Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. P. ieškinį atsakovui G. P., trečiajam asmeniui I. P. dėl išlaikymo (materialinės paramos) priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trečiasis asmuo I. P. atsiliepimo nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti ir sprendimą priimti jai nedalyvaujant (b. l. 74).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, spręsdamas dėl Civilinio kodekso 3.194 straipsnio 3 dalies, tuo metu reguliavusios išlaikymo priteisimą pilnamečiam vaikui, konstitucingumo, 2007 m. birželio 7 d. nutarime pateikė skirtingą pareigos teikti išlaikymą pilnamečiams vaikams, besimokantiems vidurinėse mokyklose, ir pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, vertinimą. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimai dėl paramos teikimo besimokant vidurinėje mokykloje ir aukštojoje mokykloje išskiriami į atskiras dalis, dėl skirtingo paramos teikimo sąlygų teisinio vertinimo.

Teismas nustatė, kad ieškovė J. P. yra atsakovo G. P. ir trečiojo asmens I. P. pilnametė dukra (b. l. 12). Ieškovės tėvų santuoka nutraukta 2014-07-31 abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (b. l. 4-5). Ieškovė pilnamete tapo 2015-06-10. Nuo 2016-09-01 ji studijuoja (duomenys neskelbtini) Finansų studijų programos nuolatinėse studijose, I kurse, valstybės finansuojamoje studijų vietoje (b. l. 6). Numatoma studijų baigimo data – 2019-06-30.

Pagal bendrąjį principą tėvų teisės ir pareigos vaikams, taip pat ir pareiga materialiai išlaikyti vaiką baigiasi vaikui sulaukus pilnametystės (Civilinio kodekso 3.160 straipsnio 1 dalis). Pripažįstama, kad sulaukęs pilnametystės, t. y. nuo aštuoniolikos metų amžiaus, darbingas asmuo privalo pats rūpintis savo išlaikymu, dirbti ar rasti kitą pajamų šaltinį, kad galėtų savarankiškai tenkinti savo poreikius. Tačiau įstatyme yra nustatytos ir išimtys, kai tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus išlieka net ir tais atvejais, kai vaikui sukanka aštuoniolika metų. Vadovaujantis Civilinio kodekso 3.192¹ straipsnio 1 dalimi, tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo sulaukusius pilnametystės vaikus, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Tokia tėvų pareiga kildinta ne tik iš įstatymų, bet ir iš Konstitucijos nuostatų visumos, inter alia iš tėvų ir vaikų ryšių vertingumo konstitucinio įtvirtinimo, atviros, teisingos, darnios ir pilietinės visuomenės siekio, valstybės socialinės orientacijos. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas spręsdamas dėl Civilinio kodekso 3.194 straipsnio 3 dalies, tuo metu reguliavusios išlaikymo priteisimą pilnamečiam vaikui, konstitucingumo 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto. Išlaikymo priteisimas pilnamečiams asmenims negali būti grindžiamas tokiais pat principais kaip nepilnamečiams. Priešingu atveju, būtų paneigta pilnametystės samprata, įtvirtinta Konstitucijoje ir visoje teisės sistemoje. Pagal Civilinio kodekso 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Tame pačiame nutarime Konstitucinis Teismas pateikė skirtingą pareigos teikti išlaikymą pilnamečiams vaikams, besimokantiems vidurinėse mokyklose, ir pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, vertinimą. Kai sprendžiama dėl išlaikymo teikimo pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, turi būti paisoma aplinkybės, kad šiuo atveju teisiniai santykiai atsiranda tarp pilnamečių asmenų – aukštosios mokyklos studento ir jo vieno iš tėvų ar abiejų tėvų. Teismas pabrėžė, kad tėvų ir vaikų, net sulaukusių pilnametystės, santykiai daugeliu atžvilgių yra ypatingi, jų ryšiai yra konstituciškai vertingi. Tačiau tai savaime nereiškia, jog galima nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad pilnametystės sulaukusių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta būtų besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tuos sprendimus priimantiems pilnamečiams vaikams jau neturi ir negali turėti jokios valdžios (tėvų valdžios). Įstatymų leidėjui apsisprendus įstatymu įtvirtinti tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo paramos reikalingus pilnamečius vaikus, kai jie mokosi aukštosiose mokyklose, negalima paneigti kurių nors Konstitucijos ginamų ir saugomų tėvų teisių bei teisėtų interesų, kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis Nr. 3K-3-11/2011). Paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji, todėl apie tai teismas sprendžia, įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie vaiko poreikius, tėvų turimą turtą ir pajamas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką išlaikymas iš tėvų pilnamečiui aukštojoje mokykloje besimokančiam ir ne vyresniam kaip 24 metų vaikui priteisiamas, kai yra visuma iš įstatymo kylančių sąlygų: vaikas sąžiningai ir pažangiai mokosi, vaikui būtina parama, o tėvai turi galimybę ją teikti.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovė yra pilnametė, tačiau ne vyresnė nei 24 metų, studijuoja Kauno kolegijos Vadybos ir ekonomikos fakultete Finansų studijų programos nuolatinėse studijose, I kurse, valstybės finansuojamoje studijų vietoje (b. l. 6). Taigi, ieškovė pirmąją sąlygą, su kuria siejamas paramos priteisimas pilnamečiam vaikui, yra įvykdžiusi.

