Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės, Ramūno Šarkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Astos Urbonienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. Q. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamojoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. birželio 5 d. sprendimo Nr. 24S138167, kuriuo pareiškėjui buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas 2023 m. gegužės 22 d. pateikė atsakovui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, ketindamas dirbti UAB „Tigruva“ betonuotoju. UAB „Tigruva“ tarpininkavimo rašte Nr. 20230505-081052 nurodė, kad įsipareigojamas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – 845 Eur.

2023 m. liepos 27 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, galiojantį iki 2025 m. liepos 4 d. Leidimas laikinai gyventi Nr. 760274285 pareiškėjui įteiktas 2023 m. rugsėjo 7 d. per Migracijos departamento išorės paslaugų tiekėją Tadžikistane.

Atsakovui patikrinus duomenis apie asmenį Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinėje sistemoje, nustatyta, kad pareiškėjas UAB „Tigruva“ buvo įdarbintas nuo 2023 m. rugsėjo 22 d. Patikrinimo metu atsakovas nustatė, kad pareiškėjui per darbo minėtoje bendrovėje laikotarpį, po turimo leidimo laikinai gyventi įteikimo, tik tris kartus buvo išmokėtas prašyme dėl leidimo laikinai gyventi bei tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – 845 Eur. Pareiškėjui už 2023 m. rugsėjo mėn. išmokėta 241,43 Eur darbo užmokesčio, už 2023 m. spalio mėn. – 845 Eur, už 2023 m. lapkričio mėn. – 845 Eur, už 2023 m. gruodžio mėn. – 845 Eur, o nuo 2024 m. sausio mėn. darbo užmokestis nemokamas. Šias aplinkybes patvirtina byloje pateiktas SODRA duomenų išrašas apie asmenį ir jo draudėjus (visas darbovietes). Iš šių duomenų atsakovas taip pat nustatė, kad pareiškėjas nuo 2024 m. vasario 21 d. vykdo individualią veiklą.

Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Tigruva“ tarpininkavimo rašte buvo nurodyta, jog pareiškėjui bus mokamas 845 Eur darbo užmokestis, tačiau per laikotarpį po leidimo laikinai gyventi išdavimo šis atlyginimas nebuvo mokamas (išmokėtas tik tris kartus, o nuo 2024 m. sausio mėnesio nemokamas joks atlyginimas), atsakovas ginčijamame Sprendime konstatavo, kad pareiškėjas, teikdamas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės. Kadangi pareiškėjas, kreipdamasis su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi, nurodė, kad jo pragyvenimo lėšos buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu bus darbo užmokestis, gaunamas iš UAB „Tigruva“, sudarantis 845 Eur, tačiau šio darbo užmokesčio negauna, taip pat negauna jokių kitokių reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, atsakovas taip pat konstatavo, jog pareiškėjas neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje.

Vadovaudamasis minėtais pagrindais (t. y. kai duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, bei konstatavus, kad asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje) ir UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktų nuostatomis, Migracijos departamentas 2024 m. birželio 5 d. priėmė Sprendimą panaikinti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Migracijos departamento priimtu sprendimu, kreipėsi į teismą dėl jo panaikinimo.

Dėl Sprendimo teisėtumo

UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui; b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu; arba apie užsieniečio turimą ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu; arba apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio dydis, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį; c) Užimtumo tarnyba nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.

UTPĮ 50 straipsnis nustato leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus.

UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas paaiškėjus, kad yra UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Nustatęs bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi.

UTPĮ 62 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi UTPĮ 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus UTPĮ 44 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus.

UTPĮ 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsieniečiai, esantys Lietuvos Respublikoje, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjui leidimas laikinai gyventi buvo išduotas darbo UAB „Tigruva“ pagrindu. Migracijos departamentas, atlikęs patikrinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinėje sistemoje, nustatė ir pateikė tai patvirtinančius duomenis, kad pareiškėjas UAB „Tigruva“ buvo įdarbintas 2023 m. rugsėjo 22 d. ir nuo leidimo laikinai gyventi įteikimo, t. y. nuo 2023 m. rugsėjo mėnesio, tik tris kartus gavo tarpininkavimo rašte nurodytą darbo užmokestį (t. y. 845 Eur).

Kaip jau minėta, leidimai laikinai gyventi užsieniečiui panaikinami, jeigu paaiškėja, kad yra UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai.

