Panevėžio apygardos teismo nutartis

2014-06-20 · Civilinė byla Nr. 2A-387-212/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-06-20
Bylos Nr.
2A-387-212/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Zina Mickevičiūtė (pran.), Ramunė Čeknienė, Birutė Jonaitienė
Ieškovas
I. A.
Atsakovas
D. P.

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-387-212/2014

V. V. Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00643-2012-8
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 76.4; 78.2.1;121.21
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. birželio 20 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zinos Mickevičiūtės,

kolegijos teisėjų: Ramunė Čeknienė, Birutė Jonaitienė,

uždarame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. A. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-14-356/2014 pagal ieškovės I. A. ieškinį atsakovui D. P., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė prašė pripažinti, kad atsakovas yra L. A., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas ir priteisti iš atsakovo dukrai išlaikymą 400 Lt dydžio periodinėmis išmokomis už laikotarpį nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės. Nurodė, jog gimus dukrai su atsakovu pas savo tėvus gyveno apie 6 mėn., vėliau atsakovas susipyko su tėvu ir išėjo. Jis neneigė, jog yra L. tėvas, tačiau tėvystės neįteisina ir dukros neišlaiko.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Utenos rajono apylinkės teismas 2014 m. vasario 12 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nustatė, kad L. A. yra gimusi (duomenys neskelbtini), jos gimimo įraše Nr.224, sudarytame 2005-09-07 Utenos rajono civilinės metrikacijos skyriuje, duomenys apie tėvą nėra įrašyti, jos motina – ieškovė I. A.. Teismas ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad būtų nustatyta atsakovo buvimo vieta, tačiau nei teismo 2012-06-18 nutartimi ieškovės prašymu paskelbta atsakovo paieška, nei atsakovo artimųjų apklausa rezultatų nedavė. Atsakovo motina ir sesuo patvirtino ieškovės nurodytą faktą, kad po civilinės bylos iškėlimo atsakovui tapo žinoma apie šią bylą, jam tiek ieškovė, tiek jo artimieji pranešė apie bylą, jį ragino atvykti ir kilusį ginčą išspręsti, tačiau atsakovas pakeitė savo telefono numerį ir, ieškovės bei atsakovo artimųjų teigimu, daugiau su jais nebebendravo, savo buvimo vietos adreso nepranešė. Išnaudojus visas procesines galimybes, tačiau nenustačius atsakovo buvimo užsienio valstybėje vietos ir dėl to negalint užtikrinti atsakovo dalyvavimą teismo posėdyje, teismas civilinę bylą vaiko interesais nagrinėjo nedalyvaujant atsakovui, jį atstovaujant kuratorei. Tai, kad atsakovas neatvyko, nesidomėjo šia byla, nėra pagrindas pripažinti, kad jis atsisakė atlikti mokslinius tyrimus, ar kad tėvystę pripažįsta.

Šalies argumentai

Ieškovė gydytojai buvo nurodžiusi vyro pavardę ir vardą – P. D., tačiau jo gimimo metus ir kraujo grupę nurodė neteisingai.

Žemesnės instancijos teismas

Liudytoja G. E., (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnė, paaiškino, kad ji matydavo atsakovą ieškovės tėvų namuose tiek dieną, tiek vakare, tačiau asmeniniai jų santykiai liudytojai nežinomi. Ieškovė buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, sąrašą, jos tėvų namuose lankydavosi socialinis darbuotojas, ten būdavo ir atsakovas. Gimus vaikui atsakovas lankydavosi rečiau, šalių „santykiai buvo prastesni“. Ar atsakovas pripažino save vaiko tėvu, liudytojai nežinoma.

Liudytoja D. N., ieškovės draugė, paaiškino, kad šalys kartu su vaiku gyveno pas atsakovo motiną, kiek laiko tai truko, nepamena. Taip pat matydavo juos gyvenančius pas ieškovės tėvą (duomenys neskelbtini) miestelyje, kartu vaikštančius. Žino, kad ir iki vaiko gimimo jie gyveno kartu, bet nepamena kada tai buvo ir kiek laiko truko. Žino, kad vaikui gimus atsakovas ieškojo „vokelio“ vaikui, vaiką parsivežė iš ligoninės namo, rūpinosi. Jai žinoma, kad atsakovo motina nepripažįsta anūkės, nors ir neteigia, kad vaikas nėra jos sūnaus, motina nenori kištis į jų reikalus.

