Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjui P. V., jo atstovei advokatei Audronei Žemeckei, suinteresuotam asmeniui Valerijai E. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. E. V., D. S., valstybei, atstovaujamai, valstybės įmonei „Turto bankas“, Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė palaikė pareiškimo reikalavimus ir prašė priteisti 1006 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas iš suinteresuoto asmens V. E. V..

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjas P. V. yra J. A. V. sūnus. J. A. V. mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 7). Testamentų registre duomenų apie J. A. V. palikimo priėmimą nėra (el. b. l. 8). J. A. V. buvo atkurta nuosavybės teisė į 1,44 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir 1,60 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 13–15).

Teismas nurodo, kad paveldėjimo santykių atsiradimo pagrindas yra palikėjo mirtis. Po šio juridiškai reikšmingo fakto įvyksta universalus palikėjo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Jeigu įpėdinis nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą, tačiau faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, gali būti nustatomas palikimo priėmimo faktas (1964 m. civilinio kodekso (toliau – CK) 587 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (CK 40 straipsnis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rūpinasi kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.) (CK 587 straipsnio 2 dalis). Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011).

Juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo nustato teismas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Teismas, spręsdamas klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, turi nustatyti, ar asmuo priėmė palikimą pradėjęs jį faktiškai valdyti. Apie tokių veiksmų atlikimą teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011).

Teismas nurodo, kad pagal šalių nurodytas aplinkybes pripažintina, kad mirusysis neturėjo registruotino ar kito vertingo turto. Iš šalių paaiškinimų darytina išvada, kad jo asmeninių daiktų buvo tiek pas sutuoktinę, kurį suinteresuotu asmeniu byloje, tiek pas seserį, kuri taip pat yra suinteresuotu asmeniu. Išklausius byloje dalyvavusius asmenis, pripažintina, kad tais atvejais, kai mirusysis susipykdavo sus sutuoktinę jis būdavo pas seserį, kurios bute jam buvo skirtas kambarys su jo asmeniais daiktais. Po pareiškėjo mirties, būtent tame kambaryje esančius daiktus pasiėmė pareiškėjas. Jis nurodė, kad tokiu būdu buvo išreikšta valia priimti po tėvo likusius daiktus. Šioje byloje nėra sprendžiama aplinkybė dėl mirusiojo sutuoktinės ir jos valios dėl palikimo priėmimo. Teismas nurodo, kad šioje byloje teismas atidėjo teismo posėdį ir pasiūlė suinteresuotam asmeniui kreiptis teisinės pagalbos. Iki kito posėdžio suinteresuotas asmuo V. E. V. atstovo nepageidavo, savarankiško reikalavimo nereiškė. Darytina išvada, kad šioje byloje nėra sprendžiama, ar ji kaip sutuoktinė taip pat išreiškė valią dėl palikimo, atradusios po savo sutuoktinio mirties priėmimo.

Pareiškime išdėstytos aplinkybės, rašytiniai įrodymai bei liudytojos V. B. parodymai duoti teismo posėdžio metu patvirtina, kad pareiškėjas išreiškė valią į savo tėvo mirties likusius asmeninio pobūdžio daiktus ir juos priėmė buvusius pas suinteresuotą asmenį D. S..

Įvertinus šias aplinkybes pripažintina, kad byloje pateiktais duomenimis galima pripažinti, kad pareiškėjas po savo tėvo J. A. V. mirties priėmė jo palikimą, pradėdamas valdyti ir naudoti palikėjo asmeninius daiktus. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodė (CPK 178 straipsnis), kad jis išreiškė valią priimti turtą atsiradusį po savo tėvo J. A. V. mirties, pradėdamas šį turtą faktiškai valdyti, todėl šis reikalavimas tenkintinas (CK 5.51 straipsnis, CPK 442 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tam, kad pareiškėjas galėtų įgyvendinti savo, kaip įpėdinio teises į paveldimą turtą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Pareiškėjas siekdamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad priėmė palikimą faktinio valdymu būdu, neturėjo jokios kitos galimybės tik kaip kreiptis į teismą su pareiškimu, todėl naudodamasis advokatės teisine pagalba žinojo, jog patirs išlaidų. Tai, kad suinteresuotas asmuo V. E. V. kėlė savo reikalavimą, teismas nepripažįsta, kad dalyvaujančių byloje asmenų interesai buvo priešingi, todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 576– 578 straipsniais, teismas

n u sprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po savo tėvo J. A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), pradėjęs faktiškai jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo tikslu.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.