- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-26
- Bylos Nr.
- T-731-925/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25452-2016-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jorūnė Pukinskienė
- Nuteistasis
- A. K.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Jorūnė Pukinskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje 2017 m. rugsėjo 25 d. nutarimo Nr. 91-259 taikyti nuteistajam A. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos tvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje (toliau – ir Komisija) 2017 m. rugsėjo 25 d. priimtu nutarimu Nr. 91-259 nutarta taikyti nuteistajam A. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 8 mėn. 7 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2017 m. rugsėjo 21 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą, atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 48 balai, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė, jis yra atlikęs būtiną bausmės dalį, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad laikysis įstatymų ir nenusikals.
A. K. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, paskirta 1 m. laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 4 dalimis subendrinta su 2016 m. vasario 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme, subendrinta bausmė – 1 m. 1 mėn. laisvės atėmimas. Bausmės vykdymas BK 75 straipsnio pagrindu atidėtas 2 m. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir A. K. pasiųstas atlikti 2016 m. birželio 10 d. nuosprendžiu paskirtos 1 m. 1 mėn. laisvės atėmimo bausmės. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, paskiriant 1 m. laisvės atėmimą. BK 64¹ straipsnio pagrindu bausmė sumažinta iki 8 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis subendrinus su 2016 m. birželio 10 d. nuosprendžiu, galutinė bausmė – 1 m. 2 mėn. laisvės atėmimas.
Bausmės pradžia – 2017 m. kovo 30 d., pabaiga – 2018 m. gegužės 28 d.
- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 18 d. nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 146 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas BK 75 straipsnio pagrindu atidėtas 1 m.
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą taikyti nuteistajam A. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.
Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, bet būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad laikysis įstatymų ir nenusikals. Vertindamas nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, teismas įvertina ir jo asmenybę (paskutinės padarytos nusikalstamos veikos pobūdis bei pavojingumas, ankstesni teistumai ir pan.), nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje ir kitas reikšmingas aplinkybes. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad paleistas iš pataisos įstaigos jis laikysis įstatymų ir nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.
Nagrinėjamu atveju byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad nuteistasis A. K. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Pagal „OASys“ metodiką atlikus nuteistojo A. K. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, nustatyta, kad nusikalstamo elgesio rizika – vidutinė (48 balai), todėl turi būti nustatyta akivaizdi nuteistojo pažanga ir neabejotinas manymas, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Motyvuojamoji dalis
Teismas pripažįsta, kad stebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – A. K. nebuvo pažeidęs drausmės ir režimo reikalavimų, 2017 m. rugsėjo 11 d. už dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse paskatintas; dalyvavo adaptacijos programoje, išklausė integracijos į visuomenę programos teisinio socialinio švietimo užsiėmimus, lankė anoniminių alkoholikų grupės užsiėmimus, maldos namus, dalyvavo renginyje, skirtame narkomanijos dienai paminėti, lankė asociacijos „Kelias į laimę“ projektą „Harmonija muzikoje ir dvasioje“, tačiau šiuo atveju A. K. elgiasi taip, kaip privalu nuteistajam. Pažymėtina, jog socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistajam būdingas nusikaltimų modelis – smurtavimas; išgėręs alkoholio gali būti agresyvus. Save vertina labai gerai, toks vertinimas neturi realaus pagrindo, savianalizė menka. Teigia, kad nusikalto neplanuodamas, impulsyviai, ir apskritai nesugeba paaiškinti savo nusikalstamų veiksmų elgesio priežasčių ir įsivelia į problemas dėl to, kad neapsvarsto savo elgesio pasekmių. Agresyviai yra pasielgęs ne vieną kartą, naudojo smurtą prieš savo šeimos narį – žmoną, to nepripažįsta. Savitvardą yra praradęs ne vieną kartą, pats įsivaizduoja, kad savitvardos problemų neturi. Kalbant apie esamas problemas, nemano turintis kokių nors problemų, kurių išspręsti nesugebėtų jis pats. Spręsdamas savo problemas nesugebėjo rasti kitų sprendimo variantų, išskyrus nusikalstamą elgesį, alternatyvių sprendimo variantų nesugeba sugalvoti. Elgdamasis nusikalstamai nesuvokė savo elgesio pasekmių. Ateities tikslams trūksta konkretumo. A. K. dažniau ar rečiau išgyvena finansinius sunkumus dėl to, kad nesugeba planuoti ir per daug išlaidauja.
Šiame kontekste pažymėtina, kad nuteistasis ketina apsigyventi dukters bute (duomenys neskelbtini), į bylą pateiktas L. A. sutikimas, tačiau, kaip matyti iš nuosprendžių būtent šiame bute jis įvykdė nusikalstamas veikas, už kurias atlieka laisvės atėmimo bausmę, – apsvaigęs nuo alkoholio sumušė sutuoktinę. Ikiteisminiame tyrime nukentėjusioji B. K. parodė, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), anksčiau priklausė jai, tačiau prieš 10 metų jį padovanojo dukrai, tačiau šiame bute gyvena ji ir jos buvęs vyras A. K., su kuriuo ji išsiskyrė prieš 38 metus. Jis iki šiol neišeina, grįžta gyventi pas ją, o ji bijo jam prieštarauti, nes fiziškai jis žymiai už ją stipresnis bei linkęs naudoti fizinę prievartą. A. K. turi socialinį būstą (duomenys neskelbtini) . Nuteistojo ir nukentėjusiosios duktė L. A. ikiteisminio tyrimo metu taip pat davė parodymus, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso jai, tačiau jame gyvena jos mama B. K. ir tėvas A. K., nors jis nėra pageidaujamas. Kai geruoju buvo paprašyta tėvo išeiti iš buto ir palikti mamą, jis nesutiko, nors turi, kur gyventi, jam priklauso socialinis būstas, esantis (duomenys neskelbtini). Mama labai bijo tėvo, todėl gal bijo kreiptis pagalbos. Jos (L. A.) ir tėvo santykiai yra ne kokie, visiškai su juo nebendrauja. 2016 m. birželio 10 d. priėmus nuosprendį, juo buvo uždrausta A. K. lankytis adresu: (duomenys neskelbtini), bei bendrauti su mama, bet, kiek žino, jis iškart grįžo pas mamą ir vėl pas ją apsigyveno.
Socialinio tyrimo išvadoje, be to, nurodoma, jog išlieka aktualūs pakartotinio nusikalstamumo elgesį didinantys veiksniai: teisės pažeidimų modelis; mąstymas ir elgesys (nusikaltimų metu agresyvumas, savitvardos praradimas, problemų sprendimo įgūdžių stoka, savo elgesio pasekmių nenumatymas; nuostatos (anksčiau buvo prižiūrimas ir nesilaikė jam skirtų įpareigojimų).
Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog, nors nuteistasis A. K. ir atitinka formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra pakankama konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu A. K. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje 2017 m. rugsėjo 25 d. nutarimą Nr. 91-259.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2, 7 dalimis, teismas
nutaria:
atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje 2017 m. rugsėjo 25 d. nutarimą Nr. 91-259 taikyti nuteistajam A. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.