Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

dalyvaujant prokurorui Nerijui Gružauskui, kaltinamajam V. I., jo gynėjui advokatui Raimundui Gargasui, nukentėjusiajam R. V.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. I., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), LR pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, turi neįgalumą, darbingas (duomenys neskelbtini) proc., nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje. Faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2017 m. balandžio 6 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė;

2) 2019 m. birželio 27 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė; 2019 m. rugsėjo 30 d. nutartimi atleistas nuo bausmės dėl sveikatos būklės, paskiriant papildomą baudžiamojo poveikio priemonę – nesiartinti prie nukentėjusiojo asmens arčiau nei 50 metrų atstumu 4 mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos;

3) 2021 m. balandžio 9 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, paskirta 10 MGL (500,00 Eur) dydžio bauda;

4) 2022 m. gruodžio 23 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, paskirta 90 parų arešto bausmė, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams su intensyvia priežiūra; Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2023 m. vasario 6 d. nutartimi intensyvi priežiūra panaikinta; Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2023 m. birželio 8 d. nutartimi paskirta papildoma pareiga – įpareigojimas gydytis nuo alkoholizmo;

5) 2023 m. lapkričio 6 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, paskirta 4 mėn. laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto 4 papunkčiu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. gruodžio 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės, ir paskirta galutinė subendrinta 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 5 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 m., paskiriant įpareigojimus: dalyvauti elgesio pataisos programoje, gydytis priklausomybės ligas (alkoholizmą) bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

6) 2024 m. vasario 27 d. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2023 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 3, 6 ir 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas V. I. atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką: dalyvauti elgesio pataisos programoje, gydytis priklausomybės ligas (alkoholizmą) bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. 2024 m. kovo 19 d. įtrauktas į Probuojamųjų asmens duomenų registrą (terminuotas laisvės atėmimas). Bausmės vykdymo atidėjimo pabaiga: 2025 m. rugsėjo 19 d., kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. I. 2025 m. liepos 21 d., apie 08.00 val., pirmo aukšto bendrame koridoriuje, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia ranka du kartus sudavė į veidą R. V., taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą ir padarė jam minkštųjų audinių patinimą ir poodinę kraujosruvą kairio skruosto srityje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, tai yra padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis V. I. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino ir parodė, kad 2025 m. liepos mėnesį, dienos neprisimena, apie 8 val., (duomenys neskelbtini), kur ir gyvena, susitiko su nukentėjusiuoju. Tarp jo ir nukentėjusiojo kilo konfliktas, kad jis gadina bendrabučio inventorių. Jis norėjo praeiti, tačiau nukentėjusysis jį pastūmė. Jis nukentėjusįjį abiem delnais pastūmė į krūtinę. Papildomai apklaustas kaltinamasis patikslino, kad sudavė nukentėjusiajam į veidą, nes buvo susinervinęs ir jo pirmieji parodymai, duoti teisiamajam e posėdyje yra netikslūs. Jis galėjo padaryti visus sužalojimus, kurie konstatuoti nukentėjusiajam.

Be kaltinamojo V. I. prisipažinimo, jo kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta byloje esančiais duomenimis:

Nukentėjusysis R. V., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), tame pačiame name gyvena ir kaltinamasis. Jam ne kartą yra pareiškęs priekaištus, kad nelaužytų krano ir kriauklės. 2025 m. liepos 21 d. su kaltinamuoju susitiko koridoriuje ir vėl pareiškė priekaištus. Kaltinamasis jį pastūmė ir du kartus sudavė į veidą. Jis pats iškvietė pareigūnus. Šiuo metu kaltinamajam jokių pretenzijų neturi. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu buvo pagarsinti nukentėjusiojo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos jis patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis parodė, kad 2025 m. liepos 21 d., apie 08.00 val., (duomenys neskelbtini), pirmo aukšto bendrame koridoriuje kaimynas vardu V. I. jį užsipuolė ir tyčia ranka sudavė du smūgius į kairę veido pusę. Dėl šių suduotų smūgių jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Įvykio metu V. jam taip pat spyrė į kairę koją, bet smūgis nebuvo stiprus, ant kojos jokios žymės nesimato, skausmo nejuto, tik momentinis spyrio pajautimas. Taip pat jam jis spjovė du kartus į veidą. Jis dėl to, kad spyrė į koją, V. pretenzijų neturi, nes nejuto fizinio skausmo. Nori, kad V. butų nubaustas už tai, kad jam spjovė į veidą ir du kartus ranka trenkė į veidą. Po to, kai V. jam sudavė į veidą, dar ir kitą dieną jautė skausmą kairėje veido pusėje. Jie gyvena daugiabučiame bendrabučio tipo name, yra bendro naudojimo patalpos: bendri tualetai, prausykla. Prieš kažkiek laiko buvo sulaužytas prausykloje esantis kranas, jis su kitais kaimynais įtaria, kad kraną galimai sulaužė V.. Kraną sutaisė ir 2025 m. liepos 21 d. , apie 8.00 val., pamatė V. koridoriuje, tada jam pasakė, kad sutaisė kraną, ir kad jis elgtųsi su kranu atsargiau, kad pasaugotų, kadangi ir jis, kiti kaimynai matė, kaip jis naudodamas kraną jį laužia ir spaudžia stipriai. Po to, kai jis pasakė V. apie kraną, jis iš karto jį užsipuolė, pradėjo konfliktuoti, sakyti, kad jam viskas „pochui", tada spjovė jam du kartus į veidą, sudavė vieną smūgį ranka į kairę veido pusę, jis truputį pasitraukė, tada jis sudavė jam į veidą ranka antrą kartą. Jis jo nestūmė, tik buvo ranka atsitvėręs nuo jo. Jis jam pasakė, kad kviečia policiją, V. jam pasakė „kviesk kviesk" ir nuėjo. Konflikto metu koridoriuje kitų asmenų nebuvo. Tada jis nuėjo pas kaimynę ir pasakė, kad reikia kviesti policiją. Paskambino pareigūnams iš savo telefono numerio. Jis V. už tokį elgesį tikrai neatleis, jis neturi jokios teisės jam daužyti į veidą ir ant jo spjaudyti (b. l. 30-33).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalim buvo pagarsinti liudytojos N. S. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad 2025 m. liepos 21 d. dirbo ekipaže r/š „6080" kartu su Kauno AVPK Kėdainių r. PK Reagavimo skyriaus tyrėju R. S.. Apie 8.00 val. iš Kauno AVPK OVS budėtojo buvo gautas nurodymas nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), kur pranešėjas paskambino ir nurodė, kad kaimynas koridoriuje užsipuolė pranešėją, spardė, trankė. Atvykus nurodytu adresu, daugiabučio namo laiptinėje juos pasitiko pranešėjas. Bendraujant su pranešėju namo laiptinėje, koridoriuje pasirodė kitas vyras, tuo metu pranešėjas nurodė, kad tai tas žmogus, kuris jį sumušė. Pranešėjas nurodė, kad įvykio metu koridoriuje jie buvo tik dviese, kilo konfliktas su kaimynu dėl vandens maišytuvo. Žodinio konflikto metu kaimynas jam spyrė bei sudavė du smūgius į veido srities kairiąją pusę. Pranešėjas nurodė, kad dėl smūgių jam skaudėjo, jautė fizinį skausmą. Pokalbio metu nurodė, kad tai nebuvo momentinis skausmas, dar ir bendraujant su pranešėju teigė, kad jam skauda veido sritį. Pranešėjas parašė pareiškimą. Pranešėjui sutikus, buvo atlikta jo apžiūra. Apžiūrint pranešėjo veidą, kairėje veido pusėje po akimi matėsi paraudimas. Kitų sužalojimo požymių nebuvo užfiksuota. Įtariamasis buvo pristatytas į policijos komisariatą procesinių veiksmų atlikimui. Įvykio metu nukentėjusysis ir įtariamasis buvo blaivūs. Prašo vadovautis surinkta ikiteisminio tyrimo medžiaga ir tarnybiniais pranešimais (b. l. 66-69).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalim buvo pagarsinti liudytojos D. G. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2025 m. liepos 21 d., apie 08.00 val., buvo namuose, kai išgirdo laiptinėje triukšmą. Girdėjo, kad kažkas šūkauja. Išėjo į laiptinės koridorių, nes norėjo nueiti į tualetą bendro naudojimo. Koridoriuje pamatė kaimynus V. I. ir R. V.. R. jai pasakė, kad su I. susistumdė ir pasakė, kad I. jam trenkė į veidą. Ji jokių detalių daugiau jų neklausinėjo. R. V. jai rodė į veidą, kur jam trenkė I.. R. jos klausė ar matosi ant veido žymė po I. smūgio, ji pati asmeniškai nieko nematė ant R. veido. R. pasakė, kad iškvietė policiją (b. l. 72-74).