Liudytoja G. L., dirbanti (duomenys neskelbtini) seniūnijoje socialine darbuotoja, paaiškino, kad ji lankydavosi ieškovės tėvo namuose, ten tuo metu gyveno ir atsakovas. Namuose buvo girtaujama. Ji reikalavo negirtauti ir prižiūrėti vaiką. Atsakovas nesielgė kaip pašalinis asmuo, reaguodavo į pastabas, sakė, kad kartu rūpinasi vaiku, žadėjo pasitaisyti, kad vaikas yra ne jo, nesakė. Jos nuomone, jis ten gyveno, tačiau labai greitai iš ten išėjo.

Liudytojas V. B., ieškovės kaimynas, paaiškino, kad jis šalis pažįsta, žino, kad jie apytiksliai prieš 8 metus gyveno kartu pas ieškovės tėvą, kai gimė vaikas, atsakovas džiaugėsi, bet po to gyveno nebeilgai, nes išvyko. Iki vaiko gimimo, liudytojo nuomone, gyveno apie 2 metus. Jis buvo susidaręs nuomonę, kad vaikas yra atsakovo.

Liudytoja D. K., atsakovo sesuo, paaiškino, kad ji telefonu atsakovui sakė apie pradėtą civilinę bylą, jį ragino atvykti. Jie ir anksčiau ragino ieškovę atlikti DNR tyrimus, tačiau ji pasakė, kad „čia ne mūsų vaikas, jei tuos tyrimus padarysim, tai vaiko daugiau nematysim“, kad atsakovas jai nieko nesakė, ar vaikas yra jo, ar ne. Ji siūlė ir atsakovui padaryti DNR tyrimą, tačiau jis tylėjo. Ar šalys gyveno kartu iki vaiko gimimo, ji nežino. Pas jos motiną šalys buvo atvykę pagyventi likus 2 savaitėms iki jų susipykimo, gyveno su vaiku, tačiau jis jai nėra sakęs, kad susilaukė dukros. Brolio faktinė buvimo vieta jai nėra žinoma, brolis sakė jo neieškoti. Atsakovas, kai nebegyveno su ieškove, turėjo kitą draugę, kuri gyvena Londone.

Liudytoja S. P., atsakovo motina, paaiškino, kad būtų padėjusi sūnui, ieškovei, vaikui gyventi, tačiau norėjo būti tikra, kad vaikas yra jos sūnaus, ji tuo abejojo, todėl prašė, jog būtų atliktas DNR tyrimas, bet ieškovė kategoriškai atsisakė. Ji sūnui sakė telefonu, kad atvažiuotų, kad „užbaigtų bylą“. Pas ją šalys su vaiku gyveno tik savaitę, tačiau tuo metu abu vartojo alkoholinius gėrimus, konfliktavo. Ji pati yra silpnos sveikatos, atlikti ekspertizę nevažiuotų. Ją kaimynai įspėjo, kad ieškovės šeimoje girtaujama, jai žinoma, kad ieškovė bendravo ir su kitais vyrais, todėl ir abejoja dėl vaiko tėvystės. Dėl to, kad šalys piktnaudžiavo alkoholiu, VTAS darbuotojai jai atvežė mergaitę, prašė „palaikyti“. Ji neketino priglausti svetimo vaiko, todėl ir prašė padaryti DNR tyrimus. Jei būtų buvę nustatyta, kad mergaitė yra jos anūkė, būtų padėjusi auginti.

Liudytoja J. K., atsakovo sesers dukra, paaiškino, kad nei jai, nei jos broliui nėra žinoma atsakovo buvimo vieta. Liudytojas J. I., atsakovo dėdė, paaiškino, kad jam nėra žinomos aplinkybės dėl to, ar atsakovas turi dukrą, kur jis šiuo metu gyvena, jis pats su savo sūnumi, taip pat gyvenančiu užsienyje, bendrauja tik tada, kai sūnus jam paskambina.

