Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2018-10-11 · Civilinė byla Nr. e2S-1030-826/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-10-11
Bylos Nr.
e2S-1030-826/2018
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-02903-2018-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Marius Dobrovolskis
Atsakovas
P. D., A. E.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1030-826/2018Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02903-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.2.1; 3.1.18.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 11 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis,

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs atsakovo P. D. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 6 d. nutarties civilinėje byloje

pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Grando LT“ ieškinį atsakovams A. E., P. D. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) ,,Grando LT“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų A. E., P. D. 38 913,35 Eur padarytos žalos atlyginimą, 5 procentų procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

2. Šių reikalavimų įvykdymui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovams priklausančius kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas, esančias minėtų atsakovų sąskaitose, turtines teises, priklausančias minėtiems atsakovams, ir (arba) atsakovams priklausančius nekilnojamuosius daiktus, esančius pas atsakovus arba trečiuosius asmenis uždraudžiant šiuo turtu disponuoti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. balandžio 6 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Teismo motyvai:

3.1. Nurodė, kad atsižvelgus į ieškinyje nurodytas aplinkybes, jog turtas galbūt gali būti paslėptas ar išvaistytas, ieškovės reikalavimo suma fiziniams asmenims nėra maža, taip pat į tai, kad teismui nėra žinoma atsakovų finansinė padėtis, kiti turimi įsipareigojimai, pozicija dėl pareikšto ieškinio, ieškinio suma yra didelė, o didelė ieškinio suma pareziumuoja būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones, darytina išvada, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

3.2. Vadovaujantis laikinųjų apsaugos priemonių ekonomiškumo principu ir siekiant be pagrindo nevaržyti atsakovų teisių, pirmiausia areštuotinas atsakovams priklausantis nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, jo nesant ar esant nepakankamai, piniginės lėšos, įskaitant esančias bankų ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, turtinės teisės bei kitas turtas, priklausantis atsakovams ir esantis pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, neviršijant 38 913,35 Eur sumos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4. Atsakovas P. D. (toliau – apeliantas) pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 6 d. nutartį panaikinti arba sumažinti laikinųjų apsaugos priemonių mastą nuo 38 913,35 Eur iki 2 640,65 Eur. Atskirojo skundo argumentai:

4.1. Nurodė, kad šiuo atveju pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės jam yra labiau suprantamos kaip galima neteisėto spaudimo priemonė. Ieškinys reiškiamas dėl žalos atlyginimo bankrutuojančiai įmonei ir jo civilinė atsakomybė kildinama už laikotarpį, kada įmonės vadovo pareigas ėjo kitas atsakovas. Tad iš esmės ieškinys neatitinka vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų – ieškinio pagrįstumo.

4.2. Nurodė, kad turėtų būti vadovaujamasi ekonomiškumo principu. Jo padaryta žala yra 2 640,65 Eur. Tad jam laikinųjų apsaugos priemonių mastas turėtų būti sumažintas nuo 38 913,35 Eur iki 2 640,65 Eur. Laikinosios apsaugos priemonės neturi suvaržyti daugiau jo teisių, nei būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti.

Atsiliepimas

5. Ieškovė BUAB „Grando LT“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Nurodė, kad pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis užtikrinama ir bankrutavusios įmonės kreditorių interesų apsauga. Įstatymas suteikia galimybę laikinai suvaržyti vienos šalies teises, kad būtų tinkamai apgintos besikreipiančios į teismą šalies teisės. Šiuo atveju atsakovas ėjo bankrutavusios įmonės vadovo pareigas ir apie įmonės nemokumą jam turėjo būti žinoma. Kreditorių finansiniai reikalavimai atsirado jau po to, kai įmonė buvo tapusi nemoki, ir už tai atsakingas atsakovas. Dėl atsakovo vykdomas ikiteisminis tyrimas Nr. 04-6-0041-17 pagal Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio l dalį dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo.

6. Daugiau atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Atskirasis skundas tenkintinas.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

8. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo tenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovams priklausančio turto areštą, teisėtumo ir pagrįstumo.

9. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. balandžio 6 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovams priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas, įskaitant esančias bankų ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, turtines teises bei kitą turtą, priklausantį atsakovams ir esantį pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, neviršydamas 38 913,35 Eur sumos, uždraudė bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, tačiau iš sąskaitos esančių piniginių lėšų leido atlikti pinigines operacijas, susijusias su darbo užmokesčio, privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės ir savivaldybės biudžetams, ir atsiskaityti su ieškove civilinėje byloje Nr. e-5722-328/2018. Apeliantas atskirajame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino to, jog ieškinys nepagrįstas, jo padarytos žalos dydis yra nedidelis, tad nepagrįstai taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

10. Laikinųjų apsaugos priemonių, kaip laikino ginčo objekto apsaugos mechanizmo bei galimo būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, taikymo pagrindų reglamentavimui skirta CPK 144 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodoma, jog laikinosios apsaugos priemonės taikomos tuomet, jei jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Šio procesinės teisės instituto tikslas – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo išvengti įvairių priežasčių, dėl kurių gali būti nebeįmanoma arba sunku realiai įvykdyti priimtą teismo sprendimą.

11. Spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų. Į klausimą, ar ieškovo materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės. Pagal prima facie doktriną atliekamo ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Taigi, pradinėje proceso stadijoje ieškinio (ne)pagrįstumas vertintinas tik tikėtinumo aspektu. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje teismas neturi pagrindo manyti, kad ieškovė pasirinko akivaizdžiai neleistiną ar objektyviai neįmanomą jos galbūt pažeistų teisių gynybos būdą. Pažymėtina, kad ieškovė kartu su ieškiniu teismui pateikė rašytinius įrodymus, kurie galbūt patvirtina ieškinio reikalavimus, nurodė faktines bylos aplinkybes, todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovės ieškinys yra prima facie pagrįstas.

12. Kitas būtinas elementas taikant laikinąsias apsaugos priemones yra grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Pagal naujausią ir aktualiausią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti jo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei apsunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018; kt.).

13. Ieškovė prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones remdamasi didelės ieškinio sumos prezumpcija nenurodė jokių motyvų, jog atsakovas gali bandyti slėpti ar perleisti savo turtą. Pati savaime net ir didelė ieškinio suma nėra pakankama atsakovų nesąžiningumui laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prasme konstatuoti, t. y. laikyti, kad atsakovas gali specialiai vengti ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymo, o kitų aplinkybių, leidžiančių daryti prielaidą dėl atsakovo galimo nesąžiningumo, jo nenoro sąžiningai vykdyti sprendimą ieškinio tenkinimo atveju, ieškovė nenurodė (CPK 12, 178 straipsniai).

14. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovei neįrodžius realios grėsmės, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones apelianto turtui (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 178, 185 straipsniai). Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apelianto turtui atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

15. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 335–339 straipsniais, teismas

nutaria:

atsakovo P. D. atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 6 d. nutarties dalį, kuria P. D. turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Grando LT“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo P. D. turtui atmesti. Likusią nutarties dalį palikti nepakeistą.

Teisėjas Marius Dobrovolskis