Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo F. B. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims L. B., S. B. ir R. B. dėl juridinio valdymo fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 1997 m. balandžio 11 d. mirė pareiškėjo F. B. tėvas B. B. (e. b. l. 1 tomo 56). Palikimą, atsiradusį po B. B. mirties, pagal testamentą paveldėjo jo sutuoktinė Pranciška A. B., paveldėjimo pagal testamentą liudijimas išduotas 1998 m. birželio 3 d. (e. b. l. 1 tomo 57–59). Pareiškėjo motina P. A. B. mirė 1999 m. gruodžio 18 d. (e. b. l. 1 tomo 6). Palikimą, atsiradusį po P. A. B. mirties, priėmė testamentiniai įpėdiniai jos sūnūs J. B., gimęs 1965 m. kovo 19 d., ir pareiškėjas (e. b. l. 1 tomo 38, 60, 165–166, 167–169). Tai patvirtina 2017 m. vasario 10 d. Marijampolės 3-ojo notaro biuro notarės G. S. pažyma Nr. 8-S (e. b. l. 1 tomo 8) ir 2000 m. birželio 21 d. Paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą (e. b. l. 1 tomo 167–169). Pareiškėjo brolis J. B. mirė 2005 m. gegužės 10 d.(e. b. l. 1 tomo 9). Palikimą, atsiradusį po J. B. mirties, paveldėjo jo sutuoktinė L. B. ir nepilnamečiai vaikai S. B., A. B., L. B. ir R. B. (e. b. l. 1 tomo 10, 12–18). 2008 m. birželio 30 d. Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje Nr.37-1-00019-08 patvirtina faktą, kad 2008 m. sausio 22 d. L. B. priklausančiame po sutuoktinio J. B. mirties paveldėtame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) kilo gaisras. Gaisro metu iš dalies sudegė gyvenamasis namas ir žuvo du L. B. nepilnamečiai sūnūs : A. B. ir L. B. (e. b. l. 1 tomo 19–20, 21, 22).

Pareiškėjas patikslintu pareiškimu prašo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo tėvai B. B. ir Pranciška A. B., gyvenę (duomenys neskelbtini). (dabar K. R. sav.), buvo nusipirkę ir bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdė motociklą M61, identifikavimo Nr. 04069, juo naudojosi bei disponavo.

Prašymą dėl juridinių faktų nustatymo pareiškėjas grindžia aplinkybėmis, kad jo tėvui B. B. įsigijus naują motociklą, motociklo pirkimo dokumentai ir techninis pasas buvo namuose, tačiau po tėvų mirties įtraukti motociklo į paveldimo turto masę nėra galimybių, kadangi motociklas nebuvo registruotas transporto priemonių registre, o gaisro, kilusio tėvų namuose, metu sudegė visi dokumentai, tame tarpe ir patvirtinantys motociklo nuosavybę.

Nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar motociklas gali būti nuosavybės teisės objektas ir ar tas daiktas gali būti privačios nuosavybės objektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. rugsėjo mėn. 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2009).

Remiantis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsniu, transporto priemonė – tai priemonė žmonėms ir (arba) kroviniams, taip pat ant jos sumontuotai stacionariai įrangai vežti. Kasacinis teismas dėl transporto priemonės, kaip daikto, yra nurodęs, jog sisteminė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo bei poįstatyminių teisės aktų, reglamentuojančių motorinėms transporto priemonėms ir jų priekaboms keliamus techninius reikalavimus bei šių daiktų registravimo tvarką, nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad transporto priemonė tampa daiktu – civilinių teisinių santykių objektu ir gali būti pirkimo-pardavimo sutarties dalyku, jeigu atitinka jai keliamus privalomus techninius reikalavimus ir yra identifikuojama, t. y. turi tam tikrą identifikavimo (tapatumo) elementą – paprastai gamintojo suteiktą kodą.

Byloje pateiktas 2017 m. vasario 2 d. antstolio Arūno Balčiūno faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr.1/17. Jame užfiksuota, kad 2017 m. vasario 1 d. Jankų k., Jankų sen., K. R. sav. F. B. turi motociklą, ant kurio iškalti skaičiai 04069 (e. b. l. 1 tomo 23–33). Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Pajėgų valdymo valdybos rašte nurodyta, jog ieškomų transporto priemonių registre transporto priemonės, identifikavimo Nr.04069, nėra. Uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio techninės apžiūros centras“ 2017 m. liepos 20 d. išduotoje techninės ekspertizės pažymoje Nr. P17E419 konstatuota, kad pateikta transporto priemonė IMZ, modelis M61, identifikavimo numeris 04069, atitinka transporto priemonės atitikties reikalavimus ir kad atliktos techninės ekspertizės rezultatai sudaro technines prielaidas šios transporto priemonės patekimui į viešąjį eismą Lietuvos Respublikoje (e. b. l. 1 tomo 53–54).