Antroji sąlyga, su kuria siejamas išlaikymo priteisimas pilnamečiam vaikui – vaiko sąžiningas ir pažangus mokymasis. Iš pateiktos (duomenys neskelbtini) fakulteto dekanės 2017-03-29 pažymos apie studijas matyti, kad ieškovės rudens semestro studijų pažangumo svertinis vidurkis yra 7,63, studentė J. P. skolų neturi (b. l. 88). Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad ieškovė atitinka sąžiningai besimokančio asmens kriterijus.

Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė savo vardu neturi jokio registruotino turto (b. l. 9, 10,). Ieškovė deklaravo savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), jos mamos I. P. bute (b. l. 11, 36). Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad ji paskaitas lanko, deda maksimalias pastangas mokydamasi, todėl ji negali dirbti dėl lankomų paskaitų. Nustatyta, kad ieškovės paskaitos I kurse vyksta dienos metu (pirmadienį nuo 8.00 val. iki 15.10 val.; antradienį nuo 8.00 val. iki 11.30 val., nuo 16.15val. iki 19.35 val. ; trečiadienį nuo 9.50 val. iki 12.25 val. ir nuo 13.30 val. iki 16.05 val. ; ketvirtadienį nuo 8.55 val. iki 12.25 val. ir nuo 13.30 val. iki 15.10 val.; penktadienį nuo 8.00 val. iki 12.25 val. (b. l. 89). Būdama nuolatinių studijų formos studente savo jėgas ir laiką ieškovė privalo skirti geriems mokslo rezultatams pasiekti, kurie turės esminę įtaką jos tolimesniam savarankiškam gyvenimui, todėl jos galimybės dirbti yra ribotos.

Ieškovės teigimu šiuo metu išlaikymą jai teikia jos motina I. P., tačiau jo nepakanka, o atsakovas išlaikymo neteikia. Iš bylos duomenų nustatyta, kad I. P. 2016-10-14 deklaravo išvykimą iš Lietuvos Respublikos į Airiją (b. l. 13). Ieškovės motinos užsienyje gaunamas pajamas sudaro minimalus valandinis uždarbis 7,20 svarų sterlingų, per savaitę apie 230,00 svarų sterlingų (b. l. 99-104). Ieškovės teigimu motina jai atsiunčia vidutiniškai apie 200 Eur.

