- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-08-25
- Bylos Nr.
- 2-11-393/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-27-3-00374-2013-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Blekaitienė
- Ieškovas
- Ergo Insurance SE Lietuvoje
- Atsakovas
- UAB „Akmuva“
- Advokatai
- Domantas Skebas
Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėja Irma Blekaitienė, sekretoriaujant Nijolei Jarmalienei, Joanai Kardokienei, dalyvaujant ieškovės atstovams J. S., advokatui Domantui Skebui, atsakovės atstovui L. V., advokatei Evelinai Davidavičiūtei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą, pagal ieškovės Ergo Insurance SE Lietuvoje veikianti per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą ieškinį atsakovei UAB „Akmuva“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 1206,18 Lt žalos atlyginimą bei 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas – 72 Lt žyminio mokesčio bei 142,76 Lt vertimo paslaugų išlaidas.
Ieškovės atstovas J. S. paaiškino, kad faktinės aplinkybės išdėstytos ieškinyje. Atsakovės atstovas pateikė žaliąją kortą ir mano, kad jis įvykio metu buvo sudaręs civilinės atsakomybės sutartį. Nacionalinis draudikų biuras yra išplatinęs pranešimą, kad tokios sutartys yra niekinės. Tai numatyta tarptautiniuose susitarimuose, teisės aktuose ir be abejo nacionaliniame Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme (toliau Įstatymas). Šio įstatymo 2 str. 8 p. įvardija kas yra įprastinė transporto priemonės buvimo vieta, t. y. teritorija, tos valstybės, kurios nuolatinę ar laikiną valstybinio numerio ženklą turi transporto priemonė, taip pat privalomojo draudimo įstatymo reglamentuojančio draudimo sudarymo tvarką 4 dalis nurodo, kad įprastinės draudimo sutartys sudaromos kai įprastinė transporto priemonės buvimo vieta Lietuvos Respublikoje, taip pat šio straipsnio 10 d. nurodo, kad transporto priemonės valdytojas neturi teisės sudaryti dėl tos pačios transporto priemonės kelių transporto priemonių valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarčių tam pačiam ar iš dalies sutampančiam sutarties galiojimo laikotarpiui. To paties įstatymo 7 str. 4 d. nurodo, kad įprastinė draudimo sutartis pasibaigia, jei transporto priemonė, kuri buvo apdrausta pagal draudimo sutartį įregistruojama kitoje valstybėje, kai išduodamas kitos valstybės valstybinis numerio ženklas. Įstatymo 10 straipsnio 1 d. kalbama apie draudimo sutarties galiojimo teritoriją nurodoma, kad įprastinė ar pasienio draudimo sutartis, sumokėjus vieną (bendrą) draudimo įmoką, visą draudimo sutarties galiojimo terminą, įskaitant bet kurį laikotarpį, kai draudimo sutarties galiojimo metu transporto priemonė yra kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, suteikia kiekvienoje Europos Sąjungos valstybėje narėje tokią draudimo apsaugą, kokios reikalauja tos Europos Sąjungos valstybės narės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojantys teisės aktai, arba draudimo apsaugą pagal šį įstatymą, jei ši apsauga yra didesnė. Įprastinė draudimo sutartis, pagal kurią išduota žalioji kortelė, taip pat suteikia draudimo apsaugą žaliojoje kortelėje nurodytose užsienio valstybėse. Atsižvelgiant į privalomojo draudimo įstatymu numatytą reglamentavimą akivaizdu, kad atsakovė neturėjo teisės turėdama valstybinį Lietuvos Respublikos ženklą ir