Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolio D. S. teikimą dėl baudos pakeitimo laisvės apribojimu nuteistajam N. S. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenančiam adresu (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

N. S. P. (anksčiau S. G.) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-530-851/2014 buvo pripažintas kaltu padaręs šešias nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalyje, bei šešias nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje, pastarajam paskiriant subendrintą 35 MGL dydžio baudą, kuri buvo subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu paskirta 24 MGL dydžio bauda, paskiriant galutinę subendrintą 59 MGL (7 670 LT) dydžio baudą.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 9 d. išdavė vykdomąjį raštą dėl N. S. P. paskirtos 59 MGL (7 670 LT) dydžio baudos išieškojimo.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2025 m. sausio 31 d. buvo gautas antstolio D. S. teikimas, kuriuo prašoma neišieškotą 59 MGL (7 670 LT = 2 221,39 Eur) dydžio baudą pakeisti laisvės apribojimo bausme. Teikime nurodyta, kad iš skolininko N. S. P. laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 11 d. iki 2025 m. sausio 24 d. skola nebuvo išieškota, skolininkas skolos nesumokėjo, piktybiškai nevykdo paskirtos baudos ir nėra galimybės jos išieškoti priverstinai. N. S. P. nekilnojamojo turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, (duomenys neskelbtini), transporto priemonių, registruotų skolininko vardu, taip pat (duomenys neskelbtini), pastarasis yra įregistravęs (duomenys neskelbtini) ir yra MB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), apie gaunamas pajamas duomenų nėra, N. S. P. Lietuvos Respublikoje registruotos banko sąskaitos neturi. 2024 m. gruodžio 9 d. surašytas išieškojimo negalimumo aktas (b. l. 1).

Teismo posėdžio nuteistasis N. S. P. paaiškino, kad kadangi jis turi (duomenys neskelbtini), pernai padenginėjo savo skolas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI). Atsakydamas į klausimą kodėl skolas padengia ne iš savo banko sąskaitos, nuteistasis nurodė, kad turi teisę mokėti iš kokios nori sąskaitos. Jis savo sąskaitoje turi pinigų. Jo visos sąskaitos yra areštuotos ir jis savanoriškai dengia įsiskolinimus. Jis skolas dengia savo lėšomis, o šiuo atveju (pateiktuose dokumentuose) padarė pavedimą iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos. Jis bausmę atlikinėjo laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 12 d. iki 2023 m. lapkričio mėnesio. Tuo laikotarpiu savo sąskaitoje pinigų neturėjo. Kai atlikinėjo bausmę jis neturėjo prieigos prie elektroninių paštų. Jis apie tą baudą, kurią prašo pakeisti antstolis, daug laiko nieko negirdėjo ir jo įsitikinimu, ta bauda buvo konvertuota ir buvo įskaityta į bausmės laiką. Jis per Registrų sistemą gavo antstolio teikimą. Iki to laiko jis negavo jokio pranešimo iš antstolio. Nuo 2015 metų iki 2018 metų jis baudos nemokėjo. Tuo metu jis turėjo kitus teisinius procesus ir mokėti baudos neturėjo galimybės. Jis šį antstolių teikimą vertina kaip antstolių kontoros nebendravimą. Jeigu ši bauda yra ir ji nėra subendrinta, tai jam kažkas čia neaišku. Jis skambino į VMI, bet jam pasakė, kad nemato tokios baudos. Jei ta bauda yra, jis ją sutinka sumokėti per protingą terminą (b. l. 15-16, 25-26).

Teismo posėdžio metu prokuroras nurodė, kad nėra galimybės antstolio teikimo tenkinti, kadangi N. S. P. paskirtos baudos nesiekia 90 MGL, - nesiekia minimalios 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmės. Galimas klausimas spręsti dėl viešųjų darbų, bet antstolis to neprašo, todėl antstolio prašymą tikslinga atmesti (b. l. 25-26).

Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja prašė teikimo netenkinti. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad skolos yra mokomos ir tai rodo, kad asmuo nevengia mokėti paskirtų baudų, priešingai nei nurodyta antstolio pranešime teismui, kad neįmanoma jų išieškoti (b. l. 25-26).

Nuteistasis N. S. P. teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad jis 2024 metų liepos mėnesį VMI sumokėjo visus priklausančius mokesčius, taip pat visas administracine baudas bei skirtas teismo baudas. Nuteistasis 2025 m. sausio 28 d. bendravo su VMI atstovę, kuri pastarąjį informavo, kad VMI jis yra nesumokėjęs 0,56 Eur delspinigių už pavėluotai sumokėtus mokesčius, taip pat 250 Eur administracinę baudą. Apie jokias kitas VMI nesumokėtas baudas jis nebuvo informuotas ir jam nėra žinoma, kad jo atžvilgiu buvo atliekami kokie nors išieškojimai. Nuteistasis taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog po apkaltinamojo nuosprendžio, priimto baudžiamojoje byloje Nr. 1-530-851/2024, jis ne kartą buvo teisiamas ir kitose bylose, kuriose jam buvo skiriamos su laisvės atėmimo susijusios bausmės, todėl jis mano, kad jam anksčiau teismo paskirta bauda turėjo būti subendrinta su kitomis jo atžvilgiu paskirtomis bausmėmis. Be kita ko, pasak nuteistojo, antstolis, vykdydamas baudos išieškojimą, su N. S. P. nekontaktavo, todėl jis jokios informacijos apie vykdomą išieškojimą negavo, kai tuo tarpu kitus įsiskolinimus dengė sistemingai. Dėl minėtų priežasčių nuteistasis prašo antstolio teikimą atmesti (b. l. 2-3).