Nagrinėjamu atveju, Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėjo atžvilgiu egzistuoja UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 bei 5 punktuose įtvirtinti atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje pagrindai, pagal kuriuos išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės (35 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir jei užsienietis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (35 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Tarp šalių nėra ginčo, kad pareiškėjas UAB „Tigruva“ buvo įdarbintas nuo 2023 m. rugsėjo 22 d., o nuo 2024 m. sausio mėnesio pareiškėjui nebuvo mokamas tarpininkavimo rašte nurodytas mėnesinis darbo užmokestis. Pareiškėjas šių aplinkybių neneigia, tačiau nurodė, jog vykdo individualią veiklą, todėl turi pragyvenimui skirtų lėšų. Be to, pareiškėjas teigė, ir bylos duomenys patvirtina, jog dar iki ginčijamo Sprendimo panaikinimo, ketindamas dirbti UAB „Matroskinas“ betonuotoju, 2024 m. kovo 1 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį. UAB „Matroskinas“ tarpininkavimo rašte Nr. 20240301-045507 nurodė, kad pareiškėjui įsipareigoja mokėti 950 Eur dydžio atlyginimą. Šį prašymą atsakovas išnagrinėjo 2024 m. birželio 17 d., t. y. po to, kai buvo priimtas skundžiamas Sprendimas dėl pareiškėjo leidimo gyventi panaikinimo.

Migracijos departamentas 2024 m. birželio 17 d. sprendimu Nr. 24S147945 atsisakė leisti pareiškėjui pakeisti darbdavį, motyvuodamas tuo, jog išduotas leidimas laikinai gyventi pareiškėjui yra panaikintas 2024 m. birželio 5 d. priimtu Sprendimu, todėl pareiškėjas neatitinka darbdavio keitimo sąlygų.

Teismas visų pirma pažymi, kad UTPĮ 44 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog leidimas laikinai gyventi gali būti keičiamas, jeigu užsienietis ketina toliau dirbti Lietuvos Respublikoje ir atitinka šio straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nustatytas sąlygas. To paties straipsnio 6 dalyje yra reglamentuojama užsieniečio teisė teikti prašymą Migracijos departamentui leisti pakeisti darbdavį arba darbo funkciją, o 40 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta ir užsieniečio pareiga gauti naują leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms leidimo išdavimo pagrindą.

Iš bylos duomenų darytina išvada, kad pareiškėjas, nuo 2024 m. sausio mėnesio negaudamas darbo užmokesčio UAB „Tigruva“, ne tik ėmėsi legalios individualios veiklos, tačiau ir susiradęs naują darbdavį (UAB „Matroskinas“) bei ketindamas įsidarbinti pagal tą pačią profesiją (betonuotoju), 2024 m. kovo 1 d. kreipėsi į Migracijos departamentą su prašymu leisti pakeisti darbdavį.

Teismas pažymi, kad UTPĮ 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta imperatyvi Migracijos departamento pareiga patikrinus, ar užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas sąlygas, o tais atvejais, kai turi būti priimtas šio straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodytas Užimtumo tarnybos sprendimas, patikrinus, ar šis sprendimas priimtas, priimti sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos. Sprendimo dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją priėmimo terminas gali būti sustabdomas tik jeigu kyla pagrįstų įtarimų dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui. Tokiu atveju, Migracijos departamentas gali kreiptis į Valstybės saugumo departamentą dėl grėsmės valstybės saugumui įvertinimo, tačiau nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta.

Taigi, pareiškėjui 2024 m. kovo 1 d. pateikus Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį, sprendimą dėl šio prašymo atsakovas turėjo priimti iki 2024 m. balandžio 1 d. Tačiau Migracijos departamentas pareiškėjo prašymą išnagrinėjo ir jo netenkino tik 2024 m. birželio 17 d. sprendimu Nr. 24S147945, t. y. daugiau, nei dviem mėnesiais vėliau, negu numato įstatymas. Nors minėtas 2024 m. birželio 17 d. sprendimas Nr. 24S147945 dėl atsisakymo leisti pakeisti darbdavį nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, tačiau, teismo vertinimu, aplinkybė dėl jo priėmimo vilkinimo turi esminės reikšmės sprendžiant ginčijamo 2024 m. birželio 5 d. sprendimo Nr. 24S138167 dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą.

