą arba turi būti kreipiamasi į medikus pagalbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-152-693/2016).

Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pabrėžti, kad pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatą, sistemą neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmą (BK 140 straipsnis).

Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuotina, kad kaltinamasis A. D. mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą kitam asmeniui – J. N. ir tokiais savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. D. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausme (b. l. 115-119).

Teismas, priimdamas sprendimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.

Teismas, skirdamas kaltinamajam A. D. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į tai, jog kaltinamasis padarė vieną nesunkų smurtinio pobūdžio nusikaltimą, kaltės formą ir rūšį, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad kaltinamasis teistas, teistumas neišnykęs, trijų metų laikotarpyje administracine tvarka nebaustas (b. l. 90-91), bedarbis, registruojasi Užimtumo tarnyboje. A. D. atsakomybę lengvina tai, kad visiškai pripažįsta kaltę ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei būdamas recidyvistas.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad prokuroro siūloma bausmės rūšis – laisvės apribojimas, paskiriant didesnę nei numatytas bausmės vidurkis, šiuo atveju, įvertinus kaltinamojo asmenybę bei jį charakterizuojančius duomenis bus pakankamai efektyvi ir pasieks BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, A. D. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu mažintina vienu trečdaliu.

A. D. kartu su bausme skirtini BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 2 ir 4 punktuose ir įtvirtinti įpareigojimai ir BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punkte įtvirtintas draudimas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis nuteistas 2017 m. birželio 1 d. Širvintų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį, paskiriant jam galutinę bausmę 10 MGL baudą (bauda nesumokėta). Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šią bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su 2017 m. birželio 1 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme ir galutinę subendrintą bausmę skirti laisvės apribojimą 1 metams ir 10 MGL (376,60 Eur) dydžio baudą.

V. Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. kovo 29 d. nutarimu (b. l. 111-114) A. D. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnis numato galimybę asmeniui, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinės ar neturtinės žalos, teisę baudžiamajame procese pareikšti ieškinį. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė ieškinį baudžiamojoje byloje 46,04 Eur sumai (b. l. 59-60). Iš baudžiamosios bylos duomenų nustatyta, kad kaltinamasis Vilniaus teritorinės ligonių kasos patirtą žalą atlygino (b. l. 67). Atsižvelgiant į išdėstytą, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalimi, Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys atmestinas.

Proceso išlaidų baudžiamojoje byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu, A. D. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, A. D. paskirtą 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su 2017 m. birželio 1 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme ir A. D. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams ir 10 (dešimt) MGL (376,60 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt šešių eurų 60 centų)) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1, 2, 4 punktais ir 5 dalies 4 punktu, bausmės vykdymo laikotarpiu skirti:

- įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje;

- įpareigojimą tęsti darbą, o jį praradus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- įpareigojimą neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

- uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

A. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civlinį ieškinį atmesti.

Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

2. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

3. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

4. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

5. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjus bylą ir pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

6. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

7. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.