valstybinį numerį sudaryti sutarties kitoje net ne Europos Sąjungos valstybėje. Be jokios abejonės privalomas draudimas įvestas Lietuvoje vykdant Europos Sąjungos direktyvų reikalavimus ir pagrindiniai jo tiksliai užtikrinti eismo įvykyje nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų interesus. Privalomąja draudimo sutartimi sudaryta Europos Sąjungos valstybėje narėje yra suteikiama draudimo apsauga pagal tos valstybės narės Europos Sąjungos teisės aktus, kurioje ta transporto priemonė yra naudojama. Šia sutartimi, bet kurioje Europos Sąjungos valstybėje narėje suteikiama apsauga dėl neribotos neturtinės žalos atlyginimo, žalos asmeniui, kuris nėra ribojamas jokia draudimo suma ir gali siekti dešimtis milijonų eurų. Tuo tarpu dokumentas, kuris įvardijamas atsakovo draudimo sutartimi žaliąja kortele, jis net neatitinka pagal privalomojo draudimo įstatymą šiai sutarčiai taikytinų apimties ir formos reikalavimų, nes yra nespausdintinė, o rašytinė. Pagal Civilinio kodekso 6 knygos 991 str. ši sutartis neatitinka formos reikalavimų, nes joje nenurodoma draudimo sumos, galiojimo laikotarpis, net nėra valstybinio numerio. Atsakovas nepateikė įrodymų ar jis sumokėjo įmoką, ar šis dokumentas yra galiojantis. Kalbant apie teisinį ieškinio pagrindą pažymėtina, kad įgyvendinama draudimo reikalavimo teisė buvo išnagrinėta plačiai Aukščiausiojo Teismo 2013-03-21 nutartis Nr. 3K-3-162, kur kolegija pažymėjo, kad transporto priemonių atsakomybės privalomojo draudimo teisinių santykių atsiradimo tarp draudėjo pagrindas yra sutartis, šalys draudimo sutartimi negali pakeisti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo, kitų teisės aktų reikalavimų. Taip pat atsižvelgiant į draudimo sutarties socialinį pobūdį kuris numato draudėjo pareigą draudikui teikti visą būtiną draudimo sutarties sudarymui reikšmingą informaciją, teikti informaciją draudimo sutarties vykdymo metu. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad šalys gali susitarti draudimo sutartyje kas yra laikoma draudimo rizika, paprastai tai yra draudžiamojo įvykio atsiradimo tikimybė ir sukeltų nuostolių dydis. Kolegija pažymėjusi, kad šalių sudarytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartys pagal sutarties 1.6 punktą kaip šiuo atveju, kur nurodytos aplinkybės, kurias draudikas įvertino draudimo rizika, apskaičiavo draudimo įmoką. Nuostata, jog transporto priemonė bus eksploatuojama tiktai Lietuvos Respublikos ribose, o išvykimas į kitą šalį bus laikomas rizikos padidėjimu yra įrašytas išskirtinai draudėjo iniciatyva, todėl tokiu atveju draudimo įmoka dešimteriopai mažesnė negu tuo atveju, jeigu draudimo apsauga būtų suteikta visoje žaliosios kortos sistemoje. Atsakovui buvo pateiktas pranešimas, kuriame nurodyta, kad tuo atveju jeigu vyks į kitą šalį, norint draudimo apsaugos, norint naudoti transporto priemonę visoje žalios kortos sistemoje, draudiko įmoka būtų 16 869 Lt. Tuo tarpu atsakovas sudarydamas sutartį, nurodė, kad jis eksploatuos transporto priemonę tik Lietuvoje, todėl draudimo įmoka buvo apskaičiuota 600 Lt. Draudėjas buvo nesąžiningas ir neatskleidė visos informacijos kam naudos transporto priemonę. Kai rizika padidėja, ketinama išvykti į užsienį, kaip šiuo atveju atsakovas nedelsdamas, kada ta rizika padidėja, privalo pranešti draudimo bendrovei apie tai, kad jis eksploatuos transporto