Asmens apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrint R. V. veidą, kairėje veido pusėje po akimi matosi paraudimas. Apžiūrėjus R. V. veidą, kitų sužalojimo požymių nebuvo užfiksuota. Fotografuota (b. l. 43-48).

Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatoma, kad R. V. konstatuotas minkštųjų audinių patinimas ir poodinė kraujosruva kairio skruosto srityje padaryti kietu buku daiktu ir galėjo išsivystyti nuo vienintelio smūgio užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėms. Sužalojimas galėjo būti padarytas smūgiuojant ranka. Neatmetama galimybė, jog į šią sritį buvo suduota ir kelis kartus. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimas sukėlė fizinį skausmą (b. l. 49-53).

Tarnybiniu pranešimu dėl ROIK pranešime esančių aplinkybių nustatoma, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariate policijos registruojamų įvykių registre gautas pranešimas ROIK Nr. (duomenys neskelbtini). Pranešimo laikas: 2025 m. liepos 21 d., 08.09 val. Pranešimo vieta: (duomenys neskelbtini). Pranešimo kategorija: C. Pranešėjas: R. V., telefonu. Pranešimo aplinkybės: Pranešime nurodyta, kad kaimynas prieš 2-3 min. koridoriuje užsipuolė pranešėją, spardė, trankė. GMP atsisakė. Kaimynas kažkur netoliese. Pranešėjas policijos lauks savo (duomenys neskelbtini) bute. Nuo (duomenys neskelbtini) įėjimas (b. l. 54-55).

?Kitų objektų apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrimas Bendrojo pagalbos centro skambučio, kuriuo R. V. kvietė pagalbą, garso įrašas. Įraše girdisi, kaip vyras, prisistatęs R. V., kviečia policiją adresu (duomenys neskelbtini) bei nurodo, kad prieš 2-3 min. konflikto metu koridoriuje kaimynas pradėjo jį spardyti, daužyt, stumdyt, nes liepė kaimynui krano nelaužyti. Medikų jam nereikia (b. l. 56-58, 59).

Kitų objektų apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrimas pareigūno mobiliąja stebėjimo kamera (body) užfiksuotas vaizdo įrašas. Apžiūrint pareigūno mobiliąja kūno stebėjimo kamera užfiksuotą vaizdo įrašą pavadinimu „PSS-20250721- 082516UTC+0300.mp4, matosi ir girdisi, kad pareigūnai iš tarnybinio automobilio išlipa daugiabučio namo kieme. Įėjus pro atidarytas namo laiptinės duris pareigūnus pasitinka vyras, kuris vilki horizontaliai dryžuotus mėlynos ir baltos spalvos marškinėlius, mūvi juodos spalvos sportines kelnes, avi mėlynos spalvos guminius, įsispiriamus batus. Pareigūnė pasiteirauja vyro, ar atvyko pas jį, pareigūnus pasitikęs vyras, tai patvirtino (įrašo 00:14 min.). Pasiūlius pasitikusiam pareigūnus vyrui papasakoti kas įvyko, asmuo nurodė į greta stovintį vyrą, kuris vilki pilkos spalvos marškinėlius, mūvi juodos spalvos bridžus, avi sandalus. Pareigūnus kvietusio vyro teigimu, nurodytas vyras su juo konfliktavo, nes pranešėjas išsakė pastabą dėl jo elgesio su vandens maišytuvu, po kurios jam buvo spiriama, suduoti smūgiai į veido srities kairiąją pusę. Į veido sritį buvo suduoti du smūgiai, asmuo skausmą junta ir po įvykio atvykus pareigūnas. Asmuo nori rašyti pareiškimą (01:20 min.). Įrašo 01:22 min. girdimas moteriškas balsas ,,Mes visi pasirašysim“. Kamerai pasisukus kairiau matoma moteris, kuri vilki juodos spalvos marškinėlius su raštuotomis mėlynos spalvos detalėmis, gėlėmis raštuotus bridžus, įsispiriamas basutes. Laikotarpiu nuo įrašo 01:45 min. tarp moters kyla žodinis konfliktas su galimai prieš pranešėją smurtavusiu asmeniu dėl jo netoleruotino elgesio su gyventojais, nuo įrašo 02:38 min. prisijungia ir pranešėjas. Pareigūnė teiraujasi ar iš esančių asmenų yra konfliktą mačiusių asmenų (įrašo 02:08 min.). Konflikto metu asmenys buvo tik dviese. Pareigūnė fotografuota įvykio vietą (įrašo 02:40 min.). Patikslinama, kad smūgiai buvo suduoti koridoriuje (įrašo 03:22 min.). Įrašo 04:55 min. galimai smurtavęs asmuo įsėda į tarnybinį automobilį. Galimai nukentėjęs asmuo atsakydamas į pareigūnės situacijai patikslinti skirtus klausimus, teigė, jog skausmą jaučia ir dabar, į veidą buvo pataikyta ne mažiau nei du kartus rankos kumščiu. Pareigūnei liepus nukentėjusiajam nusiimti akinius matomas ,,paraudimas skuosto srityje“ (įrašo 05:50 min.) (b. l. 60-62, 63).