Nagrinėjamoje situacijoje pareiškėjas, laikydamasis UTPĮ 40 straipsnio 5 dalyje numatytos pareigos pasikeitus aplinkybėms gauti naują leidimą gyventi bei įgyvendindamas 44 straipsnio 4 ir 6 dalyse reglamentuojamą teisę teikti prašymą dėl darbdavio pakeitimo, siekdamas toliau dirbti ir pragyventi Lietuvoje, pateikė Migracijos departamentui prašymą dėl darbdavio pakeitimo būtent tam, kad gautų pajamas, kurių nemokėjo ankstesnis darbdavys. Teismo vertinimu, toks pareiškėjo elgesys laikytinas sąžiningu ir visiškai atitinkančiu įstatymo keliamus reikalavimus užsieniečiui, siekiančiam toliau tęsti darbinę veiklą pas kitą darbdavį. Tuo tarpu Migracijos departamentas, neišnagrinėjęs pareiškėjo 2024 m. kovo 1 d. prašymo pakeisti darbdavį per UTPĮ nustatytą imperatyvų vieno mėnesio terminą ir per šį terminą neįvertinęs galimybės pareiškėjui pakeisti darbdavį, 2024 m. birželio 5 d. priėmė ginčijamą Sprendimą panaikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, įvertinęs jo darbą (neišmokėtą darbo užmokestį) pas darbdavį UAB „Tigruva“, kurį pareiškėjas kaip tik ir siekė pakeisti, teikdamas prašymą dėl darbdavio pakeitimo ir ketindamas įsidarbinti kitoje įmonėje - UAB „Matroskinas“. Pastaroji tarpininkavimo rašte Nr. 20240301-045507 įsipareigojo mokėti pareiškėjui 950 Eur darbo užmokestį.

Teismo nuomone, tokiais savo veiksmais, t. y. nesilaikydamas UTPĮ 44 straipsnio 6 dalies nuostatų dėl prašymo leisti pakeisti darbdavį nagrinėjimo termino, atsakovas sudarė sąlygas priimti ginčijamą 2024 m. birželio 5 d. Sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo, kurį pareiškėjas tuo metu kaip tik ir siekė pakeisti nauju leidimu. Pažymėtina, kad Migracijos departamentui pareiškėjo prašymą išnagrinėjus laiku, t. y. iki 2024 m. balandžio 1 d., ir galimai jį patenkinus, ginčijamas Sprendimas apskritai galėjo būti nepriimtas, jeigu leidimas laikinai gyventi būtų pakeistas leidžiant dirbti pas kitą darbdavį. Migracijos departamentas nenurodė teismui jokių pagrįstų priežasčių, dėl kurių, laiku neišnagrinėjus pareiškėjo 2024 m. kovo 1 d. pateikto prašymo leisti pakeisti darbdavį, buvo priimtas Sprendimas panaikinti leidimą gyventi tuo pagrindu, jog pareiškėjas negauna darbo užmokesčio pas esamą darbdavį UAB „Tigruva“ ir nevertinant, kad pareiškėjas teisėtai siekia gauti būtinas pajamas pas kitą darbdavį.

Teismas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Aptariama konstitucinė nuostata įgyvendinama gero administravimo principu, be kita ko, kurio reikalavimais yra saistomi viešojo administravimo subjektai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2015 m. liepos 9 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1245-662/2015, LVAT 2022 m. lapkričio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-751-552/2022 ir kt.).

Iš gero administravimo principo kildinami imperatyvai, kurie reiškia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2021 m. gegužės 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-668-624/2021, LVAT 2022 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-37-756/2022 ir kt.).

Pareiga vykdant administracinę procedūrą laikytis visų teisės aktų nuostatų tiesiogiai susijusi ir su administracinės teisės, kaip viešosios teisės, ypatumais. Pabrėžtina, kad viešojo administravimo subjektų veiklai būdingas formalizmo principas – jų veikla turi atitikti nustatytas procedūras. Tokių procedūrų nustatymas yra susijęs ir su teisėtumo principo įgyvendinimu, nes viešojo administravimo institucijos turi veikti taip, kaip nustatyta jų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose (žr., pvz., LVAT 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1179/2012; 2019 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-367-552/2019 ir kt.).

Tinkamas, atsakingas valdymas, kaip ne kartą akcentuota LVAT praktikoje, yra neatsiejamas nuo gero administravimo reikalavimų (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-7-552/2015). Formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nedera su gero administravimo principu (žr., pvz., LVAT 2015 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2150-492/2015).

Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad susiklosčius situacijai, kuomet darbdavys UAB „Tigruva“ nustojo mokėti pareiškėjui darbo užmokestį, o atsakovui nesudarius galimybės pareiškėjui šį darbdavį pakeisti, t. y. vilkinant pareiškėjo 2024 m. kovo 1 d. prašymo nagrinėjimą, Migracijos departamentas pats sudarė sąlygas formaliam ginčijamo Sprendimo priėmimui ir objektyviai bei visapusiškai neįvertino pareiškėjo situacijos. Tuo pačiu atsakovas sudarė ir sąlygas priimti 2024 m. birželio 17 d. sprendimą Nr. 24S147945 dėl atsisakymo leisti pakeisti darbdavį, kadangi Sprendimu panaikinus pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Migracijos departamento vienintelis galimas sprendimas dėl prašymo leisti pakeisti darbdavį tapo atsisakymas tokį prašymą patenkinti (nebeliko leidimo laikinai gyventi, kurį būtų galima keisti). Toks atsakovo elgesys neatitinka atsakingo valdymo ir gero administravimo principo bei laikytinas piktnaudžiavimu atsakovui suteiktais įgaliojimais (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 str. 8 p.).