priemonę Europos Sąjungos šalyse ir tokiu atveju draudikas turi teisę perskaičiuoti draudimo įmoką. Šios pareigos neatlikus kyla transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 2 d. numatytos pasekmės, draudikui numatyta teisė reikalauti 50 procentų išmokėtų sumų. Pabrėžtina, dėl draudžiamų įvykių išmokėtų sumų ne draudimo išmokos, ne žalos atlyginimas, o išlaidos atstovui pretenzijoms išnagrinėti užsienyje, vertimų išlaidos. Teismų praktikoje be jokios abejonės taip pat ir atsižvelgiant į CK 6 knygos 249 str., kuris kalba kas yra nuostoliai, tai prie nuostolių priskiriamos ir išlaidos atstovui ir teismai tenkindami ieškinius priteisia. Dėl paties įvykio yra policijos supaprastintos formos eismo įvykį fiksuojanti pažyma, atsakovės bendrovės vilkikas lenkdamas automobilį užkabino kampu. Tikriausia puspriekabe. Puspriekabės draudžiamos atskirai pagal Respublikoje galiojantį transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą 16 str. 5 d. išmoka padarytos žalos mokama pagal velkančios transporto priemonės sutartį. Buvo draudimo išmoka išmokėta 1206 Lt. 200 eurų administravimo mokestis. Įstatymo 15 str. numato, kad kiekvienas Europos Sąjungoje privalomąjį draudimą vykdantis draudikas turi turėti savo atstovą pretenzijoms nagrinėti, tam kad būtų atstovas, kuris nustato nuostolių dydį, tai šio įstatymo 2 str. 13 d. numato, yra nacionalinių draudikų biuro bendradarbiavimo nuostatai. Šiuose nuostatuose yra nustatytas administravimo mokesčio dydis. Minimalus atstovo administravimo mokestis šiuo atveju išmokėtas 200 eurų, paprastai jis sudaro 15 procentų apskaičiuotos žalos ir negali viršyti 3500 eurų. Šiuo atveju buvo išmokėta minimalus 200 eurų administravimo mokestis, kuris net pagal civilinio kodekso normas gali būti laikomas nuostoliais. Dėl visų išmokėtų sumų įgyjama reikalavimo teisė tai akivaizdu, kad ir dėl administravimo išlaidų. Turi teisę reikalauti maksimalios draudimo išmokos dalies, t. y. 50 procentų atsižvelgiant į fiduciarinį draudimo sutarties pobūdį. Draudėjas buvo labai nesąžiningas jau sudarydamas draudimo sutartį, kadangi jis tikėtina vykdydamas tarptautinius pervežimus jau tuomet žinojo, kad transporto priemonę eksploatuos ne tik Lietuvos Respublikoje. Suteikdamas klaidingą informaciją draudimo bendrovei padarė labai didelius nuostolius. Draudėjas nevykdė sutarties įpareigojimų apie rizikos padidėjimą nepranešė, tai galėjo būti ne pirmas išvykimas į užsienį. Lenkijoje visiems žinoma, kad žymiai didesnis įvykių skaičius, padidėja pats žalos dydis, draudikui atsiranda prievolė taikyti tos valstybės privalomojo draudimo įstatymo normas kur įvyksta autoįvykis. Visose Europos Sąjungos valstybėse narėse neribojamas išmokų dydis. Vien dėl to, kad draudėjas nesąžiningas ir sudarydamas sutartį ir ją vykdydamas sukėlė nuostolius dėl draudimo įmokos, žala padidėjo, žala didesnė nei būtų įvykis įvykęs Lietuvoje. Toks pažeidimas suteikia galimybę prašyti 50 procentų žalos atlyginimo, nes tai yra sukčiavimas, piktavališka veika. Kas buvo sugadinta automobilyje matyti iš dokumentų. Žalos apskaičiavimo metodika ypatinga, ji daryta Lenkijos Respublikoje, pagal privalomojo draudimo įstatymą žalos dydį nustato draudikas ar jo paskirtas asmuo. Tai šiuo atveju draudimo atstovai pretenzijoms nagrinėti užsienyje, apskaičiavo tokį žalos dydį koks yra pateiktas