Motyvuojamoji dalis

Antstolio D. S. teikimas atmestinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 352 straipsnis reglamentuoja nuosprendžiu, kuriuo paskirta baudos bausmės, vykdymą. Šios straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą, o to paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas baudą gali pakeisti kita bausme Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 47 straipsnyje numatytais atvejais. Minėtos normos 7 dalyje numatyta, kad jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Tuo tarpu tuo atveju, jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali baudą pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi BK 48 bei 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 8 straipsnis nustato, kad baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta.

Iš Vilniaus miesto apylinkės teismui adresuoto antstolio teikimo, taip pat jį lydinčios medžiagos matyti, kad antstolis kreipėsi į teismą pakeisti nuteistajam N. S. P. paskirtą 7 670 LT = 2 221,39 Eur dydžio baudą į laisvės apribojimo bausmę. Vilniaus miesto apylinkės teismui adresuotame antstolio teikime prašomos pakeisti baudos dydis nėra konvertuotas į MGL ekvivalentą, todėl teismas, atlikęs nuteistajam paskirtos baudos aritmetinius skaičiavus MGL dydžio kontekste, pripažįsta, kad N. S. P. nėra sumokėjęs 44,42 MGL dydžio baudos (2 221,39 Eur/50 Eur = 44,42 MGL).

Pažymėtina, jog pagal šio teismo sprendimo priėmimo metu galiojančią BK 65 straipsnio, reglamentuojančio bausmių rūšių konvertavimo į kitas bausmių rūšis, tvarką, viena laisvės apribojimo bausmės diena yra prilyginama dviejų MGL dydžio baudai (BK 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunktis). Kita vertus, šis teisinis reguliavimas gali būti taikomas tik toms nusikalstamoms veikoms, dėl kurių dar nebaigtas bylų nagrinėjimas pirmosios, apeliacinės ar kasacinės instancijų teismuose (Lietuvos Respublikos 2024 m. spalio 15 d. įstatymo Nr. XIV-3033 3 straipsnis). Tuo atveju, kai dėl nusikalstamų veikų jau yra priimtas įsiteisėjęs bei vykdytinas apkaltinamasis nuosprendis, yra būtina vadovautis ta BK redakcija, kuri galiojo nusikalstamos veikos padarymo metu. Nagrinėjamu atveju, N. S. P. atžvilgiu Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 5 d. priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo pastarąjį pripažino padarius šešias nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, ir šešias nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje, kurios buvo padarytos laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 20 d. Aptariamu laikotarpiu galiojo teisinis reguliavimas, kuris numatė jog viena laisvės apribojimo diena yra prilyginama vieno MGL dydžio baudai (BK 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunktis), todėl sugretinus pirmiau aptartą teisinį reguliavimą su nustatytu ir nuteistojo N. S. P. nesumokėtos baudos dydžiu – 44,42 MGL, kuris yra vertintinas nuteistojo naudai ir prilyginamas 44 MGL dydžiui, pripažįstama, kad pastarojo nesumokėtos baudos bausmė yra lygi 44 dienoms laisvės apribojimo bausmės.

Minėtos aplinkybės kontekste atkreiptinas dėmesys į BK 48 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą minimalų laisvės apribojimo terminą, kuris siekia 3 mėnesius, o laisvės apribojimo bausmės laikas turi būti skaičiuojamas metais ir mėnesiais. Sugretinus šią nuostatą su nuteistajam N. S. P. paskirtos baudos dydžiu, pripažįstama, kad baudos keitimas laisvės apribojimo bausme nėra įmanomas – N. S. P. paskirtos baudos dydis, konvertuotas į laisvės apribojimo bausmę, yra žymiai trumpesnis nei minimali laisvės apribojimo bausmės trukmė. Kartu pabrėžtina, jog laisvės apribojimo bausmės paskirtis yra tęstinio pobūdžio asmens elgesio kontroliavimas, kad jis jaustų realias tokios paskirtos bausmės pasekmes, patirtų pasekmes ir reikšmingai keistų savo elgesį, todėl akivaizdu, kad per trumpą laisvės apribojimo laiką (44 dienas) bus sunku paveikti bausmę atliekantį asmenį.

Be visų pirmiau aptartų aplinkybių pabrėžtina, jog nuteistasis N. S. P. teismo posėdžio metu neatsisakė jam paskirtos baudos apmokėjimo. Priešingai, pastarasis pateikė teismui duomenis, iš kurių matyti, kad pats savarankiškai VMI moka įsiskolinimus, kartu paaiškindamas, kad ir toliau yra nusiteikęs mokėti jo atžvilgiu susidarius skolas, o ilgą laiką trukęs jam paskirtų baudų ir susikaupusių skolų nemokėjimo faktas taip pat buvo sąlygotas ir pastarojo ilgalaikio įkalinimo.

Atsižvelgiant į minėtus nuteistojo pateiktus paaiškinimus bei teismui pateiktus duomenis, taip pat įvertinus nuteistajam paskirtos baudos konvertavimo į laisvės apribojimo bausmę negalimumą, teismas nemato pagrindo nagrinėjamu atveju pripažinti, kad neliko jokios objektyvios galimybės vykdyti nuteistajam N. S. P. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu paskirtos baudos bausmės, jos nekeičiant kita bausme. Anaiptol, nuteistojo vykdomas įsiskolinimų dengimas, pastarojo vykdoma individuali veikla, iš kurios pastarasis gauna pajamas, nagrinėjamu atveju sudaro galimybę nekeisti nuteistajam paskirtos bausmės, todėl antstolio prašymas yra atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 7 dalimi, 65 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsniu,

nutarė:

antstolio D. S. teikimą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu N. S. P. paskirtos ir nesumokėtos dydžio 2 221,39 Eur baudos pakeitimo laisvės apribojimu atmesti.

Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.