Telšių apylinkės teismo nutartis

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Vilija Valantienė sekretoriaujant Genovaitei Šetkauskienei, Jūratei Damskytei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui S. P., institucijos priėmusios nutarimą atstovui Egidijui Mežiui, išnagrinėjo skundą dėl Telšių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato 2012-07-03 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 51N-1781583-12 panaikinimo ir administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Telšių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato pareigūno 2012-07-03 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 51N-1781583-12 S. P. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisių pažeidimo kodekso (toliau ATPK) 125 straipsnyje ir jam skirta 760 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dviem mėnesiams. Nutarimu konstatuota, kad S. P. Menčių k., Akmenės r. sav., 2012-03-25 16.05 val. vairuodamas automobilį FIAT DOBLO, valst Nr. (duomenys neskelbtini) nesustojo prieš geležinkelio pervažą esantį „STOP“ ženklą. Savo tokiais veiksmais S. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 173 punktą, todėl buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn.

Teismo posėdžio metu S. P. palaikė skunde nurodytą prašymą panaikinti nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Papildomai nurodė, kad priimtas nutarimas yra grindžiamas analogiškais pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pabraižyta schema, fotonuotraukomis, kurie daryti ne tariamo pažeidimo padarymo metu. Vieno iš pareigūnų atžvilgiu jis yra parašęs skundą dėl kyšio reikalavimo. Jam yra kerštaujama. Pareigūnų automobilis stovėjo ne ten kur fiksuota fotonuotraukose ir įvykio vietos schemoje. Nėra jokių įrodymų, kad jis pažeidė kelių eismo taisykles. Pareigūnai negalėjo matyti, kad jis nesustojo prie „STOP“ ženklo, kadangi jų tarnybinis automobilis stovėjo už garažų, tai patvirtina liudytojas K. Jis pats pravažiavęs pervažą matė pareigūnų tarnybinį automobilį, kad jis stovėjo už garažų. Pareigūnai įvykio vietos schemą ir fotonuotraukas darė jam nedalyvaujant. Su juose fiksuotais duomenimis jis kategoriškai nesutinka. Prašo administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusios institucijos atstovas prašo skundą atmesti ir nutarimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad S. P. kaltė yra įrodyta byloje surinkta medžiaga. Asmuo minėjo, kad sustodamas prie geležinkelio pervažos STOP ženklo, policijos pareigūnų nematė, pastebėjo policijos pareigūnus tik pravažiavęs geležinkelio pervažą, tai reiškia tą aplinkybę, kad jis policijos pareigūnų ir nematė. Vertinant kitą skunde nurodytą aplinkybę, kad V. K. matė, jog policijos pareigūnai sustabdė S. P., posėdžiu metu yra įrodyta, kad liudytojas nematė kaip policijos pareigūnai sustabdė S. P.. Aplinkybės dėl pareigūno G. N. suinteresuotumo turėtų būti vertinamos kritiškai. Kadangi tas pačias aplinkybes dėl pažeidimo padarymo nurodė ir pareigūnas D. G.. Tarnybiniuose pranešimuose nurodytos aplinkybės patikrintos teismo posėdžio metu.

Liudytojas G. N. parodė, kad jų tarnybinis automobilis stovėjo taip kaip parodyta schemoje ir foto lentelėje Nr. 217. Iš tos vietos aiškiai matosi „STOP“ ženklai. Vairuotojas nesustojo prieš „STOP“ ženklo. Jam pravažiavus geležinkelio pervažą pasivijo jį ir maždaug už 50 m. sustabdė. Nustatė vairuotojo tapatybę, buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Fotonuotraukos darytos po įvykio tą pačią dieną. Buvo priimtas nutarimas, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo galėjo susipažint su bylos dokumentais. S. P. įvykio aplinkybių nepripažino. Tuo metu fotonuotrauka nebuvo daroma, schema taip pat nebuvo braižoma, nes tai ne eismo įvykis. Pažeidimo padarymo metu liudytojų, galėjusių matyti pažeidimą nebuvo. Schemą braižė D. G.. Jokio keršto ir suinteresuotumo nubausti P. neturi. Akivaizdžiai matė, kad P. kiek pristabdė, bet visiškai sustojęs nebuvo.