dokumentuose. Sąmatą sudarančio asmens parašas nebūtinas. Sudarė sąmatą ekspertas, matosi nuotraukose, apgadinta tikrai nemažai detalių, 4 dažomos detalės, žibintas. Pateikta žalos sąmata pakankamai protingo dydžio atitinka kitus rašytinius įrodymus tai fotonuotraukos, įvykio dokumentai, tai tikrai jokių abejonių dėl žalos dydžio apskaičiavimo nėra. Ieškovo bendrovėje net du kartus sąmatą vertino, vieną kartą ekspertas, tai didelė kontrolė, tada reikalavimas buvo pateiktas ieškovo draudimo bendrovės ekspertui. Pranešime apie draudimo išmokos išmokėjimą yra nurodyta, kad pasirašo vyr. ekspertas D. Š.. Tai yra dokumentas apie draudimo išmokos išmokėjimą ieškinio priedas 8, b. l. 19. Sumą pagrindžia draudimo mokėjimo pagrindas užsienio atsiųstas dokumentas pasirašytas. Pagal Lenkijos privalomojo draudimo įstatymą nusidėvėjimas nėra taikomas, tai irgi galim vadinti papildomais nuostoliais.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė advokato padėjėja, 2013-10-16 teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Mano, kad sąmata nepagrįstai didelė, nereikia būti ekspertu, kad matyti jog yra sugadintas tik vien galinis žibintas ir pora įbrėžimų ant bamperio ir sparno, daugiau jokių įbrėžimų nėra užfiksuota. Iš nuotraukų ir pateiktos sąmatos, nesutinka dėl emblemos 52,23 zl ir šoninio užrašo 35,80 zl, nes automobilio šoninio užrašo nesimato ir nėra užfiksuota. Toliau imant sąmatą prie papildomų išlaidų 60 zlotų, nurodytas galinis langas, tai tikrai nėra sugadintas akivaizdžiai matosi, ši sąmata sudaryta nepagrįstai. Durų galinių apatinė dalis akivaizdu, kad nebuvo sugadinta, gal būt buvo šiek tiek sugadinti sparnas ir bamperis, o kad durys nėra jokių įrodymų. Durys galinės sudaro 84,82 zlotų, vėliau neaišku kas yra tas skardininkas ir lakuotojas. Atitinkamai visa suma turėtų mažėti. Dėl 50 procentų ieškovas neįrodė, kad turi teisę reikalauti maksimalios išmokos grąžinimo, kadangi dydžius reikia įrodyti, ką aiškiai patvirtina įstatymo 22 str. 2 d., kur sako, gražinamos išmokos dydis nustatomas atsižvelgiant į pareigų atlikimą, į priežastinį ryšį, kitas svarbias aplinkybes. Akivaizdu, kad draudimo kompanija visą laiką taiko maksimalų dydį ir nieko neįrodinėja tokia praktika yra žalinga ir norint prisiteisti 50 procentų išmokos grąžinimą iš tariamai kalto draudėjo reikėtų įrodyti, kad toks žalos dydis. Draudimo kompanija laiko savo nuostoliais, o nuostoliai kaip žinia turi būti įrodyti, t.y. konkrečiai suma, priežastinis ryšys, tačiau įrodymų nepateikia samprotauja, kad buvo pažeista draudimo sutarties nuostata, kad nebuvo atskleista rizika sutarties sudarymo metu. Draudiko atstovas teigia, kad atsakovas nuolatos pažeidinėjo sutarties reikalavimus arba jis prieš sudarydamas sutartį žinojo, kad į užsienį tas automobilis važiuos. Atsakovo verslas ne tik tarptautiniai pervežimai, bet ir pervežimai Lietuvoje, todėl iš ankstinio nusistatymo siekiant sutaupyti ar apgauti nebuvo. Pačios žalos dydis 50 procentų nėra įrodytas, taip pat nesutinka, kad iš atsakovo būtų priteistos administravimo išlaidos. Dėl žalios kortelės, atkreiptinas dėmesys, kad draudimo sutartis buvo sudaryta su Ergo Lietuva papildomai išvažiuojant į kitą valstybę buvo sudaryta sutartis ir su Rusijos bendrove. Pagal įstatymus iš tikrųjų Rusija priklauso žaliųjų kortų valstybėm, kurioms galioja žalioji korta ir