Utenos apylinkės teismo sprendimas

2014-02-12 · Civilinė byla Nr. 2-14-356/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-02-12
Bylos Nr.
2-14-356/2014
Teisminio proceso Nr.
2-50-3-0643-2012-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vijolė Vitienė
Ieškovas
I. A.
Trečiasis asmuo
Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus, Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius
Atsakovas
D. P.
Civilinė byla Nr. 2-14-356/2014Teisminio proceso Nr.2-50-3-0643-2012-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 76.4; 78.2.1;116.1
UTENOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 12d.
Utena,

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Vijolė Vitienė, sekretoriaujant Elonai Mackutei, dalyvaujant ieškovei I. A., trečiojo asmens Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei S. P., o ieškovės atstovui advokatui V. G., atsakovo D. P. kuratorei advokatei Z. A. nedalyvaujant, uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. A. ieškinį atsakovui D. P. dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus

Aprašomoji dalis

nustato:

Šalies argumentai

Ieškovė I. A. prašė pripažinti, kad atsakovas yra L. A., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas ir priteisti iš atsakovo dukrai išlaikymą 400,00 Lt dydžio periodinėmis išmokomis už laikotarpį nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės.

Atsakovas D. P. atsiliepimo nepateikė, bylos nagrinėjime nedalyvavo. Kuratorės nuomone, ieškinys neįrodytas.

Trečiasis asmuo Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius atsiliepimo į ieškinį nepateikė, atstovės nuomone, ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

L. A. yra gimusi (duomenys neskelbtini), jos gimimo įraše Nr.224, sudarytame 2005-09-07 Utenos rajono civilinės metrikacijos skyriuje, duomenys apie tėvą nėra įrašyti, jos motina – ieškovė I. A. (5,18 b.l.).

Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Tai ypač aktualu nesantuokiniams vaikams. Šios teisės užtikrinimą laiduoja LR CK trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas. LR CK 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos Civilinio proceso kodekse išvardytos įrodinėjimo priemonės.

Tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 5 straipsnis). Tėvystę patvirtinant ar ją paneigiant pirmenybė teikiama moksliniams įrodymams. DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Dėl to jis pripažįstamas turinčiu padidintą įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose. Atsižvelgiant į ekspertizės išvadų patikimumą ir objektyvumą, tėvystė gali būti nustatoma remiantis vien šiuo įrodymu, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų.

Tuo atveju, jeigu šalys atsisako ekspertizės (arba dėl tam tikrų objektyvių priežasčių nėra galimybės jos atlikti), pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas iki vaiko gimimo, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, atsakovo pripažinimas tėvystės ir kitos aplinkybės, kurias įrodinėti galima visomis CPK išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. LR CK 3.148 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta galimybė atsakovui (spėjamam vaiko tėvui) atsisakius ekspertizės, atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir kitus jos duomenis, šį jo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą.

Taigi pagal galiojantį teisinį reglamentavimą tėvystės nustatymas remiantis kitais įrodymais nei ekspertizės išvados galimas tais atvejais, kai abi šalys atsisako mokslinių tyrimų (šiuo atveju tėvystės nustatymas galimas vien pirmiau nurodytų įrodomųjų faktų pagrindu) arba kai atsakovas, t. y. spėjamas vaiko tėvas, atsisako atlikti ekspertizę (šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, gali taikyti CK 3.148 straipsnio 2 dalyje nurodytus teisinius padarinius).

Šeimos bylose ypač akivaizdaus viešojo intereso – suinteresuotumo kuo teisingesnio teismo sprendimo priėmimu, materialiosios tiesos išsiaiškinimu, galimi ir tam tikri šio pobūdžio bylų proceso ypatumai. Vienas jų – LR CPK 388 straipsnyje reglamentuotas šalių dalyvavimas teismo posėdyje, esant šalių ginčui dėl tėvystės (motinystės) nustatymo. Pagal šį reglamentavimą atsakovo dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas, tačiau vaiko interesai apima suinteresuotumą, kad ginčo sprendimas nebūtų vilkinamas. Teismas turi veikti vadovaudamasis operatyvumo ir koncentruotumo principais (LR CPK 7 straipsnis), neleisti šalims piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis. Kuriam principui teikti prioritetą, kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, sprendžia teismas. Pripažintina, kad daugeliu atveju turėtų nulemti materialiosios tiesos atskleidimo principas. Tačiau tai nereiškia, kad neegzistuoja proceso pagreitinimo galimybių. Viena jų – teismo teisė išimtiniais atvejais, jeigu nėra galimybės užtikrinti atsakovo dalyvavimo teismo posėdyje ar jo dalyvavimas neturi įtakos sprendimo priėmimui (LR CPK 388 straipsnio 2 dalis) arba jeigu tai yra būtina vaiko interesais (LR CPK 388 straipsnio 1 dalis), išnagrinėti šeimos bylą nedalyvaujant atsakovui.