Liudytojas D. G. parodė, kad dirbo su G. N. Menčių k. Tarnybinį automobilį vairavo jis. Pastebėję, kad prie pervažos esančio „STOP“ ženklo nesustojo mėlynos spalvos automobilis jį pasivijo. G. N. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą. P. nesutikus su pažeidimu, tą pačią dieną buvo fotografuojama ir braižoma schema. Kokiu laiku tai buvo daroma, tiksliai pasakyti negali. Jis schemą braižė ir fotografavo. Kai buvo atliekami šie veiksmai P. jau buvo nuvažiavęs iš įvykio vietos, todėl jo ir nesupažindino. Vykdydami savo tarnybines pareigas neprivalo visą laiką filmuoti, neturi tokių nurodymų. Jie iš tarnybinio automobilio stebėjo ar teisingai laikomasi KET reikalavimų.

Liudytojas V. K. parodė, kad tiesiogiai kada S. P. važiavo per pervažą nematė. Pareigūnų automobilis stovėjo taip kaip parodyta fotolentelėje Nr. 222, t. y. už garažo kampo. Pareigūnų ekipažą matė praeidamas pro šalį. Nematė ar pareigūnai stabdė P. Taip pat nematė kaip pareigūnai vijosi P. automobilį. Po trijų minučių eidamas pro šalį pastebėjo, kad pareigūnų automobilio jau nebėra. Kada policijos pareigūnai fotografavo pasakyti negali.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas netenkintinas, nutarimas paliktinas nepakeistas.

Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

ATPK 125 straipsnyje numatyta, kad važiavimas per geležinkelį tam neskirtose vietose, kitų transporto priemonių, sustojusių prieš pervažą praleisti traukinio, apvažiavimas, įvažiavimas į pervažą esant draudžiamam šviesoforo ar pervažos budėtojo signalui arba kai užtvaras yra nuleistas arba pradeda leistis, savavališkas užtvaro pakėlimas arba jo apvažiavimas, įvažiavimas į pervažą, jeigu už jos yra kliūtis, kuri verstų vairuotoją sustoti pervažoje, specialiai transportuoti neparengtų žemės ūkio, kelių, statybos ir kitų mašinų gabenimas per pervažą, taip pat kelio ženklo „STOP“ reikalavimo nesilaikymas, kai jis pastatytas prieš geležinkelio pervažą, – užtraukia baudą vairuotojams nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dviejų iki šešių mėnesių.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad S. P. 2012-03-25 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir 2012-07-03 nutarimu skirta 760 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dviem mėnesiams už tai, kad jis 2012-03-25 16.05 val. vairuodamas automobilį FIAT DOBLO, valst Nr. (duomenys neskelbtini) nesustojo prieš geležinkelio pervažą esantį „STOP“ ženklą. (1-2,23 b. l.) Pareigūnai G. N., D. G. 2012-03-25 savo tarnybiniuose pranešimuose, ir teismo posėdžio metu nurodė įvykio aplinkybes, tarnybiniame pranešime, kad 2012-02-25, teismo posėdžio metu, kad įvykis įvyko 2012-03-25, 16.05 val. dirbant Akmenės r. sav., Menčių k. ties esančia geležinkelio pervaža, pastebėjo atvažiuojantį lengvąjį automobilį FIAT DOBLO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris nesustojo ties geležinkelio pervaža esančiu „STOP“ ženklu. Tuo pažeidė KET 173 punkto reikalavimus. Minėtas automobilis buvo sustabdytas, iš pateikto vairuotojo pažymėjimo, nustatė, kad jį vairavo S. P.. Dėl padaryto pažeidimo, vairuotojo paprašė ateiti į tarnybinį automobilį, protokolo surašymui. Tarnybiniame automobilyje S. P. ėmė priekaištauti, sakydamas, kad pareigūnai nori tik pinigų. Vairuotojas aiškino, žinantis, kad gamykla nedirba ir traukiniai nevažinėja, prie pervažos „STOP“ ženklo nurodė, kad pristojo. Išlipęs iš tarnybinio automobilio, bendravo mobiliojo ryšio telefonu ir sugrįžęs pasakė, kad sustojęs buvo visiškai. S. P. taip pat priekaištavo, kad jų nematė, todėl ir pareigūnai negalėjo pastebėti jo padaryto pažeidimo. Akivaizdžiai matė, kad minėto automobilio vairuotojas S. P. ties geležinkelio pervaža esančiu „STOP“ ženklu nesustabdė savo vairuojamo automobilio, tik sulėtino važiavimo greitį, jam buvo surašytas ATP protokolas Nr. 51P-1530426-12, už KET 173 punkto reikalavimų pažeidimus. (3, 6,12-13 b. l.) 2012-03-25 įvykio vietos schemoje užfiksuota, kad pareigūnų tarnybinis automobilis stovėjo 22 metrai nuo kelio, garažų boksai nuo kelio nutolę 24,3 m atstumu. Nuo ženklo Nr. 204 „STOP“, prie kurio nesustojo S. P., iki geležinkelio pervažos 30,4 m atstumas. (18 b. l.) Iš pareigūnų pateiktų nuotraukų, darytų 2012-03-25 matyti, jog iš policijos automobilio stovėjimo vietos geležinkelio pervaža, ženklai Nr. 204 „STOP“, matosi gerai. (7-9 b. l.) Byloje taip pat pateikta fotolentelė Nr. 222, daryta 2012-06-11, kurioje V. K. rodo vietą, kurioje stovėjo pareigūnų tarnybinis automobilis. Automobiliui stovint V. K. nurodytoje vietoje pervažos nematyti. Pervažos vaizdą užstoja dešinėje pusėje stovintis garažų boksai. (16-17 b. l.)