Rusijos bendrovė turi teisę išduoti žalią kortą ir šiuo atveju draudikas pasinaudojo ta galimybe tikrai nenorėdamas apgauti ERGO Lietuva, juo labiau, kad jis už šitą draudimą irgi susimokėjo atitinkamas sumas, šis draudimo polisas galiojantis. Lenkijos draudimo bendrovė turėjo pareigą kreiptis į Rusijos bendrovę, kadangi bendrovė reali ne fiktyvi, šitas polisas nenuginčytas. Įvykis buvo padarytas ne vilkiko kabinos, bet būtent priekabos. Šiandien nežinoma ar priekaba stovėdama užkabino ar važiuojant. Pažiūrėjus į draudiko informaciją, t.y. informacinis pranešimas apie kelių eismo įvykį, būtent užregistruota bendrovės pavadinimas ir transporto priemonė yra pati priekaba, o ne kabina. Atkreiptinas dėmesys, kad priekaba apdrausta PZU Lietuva, yra byloje informacija. Aiškiai užfiksuota, kad žala padaryta su priekaba, o ne su kabina. PZU Lietuvos draudimas buvo su žalia korta ir galiojo užsienyje. Kadangi byloje nėra duomenų apie tai ar važiuojant transporto priemonei ar stovint pačiai priekabai apgadinta, mano, kad kreiptasi ne į tą bendrovę. Ergo Lietuva tuos įrodymus kas patvirtina žalos dydį , žalos dydžio nevertino, nevertino pateiktos sąmatos, jeigu būtų vertinta sąmata būtų pateikta su pirminiu ieškiniu, o pateikta tik atsakovui paprašius. Toks elgesys nesąžiningas bandoma reikalauti žalos, jos neįvertinus. Šių argumentų pagrindu prašo ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, kad 2011-09-18 Lenkijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu transporto priemonė DAF FT, v. n. (duomenys neskelbtini) su prikabinta priekaba Fliegl v. n. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į automobilį VW Golf, v. n. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Lenkijos Lochovo policijos komisariato darbuotojai nustatė, kad transporto priemonės DAF FT v. n. (duomenys neskelbtini) su prikabinta priekaba Fliegl v. n. (duomenys neskelbtini) yra atsakinga dėl padarytos žalos. Transporto priemonės DAF FT v. n. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė dėl tretiesiems asmenims padarytos žalos eismo įvykio metu buvo apdrausta draudimo bendrovėje ADB „ERGO Lietuva“, todėl nuostolius patyręs asmuo kreipėsi į draudiko atstovą Lenkijoje ERGO Hestia SA. ADB „ERGO Lietuva“ draudimo bendrovė vadovaudamasi Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu bei eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklėmis, patvirtintomis 2008 m. vasario 13 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 122, atlygino dėl eismo įvykio žalą patyrusiam asmeniui nuostolius, išmokėdama 1721,80 Lt draudimo išmoką. Taip pat šį įvykį administravusiam atstovui užsienyje Ergo Hestija SA apmokėjo 690,56 Lt atstovavimo išlaidų.
Ieškinys tenkintinas. Teisėja tokią išvadą daro dėl sekančių aplinkybių.
Iš Lenkijos policijos buvo gauti duomenys, jog eismo įvykio kaltininkas yra transporto priemonės DAF FT v. n. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, neteisingai lenkė (b. l. 27).
2011-05-12 buvo sudaryta draudimo sutartis (b. l. 17). Sutarties 1.6 p. nurodyta, kad draudimo rizika įvertinta ir draudimo įmoka apskaičiuota atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonė per sutarties galiojimo laikotarpį bus eksploatuojama tik Lietuvos Respublikos teritorijoje. Eksploatavimas kitose „Žalios kortos“ šalių teritorijose laikomas rizikos padidėjimu.
Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinių santykių atsiradimo tarp draudėjo ir draudiko pagrindas yra sutartis. Ši sutartis – privaloma imperatyviųjų teisės normų reguliuojama sutartis. Draudėjai turi pareigą apdrausti savo civilinę atsakomybę, o draudikai negali atsisakyti ją sudaryti, nes ši sutartis yra viešoji sutartis (CK 6.161 straipsnio 1, 2 dalys). Jai nustatyta privaloma sudarymo tvarka, sudarant turi būti vadovaujamasi, be kita ko, Draudimo priežiūros komisijos patvirtintomis Standartinėmis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygomis (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalis, 6 straipsnio 1 dalis). Šalys draudimo sutartimi negali pakeisti imperatyviųjų TPVCAPDĮ ir kitų teisės aktų reikalavimų (Draudimo priežiūros komisijos 2004 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 47 patvirtintų Standartinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygų 3 punktas), tačiau sudaromose sutartyse gali nustatyti ir papildomų sąlygų, kurios neprieštarautų imperatyviosioms įstatymų nuostatoms. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis – rizikos sandoris (CK 6.160 straipsnio 3 dalis), ją sudarydamos šalys nežino ir neturi žinoti, ar įvyks įvykis, dėl kurio kils draudėjo civilinė atsakomybė, o draudikui teks pareiga išmokėti draudimo išmoką trečiajam nukentėjusiam asmeniui. Toks šios sutarties pobūdis glaudžiai susijęs su jos fiduciariniu pobūdžiu. Kadangi draudėjas sutartimi perkelia nuostolių atlyginimo riziką draudikui, abi sandorio šalys turi kaip galima glaudžiau kooperuotis sudarydamos sutartį, ypač ją vykdydamos. Šis šalių kooperavimasis pagrįstas tarpusavio pasitikėjimu, kuris draudikui leidžia prognozuoti savo sutartinių įsipareigojimų mastą, o draudėjui užsitikrinti nuostolių atlyginimo rizikos perkėlimą. TPVCAPDĮ, atsižvelgiant į sutarties fiduciarinį pobūdį, atskirai įtvirtina draudėjo pareigą pateikti visą draudiko prašomą informaciją ir dokumentus, būtinus sutarčiai sudaryti, o draudikui nustato teisę, prieš sudarant sutartį, šią informaciją patikrinti, taip pat apžiūrėti transporto priemonę (TPDCAPDĮ 6 straipsnio 3 dalis, Standartinių draudimo sutarties sąlygų 14 punktas). Taip pat draudėjas sutarties galiojimo metu turi draudiką informuoti apie draudimo rizikos padidėjimą. Pažymėtina, kad nukentėjusio asmens patirtos žalos visiško atlyginimo principas turi pirmenybę ir tais atvejais, kai draudėjas draudikui sudarant sutartį suteikė ne visą būtiną informaciją sutarčiai sudaryti (TPVCAPDĮ 16 straipsnio 2 dalis). Bendradarbiavimo pareigos nevykdymas gali lemti neigiamų padarinių atsiradimą, suteikiant draudikui teisę atgręžtiniu reikalavimu į draudėją reikalauti trečiajam asmeniui išmokėtų sumų (TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalis).
Įstatymo 22 str. 2 d. numato, kad jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką. Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 62.2 p. detalizuoja, kad atsakingas draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų iki 50 proc. išmokėtos išmokos, jei draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka. Todėl ADB Ergo Lietuva, dabartinis teisių perėmėjas Ergo insurance SE įgyvendina pagrįstai jai įstatymo suteiktą atgręžtinio reikalavimo teisę reikalauja grąžinti 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos. Akivaizdu, kad atsakovas neinformavo draudiko ir eksploatavo apdraustą transporto priemonę ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir už jos ribų, nes eismo įvykis įvyko Lenkijos teritorijoje.
Pažymėtina, kad ieškovas raštu kreipėsi į atsakovą su pranešimu, kad jei bus vykstama į kitą šalį, norint draudimo apsaugos visoje žalios kortos teritorijoje draudimo įmoka būtų 16 869 Lt. Vėliau ieškovas kreipėsi į atsakovą su pretenzija dėl žalos atlyginimo regreso tvarka (b. l. 18), tačiau atsakovas žalos neatlygino.