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatoma, kad 2025 m. liepos 21 d. apžiūrėta įvykio vieta -(duomenys neskelbtini), yra dviejų laiptinių. Koridoriaus kairėje yra prausyklos ir tualeto patalpos durys. Apžiūrėjus bendro naudojimo koridorių, jokių pėdsakų nerasta ir neužfiksuota. Koridoriaus patalpa nėra stebima vaizdo kameromis. Įvykio vietos apžiūros metu niekas nepaimta (b. l. 15-27).

BK 140 straipsnio 1 dalyje kriminalizuotas fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas jį sužalojant ar trumpam susargdinant.

Fizinio skausmo sukėlimas ar sveikatos sutrikdymas – tai neteisėtas tyčinis mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs nežymų žmogaus sužalojimą arba trumpą susargdinimą. Poveikis kito žmogaus organizmui turi pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, siekiant sukelti fizinį skausmą ar kitokias fizines kančias. Šis nusikaltimas gali būti padarytas tik tyčiniais kaltininko veiksmais. Kaltinamasis kaltės neneigia. Nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą.

Neabejotinai tarp kaltinamojo veiksmų ir pasekmių yra priežastinis ryšys, jis įrodytas byloje surinktais įrodymais. Liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai, teismui nekelia abejonių, kad nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą padarė kaltinamasis. Jis konstatuotas specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsižvelgiant į surinktų ir ištirtų įrodymų visetą, teismas mano, kad V. I. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, t.y., kad jis pirmo aukšto bendrame koridoriuje, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia ranka du kartus sudavė į veidą R. V., taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą ir padarė jam minkštųjų audinių patinimą ir poodinę kraujosruvą kairio skruosto srityje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą. Teismas mano, kad atsižvelgus į visą įrodymų visetą kaltinamojo kaltė įrodyta ir jis baustinas.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į V. I. padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdį, pavojingumo laipsnį (nesunkus nusikaltimas), į nusikaltimo padarymo žemus ir smurtinius motyvus, siekiant aiškintis asmeninius santykius panaudojant smurtą, į tiesioginės tyčinės kaltės formą.

Teismas konstatuoja, kad V. I. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta.

Vertinant V. I. asmenybę, pažymėtina, kad jis praeityje teistas ir nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo metu (b.l. 120-127), administracine tvarka baustas vienuolika kartų. Paskutinį kartą 2025 m. rugpjūčio 7 d. pagal LR ANK 507 (1) str. 1 d. - 25 Eur bauda, informacijos apie baudos sumokėjimą nėra (b. l. 111-119). Nuo 2008 m. birželio 9 d. yra (duomenys neskelbtini) Psichikos sveikatos skyriaus registre, diagnozė: (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) (b. l. 141-143). Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad įtariamajam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (b. l. 147). Priklausomybės ligų įskaitoje neįrašytas (b. l. 141-143).