Bylos nagrinėjimo teisme metu institucijos atstovas, liudytojai D. G. ir G. N. pripažino, kad foto nuotraukos darytos ir įvykio vietos schema buvo braižyta ne iš karto po pažeidimo padarymo, tačiau tą pačią dieną, įvertinus tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nesutiko su protokole nurodytomis aplinkybėmis. Autoavarijos vietos schemoje nurodyta, kad schema daryta 2012-03-25 16 val. 55 min. ( 18 b.l. ). Iš Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neneigė, kad yra susipažinęs su bylos medžiaga. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 5-V-462 patvirtinta Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimo bylų nagrinėjimo instrukcijos (toliau – Instrukcija) ir ATPK straipsnio nuostatos nedraudžia rinkti ir teikti papildomą medžiagą, priešingai Instrukcijos 43 punktas ir ATPK 280 straipsnio 1 dalies 4 punktas įpareigoja instituciją (pareigūną) esant būtinybei pateikti papildomą medžiagą ir įrodymus dėl galimo pažeidimo padarymo. Pagal ATPK 256 str. 1 d. įrodymai administracinio tei­sės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamosi institucijos (pareigūnai) įstatymo nustatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pagal šio straipsnio antrąją dalį faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto ad­ministracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Nors fotografuojant ir darant schemą S. P. nedalyvavo, tačiau atžvelgiant į pareigūnų paaiškinimus, į tai kas išdėstyta, nėra pagrindo išvadai, kad byloje pateikta įvykio vietos schema ir fotolentelė Nr. 217 yra netinkami įrodymai šioje byloje, ir negali būti vertinami. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad pareigūnai G. N., D. G. 2012-03-25 tarnybiniuose pareiškimuose nurodė, kad įvykis buvo 2012-02-25, teismo posėdžio metu pareigūnai paaiškino bei faktinėmis aplinkybėmis nustatyta, kad įvykis įvyko 2012-03-25, todėl tarnybiniuose pareiškimuose nurodyta įvykio data vertintina, kaip techninis apsirikimas.

Važiavimo per geležinkelių pervažas tvarką reglamentuoja KET XIX skyriuje įtvirtintos teisės normos. Šio skyriaus 173 punkto įtvirtinta nuostata, įpareigojanti vairuotojus, įvažiuojančius į geležinkelio pervažą bei važiuojančius per ją, vadovautis kelio ženklais, ženklinimu, užtvaro padėtimi, šviesoforų ir geležinkelio pervažos budėtojų (reguliuotojų) signalais. KET 175 punktas numato, kad duodamas kelią artėjančiai bėginei transporto priemonei, taip pat tuo atveju, kai važiuoti per geležinkelio pervažą draudžiama, vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, kelio ženklą „STOP“, šviesoforą, pakeliamąjį užtvarą, o jeigu jų nėra – ne arčiau kaip 10 m atstumu nuo pirmojo bėgio. Prieš pradėdamas važiuoti vairuotojas privalo įsitikinti, kad prie geležinkelio pervažos neartėja bėginė transporto priemonė. KET 173 punkto reikalavimų nesilaikymu ir yra kaltinamas S. P.. Iš bylos medžiagos matyti ir šios aplinkybės nėra ginčijamos, kad įvykio vietoje prieš geležinkelio pervažą yra įrengtas kelio ženklas Nr. 204 „STOP“, kuris, vadovaujantis KET 1 priedo 5 punktu, nagrinėjamu atveju įpareigojo vairuotoją sustoti prieš „STOP“ liniją, o jeigu jos nėra – prieš ženklą.