Atsiliepimas

Atsakovo kraujo grupė – A teigiama, L. A. kraujo grupė – B teigiama, ieškovės – AB teigiama (nėščiosios kortelėje). Nors tokiu atveju L. A. galėtų paveldėti B kraujo grupę, tačiau tyrimas pagal kraujo grupes, kaip galintis tik paneigti, bet ne patvirtinti tėvystę, negali būti vertinamas kaip patikimas ir objektyvus įrodymas byloje.

Nors ieškovė nurodė, kad įregistruoti vaiko tėvystę atsakovui sukliudė tik tai, kad ji buvo sudariusi bažnytinę santuoką, tačiau Utenos rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje atsakovo pareiškimo pripažinti tėvystę laikotarpiu nuo 2005-09-06 iki 2013-06-07 nebuvo gautas. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas darė išvadą, kad nėra nustatyti įrodomieji faktai, kurie galėtų patikimai patvirtinti tėvystę, t. y. nustatyti, kad atsakovas yra L. A. tėvas, o ji – jo dukra ir ieškinį atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Utenos rajono apylinkės teismo 2014-02-12 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas valstybei. Nurodo, jog atsakovas žino apie vykstantį procesą dėl tėvystės nustatymo, tačiau nesiteikė atvykti į teismo posėdį, teikti paaiškinimus ar įrodymus. Vaiko interesais byla nagrinėtina nedalyvaujant atsakovui. Tai, kad atsakovas nesidomi byla, neteikia įrodymų, turi būti vertinama kaip pažeidžiantis vaiko interesus, todėl atsakovo teisės negali būti ginamos. Atsakovas vengia atsakomybės prieš vaiką. Nesutinka su teismo išvadomis, jog nėra pagrindo pripažinti atsakovo atsisakymą nuo ekspertizės. Mano, kad atsakovas ekspertizės atsisakė, nes apie pareikštą ieškinį atsakovas žinojo ir atsisakė dalyvauti teismo posėdyje. Teismas nukrypo nuo teisingo, objektyvaus įrodymų vertinimo ir neteisingai vertino liudytojų parodymus bei rašytinius įrodymus. Liudytojų parodymai sutampa ir patvirtina ieškovės ir atsakovo turėtą bendrą gyvenimą iki vaiko gimimo ir po jo, be to, nei vienas liudytojas nepasakė, jog vaikas yra ne atsakovo. Priešingai, liudytojai patvirtino, jog šalys gyveno kaip šeima, atsakovas rūpinosi vaiku kaip savo ir tai nekelia abejonių dėl tėvystės pripažinimo. Atsakovo veiksmai rodo, jog jis pripažįsta vaiką. Teismas ištyręs įrodymų visumą nesivadovavo prioritetiniu vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu. Mano, kad teismas padarė neteisingą išvadą pripažindamas, jog ieškinys neįrodytas.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į apeliacinį skundą atsakovo kuratorė advokatė Z. A. prašo Utenos rajono apylinkės teismo 2014-02-12 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog teismas teisingai taikė materialinių ir procesinių teisės normų reikalavimus bei pagrįstai padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė dukros tėvystės. Teismas teisingai nustatė visas reikšmingas aplinkybes. Vien ta aplinkybė, jog šalys gyveno kartu, dar nereiškia, jog atsakovas yra vaiko tėvas. Be to, atsakovo motina nurodė, jog abejoja dėl tėvystės ir prašė ieškovės daryti DNR tyrimus dar šalims būnant kartu, tačiau ieškovė atsisakė. Nei vienas liudytojas nepatvirtino, jog atsakovas yra tėvas. Tai, kad atsakovas žino apie iškeltą bylą, dar nereiškia, jog atsisakė ekspertizės. Kitų įrodymų nenuginčijamai patvirtinančių, kad atsakovas yra tėvas byloje nebuvo nustatyta. Mano, kad teismas išsamiai išnagrinėjo byloje esamas aplinkybes, todėl nėra pagrindo keisti sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, motyvais ir išvadomis, kurių pagrindu buvo nutarta ieškinį atmesti, todėl visų motyvų nekartoja.