Taigi, pareiškėjo pateikti byloje minėti įrodymai patvirtina, kad transporto priemonė motociklas atitinka jai keliamus privalomus techninius reikalavimus ir yra identifikuojama. Todėl darytina išvada, kad ši transporto priemonė yra civilinių teisinių santykių objektas ir gali būti pirkimo-pardavimo sutarties dalyku.

Transporto priemonės perdavimas pagal pirkimo-pardavimo sutartį kaip nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas pirkėjui gali būti nustatytas, jeigu pagal įstatymo ar sutarties reikalavimus perduota transporto priemonė, kuria įgijėjas gali naudotis ar elgtis su ja kaip su savo turtu savo nuožiūra. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti įstatyme nenustatyta reikalavimų, kad transporto priemonė būtų techniškai tvarkinga, tinkama eismui (įregistruota, perregistruota, apdrausta kaip turtas ar jos valdytojo civilinė atsakomybė ir pan.). Jeigu pirkimo-pardavimo sutartyje tokių ar panašių sąlygų nenustatyta, tai nuosavybės teisės į transporto priemonę pagal pirkimo-pardavimo sutartį perėjimo pirkėjui momentas nustatomas pagal bendrąsias CK 6.317, 6.318 straipsnių taisykles. Įstatymuose ar teisės aktuose nustatyti reikalavimai dėl transporto priemonės savininko ar valdytojo pareigų pradedant eksploatuoti transporto priemonę (įregistruoti, apdrausti ir kt.) netaikomi sudarant transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, jeigu šie reikalavimai tiesiogiai pagal teisės aktus neturi būti taikomi sudarant transporto priemonės pirkimo-pardavimo ar kitokio perleidimo sutartį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne teisinės registracijos faktas, o įstatyme numatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejama civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas. Teisinė registracija yra atsiradusios subjektinės nuosavybės teisės įregistravimo ar pasibaigusios tokios teisės išregistravimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D., D. M. v. P. V. Š., E. Š., bylos Nr. 3K-3-1158/2003).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą. Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Be to, pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 str. 1 d., 445 str.). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2009; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010; 2015 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/2015).

2017 m. vasario 17 d. valstybės įmonės „Regitra“ pažymoje apie transporto priemones nurodyta, jog Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenimis B. B. savo vardu nėra įregistravęs transporto priemonių (e. b. l. 1 tomo 34). 2017 m. liepos 1 d. valstybės įmonės „Regitra“ rašte Nr.(1.60-4G-113) nurodyta, jog kelių transporto priemonių registro duomenų bazėje duomenų apie motociklą su identifikavimo Nr.04069 nėra (e. b. l. 1 tomo 62). Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Pajėgų valdymo valdybos rašte nurodyta, jog ieškomų transporto priemonių registre transporto priemonės, identifikavimo Nr.04069, nėra. (e. b. l. 1 tomo 52, dokumentas įkeltas e. b. prie pradinio pareiškimo atskiru priedu).

Faktus, kad pareiškėjo tėvas B. B. santuokoje su Pranciška A. B. įsigijo motociklą M61, identifikavimo Nr. 04069, ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdė jį bei disponavo juo teisėtai, tačiau mirus tėvams pareiškėjas negali paveldėti šio motociklo, nes neturi valdymo faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų ir negali atkurti prarastų dokumentų, kad motociklas neturi kito teisėto jo savininko, patvirtina suinteresuoti asmenys byloje pateiktuose atsiliepimuose, o suinteresuotas asmuo L. B. patvirtino teismo posėdyje duodama paaiškinimus, taip pat šiuos faktus patvirtina byloje esantys teismo jau auksčiau šiame sprendime aptarti rašytiniai įrodymai. Pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tėvų įsigijimo motociklo bei jo valdymo faktą ir negali kitokia, t. y. ne teismine tvarka, gauti šiuos faktus patvirtinančių dokumentų. Teismas neturi pagrindo netikėti pareiškėjo F. B. paaiškinimu, kad jo tėvai, gyvendami santuokoje, buvo nusipirkę motociklą M61, identifikavimo Nr. 04069, jį valdė ir juo naudojosi bei disponavo.