Ieškovė nurodė, kad jos poreikiams patenkinti per mėnesį yra reikalinga apytiksliai 300-350 Eur. Maistui reikia apie 150 Eur, rūbams - apie 60 Eur, mokymosi priemonėms -apie 40 Eur, apie 10-20 Eur kelionėms autobusu į Kauną, po 100 Eur buto nuomai Kaune ir buto Kėdainiuose išlaikymui.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškovei reikalingos paramos dydžio, nustatė, kad ieškovė nesikreipė dėl valstybės remiamos paskolos, kuri gali būti teikiama tiek studijų kainai sumokėti, tiek gyvenimo išlaidoms (Mokslo ir studijų įstatymo 76 straipsnis). Paskola ieškovei, jos pačios teigimu, nebūtų suteikta, kadangi ji neturi pajamų ar turto įkeisti, todėl dėl paskolos ji nesikreipė. Teismas pažymi, kad valstybės remiama paskola skiriama studentams tuo tikslu, kad jie patys (o ne studentų tėvai) galėtų susimokėti už mokamą mokslą, turėtų lėšų gyvenimo išlaidoms, nes tokia paskola suteikiama būtent pačiam studentui, o ne jo tėvams.

Iš būtinųjų poreikių šalintinas apie 100,00 Eur išlaidas siekiantis poreikis butui Kėdainiuose išlaikyti, nes šį butą privalo išlaikyti ne ieškovė, o buto savininkė - trečiasis asmuo. Iš pateiktų gyvenamųjų patalpų panaudos sutarčių matyti, kad ieškovė kartu su dar dviem asmenimis pagal panaudos sutartį gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pagal kurias savininkas leidžia neatlygintinai naudotis gyvenamąja patalpa, mokėti reikia tik komunalinius mokesčius, tačiau jas ieškovė pagrindė tik iš dalies (b. l. 75-76, 77-78, 81-84). Teismo vertinimu, kitos ieškovės nurodytos išlaidos, reikalingos pilnamečio vaiko (suaugusio žmogaus) poreikiams patenkinti, yra pagristos, nėra dirbtinai padidintos. Akivaizdu, kad ieškovei reikia kasdien valgyti, jai yra reikalingi drabužiai ir avalynė, priemonės studijoms.

Teismas, priimdamas sprendimą dėl pilnamečio išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia ne tik į vaiko, bet ir jo tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat į kitas bylai svarbias aplinkybes (Civilinio kodekso 3.192¹ straipsnio 3 dalis). Tėvų turtinė padėtis paprastai yra vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių bei į elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui, t. y. kokių priemonių buvo imtasi, kad būtų gautos amžių bei profesines galimybes atitinkančios pajamos. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, pažiūros ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas, objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomu už jas atsakingu.

Vertinant atsakovo finansines galimybes nustatyta, jog atsakovas gyvena Vilniuje ir dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo vidutines mėnesio pajamas sudaro apie 740 Eur darbo užmokestis (b. l. 51). Registrų centro duomenų išrašas patvirtina, kad atsakovas Lietuvos Respublikos teritorijoje nekilnojamojo turto neturi (b. l. 35). Iš VĮ „Regitra“ pažymos nustatyta, kad atsakovo vardu Lietuvos Respublikoje registruotų transporto priemonių nėra (b. l. 34). Atsakovas turi mažametį sūnų D. P., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 31). Iki pilnametystės ieškovei priteistą išlaikymą atsakovas turėjo pareigą teikti nepaisant finansinių galimybių, tuo tarpu ieškovei studijuojant kolegijoje, atsakovo turtinė padėtis yra vienas iš svarbių kriterijų, sprendžiant pačios paramos teikimo ir jos dydžio klausimą. Atsakovui (duomenys neskelbtini) gimė vaikas, todėl atsakovo išlaidos padidėjo. Jis turi sveikatos problemų, akivaizdu kad sveikatos sutrikdymai reikalauja papildomų išlaidų (b. l. 54, 55). G. P. turi asmeninių kreditorinių įsipareigojimų bankams (b. l. 39-50). Atsakovo sutuoktinės vidutinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius yra apie 870,00 Eur (b. l. 52). Jo šeimoje auga sutuoktinės iš pirmos santuokos nepilnametė dukra E. M., gim. (duomenys neskelbtini), kuri yra moksleivė, atsakovo sutuoktinė turi pareigą ją išlaikyti, jos išlaikymui šeima kas mėnesį skiria apie 200 Eur. Be to, atsakovo sutuoktinės dukrai L. M., gim. (duomenys neskelbtini), kuri šiuo metu augina naujagimį sūnų, taip pat reikalinga atsakovo sutuoktinės I. P. parama.