Teismas taip pat konstatuoja, jog dėl to skundžiamas Sprendimas, kuriuo pareiškėjo leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas pritaikius UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindą (kai užsienietis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje), neatitinka ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais). Įgyvendindamas diskrecijos teisę, viešojo administravimo subjektas privalo atidžiai ištirti, paremti savo vertinimą argumentais, kurie yra reikšmingi ir kurie pagrindžia jais remiantis padarytas išvadas, atspindi faktines aplinkybes tokias, kokios jos iš tikrųjų yra, bei kurių pakanka pagrindimui, ir atsižvelgti į visus svarbius veiksnius (LVAT 2014 m. vasario 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-563/2014).

Nagrinėjamu atveju, Sprendimo priėmimo metu pareiškėjo situacija jau buvo pasikeitusi ir jis, laikydamasis UTPĮ reikalavimų, apie tai informavo Migracijos departamentą teikdamas prašymą dėl darbdavio pakeitimo, tačiau šie duomenys nebuvo įvertinti. Tokia situacija taip pat nėra suderinama su Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 9 punkte įtvirtintu objektyvumo principu (LVAT 2015 m. kovo 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1433-146/2015).

Konstatuodamas ginčijamo Sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą teismas pabrėžia ir tai, kad individualūs administraciniai sprendimai negali būti grindžiami spėjimais ar įtarimais, asmeninėmis simpatijomis ar antipatijomis (LVAT 2014 m. lapkričio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-2430/2014, LVAT biuletenis Nr. 28, 2014, 89–102 p.). Pažymėtina, kad pareiškėjas 2023 m. gegužės 22 d. prašymą atsakovui išduoti leidimą laikinai gyventi pateikė tuo pagrindu, jog ketino dirbti UAB „Tigruva“ ir gauti 845 Eur atlyginimą. Leidimas laikinai gyventi Nr. 760274285 pareiškėjui buvo įteiktas 2023 m. rugsėjo 7 d. Pareiškėjas UAB „Tigruva“ buvo įdarbintas nuo 2023 m. rugsėjo 22 d. ir už 2023 m. rugsėjo (dirbo ne pilną mėnesį), spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesius jam buvo mokamas tarpininkavimo rašte nurodytas darbo užmokestis – 845 Eur. Darbo užmokestis pareiškėjui nustotas mokėti tik nuo 2024 m. sausio mėnesio.

Taigi, vienareikšmiškai teigti, kad jau teikdamas prašymą dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo pareiškėjas nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis (neketino dirbti ir žinojo, jog negaus darbo užmokesčio), nėra jokio pagrindo. Tuo tarpu tai, kad po kurio laiko darbdavys nustojo mokėti darbo užmokestį pareiškėjui, o pastarasis dėl to išreiškė teisėtą norą pakeisti darbdavį, reiškia, kad duomenys, kuriuos pareiškėjas buvo nurodęs prašyme išduoti leidimą darbo UAB „Tigruva“ pagrindu, pasikeitė vėliau, bet tai savaime nereiškia, kad šie duomenys neatitiko tikrovės jų pateikimo Migracijos departamentui metu. Todėl teismas sprendžia, kad skundžiamame Sprendime nurodytas leidimo panaikinimo pagrindas - UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas (duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės) taip pat buvo pritaikytas nepagrįstai.

Apibendrindamas išdėstytus motyvus, teismas sprendžia, kad atsakovo priimtas Sprendimas negali būti pripažįstamas pagrįstu ir teisėtu, todėl jis turi būti naikintinas kaip neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir dėl to, kad Sprendimas yra neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punktui, UTPĮ 44 straipsnio 6 daliai) (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėjas prašė atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.

Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas nepateikė detalizuoto prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nenurodė prašomos atlyginti sumos ir jos apskaičiavimo bei pagrindo, todėl prašymas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86– 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140 straipsnio 3 dalimi 2 punktu, 4 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo K. Q. skundą patenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. birželio 5 d. sprendimą Nr. 24S138167.

Atmesti pareiškėjo K. Q. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.