Pervažų įrengimo ir naudojimo taisyklės, (toliau Taisyklės) patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2005 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 3-36 reglamentuoja pagrindinius geležinkelių pervažų įrengimo, panaikinimo, naudojimo, priežiūros, remonto bei transporto priemonių važiavimo ir gyvulių ar paukščių varymo per jas reikalavimus. Šių taisyklių 5 punkte numatyta, kad pervažose visi eismo dalyviai privalo laikytis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo, Kelių eismo taisyklių, Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo, Techninio geležinkelių naudojimo nuostatų bei šių Taisyklių reikalavimų. Taisyklių 52 punkte įtvirtina, kad jei kelių transporto priemonių vairuotojams, esantiems ne arčiau kaip 50 m nuo kraštinio bėgio, blogai matomi artėjantys traukiniai, prieš nesergimąsias pervažas ir pervažas, kuriose nėra signalizacijos, statomas Kelių eismo taisyklėse numatytas kelio ženklas 204 „Važiuoti nesustojus draudžiama“. Ženklas turi būti pagamintas iš II klasės šviesą atspindinčios medžiagos (pagal LST 1335 „Kelio ženklai. Techninės sąlygos“). Šio ženklo reikalingumą bei pastatymo vietą (kokiu atstumu nuo pervažos) nustato šių Taisyklių 16 punkte nurodytos sudėties komisija, bet ne arčiau kaip 10 m nuo kraštinio bėgio. VĮ „Šiaulių regiono keliai“ Akmenės kelių tarnyba 2012-08-07 rašte nurodė, kad kelyje Nr. 1014 Alkiškiai – Menčiai - Pakalniškiai 2,825km, esanti geležinkelio pervaža yra paženklinta pagal KET reikalavimus. (43 b. l.) Nors administracinė atsakomybėn ir nurodo, kad ši pervaža yra nenaudojama. Šias jo nurodytas aplinkybes paneigia AB „Naujasis kalcitas“ pateiktas raštas dėl geležinkelio ruožu Alkiškiai – Menčiai, traukinių gabenančių vagonus į Menčių cechą intensyvumo. (42 b. l.) Byloje nėra jokių duomenų patvirtinančių, kad pervaža neatitinka teisės aktų reikalavimų ir kelio ženklai prieš šios geležinkelio pervažos pažeidimo padarymo metu buvo pastatyti neteisėtai.

Kaip jau minėta, viena iš alternatyvių veikų, už kurios padarymą ATPK 125 straipsnyje yra nustatyta atsakomybė – tai kelio ženklo „Važiuoti nesustojus draudžiama“ reikalavimo nesilaikymas, kai jis pastatytas prieš geležinkelio pervažą. S. P. veika buvo kvalifikuota pagal nurodytą teisės normą, kadangi jis pažeidė KET 173 punktų reikalavimus. KET 173 punkte nustatyta, kad įvažiuodamas į geležinkelio pervažą ir važiuodamas per ją, vairuotojas privalo vadovautis kelio ženklais, ženklinimu, užtvaro padėtimi, šviesoforų ir geležinkelio pervažos budėtojų (reguliuotojų) signalais. Prieš įvažiuodamas į geležinkelio pervažą, vairuotojas visais atvejais privalo įsitikinti, kad prie geležinkelio pervažos nėra artėjančios bėginės transporto priemonės. KET 175 punkte įtvirtinta, kad duodamas kelią artėjančiai bėginei transporto priemonei, taip pat tuo atveju, kai važiuoti per geležinkelio pervažą draudžiama, vairuotojas privalo sustoti prieš „STOP“ liniją, kelio ženklą „STOP“, šviesoforą, pakeliamąjį užtvarą, o jeigu jų nėra – ne arčiau kaip 10 m atstumu nuo pirmojo bėgio. Prieš pradėdamas važiuoti vairuotojas privalo įsitikinti, kad prie geležinkelio pervažos neartėja bėginė transporto priemonė. Vienas iš skundo argumentų, kad nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes jame nurodytas ne tas KET punktas, kurį administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tariamai pažeidė. Anot S. P. tiek nutarime, tiek administracinio teisės pažeidimo protokole turėjo būti nurodytas ne KET 173, o 175 punktas. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, taip pat administracinio teisės pažeidimo protokole suformuotą kaltinimą (vairuodamas automobilį važiavo per geležinkelio pervažą, nesustojęs prie ženklo „STOP“), daro išvadą, kad KET 175 punkto nuostatos šiuo atveju netaikomos, kadangi ši teisės norma nustato vairuotojų pareigas tuo atveju, jei būtina duoti kelią artėjančiai bėginei transporto priemonei, taip pat tuo atveju, kai važiuoti per geležinkelio pervažą draudžiama. Nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta, kad būtų bent viena iš dviejų nurodytų sąlygų, kurioms esant vairuotojams atsirastų pareiga laikytis KET 175 punkto reikalavimų, todėl darytina išvada, kad administracinio teisė pažeidimo protokole ir nutarime teisingai nurodyta, kad S. P. pažeidė KET 173 punkto reikalavimus. Todėl nepagrįsti S. P. teiginiai, kad nutarime neteisingai nurodyta pažeidimo esmė.