Šioje byloje buvo imtasi visų įmanomų priemonių, kad būtų nustatyta atsakovo buvimo vieta, tačiau nei teismo 2012-06-18 nutartimi ieškovės prašymu (28 b.l.) paskelbta atsakovo paieška (31, 33, 35, 109, 142, 178 b.l.), nei atsakovo artimųjų apklausa (89-90 b.l.) rezultatų nedavė. Atsakovo motina ir sesuo patvirtino ieškovės nurodytą faktą, kad po civilinės bylos iškėlimo atsakovui tapo žinoma apie šią bylą, jam tiek ieškovė, tiek jo artimieji pranešė apie bylą, jį ragino atvykti ir kilusį ginčą išspręsti, tačiau atsakovas pakeitė savo telefono numerį ir, ieškovės bei atsakovo artimųjų teigimu, daugiau su jais nebebendravo, savo buvimo vietos adreso nepranešė.

Išnaudojus visas procesines galimybes, tačiau nenustačius atsakovo buvimo užsienio valstybėje vietos ir dėl to negalint užtikrinti atsakovo dalyvavimą teismo posėdyje, teismas civilinę bylą vaiko interesais nagrinėja nedalyvaujant atsakovui, jį atstovaujant kuratorei (LR CPK 388 straipsnio 1 dalis).

Minėta, kad tuo atveju, jeigu šalys atsisako ekspertizės (LR CPK 389 str.), pagrindas tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę.

Šiuo konkrečiu atveju tai, kad atsakovui, ieškovės, atsakovo motinos, jo sesers teigimu, žinoma apie šios civilinės bylos nagrinėjimą, tačiau jis neatvyko, nesidomėjo šia byla, nėra pagrindas pripažinti, kad atsakovas atsisakė atlikti mokslinius tyrimus, ar kad tėvystę pripažįsta.

Šioje byloje susidarė tokia faktinė situacija, kad dėl tam tikrų objektyvių priežasčių nėra galimybės atlikti ekspertizę, todėl teismas, vadovaudamasis vaiko interesų pirmumu, vertina kitus įrodomuosius faktus, kurie gali būti įrodinėjami visomis CPK išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis (LR CPK 177 str.,178 str.).

Ieškovė yra įsitikinusi, kad ne kuris nors kitas asmuo, o būtent atsakovas yra biologinis L. A., gimusios 2005 m., tėvas.

Kaip matyti iš duomenų, esančių nėščiosios kortelėje, ieškovė gydytojai buvo nurodžiusi vyro pavardę ir vardą – P. D., tačiau jo gimimo metus ir kraujo grupę nurodė neteisingai.

Liudytoja G. E., (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnė, paaiškino (64-65 b.l.), kad jos tėvai gyvena netoli ieškovės tėvų, todėl ji matydavo atsakovą ieškovės tėvų namuose tiek dieną, tiek vakare, tačiau asmeniniai jų santykiai liudytojai nežinomi. Ieškovė buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, sąrašą, jos tėvų namuose lankydavosi socialinis darbuotojas, ten būdavo ir atsakovas. Gimus vaikui atsakovas lankydavosi rečiau, šalių „santykiai buvo prastesni“. Ar atsakovas pripažino save vaiko tėvu, liudytojai nežinoma.

