Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos K. K. (K.) pareiškimą dėl praleisto įstatymu nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas pareiškimą palaikė ir prašė tenkinti jame išdėstytais motyvais. Papildomai nurodė, jog V. K. mirė (duomenys neskelbtini), o laiškas iš draudimo bendrovės buvo išsiųstas 2018-02-15, t. y. praėjus įstatymo nustatytam terminui palikimui priimti. V. K. gyveno su sugyventine Gražina B. G. mieste, testamento nebuvo parašęs, santuokos su sugyventine nebuvo sudaręs. Kai mirusiojo V. K. sugyventinė gavo laišką iš draudimo bendrovės, tai informavo įpėdinius – V. K. dukterėčią K. K.. Pareiškėja bendravo su dėde V. K. ir jo sugyventine, tačiau jie abu gyveno skirtingose valstybėse, tai bendravimas vyko informacinėmis technologijomis, susiskambindavo, kartais susitikdavo. Pareiškėja apie dėdės mirtį žinojo, tačiau taip pat žinojo, jog jokio turto dėdė neturėjo, o apie sukauptą pensijų fondą nežinojo. Palikuonių pareiškėjos dėdė neturėjo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatytos šios faktinės aplinkybės. Vadimas K. P. gim. 1965-01-29, jo tėvai: A. J. K. ir Petras A. K., V. K. mirė (duomenys neskelbtini)ligoninėje, mirusiojo gyvenamoji vieta - Pušų g. 49-8, Gargždai. Klaipėdos rajono 2-ojo notaro biuro 2018-05-11 pažyma Nr. 192 patvirtina, jog mirus K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į Klaipėdos rajono 2-ąjį notaro biurą dėl palikimo priėmimo nei testamentiniai, nei įstatyminei mirusiojo įpėdiniai per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti nesikreipė.

Iš gimimo liudijimo nustatyta, jog pareiškėja K. K., gim. (duomenys neskelbtini), jos tėvas K. E. P., motina K. N. Aleksandrovna. Iš gimimo liudijimo nustatyta, jog pareiškėjos tėvo K. E. P. tėvai: A. J. Kazeka ir Petras A. K.. Mirties liudijimas patvirtina, jog pareiškėjos tėvas K. E. P. mirė (duomenys neskelbtini). Mirties liudijimai patvirtina, jog pareiškėjos tėvo motina A. J. K. mirė 2016-03-26, o tėvas Petras A. K. mirė – 2009-05-24. Pareiškėjos tėvas K. E. P. ir Vadimas K. P. buvo broliai, todėl pareiškėja yra mirusiojo V. K. dukterėčia. Duomenų, jog pareiškėjos dėdė V. K. būtų sukūręs šeimą nėra. Pareiškėja nurodė, jog dėdė gyveno su sugyventine (duomenys neskelbtini), vaikų neturėjo.

2018-02-15 uždarosios akcinės gyvybės draudimo ir pensijų bendrovės „Avivą Lietuva“ raštas adresuotas V. K. dėl sukauptos pensijos patvirtina, kad V. K. vardu atidarytoje asmeninėje pensijų kaupimo sąskaitoje 2017-12-31 laikotarpiu buvo sukaupta 2227,74 Eur.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja yra penktos eilės įpėdinė pagal įstatymą (CK 5.5 str. 1 d. 1 p., 5.11 str. 1 d. 5 p.) ir siekia paveldėti po jo dėdės V. K. mirties atsiradusį palikimą, kurio per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą nepriėmė. Pareiškėja nurodo, jog apie palikimo atsiradimą sužinojo 2018 metų balandžio mėnesį iš dėdės sugyventinės G. B., kuri gyvena adresu Pušų g. 49-8, Gargždai, Klaipėdos r., pažymėjo, jog su dėde santykiai nebuvo artimi, tačiau ryšius palaikė, apie dėdės mirtį žinojo, taip pat žinojo, jog jo vardu jokio turto nėra. Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjos dėdė mirė 2017-09-21, todėl pareiškėja, būdama įpėdine pagal įstatymą, yra praleidusi įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti.

