Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 24 d. nutarties P. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. B. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Žaliakalnio policijos nuovados tyrėjo 2016 m. vasario 11 d. nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 183 str. 1 d. 50 Eur (penkiasdešimt eurų) bauda už tai, kad jis 2016 m. sausio 23 d. nuo 22 val. iki 2016 m. sausio 25 d. 2.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), balkone, juokėsi, šūkavo, rėkavo. Tokiais savo veiksmais trikdė viešąją rimtį ir padarė pažeidimą, numatytą ATPK 183 str. 1 d.P. B., nesutikdamas su Institucijos priimtu nutarimu, jį apskundė Kauno apylinkės teismui, nurodydamas, kad nebuvo įvertintos visos reikšmingos aplinkybės bei tai, kad gretimai ir kituose aukštuose gyvenantys kaimynai jokių pretenzijų jam neturi.Kauno apylinkės teismas konstatavo, jog skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, byloje esančių duomenų visuma patvirtina, jog P. B. savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 183 str. 1 d., jo veiksmuose yra visi šio pažeidimo sudėties elementai, todėl P. B. skundo netenkino. Apeliaciniame skunde P. B. prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 24 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Skunde nurodo, kad pirmos instancijos teismas nevisapusiškai išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, neišsiaiškino visų reikšmingų aplinkybių. Pagal susiformavusią teismų praktiką dėl ATPK 183 str. numatytų pažeidimų, viešosios rimties trikdymo pažeidimo įrodymas yra galimas tiek liudytojų parodymais, tiek garso lygio matavimo prietaiso rodmenimis. Apelianto teigimu, šioje byloje buvo remiamasi tik liudytojų parodymais, pareikšimu. Teismas, atmesdamas jo prašymą prijungti prie bylos pažymą dėl jo draugo M. ligos, netinkamai išsprendė būtinojo reikalingumo instituto pritaikymo galimumo klausimą. Atkreipia dėmesį, jog apylinkės teismas atmetė jo prašymą kviesti liudytojus, kurie paneigtų aplinkybes, kad neva pastoviai triukšmaujama, taip pat patvirtintų, jog būtinojo reikalingumo ribose nedidelis triukšmas buvo visai kitu metu negu nurodo pareiškėjai / liudytojai, o tai galėtų sukelti pagrįstų abejonių dėl liudytojų parodymų patikimumo. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus atsiliepime prašoma Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 24 d. nutartį palikti nepakeistą ir skundo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, jog P. B. balkone su draugais užsitrenkė duris apie 20.30 val., tuo metu šaukėsi kitų žmonių pagalbos, o po 22 val. juokėsi iš buvusio įvykio, šūkavo ir rėkavo, taip trikdė viešąją rimtį. Jokio reikalingumo daryti įstatymo uždraustą veiką nebuvo. Tai, kad apylinkės teismas atsisakė kviesti P. B. nurodytus liudytojus nesudaro pagrindo laikyti teismo priimtą nutartį nepagrįsta, o byloje surinktų ir teismo patikrintų įrodymų visuma neginčijamai įrodo P. B. padarytą pažeidimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

P. B. apeliacinis skundas atmetamas.ATPK 302¹¹ str. yra numatyta, jog apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektais, nepritaria apeliacinio skundo argumentams bei konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl P. B. kaltės padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 183 str. 1 d., yra motyvuotos, pagrįstos duomenimis, atitinkančiais faktines aplinkybes, todėl teisingos. Kauno apylinkės teismas nepažeidė ATPK 257 str. įtvirtintų įrodymų vertinimo principų, įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, o išvadas padarė remdamasis išsamia bylos duomenų analize.Pažymėtina, kad vadovaujantis ATPK 257 straipsniu administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šio straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.ATPK 183 str. 1 d. numatyta, jog šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešosiose vietose, o vakaro ir nakties metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį – užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams arba pareigūnams iki aštuoniasdešimt šešių eurų. Kaip matyti iš nurodyto straipsnio dispozicijos, būtinasis šios veikos požymis yra viešosios rimties trikdymas. Šis pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia. Apeliantui ATPK 183 str. 1 d. nurodytas pažeidimas inkriminuotas už tai, kad jis nuo 2016 m. sausio 23 d. 22 val. iki 2016 m. sausio 25 d. 2.30 val. buto balkone juokėsi, šūkavo, rėkavo. Priešingai nei tvirtina P. B., jo kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, paties apelianto paaiškinimu, kuriame nurodoma, jog galėjo garsiai besijuokdamas sutrikdyti viešąją rimtį, V. K. pareiškimu dėl P. B. triukšmavimo adresu (duomenys