Teismas pažymi, kad atsakovas turi pareigą teikti išlaikymą nepilnamečiui sūnui, tuo tarpu ieškovei atsakovas teiktų paramą tik nustačius, kad atsakovas turi tokią finansinę galimybę. Atsakovui visų pirma tenka pareiga teikti išlaikymą savo nepilnamečiui vaikui, kuris neturi galimybės pats gauti pajamų. Darytina išvada, kad dalimi išlaidų ieškovė gali pasirūpinti pati, dėdama maksimalias pastangas, tame tarpe ir gerindama savo mokymosi rezultatus, siekiant gauti stipendiją.

Teismo vertinimu, atsakovas pagal savo finansines galimybes (turtinė padėtis, išlaikymo prievolės nepilnamečiui vaikui, finansinės prievolės bankams) yra pajėgus mokėti ieškovei apytiksliai 50,00 Eur per mėnesį. Teismo vertinimu, tokia paramos suma padėtų ieškovei padengti dalį būtinųjų jo išlaidų ir nedarytų žalos atsakovo turtinei padėčiai, ir svarbiausia -nepažeistų atsakovo nepilnamečio vaiko teisės į išlaikymą. Įvertinant tai, jog ieškovės motina ir toliau teiks ieškovei 150,00 Eur, tai viso ieškovei per mėnesį susidarytų iki 200 eurų paramos. Tai būtų pakankama suma, protingai ją panaudojant, poreikių patenkinimui.

Remiantis išdėstytais motyvais, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Civilinio kodekso 1.5 straipsnis), ieškovės reikalavimas tenkintinas iš dalies – priteistinas iš atsakovo G. P. išlaikymas jo pilnametei dukrai J. P. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 50,00 Eur nuo ieškinio padavimo dienos 2016-12-15 iki ji mokysis (duomenys neskelbtini) dieninių studijų programoje, bet ne ilgiau nei ieškovei sukaks 24 metai.

Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus ieškovės poreikiams ar tėvų turtinei padėčiai, galima kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo (Civilinio kodekso 3.201 straipsnis).

Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdytinas skubiai (Civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas) (Kauno apygardos teismo nutartis civ. byloje Nr. 2A-1402-254/2014).

Pagal civilinio proceso kodekso 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 83 str. 1 d. 2 p., 96 str. 1 d.). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, valstybei iš atsakovo priteistina 20,00 Eur žyminio mokesčio valstybei (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 82 str., 85 str. 1 d. 3 p.). Taip pat byloje pateikta pažyma apie 250,00 Eur dydžio ieškovei teiktos teisinės pagalbos išlaidos, kurios priteistinos proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų sumai – patenkinus 33,3 procentų ieškinio reikalavimo sumos, iš atsakovo priteistina 83,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų ieškovei bei 7,76 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei.

Vadovaujantis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 265 str., 270 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei J. P., a.k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą (paramą) po 50,00 Eur (penkiasdešimt eurų 00 ct) per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016-12-15 iki kol J. P. mokysis (duomenys neskelbtini) dieniniame skyriuje, bet ne ilgiau nei jai sueis 24 metai ir 83,00 Eur (aštuoniasdešimt tris eurus 00 ct) teisinės pagalbos išlaidų.

Išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 20,00 Eur (dvidešimt eurų 00 ct) žyminio mokesčio bei 7,76 Eur (septynis eurus 76 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas žyminiams mokesčiui ir išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu – 5660).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo (paramos) priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.