Asmuo, turintis paveldėjimo teisę, šią teisę turi įgyvendinti remiantis įstatymo nuostatomis. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą. Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią tam tikroms teisinėms pasekmėms sukurti – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 str. 2 d.). Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). CK 5.57 straipsnis numato, kad teismas įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti gali atnaujinti (pratęsti) pripažinęs, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Praleidus įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka neatnaujinus įpėdinis praranda paveldėjimo teisę.

Įstatyme nenurodyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažįstamos svarbiomis. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui atnaujinti, teismas sprendžia, atsižvelgiant į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, dalyvaujančių byloje asmenų elgesį, teisinį statusą, pareiškėjų elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 str.). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014).

Įvertinus rašytinius įrodymus ir byloje nustatytas faktinės aplinkybes pripažintina, kad pareiškėjos įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti yra praleistas dėl objektyvių priežasčių, kurias teismas laiko svarbiomis. Pareiškėja patvirtino, jog žinojo apie dėdės mirtį, tačiau taip pat žinojo, kad po dėdės mirties jokio turto nėra, todėl į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, o apie dėdės vardu sudarytą pensijų kaupimo sutartį bei sukauptas lėšas sužinojo tik 2018 m. pavasarį, jai šį faktą pranešė dėdės sugyventinė, su kuria dėdė gyveno iki mirties. Teismas neturi pagrindo netikėti pareiškime nurodytomis aplinkybėmis ir pareiškėjos paaiškinimais. Bylos duomenys patvirtina, jog draudimo bendrovės pranešimas parengtas 2018-02-15, akivaizdu, jog tuo metu terminas palikimui priimti jau buvo suėjęs. Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėja iš karto sužinojusi apie tai, jog po dėdės mirties yra piniginės lėšos ir šis turtas nėra paveldėtas, nedelsdama ėmėsi veiksmų, aiškiai išreiškiančių, jos valią priimti palikimą – kreipėsi į teisininką, kuris paaiškino paveldėjimo procedūras, o sužinojusi, jog įstatymo nustatytas terminas praleistas nedelsiant kreipėsi į teismą dėl termino atnaujinimo. Įvertintina ir tai, jog pareiškėja gyvena kitoje užsienio valstybėje, dokumentų surinkimą ir jų įforminimas užtruko, terminas palikimui priimti praleistas nežymiai.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog pareiškėjos nurodytos objektyvios termino praleidimo priežastys ir susiklosčiusios nuo jos valios nepriklausančios aplinkybės turėjo įtakos tam, kad pareiškėja negalėjo laiku realizuoti savo paveldėjimo teisių per įstatyme nustatytą terminą. Byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų galima padaryti išvadą, jog termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų trečiųjų asmenų teisėtus interesus. Duomenų, kad turtą, atsiradusį po palikėjo V. K. mirties, būtų paveldėję kiti asmenys, byloje nėra. Pareiškėja nurodė, jog dėdė santuokos nebuvo sudaręs, vaikų neturėjo. V. K. tėvai ir brolis mirę.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus, paaiškinimus, darytina išvada, jog pareiškėja terminą palikimui, atsiradusiam po dėdės V. K. mirties, priimti praleido dėl svarbių priežasčių, suinteresuotas asmuo pareiškėjos prašymui neprieštarauja, ginčo byloje nėra, todėl vadovaujantis protingumo kriterijumi, pareiškėjų prašymas tenkintinas, terminas palikimui, atsiradusiam po dėdės V. K. mirties, priimti atnaujintinas (CK 5.50 str. 1 d., 3 d., 5.11 str. 1 d. 5 p., 5.57 st. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290, 291, 576 – 578 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Pareiškėjai K. K. (K.), gim. (duomenys neskelbtini), atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po V. K. (V. K.), gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), priimti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.