Į bylą yra pateiktas Valstybės įmonės “Regitra” Panevėžio filialo pranešimas 2017 m. liepos 20 d. Nr. 14617769 dėl transporto priemonės gamybinė markė IMZ, komercinis pavadinimas M61, identifikavimo Nr. 04069, žalios spalvos, valstybinis numeris nenurodytas, registravimo. Pranešime nurodoma, kad transporto priemonę atsisakyta registruoti ir sprendimas motyvuotas tuo, kad „dokumentai, kurių duomenimis remiantis registruojamos transporto priemonės, pateikti ne valstybine kalba, neįvykdytos transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių 8 punkto nuostatos. Nepateiktas dokumentų, kurių duomenimis remiantis registruojama transporto priemonė vertimas” (e. b. l. 1 tomo 55).

Teismas, siekdamas visapusiškai ir išsamiai išsiaiškinti minėtame pranešime nurodytas aplinkybes, išsireikalavo iš Valstybės įmonės “Regitra” Panevėžio filialo visus turimus dokumentus, susijusius su 2017 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. 14617769 dėl atsisakymo registruoti transporto priemonę. Kaip matyti iš Valstybės įmonės “Regitra” Panevėžio filialo 2018 m. birželio 28 d. teisme gautų papildomų duomenų, pareiškėjas F. B., 2017 m. liepos 20 d. pateikdamas prašymą dėl transporto priemonės, identifikavimo numeris 04069, registracijos, prie prašymo nepateikė jokių priedų, t. y. jokių transporto priemonės dokumentų (e. b. l. 2 tomo 41–42, 49). Teismo posėdyje apklaustas liudytoju Valstybės įmonės “Regitra” Panevėžio filialo vyresnysis specialistas, atliekantis filialo direktoriaus pareigas, R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) patvirtino, kad byloje dėl transporto priemonės IMZ M61, VIN: 04069 registracijos pareiškėjas F. B. 2017 m. liepos 20 d. pateikė tik prašymą dėl minėtos transporto priemonės registracijos, jokių kitų dokumentų nepateikė, todėl ir buvo priimtas pranešimas atsisakyti registruoti transporto priemonę. Liudytojas paaiškino, kad registruojant transporto priemonę būtina pateikti registruojamos transporto priemonės kilmės dokumentus, o taip pat valdymo teisę patvirtinančius dokumentus; transporto priemonės kilmės dokumentai pateikiami originalo kalba ir vertimo į valstybinę kalbą nereikalaujama; registruojant transporto priemonę daromos pateiktų dokumentų kopijos ir jos saugomos prašymo dėl transporto priemonės registracijos sprendimo byloje. Taigi, tiek Valstybės įmonės “Regitra” Panevėžio filialo 2018 m. birželio 28 d. pateikti papildomi duomenys, tiek teismo posėdyje liudytoju apklaustas R. G. patvirtino pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad 2017 m. liepos 20 d. pateikdamas prašymą dėl motociklo, identifikavimo numeris 04069, registracijos, jis prie prašymo nepateikė jokių šios transporto priemonės dokumentų, nes jų neturėjo.

CPK 176 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Tai reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant, nei jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; kt.) Kita vertus, teismas turi vertinti įrodymus vadovaudamasis ne tik įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais bei bendraisiais teisės principais, įskaitytinai sąžiningumo, protingumo ir teisingumo (CK 1.5 straipsnis).

Taigi teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, sprendžia, kad pareiškėjas įrodė savo patikslinto pareiškimo reikalavimų pagrįstumą, ir konstatuoja, kad B. B., miręs 1997 m. balandžio 11 d., ir Pranciška A. B., mirusi 1999 m. gruodžio 18 d., gyvenę (duomenys neskelbtini) (dabar K. R. savivaldybė) buvo nusipirkę ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdė motociklą M61, identifikavimo Nr. 04069, juo naudojosi bei disponavo (CPK 178 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas). Šių faktų nustatymas pareiškėjui turės juridinę reikšmę – suteiks teisę gauti papildomą paveldėjimo teisės liudijimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 263–270 straipsniais, 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo F. B. patikslintą pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs 1997 m. balandžio 11 d., ir Pranciška A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi 1999 m. gruodžio 18 d., gyvenę (duomenys neskelbtini) (dabar K. R. savivaldybė) buvo nusipirkę ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdė motociklą M61, identifikavimo Nr. 04069, juo naudojosi bei disponavo.

Juridinis faktas nustatytas papildomam paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Priteisti iš pareiškėjo F. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 21,32 Eur (dvidešimt vieną eurą 32 centus) bylinėjimosi išlaidas, jas sumokant į Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.