Liudytoja D. N., ieškovės draugė, paaiškino (76 b.l.), kad ji gyvena netoli atsakovo namų, matydavo, kaip šalys kartu su vaiku gyveno pas atsakovo motiną, kiek laiko tai truko, nepamena. Taip pat matydavo juos gyvenančius pas ieškovės tėvą (duomenys neskelbtini) miestelyje, kartu vaikštančius. Žino, kad ir iki vaiko gimimo jie gyveno kartu, bet nepamena kada tai buvo ir kiek laiko truko. Žino, kad vaikui gimus atsakovas ieškojo „vokelio“ vaikui, vaiką parsivežė iš ligoninės namo, rūpinosi. Jai žinoma, kad atsakovo motina nepripažįsta anūkės, nors ir neteigia, kad vaikas nėra jos sūnaus, motina nenori kištis į jų reikalus.

Liudytoja G. L., dirbanti (duomenys neskelbtini) seniūnijoje socialine darbuotoja, paaiškino (76-77 b.l.), kad ji pradėjo dirbti 2005 m., lankydavosi ieškovės tėvo namuose, ten tuo metu gyveno ir atsakovas. Namuose buvo girtaujama. Ji reikalavo negirtauti ir prižiūrėti vaiką. Atsakovas nesielgė kaip pašalinis asmuo, reaguodavo į pastabas, sakė, kad kartu rūpinasi vaiku, žadėjo pasitaisyti, kad vaikas yra ne jo, nesakė. Jos nuomone, jis ten gyveno, tačiau labai greitai iš ten išėjo.

Liudytojas V. B., ieškovės kaimynas, paaiškino (89 b.l.), kad jis šalis pažįsta, žino, kad jie apytiksliai prieš 8 metus gyveno kartu pas ieškovės tėvą, kai gimė vaikas, atsakovas džiaugėsi, bet po to gyveno nebeilgai, nes išvyko. Iki vaiko gimimo, liudytojo nuomone, gyveno apie 2 metus. Jis buvo susidaręs nuomonę, kad vaikas yra atsakovo.

Liudytoja D. K., atsakovo sesuo, paaiškino (89, 126 b.l.), kad ji telefonu atsakovui sakė apie pradėtą civilinę bylą, jį ragino atvykti. Jie ir anksčiau ragino ieškovę atlikti DNR tyrimus, tačiau ji pasakė, kad „ čia ne mūsų vaikas, jei tuos tyrimus padarysim, tai vaiko daugiau nematysim“, kad atsakovas jai nieko nesakė, ar vaikas yra jo, ar ne. Ji siūlė ir atsakovui padaryti DNR tyrimą, tačiau jis tylėjo. Ar šalys gyveno kartu iki vaiko gimimo, ji nežino. Pas jos motiną šalys buvo atvykę pagyventi likus 2 savaitėms iki jų susipykimo, gyveno su vaiku, tačiau jis jai nėra sakęs, kad susilaukė dukros. Brolio faktinė buvimo vieta jai nėra žinoma, brolis sakė jo neieškoti. Atsakovas, kai nebegyveno su ieškove, turėjo kitą draugę, kuri gyvena Londone.

Liudytoja S. P., atsakovo motina, paaiškino (90 b.l.), kad būtų padėjusi sūnui, ieškovei, vaikui gyventi, tačiau norėjo būti tikra, kad vaikas yra jos sūnaus, ji tuo abejojo, todėl prašė, jog būtų atliktas DNR tyrimas, bet ieškovė kategoriškai atsisakė. Ji sūnui sakė telefonu, kad atvažiuotų, kad „užbaigtų bylą“. Pas ją šalys su vaiku gyveno tik savaitę, tačiau tuo metu abu vartojo alkoholinius gėrimus, konfliktavo. Ji pati yra silpnos sveikatos, atlikti ekspertizę nevažiuotų. Ją kaimynai įspėjo, kad ieškovės šeimoje girtaujama, jai žinoma, kad ieškovė bendravo ir su kitais vyrais, todėl ir abejoja dėl vaiko tėvystės. Dėl to, kad šalys piktnaudžiavo alkoholiu, VTAS darbuotojai jai atvežė mergaitę, prašė „palaikyti“. Ji neketino priglausti svetimo vaiko, todėl ir prašė padaryti DNR tyrimus. Jei būtų buvę nustatyta, kad mergaitė yra jos anūkė, būtų padėjusi auginti.