neskelbtini) 2016 m. sausio 23-24 dienomis, taip pat garsaus šūkavimo, muzikos leidimo, rėkavimo, tyčiojimosi iš 33 buto gyventojų, taip pat L. J. ir M. L. paaiškinimais, kitų teisme apklaustų liudytojų paaiškinimais, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, kuriuo nustatyta, jog savo anketinius duomenis atsisakiusi nurodyti moteris patvirtino dėl keliamo triukšmo nagrinėjamu laikotarpiu sklidusio iš buto balkono. Akivaizdu, jog pažeidimo sudėtis įrodyta ne tik liudytojų parodymais, bet ir objektyvia bei dar kartą patikrinta bylos medžiaga. Ištirtų iš išanalizuotų bylos duomenų visete konstatuotina, jog apeliantui inkriminuotas pažeidimas yra pilnai įrodytas ir neabejotinas nagrinėjamu atveju. Tyčiniai veiksmai akivaizdūs.Apeliantas kritikuoja teismo sprendimą nurodydamas, jog buvo netinkamai išspręstas būtinojo reikalingumo instituto klausimas nagrinėjamu atveju. Aukštesnysis teismas nesutinka su tokia kritika ir nurodo, jog ATPK 17 str. nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kituose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas esant būtinajam reikalingumui, t. y. siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga, negu išvengtoji žala. Pasisakydamas dėl būtinojo reikalingumo situacijos, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad ši situacija atsiranda susidūrus dviem teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apginti tik padarant antram tam tikrą žalą. Tam, kad būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, jis turi atitikti penkias būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygas. Šios sąlygos – tai : 1) gresiantis pavojus valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai; 2) gresiantis pavojus turi būti realus; 3) gresiantis pavojus turi būti akivaizdus; 4) pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis; 5) padarytoji žala turi būti mažiau reikšminga negu išvengtoji žala (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 2 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N63-884/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-2211/2010 ir kt.). Iš bylos duomenų spręstina, jog užsitrenkus balkono durims ir negalint patekti į butą esant šaltam žiemos metui, akivaizdaus ir realaus pavojaus piliečiams nebuvo. Pagalbos kvietimas neturi būti triukšmo kėlimas, šūkavimas ar rėkavimas. Jis turi būti įtikinamas ir pakankamas. Nors apeliantas nurodo, jog jo draugas kartu buvęs su juo balkone tuo metu kai užsitrenkė balkono durys, serga, tačiau tai nėra ta sąlyga, kuri neabejotinai patvirtintų esant jo veiksmuose būtinojo reikalingumo instituto sąlygą. Teismo nuomone, apelianto elgesys nebuvo toks, kad būtų galima vertinti kaip būtinąjį reikalingumą, todėl įvertinus bylos medžiagą, aukštesnysis teismas neturi pagrindo abejoti teismo sprendimu ir šioje dalyje, kadangi apelianto veika neatitinka nė vienos būtinojo reikalingumo sąlygos, kas vertinama, jog jis veikė ne būtinojo reikalingumo sąlygomis. Taip pat apeliantas nurodo, jog teismas atmetė jo prašymą kviesti liudytojus, kurie paneigtų aplinkybes dėl sukelto pastovaus triukšmo. Analizuojant šį skundo argumentą Kauno apygardos teismas neturi pagrindo jį pripažinti pagrįstu, kadangi teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės kaltės klausimą išsprendė ir pagrįstai bei neabejotinai tai grindė byloje išanalizuotais ir įvertintais įrodymais. Priešingai nei apeliaciniame skunde nurodyta, bylą išnagrinėjo visapusiškai išsiaiškinant visas reikšmingas bylos aplinkybes. Pažymėtina, jog šiuo atveju teisės pažeidimui konstatuoti užtenka nustatyti, kad garsius juokas, triukšmas, šūkavimas ir rėkavimas trikdė viešąją rimtį bent vieno asmens atžvilgiu (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 24 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-401-195/2014). Tai, kad kiti liudytojai galimai paneigtų aplinkybes dėl pastovaus triukšmo nagrinėjamu atveju nepaneigia P. B. kaltės dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo. Atsižvelgus į visas aptartas aplinkybes daroma išvada, kad P. B. pažeidimas yra visiškai įrodytas, o apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Nors apeliantas teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo priimtą nutartį ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme, tačiau savitas įrodymų vertinimas neįpareigoja teismo vertinti įrodymus būtent taip kaip to prašoma proceso dalyvių ir nėra absoliutus pagrindas tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais argumentais.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 302¹³ straipsniu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 24 d. nutartį palikti nepakeistą ir P. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.