- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-05-27
- Bylos Nr.
- 2A-913-173/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-10656-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Žibutė Budžienė (pirm.), Raimondas Buzelis, Leonas Jachimavičius (pran.)
- Atsakovas
- AB DNB bankas
- Ieškovas
- BUAB „Mantasta“
- Trečiasis asmuo
- R. Š., M. Š.
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (pirmininkė), Raimondo Buzelio, Leono Jachimavičiaus (pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo AB DNB bankas apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-13388-713/2013 pagal ieškovės BUAB „Mantasta“ ieškinį atsakovui AB DNB bankas dėl nepagrįstai perimtų lėšų grąžinimo, tretieji asmenys R. Š., M. Š..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
BUAB „Mantasta“ pateikė teismui ieškinį atsakovui AB DNB bankas, tretieji asmenys R. Š., M. Š., kuriuo prašė įpareigoti atsakovą AB DNB bankas grąžinti nepagrįstai perimtas ir ieškovei priklausančias 43 919,36 Lt pinigines lėšas, priteisti 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (t.1, b.l. 3-4).
Nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2010-07-10 nutartimi iškelta bankroto byla UAB „Mantasta“. 2010-09-22 į įmonės sąskaitą buvo gautos 43 919,36 Lt piniginės lėšos. Išraše nurodoma, kad gautos piniginės lėšos buvo pervestos skolai padegti. Atsakovas šias lėšas nepagrįstai perėmė. T.y. pasisavino įmonei priklausančias lėšas, tuo pažeisdamas LR ĮBĮ 14 str. 1 d. 2 p. reikalavimus. Bankui buvo žinoma apie Kauno apygardos teismo 201-07-10 nutartį UAB „Mantasta“ iškelti bankroto bylą ir areštuoti įmonės turtą (lėšas).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškinį atsakovas prašė ieškinį atmesti (t.1, b.l. 18). Nurodė, kad 2010-09-22 su kredito gavėjais R. Š. ir M. Š. sudarė kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Kredito dalies paskirtis: UAB „Mantasta“ pagal su banku sudarytą 2006-03-06 Kredito linijos sąskaitoje sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) visų įsipareigojimų dengimui. Vykdant kredito išdavimą, bankas tą pačią dieną nurašė iš R. Š. sąskaitos 43 919,36 Lt, užskaitydamas tą sumą už UAB „Mantasta“ įsiskolinimą. Kad ši suma būtų užskaityta už UAB „Mantasta“ įsiskolinimą, ji buvo apskaityta UAB „Mantasta“ kredito linijos sąskaitoje. Kadangi minėta suma BUAB „Mantasta“ nepriklausė, o buvo atlikti tik banko vidiniai užskaitymai iš trečiojo asmens lėšų už įmonės įsiskolinimą, ieškovas neturi reikalavimo teisės.
II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino (t.1, b.l.155-158). Įpareigojo AB DNB bankas grąžinti BUAB „Mantasta“ nepagrįstai ir neteisėtai perimtas priklausančias BUAB „Mantasta“, pinigines lėšas- 43 919,36 Lt ir 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (43 919,36 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos -2012-08-09- iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Valstybei iš atsakovo priteisė 1318,00 Lt žyminio mokesčio ir 83,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas nustatė, kad 2006 m. kovo 6 d. UAB „Mantasta“ su atsakove AB „DNB bankas“ sudarė kredito linijos sąskaitos sutartį (b. l. 38-44), pagal kurią su vėlesniais jos papildymais įmonei buvo suteiktas sąskaitos kreditavimas 60 000,00 Lt sumai (b.l. 45-46, 47-49). Galutinis kredito grąžinimo ir kredito linijos sąskaitos galiojimo terminas - 2010-01-31. 2009 m. gegužės 5 d. tarp atsakovės AB „DNB bankas“ ir UAB „Mantasta“ direktoriaus M. Š. sudaryta laidavimo sutartis, kuria M. Š. prisiėmė visus įmonės įsipareigojimus pagal minėtą kredito linijos sąskaitos sutartį, jeigu įmonė neįvykdys įsipareigojimų bankui iki 2012 m. sausio 31 d. (b.l. 50-51 ). UAB „Mantasta“ 2010 m. liepos 10 d. iškelta bankroto byla (b. l. 5). Po bankroto bylos iškėlimo 2010 m. rugsėjo 22 d. į BUAB „Mantasta“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 43 191,36 Lt, kuriuos atsakovė AB „DNB bankas“ perėmė tą pačią -2010-09-22- dieną. 2010 m. liepos 10 d. teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo dienai UAB „Mantasta“ buvo skolinga atsakovei AB „DNB bankas“ 43 919,36 Lt (b.l. 69, 77-78, 152-153). Atsakovei dar iki 2010-09-22 buvo žinoma apie bankroto bylos iškėlimą UAB „Mantasta“ (b.l. 8, 76).