BK 75 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta nuostata, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

Kasacinės instancijos teismas šiame kontekste yra pažymėjęs, kad bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, leidžianti kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę. Taikyti su laisvės atėmimu nesusijusias priemones skatina ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos valstybėms narėms: 1992 m. spalio 19 d. rekomendacija Nr. R (92) 16 „Dėl Europos visuomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių“; 2000 m. lapkričio 29 d. rekomendacija Nr. Rec (2000) 22 „Dėl Europos visuomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių taikymo tobulinimo“; 2010 m. sausio 20 d. rekomendacija Nr. CM/Rec (2010) 1 „Dėl Europos probacijos taisyklių“. Šiose rekomendacijose deklaruojama, kad plėsti tokių priemonių taikymą reikalauja pagrindiniai kiekvienos teisinės sistemos principai, o probacija traktuojama kaip tinkama priemonė siekiant teisingo baudžiamojo proceso, visuomenės saugumo, nusikalstamų veikų prevencijos ir kalinių skaičiaus mažinimo tikslų. Probuojamų asmenų elgesio kontrolė vykdoma remiantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymu ir yra susijusi su tam tikrais asmeninės laisvės suvaržymais ir atsakomybe. Tais atvejais, kai probuojamas asmuo be pateisinamų priežasčių nevykdo nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu gali priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-143-1073/2020).

Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais, apskritai su šeima ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-895/2015). Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik vieną kartą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013, 2K-56/2014, 2K-449-942/2016, 2018 m. sausio 30 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-145-209/2018). Teismas mano, jog V. I. nėra tiek pavojingas, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, tik skiriant jam realią laisvės atėmimo bausmę. Teismo nuomone, kaltinamojo atžvilgiu paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, ir neizoliavus jo nuo visuomenės. Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys ir į nukentėjusiojo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo, ne vienkartiniai priekaištai dėl inventoriaus gadinimo, kurie galimai buvo ne visiškai pagrįsti. Nukentėjusiojo elgesys nusikaltimo dieną, t.y. pirmas pastūmė kaltinamąjį ir tuo jį suerzindamas. Nukentėjusiojo požiūris po nusikaltimo – jis kaltinamajam jokių pretenzijų neturi. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad šiuo metu kaltinamajam jau pasibaigęs b ausmės vykdymo atidėjimo terminas. Spręstina, kad laisvės atėmimo bausmė su jos vykdymo atidėjimu kaltinamajam V. I. padarys pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir žalingumą visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamos veikos padarymas sukelia pačiam kaltininkui. Laisvės atėmimo bausmės skyrimas, jos vykdymą atidedant atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti jį už nusikalstamos veikos padarymą, bet ir sulaikyti nuo naujų nusikaltimų darymo ateityje. Įvertinus veikos pobūdį, pavojingumą, paskirtos bausmės trukmę, kaltinamojo asmenybę, jo išreikštą gailėjimąsi, teismo vertinimu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas artimas minimaliam laikotarpiui be intensyvios priežiūros, skiriant šiuos BK 75 straipsnio 6 dalyje numatytas pareigas: dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; gydytis nuo alkoholizmo, dalyvauti elgesio pataisos programoje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kardomoji priemonė –rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki bausmės vykdymo pradžios paliktina galioti, o pradėjus bausmę vykdyti – panaikintina.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktiniai įrodymai –2 vnt. CD laikmenų, paliktinos saugoti prie baudžiamosios bylos.

Kaltinamasis teisiamas septintą kartą, teisiamas už tyčinius nusikaltimus, teistumas neišnykęs, paskutinį kartą teistas už analogišką veiką, todėl jis pripažintinas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis).

Šią nusikalstamą veiką padarė kaltinamasis padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, todėl paskirtos bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. I. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir jį nubausti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1,4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2024 m. vasario 27 d. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų nuosprendžiu paskirta bausme jas iš dalies sudedant ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 6 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams ir skirti V. I. šiuos įpareigojimus:

- dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Iki bausmės vykdymo pradžios palikti galioti V. I. kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o pradėjus bausmę vykdyti, kardomosios priemonės netaikyti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinį įrodymą – 2 vnt. CD laikmenų, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus Jonavoje.

Išaiškinti kaltinamajam, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.