Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 24 d. nutartimi ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Ieškovų S. K. ir V. K. ieškinio reikalavimams užtikrinti areštavo atsakovo UAB „Askerija LT“ turto neviršijant bendros 31 709,30 EUR sumos, pirmiausiai areštuojant atsakovui nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, uždraudžiant atsakovui areštuotu turtu disponuoti, paliekant teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis, o šio turto nesant ar nepakankant, areštuoti atsakovo pinigines lėšas, esančias pas atsakovą, trečiuosius asmenis ar banko sąskaitose, paliekant teisę iš piniginių lėšų atsiskaityti su ieškovais, taip pat mokėti darbo užmokestį savo darbuotojams, kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, socialinio draudimo ir kitus privalomus mokėjimus socialinio draudimo fondo biudžetui, sveikatos draudimo biudžetui, valstybės ir savivaldybės biudžetams.Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas turi įsiskolinimų Sodrai, jo atžvilgiu iškelta kitų bylų, kuriose reikalaujama priteisti skolą, sprendė, kad ieškinio suma atsakovui yra didelė ir galimai palankaus ieškovams teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba tapti negalimas.

Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Askerija LT“ prašė panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartį.Apelianto nuomone, skundžiamoje nutartyje iš viso nebuvo atliktas ieškovų pareikšto ieškinio tikėtino pagrįstumo vertinimas ir šiuo klausimu nepateikta jokių motyvų. Todėl, vien dėl to skundžiama teismo nutartis yra neteisėta. CPK 329 str. 2 d. 4 p. numatyta, kad atvejai, kai nutartis yra be motyvų, laikytini absoliučiu tokios nutarties negaliojimo pagrindu. Nagrinėjamoje byloje ieškovai prašo priteisti darbų trūkumų šalinimo išlaidas ir nuostolius, tačiau nepateikė nei vieno jų patirtas išlaidas patvirtinančio įrodymo. Prie ieškinio ieškovai pateikė skirtingais buto statybos laikotarpiais padarytas nuotraukas, gyvenamojo namo apžiūros aktą, kuriame surašyti įvairūs darbai, kurie nelaikytini darbų defektais, bei kurie faktiškai neegzistuoja. Su ieškovais 2016-03-29 pasirašytos notarinės Buto pirkimo-pardavimo sutarties 5.2. p. nurodyta, kad ieškovai jokių pretenzijų dėl jo techninės būklės, kokybės, naudojimo sąlygų, kitų savybių ar dokumentų, neturi. Apeliantas taip pažymi, jog šiuo atveju nebuvo ir antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Teismas grėsmę sprendimo įvykdymui konstatavo automatiškai, formaliai atsižvelgdamas tik į pareikšto ieškinio sumą, o ne atsakovo finansines galimybes, t.y. atsakovo finansinių galimybių iš viso nevertino. Ieškovai nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad atsakovo turtinė padėtis yra prasta. Nekilnojamo turto registre esantys duomenys, kurie yra prieinami ieškovams bei teismui, patvirtina, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso keletas žemės sklypų su statiniais. Vien ta aplinkybė, kad atsakovui priklausantis nekilnojamasis turtas apsunkintas hipoteka ar areštu, nepatvirtina, sunkios turtinės padėties. Aplinkybė, kad atsakovas nutarties priėmimo metu turėjo apie 100 Eur įsiskolinimą Sodrai nepatvirtina atsakovo prastos turtinės padėties, nes nurodoma skola yra mažareikšmė. Atitinkamai, teismas neteisingai nurodė, kad atsakovo atžvilgiu yra iškelta kitų bylų. Paminėtina, kad, neskaitant nagrinėjamos bylos, atsakovo atžvilgiu buvo pareikštas tik vienas ieškinys. Vien dėl to, kad asmuo gina savo teises teisme negali būti vertinama kaip jo sunkios turtinės padėties įrodymas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo veikla – statinių statyba ir jų pardavimas, dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ne tik ribojama galimybė realizuoti pastatytus statinius ir jų dalis, tačiau yra daroma žala ir atsakovo reputacijai.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas ar pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo atžvilgiu. Vadovaujantis CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Dėl preliminaraus ieškinio vertinimo.

Pažymėtina, jog teismo atliekamas prima facie ieškinyje išdėstytų teisinių ir faktinių argumentų vertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas dėl to, kad ieškovas pasirinko neleistiną savo civilinių teisių gynybos būdą, prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015). Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad net jeigu pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje ir nenurodo apie tai, jog teismas preliminariai įvertino ieškinio reikalavimų tikėtiną pagrįstumą, tai savaime nereiškia, kad teismas tokio vertinimo neatliko. Jei teismas sprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismui nekilo abejonių dėl to, kad ieškovui palankaus teismo sprendimo tikimybė egzistuoja (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. kovo 19 d. nutartis c.b. Nr. 2-368-943/2015).Aptariant preliminarų ieškinio pagrįstumą, kaip sąlygą, būtiną norint taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šioje proceso stadijoje ieškovas neprivalo įrodyti, o teismas – iš esmės įvertinti – ieškinio pagrįstumo, kadangi reikalavimų pagrįstumas nustatomas tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Taigi, atskirojo skundo argumentai susiję su kartu su ieškiniu pateiktų įrodymų pagrįstumu, šioje proceso stadijoje nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pareikštas ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas šioje proceso stadijoje neturėjo vertinti ieškinyje nurodytų aplinkybių ir jų pagrindimo teisiniu aspektu. Ieškinio priėmimo metu jo forma ir turinys atitiko įstatyme keliamus reikalavimus, todėl nagrinėjamu atveju ieškovui pateikus argumentuotą ir įrodymais grindžiamą ieškinį, nekyla abejonių dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimo stadijoje. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, jog ieškinio reikalavimai yra prima facie pagrįsti (CPK 144 str. 1 d.).