Nurodė, kad atsakovė nepasinaudojo ĮBĮ 21 str. suteikta teise, teisme iškėlus bankroto bylą, per teismo nustatytą laikotarpį perduoti administratoriui savo reikalavimus ir kartu juos pagrindžiančius dokumentus (b.l. 76), tačiau atsakovė be bankroto administratoriaus žinios, 2010-09-22 sudarė kreditavimo sutartį susitarimą su laiduotoju M. Š. dėl BUAB „Mantasta“ skolos grąžinimo ir neteisėtai perėmė 2010-09-22 į BUAB „Mantasta“ sąskaitą R. Š. pervestas 43 191,36 Lt pinigines lėšas. Pinigai, esantys įmonės sąskaitoje, yra įmonės turtas. ĮBĮ nenumato jokių išimčių bankams, administruojantiems bankrutuojančių įmonių sąskaitas, valdyti savo nuožiūra sąskaitose esančias lėšas be įmonės administratoriaus nurodymų. Atsakovė, perimdama pinigines lėšas, pažeidė kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, jų reikalavimų tenkinimo tvarką. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad 2010-09-22 į BUAB „Mantasta“ įplaukusios lėšos nepriklausė šiai įmonei, kad jos per klaidą pateko į ieškovės sąskaitą. L. M. Š. 2010-09-22 gavęs iš atsakovo kreditą ir norėdamas įvykdyti savo prievolę bankui pagal 2009-05-05 laidavimo sutartį, galėjo tai atlikti tiesiogiai pervesdamas pinigus bankui iš savo sąskaitos, nurodydamas pervedimo paskirtį. 2010-09-22 į BUAB „Mantasta“ sąskaitą buvo gautos lėšos 43 919,36 Lt ne iš laiduotojo M. Š., bet iš R. Š., o mokėjimo paskirtyje nurodyta, kad pervedamos lėšos skolos dengimui (b.l. 6). Byloje nėra duomenų, kad R. Š. būtų laidavęs už UAB „Mantasta“ ar M. Š. prievoles bankui arba būtų pareiškę kreditorinius reikalavimus bankroto byloje.
Nėra būtinybės pripažinti negaliojančia 2010-09-22 sudarytą tarp atsakovės AB „DNB bankas“ ir trečiaisiais asmenimis M. Š. ir R. Š. kreditavimo sutartį dėl 78 326,00 Lt vartojimo kredito suteikimo, kurio paskirtis - 2006-03-06 kredito linijos sąskaitos sutarties įsipareigojimų dengimas.
Nustatė, jog atsakovė 2010-09-22 nepagrįstai perėmė iš UAB „Manstata“ sąskaitos pinigines lėšas – 43 191,36 Lt sumą. Atsakovė turtą gavo neteisėtu būdu, todėl taikytina restitucija.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013-12-17 sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti (t.2, b.l. 4-7).
1) Teismas nepagrįstai konstatavo, kad laiduotojai (solidarūs skolininkai) negali įvykdyti prievolių, kai pagrindiniam skolininkui iškelta bankroto byla. Laidavimo atveju kreditorius gali i š karto reikšti savo reikalavimą laiduotojui ir savaime neturi pareigos jo reikšti pagrindinio skolininko bankroto byloje. Bankrutuojant skolininkui, kreditoriui išlieka teisė tiek teisė pareikšti savo reikalavimą skolininkui jo bankroto byloje, tiek atskiroje byloje pareikšti savo reikalavimą laiduotojui, tiek abiem kartu.
2) Teiginiai, jog banko neteisėti veiksmai pasireiškia tuo, jog vietoj kreditorinio pareiškimo byloje, atgavo skolą iš laiduotojo, prieštarauja teisės normoms, ekonominei logikai.
3) Laidavimo teisiniai santykiai grindžiami įstatyme nustatyta solidariosios skolininkų pareigos prezumpcija. Laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, jog kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą. Kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir kreditorius bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium. ĮBĮ tiesiogiai nereglamentuoja situacijos, kai kreditoriaus reikalavimo į bankrutuojantį skolininką patenkinimas yra užtikrintas trečiojo asmens laidavimu, neaptaria kreditoriaus ir laiduotojo teisių ir pareigų apimties, dalyvavimo bankroto byloje ir kitų klausimų. Iškėlus skolininkui bankroto bylą visis skolininko mokėjimo terminai yra laikomi pasibaigę, todėl atsiranda pareiga laiduotojui įvykdyti savo šalutinę prievolę. Kreditoriui nepasinaudojus teise pareikšti reikalavimą bankroto byloje nereiškia, kad išnyksta reikalavimas.