Ieškovo pateikta transporto priemonės VW GOLF, v. n. (duomenys neskelbtini) remonto sąmata ir fotonuotraukos neginčijamai įrodo ieškovo išmokėtų sumų dydį.
Įstatymo 15 str. numato, kad kiekvienas Europos Sąjungoje privalomąjį draudimą vykdantis draudikas turi turėti savo atstovą pretenzijoms nagrinėti, tam kad būtų atstovas, kuris nustato nuostolių dydį, tai šio įstatymo 2 str. 13 d. numato, yra nacionalinių draudikų biuro bendradarbiavimo nuostatai. Šiuose nuostatuose yra nustatytas administravimo mokesčio dydis. Minimalus atstovo administravimo mokestis 200 eurų, šiuo atveju buvo išmokėta minimalus 200 eurų administravimo mokestis, kuris net pagal civilinio kodekso normas gali būti laikomas nuostoliais.
Taip pat yra pagrįstas ir administravimo mokestis 690,56 Lt (200 eurų) bei išlaidos vertimo paslaugoms apmokėti, nes jos laikytinos tiesioginiais nuostoliais ( CK 6.249 str. 1 d.).
Atsakovo pateikta draudimo sutartis (b. l. 83) kuri įvardijamas atsakovo draudimo sutartimi žaliąja kortele, neatitinka pagal privalomojo draudimo įstatymą šiai sutarčiai taikytinų apimties ir formos reikalavimų, nes yra nespausdintinė, o rašytinė.
Atsakovas bandė nuginčyti žalos dydį. Tačiau jo teiginiai liko nepagrįsti jokiais įrodymais. Ieškovo prašymu buvo paskirta ekspertizė, tačiau eksperto atlikti paskaičiavimai (b. l. 121-123) nebuvo palankūs ieškovui, automobilio atstatymo kaštai dar buvo paskaičiuoti didesni nei prašė priteisti ieškovas. Ieškovo atstovo teiginiai, kad ekspertizė atlikta priklausomo nuo draudimo bendrovių eksperto niekuo nepagrįsti. Be to tai buvo ieškovo pasirinkta ekspertinė įstaiga ir ekspertas. Ieškovo atstovas neprašė skirti papildomą ekspertizę ar apklausti ekspertą. Todėl teisėja vadovaujasi byloje pateiktais įrodymais.
Ieškovo atstovas advokatas Domantas Skebas prašo priteisti iš atsakovo advokato atstovavimo išlaidas, kurios sudaro 600 litų. CPK 98 str. nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Advokatas dalyvavo viename teismo posėdyje, kuris truko 23 minutes, todėl Remdamasi CPK 98 str. 1 dalimi ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę paslaugą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 9 p., 8.18 p., ir atsižvelgdama į bylos sudėtingumą, darytina išvada, kad ieškovui iš atsakovės priteistina 100 litų už advokato dalyvavimą teismo posėdyje. Kita išlaidų dalis yra neįrodyta. Nepateikti automobilio techniniai duomenys, kuro sąnaudos konkrečiam automobiliui. Todėl ji nepriteistina.
Kadangi ieškinys tenkinamas pilnai, iš atsakovo priteistina ieškovui žyminis mokestis 72 Lt ir vertimų išlaidos, kurių dydis yra įrodytas pateiktomis PVM sąskaitomis faktūromis ( b. l. 22, 79), kurios sudaro (142,76+165,88) 308,64 Lt.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi išdėstytu ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 230 str., 265 str., 268 str. ir 270 str. ,teisėja
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti pilnai.
Priteisti iš atsakovės UAB „Akmuva“ 1206,18 Lt žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-07-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisti iš atsakovės UAB „Akmuva“ 72 (septyniasdešimt du) litus žyminio mokesčio 100 (vieną šimtą) litų advokato atstovavimo išlaidų ir 308,64 (tris šimtus aštuonis litus 64 ct) litų vertimo išlaidų.
Dėl sprendimo per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.