Liudytoja J. K., atsakovo sesers dukra, paaiškino (126-127 b.l.), kad nei jai, nei jos broliui nėra žinoma atsakovo buvimo vieta. Liudytojas J. I., atsakovo dėdė, paaiškino (184-186 b.l.), kad jam nėra žinomos aplinkybės dėl to, ar atsakovas turi dukrą, kur jis šiuo metu gyvena, jis pats su savo sūnumi, taip pat gyvenančiu užsienyje, bendrauja tik tada, kai sūnus jam paskambina.

Byloje buvo pateikti įrodymai dėl šalių ir L. A. kraujo grupių. Atsakovo kraujo grupė – A teigiama (99-100 b.l.), L. A. kraujo grupė – B teigiama (103 b.l.), ieškovės – AB teigiama (nėščiosios kortelėje). Nors tokiu atveju L. A. galėtų paveldėti B kraujo grupę, tačiau tyrimas pagal kraujo grupes, kaip galintis tik paneigti, bet ne patvirtinti tėvystę, negali būti vertinamas kaip patikimas ir objektyvus įrodymas byloje.

Nors ieškovė nurodė, kad įregistruoti vaiko tėvystę atsakovui sukliudė tik tai, kad ji buvo sudariusi bažnytinę santuoką (santuokos sudarymo faktas, ieškovės teigimu, nebuvo įregistruotas Civilinės metrikacijos skyriuje), kad jie buvo nuvykę į CMS, tačiau Utenos rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus pareiškimų pripažinti tėvystę registro įrašų duomenimis (123 b.l.), atsakovo pareiškimas pripažinti tėvystę laikotarpiu nuo 2005-09-06 iki 2013-06-07 nebuvo gautas.

Kaip matyti iš sprendime aptartų liudytojų (atsakovo motinos, jo sesers) parodymų, atsakovo artimieji dėl ieškovės, jos artimųjų netinkamo gyvenimo būdo iki vaiko gimimo ir dėl ieškovės atsisakymo atlikti DNR tyrimą abejoja, kad atsakovas yra ieškovės dukros tėvas. Pats atsakovas, nors kurį laiką po vaiko gimimo gyveno kartu su ieškove, tačiau jau daug metų vaiku visiškai nesirūpina ir net nesidomi. Kiti liudytojai (G. E., D. N., G. L., V. B.), nors nurodė, kad šalys gyveno kartu, tačiau patikimai nepatvirtino konkrečiai kiek laiko iki vaiko gimimo šalys gyveno kartu, o taip pat nepatvirtino, kad tuo metu ieškovė neturėjo intymių santykių su kitais vyrais, kad po vaiko gimimo atsakovas bendrai su ieškove vaiką auklėjo ir išlaikė kaip savo dukrą. Kaip matyti iš liudytojų (G. E., G. L.) parodymų, šalys po vaiko gimimo vartojo alkoholinius gėrimus, liudytoja S. P. patvirtino, kad būtent dėl to vaiką prižiūrėti buvo paprašyta ir ji. Nei vienas liudytojas nepatvirtino, kad pats atsakovas būtų pripažinęs tėvystę.

Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, gautus iš keleto įrodinėjimo priemonių, skyrium ir jų visetą, teismas daro išvadą, kad nėra nustatyti įrodomieji faktai, kurie galėtų patikimai patvirtinti tėvystę, t.y. nustatyti, kad atsakovas yra L. A. tėvas, o ji – jo dukra.

Ieškinys dėl reikalavimų nustatyti tėvystę bei priteisti išlaikymą atmestini, nes neįrodyti (LR CPK 178 str.). Pareigą išlaikyti vaikus įstatymas (LR CK 3.192 str.) nustato tik tėvams.

Ieškovei Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011-10-17 sprendimu Nr. (1.2)-SP1-02220, 2012-10-09 sprendimu Nr. (1.2)-SP3-088T, 2013-10-09 sprendimu Nr. (1.2)-SP2-079T (4, 52, 160 b.l.) buvo suteikta (ir pratęsta) antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, todėl ieškovė yra atleista nuo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir išlaidų už kuratoriaus darbą apmokėjimo (LR CPK 88 str. 1d. 3p., 5p.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 259 str., 263-265 straipsniais, 268 str., 269 str., 270 str., 392 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Utenos rajono apylinkės teisme.

Teisėja Vijolė Vitienė