4) Pripažindamas sandorį niekiniu ir taikydamas restituciją, teismas pažeidė restitucijos taisykles, trečiųjų asmenų teises. Teismas netaikė pilnos restitucijos- t.y. negrąžino lėšų M. Š., taip be pagrindo nesąžiningai ir nepagrįstai pablogino trečiojo asmens situaciją.
5) Net ir pripažinus sandorius negaliojančius, turėjo būti taikomos taisyklės to sandorio, kurį šalys turėjo galvoje (laiduotojo įsipareigojimų įvykdymas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo Kauno apylinkės teismo 2013-12-17 sprendimą palikti nepakeistą (t.2, b.l. 19-21).
Apeliacinio skundo teiginiai, jog kreditorius gali iš karto reikšti savo reikalavimą laiduotojui ir savaime neturi pareigos jo reikšti pagrindiniam skolininkui bankroto byloje prieštarauja ĮBĮ 10 str. 7 d. 3p., 14 str. 1 d. . 2 d.; 11 str. 3 d. 3 p.; 21 str. 1 d., teismų praktikai (LAT nutartis 3K-3-33/2013).
LR ĮBĮ 14 str. 2 d. nustato, kad visi sandoriai, sudaryti pažeidžiant šio straipsnio 1 dalies nuostatas, yra negaliojantys nuo ų sudarymo. Pagal CK 6.145 str. 1 d. yra pagrindas taikyti restituciją, jeigu asmuo privalo grąžinti turtą, kurį gavo neteisėtai. Turto gavimo neteisėtumas pažeidus imperatyviąsias įstatymo nuostatas teismo konstatuojamas CK 1.78 str. 5 d. pagrindu, o dėl sandorio niekinio pobūdžio taikytina restitucija (3K-3-241/2007, 3K-3-557/2012). Pažeidus ĮBĮ nustatytą kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarką ir įmonei neteisėtai atsiskaičius su vienu iš kreditorių net jeigu neteisėtą atsiskaitymą atliko ne pati įmonė, skolininko prievolės vykdymas yra neteisėtas bei negali sukelti teisėtų padarinių
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Byloje nustatyta, jog 2006 m. kovo 6 d. UAB „Mantasta“ su atsakove AB „DNB bankas“ sudarė kredito linijos sąskaitoje sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (t.1, b. l. 38-44), pagal kurią su vėlesniais jos papildymais įmonei buvo suteiktas sąskaitos kreditavimas 60 000,00 Lt sumai (b.l. 45-46, 47-49). 2009 m. gegužės 5 d. tarp atsakovės AB „DNB bankas“ ir M. Š. sudaryta laidavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 50-51). Laidavimo sutartimi M. Š. prisiėmė visus UAB „Mantasta“ įsipareigojimus pagal minėtą kredito linijos sąskaitos sutartį, jeigu įmonė neįvykdys įsipareigojimų bankui. Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartimi UAB „Mantasta“ iškelta bankroto byla (t.1, b. l. 5). 2010-09-22 atsakovas AB DNB bankas su kredito gavėjais R. Š. ir M. Š. sudarė kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria kredito gavėjams suteikiama 78 326 Lt kredito (t.1, b.l. 19). Sutartyje nustatyta, kad viena iš kredito paskirčių yra pagal UAB „Mantasta“ su banku sudarytą 2006-03-06 Kredito linijos sąskaitoje sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) visų įsipareigojimų (visų mokėtinų sumų: kredito linijos, palūkanų, delspinigių, įsipareigojimo mokesčio ir kt.) dengimui. 2010-09-22 į ieškovo sąskaitą buvo pervesta 43 919,36 Lt, mokėjimo paskirtyje nurodant, jog tai pervedamos lėšos skolos dengimui, mokėtojas R. Š. (t.1, b.l. 6, 85). Byloje nekilo ginčo, jog nutarties iškelti bankroto bylą dienai UAB „Mantasta“ atsakovui pagal 2006-03-06 kredito linijos sąskaitos sutartį buvo skolinga 43 919,36 Lt kredito (t.1, b.l. 69, 77-78, 152-153).
Laidavimo sutartimi kreditoriui užtikrinama, kad, pagrindiniam skolininkui neįvykdžius prievolės, už jos įvykdymą atsakys trečiasis asmuo – laiduotojas (CK 6.76 straipsnio 1 dalis).
Apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, jog laidavimo atveju kreditorius gali iš karto reikšti savo reikalavimą laiduotojui ir savaime neturi pareigos jo reikšti pagrindinio skolininko bankroto byloje. Tai lemia laiduotojo solidarioji atsakomybė. Bankrutuojant skolininkui, kreditoriui išlieka tiek teisė pareikšti savo reikalavimą skolininkui jo bankroto byloje, tiek iš solidariosios laiduotojo pareigos (CK 6.6 straipsnio 4 dalis, 6.81 straipsnio 1 dalis) išplaukianti teisė atskiroje civilinėje byloje pareikšti savo reikalavimą laiduotojui, tiek abiem kartu.