KET 173 punktas nustato bendruosius reikalavimus vairuotojui, kaip jis turi elgtis važiuodamas per geležinkelio pervažas. Vienas nustatytų reikalavimų, tai pareiga vadovautis kelio ženklais. KET 173 punkte yra aiškiai nustatyta, kad įvažiuodamas į geležinkelio pervažą ir važiuodamas per ją, vairuotojas privalo vadovautis kelio ženklais, ženklinimu, užtvaro padėtimi, šviesoforų ir geležinkelio pervažos budėtojų (reguliuotojų) signalais. Iš byloje pateiktų duomenų (fotolentelės Nr.217 , įvykio vietos schemos) nustatyta, kad geležinkelio pervaža esanti kelyje Nr. 1014 Alkiškiai – Menčiai - Pakalniškiai 2,825 km, yra paženklinta kelio ženklu Nr. 204 „STOP“, ir kelio ženklu Nr. 138 „Vienkelis geležinkelis“. Geležinkelio pervaža yra be pakeliamojo užtvaro per vienkelį geležinkelį. (7-9, 18 b.l.) Kelio 204 ženklas „STOP“ reiškia, kad draudžiama važiuoti nesustojus prieš „Stop“ liniją, o jeigu jos nėra – prieš kertamos važiuojamosios dalies kraštą. <...> Jeigu ženklas pastatytas prieš geležinkelio pervažą arba karantino postą, vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, o jeigu jos nėra – prieš ženklą. Atsižvelgiant į tai, S. P. privalėjo vadovautis ir laikytis kelio ženklo „STOP“ reikalavimų ir sustoti taip, kaip nustatyta reikalavimuose, numatytuose KET.