Apeliacinio skundo argumentai, kad teismas netinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, nukrypo nuo teisingo ir objektyvaus įrodymų vertinimo, neteisingai vertino liudytojų parodymus, todėl sprendimas turi būti panaikintas, vertintini nepagrįstais dėl šių motyvų.

Teismo sprendimas laikomas pagristu, jeigu teismo išvados atitinka nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne atskirų faktų interpretavimu (CPK 185 str.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju šių nuostatų laikėsi, todėl priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Byloje nustatyta, kad ieškovė yra L. A., gim. (duomenys neskelbtini), motina, o tėvas vaiko gimimo liudijime neįrašytas (t. 1, b. l. 5). Ieškovė 2012-04-26 kreipėsi į teismą dėl tėvystės nustatymo ir prašė nustatyti, kad atsakovas D. P. yra jos dukters tėvas bei priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai.

Kaip žinia, šeimos bylų nagrinėjimas susijęs su viešuoju interesu, todėl civilinis procesas tokio pobūdžio bylose turi tam tikrų ypatumų. Įstatymas reglamentuoja, kad atsakovo dalyvavimas teismo posėdyje, nagrinėjant ginčą dėl tėvystės nustatymo, yra būtinas (CPK 376, 388 str. 2 d.). Nagrinėjamojoje byloje atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo. Pirmosios instancijos teismas paskelbė atsakovo paiešką, išnaudojo visas galimas priemones surasti atsakovą, tačiau jo gyvenamoji ir darbo vietos per visą bylos nagrinėjimo laiką nebuvo nustatytos (t. 1, b. l. 31, 142).

Apeliantė teigia, kad atsakovui apie iškeltą bylą dėl tėvystės nustatymo žinoma ir todėl jo neatvykimą galima laikyti atsisakymu atlikti ekspertizę. Kolegija su šiais argumentais nesutinka, nes jis paremtas prielaidomis. Visiškai patikimų ir neginčijamų įrodymų, kad atsakovui apie nagrinėjamą ginčą ir pareikštą reikalavimą yra žinoma, byloje nėra. Ir atsakovo motina S. P., ir sesuo D. K. patvirtino, kad su atsakovu kalbėjo telefonu, prašė grįžti ir „susitvarkyti bylą“, tačiau kiek išsamiai informacija apie nagrinėjamą bylą jam atskleista ir kodėl jis neatvyko, nežinoma. Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu, nes jis gyvenamąją vietą deklaravo Lietuvoje ir išvykimo iš Lietuvos neišviešino. Esant tokioms aplinkybėms galima daryti tik prielaida, kad atsakovui apie nagrinėjamą bylą ir jam pareikštus reikalavimus yra žinoma. Įvertinus tai, kad artimųjų ryšys su atsakovu nutruko nuo 2012 m. spalio mėnesio (t. 1, b. l. 126-127), kad nežinomos jo neatvykimo į teismo posėdį tikrosios priežastys ir aplinkybes, kad nėra duomenų, ar jis yra gyvas, atsakovo neatvykimo į teismo posėdį negalima vertinti, kaip vengimą atlikti DNR ekspertizę.

Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, tarptautinės teisės normos reglamentuoja, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalies nuostatą vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Už vaiko teisių įgyvendinimą yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str., CK 3.155 str.), todėl vaiko kilmės nustatymas yra pagrindas nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis. Ypač tai aktualu tais atvejais, kai vaiko tėvai ar vienas iš jų yra nežinomi.

Ieškovė, būdama atsakinga už vaiko teisių įgyvendinimą, atsisakė atlikti DNR ekspertizę, kuomet buvo visiškai reali galimybė, nes atsakovas gyveno Lietuvoje. Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgiant į tai, jog atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, liudytojų parodymai gan prieštaringi, apeliantė atsisakė atlikti DNR ekspertizę, kai atsakovas gyveno Lietuvoje (t. 1, b. l. 30), pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingam bylos išsprendimui ištyrė visas svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Zina MickevičiūtėRamunė ČeknienėBirutė Jonaitienė