Nagrinėjamoje byloje 2009 m. gegužės 5 d. AB „DNB bankas“ ir M. Š. sudaryta laidavimo sutartimi M. Š. įsipareigojo kaip solidarusis bendraskolis atsakyti AB DNB bankui, jeigu UAB „Mantasta“ neįvykdys visų ar dalies savo prievolių pagal kreditavimo sutartį, sudarytą tarp banko ir UAB „Mantasta“.
Visi bankrutuojančios įmonės skolų mokėjimo terminai laikomi pasibaigusiais nuo bankroto bylos iškėlimo dienos (ĮBĮ 16 str.). Todėl skolininkui iškėlus bankroto bylą laiduotojui atsiranda pareiga įvykdyti savo prievolę. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, jog laiduotojas savanoriškai sutiko įvykdyti savo prievoles pagal minėtą 2009-05-05 laidavimo sutartį. Tai patvirtina 2010-09-22 tarp atsakovo ir R. Š. bei M. Š. sudaryta kreditavimo sutartis. Atsižvelgiant į tai atsakovas nepareiškė kreditorinio reikalavimo BUAB „Mantasta“ bankroto byloje. Todėl nepagrįsta pirmos instancijos teismo išvada, jog atsakovė neteisėtai perėmė lėšas.
Vienas pagrindinių civilinės teisės principų yra sutarties laisvės principas (CK 6.156 str.). Civilinių teisinių santykių subjektai patys sprendžia, kokią konkrečią sutartį sudaryti su pasirinktu asmeniu arba jos nesudaryti. Tai suteikia teisę asmenis teisę savo nuožiūra sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Nagrinėjamu atveju 2010-09-22 buvo sudaryta kreditavimo sutartis, kuria M. Š. ir R. Š. suteikta paskola, paskirtyje nurodant, kad tai ir įsipareigojimų dengimui pagal UAB „Mantasta“ su banku sudarytą 2006-03-06 kredito linijos sąskaitoje sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Remiantis CK normomis nuostatas prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo (CK 6.50 str. 1 d.). Remiantis byloje esančiais duomenimis darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju M. Š. prievolę bankui pagal 2009 m. gegužės 5 d. tarp AB DNB bankas ir M. Š. sudarytą laidavimo sutartį įvykdė R. Š.. Pirmos instancijos teismo nurodytos aplinkybės, jog byloje nėra duomenų, kad R. Š. būtų laidavęs už UAB „Mantasta“ ar M. Š. prievoles bankui arba būtų pareiškę kreditorinius reikalavimus bankroto byloje, nereiškia, jog jis negalėjo įvykdyti M. Š. prievolės bankui (nagrinėjamu atveju atsakovui). 2010-09-22 mokėtojus nurodomas R. Š., nes 2010-09-22 kreditavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad būtent R. Š. vardu atidaroma sąskaita (sutarties 8 punktas) (t.1, b.l. 19). Pažymėtina, kad byloje ieškovas nepateikė įrodymų, jog R. Š. turėjo įsipareigojimų ieškovui, kuriuos vykdydamas 2010-09-22 pervedė ieškovui 43 919,36 Lt. T.y. būtent tokią sumą, kuri byloje nurodyta kaip UAB „Mantasta“ skola atsakovui. 2012-10-29 parengiamojo posėdžio metu ieškovas nurodė, jog nesidomėjo pagal kokią sutartį padengta ginčo suma (b.l. 32).
Įvertinus nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės į prašomą priteisti sumą.
ĮBĮ 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta administratoriaus teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą (lėšas) ir juo disponuoti. Nė vienas įmonės kreditorius ar kitas asmuo neturi teisės perimti bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto ir lėšų kitaip, negu nustatyta įstatymo. Šie reikalavimai nustatyti būtent bankrutuojančios įmonės turtui. Byloje nustačius, kad ginčo suma nėra bankrutuojančios įmonės turimas (ar jos gautinas) turtas, darytina išvada, kad kreditorių bei įmonės interesai bei kreditorių lygiateisiškumo principai nepažeidžiami. Byloje nustačius, kad nutarties iškelti bankroto bylą dienai UAB „Mantasta“ atsakovui skolinga 43 919,36 Lt bei įpareigojus atsakovą grąžinti 43 919,36 Lt sumą pervestą 2010-09-22 susidarytų situacija, kad laiduotojo prievolė bankui arba ieškovo skola bankui padvigubėtų.
Kiti apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Teismas, vadovaudamasis išdėstytu, sprendžia, kad pirmos instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, padarė nepagrįstą išvadas dėl piniginių lėšų, dėl ko pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas, o ieškinys atmestas.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
apeliacinį skundą patenkinti. Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo BUAB „Mantasta“ ieškinį atsakovui AB DNB bankas atmesti.