Teisme apklausti pareigūnai G. N. ir D. G. paaiškino, jog akivaizdžiai matė, kad S. P. sankryžą pravažiavo nesustodamas, tik pristabdydamas, prie kelio ženklo Nr. 204 „STOP“. Parodė, kad jų tarnybinis automobilis stovėjo taip kaip parodyta įvykio vietos schemoje - 22 metrai nuo kelio, garažų boksai nuo kelio nutolę 24,3 m atstumu. Nuo ženklo Nr. 204 „STOP, prie kurio nesustojo S. P., iki geležinkelio pervažos 30,4 m atstumas. Tuo tarpu S. P. paaiškinimai, teismo nuomone, vertintini kritiškai, kaip asmens, siekiančio išvengti administracinės atsakomybės. Pažymėtina, jog jo teismui pateiktos nuotraukos, kuriose liudytojas V. K. rodo, kur matė stovintį policijos tarnybinį automobilį (16-17 b. l.) neįrodo, kad policijos pareigūnų automobilis stovėjo būtent toje vietoje tuo metu, kai važiavo per pervažą S. P.. Liudytojas V. K. teismo posėdžio metu parodė, kad nematė kada S. P. važiavo per geležinkelio pervažą, nematė kada pareigūnai sustabdė jo vairuojamą automobilį, taip pat nematė ar pareigūnai vijosi S. P.. Teismui yra pagrindo vertinti, kad policijos pareigūnai pažeidimo fiksavimo metu vykdė savo tarnybines pareigas ir buvo suinteresuoti nutraukti vykdomą teisės pažeidimą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. sausio 10 d. nutartimi (paskelbtoje biuletenyje „Administracinių teismų praktika“, Nr. 4, 2003 metai, 57-59 p.) suformuluota teisės aiškinimo taisyklė dėl pažeidimų bylos nagrinėjimo stadijoje, kuria nurodoma, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos tvarka leidžia pašalinti visas klaidas, kurios buvo padarytos užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises ikiteisminėje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje. Jei nagrinėjant bylą teisme šio asmens teisės užtikrinamos, tai bylos teisminio nagrinėjimo metu yra pašalinami visi procesiniai pažeidimai, padaryti bylą nagrinėjant ikiteisminėje bylos nagrinėjimo stadijoje. Vienas iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundo argumentų, dėl kurio turėtų būti panaikintas nutarimas ir nutraukta byla, kad pareigūnų tarnybiniai pranešimai yra identiški, juose padarytos tos pačios techninės klaidos. Atsižvelgiant į tai, kad S. P. dalyvavo teismo posėdyje, kuriame nagrinėjamas jo skundas, todėl jei ir buvo suvaržytos jo teisės ikiteisminėje bylos nagrinėjimo stadijoje, šis pažeidimas pašalintinas teisminio bylos nagrinėjimo metu. Teismas, nenustatė pagrindo nesiremti betarpiškai pažeidimą mačiusių pareigūnų G. N. ir D. G. nuosekliais ir logiškais parodymais duotais teismo posėdžio metu. Dėl šios priežasties S. P. argumentai, kad policijos pareigūnai turi procesinį suinteresuotumą byloje ir teismas nepagrįstai juos apklausė kaip liudytojus, be to, kad policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai identiški, padarytos vienodos techninės klaidos, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog pareigūnai nepateikė asmeninės pozicijos ginčijamos situacijos atžvilgiu, atmestini kaip nepagrįsti. Pareigūnas D. G. davė analogiškus parodymus kaip ir pareigūnas G. N.. Bylos duomenimis nustatyta, kad D. G. braižė įvykio vietos schemą ir fotografavo. Aplinkybių, kurios leistų manyti, jog policijos pareigūnas D. G. gali būti šališkas nenustatyta, tokių aplinkybių nenurodė ir pažeidėjas. Todėl nėra pagrindo abejoti nuosekliais ir logiškais pareigūno D. G. parodymais, kurie atitinka jo tarnybiniame pranešime ir pareigūno G. N. nurodytas aplinkybes. Tuo tarpu V. K. tiesiogiai nematė paties įvykio, nematė ar P. vairuojamas automobilis buvo sustojęs prie „STOP“ ženklo, todėl jo paaiškinimai, teismo vertinimu, neturi esminės reikšmės vertinant tai ar buvo padarytas KET pažeidimas. Pažymėtina, kad ta aplinkybė, jog sutampa pareigūnų tarnybiniai pranešimai, nebūtinai parodo tai, kad pranešimą rašė vienas asmuo, bet gali rodyti ir vienodą šių pareigūnų situacijos vertinimą. Be to dėl šių aplinkybių kaip minėta pareigūnų parodymai betarpiškai ištirti teismo posėdžio metu. Tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pareigūnų tarnybinį automobilį pamatė pervažiavęs pervažą, taip pat nepaneigia aplinkybės, kad pareigūnų tarnybinis automobilis stovėjo ne taip, kaip parodyta įvykio vietos schemoje ir fotolentelėje Nr.217. O tik patvirtina aplinkybę, kad S. P. policijos pareigūnų tarnybinio automobilio prieš įvažiuodamas į pervažą nepastebėjo.

Teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs įrodymus, daro išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas ir nutarimas surašytas įgalioto asmens, pažeidimas yra įrodytas, S. P. veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 125 straipsnį. Atsižvelgiant į visumą aplinkybių daroma išvada, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliktinas nepakeistas, S. P. skundas netenkintinas. (ATPK 302 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 302 straipsnio 1 d. 1 punktu, 4, 5 ir 6 dalimis, teismas

nutaria:

Palikti Telšių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato pareigūno 2012-07-03 nutarimą, priimtą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 51N-1781583-12 nepakeistą ir S. P. skundo netenkinti.

Nutarties kopijas per tris dienas išsiųsti S. P. ir Telšių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariatui.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.