- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-07
- Bylos Nr.
- e2S-396-601/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-19389-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- S. J., I. G.
- Trečiasis asmuo
- notarė V
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-1424-615/202 pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovėms S. J. ir I. G. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, vienašalės restitucijos taikymo natūra, nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia bei piniginių lėšų priteisimo, trečiasis asmuo – notarė V. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. B. Kauno apylinkės teisme 2021 m. gruodžio 7 d. inicijavo civilinę bylą, pareikšdama atsakovėms S. J. ir I. G. šiuos reikalavimus: (i) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2021 m. spalio 8 d. dovanojimo sutartį (notarinio registro Nr. 4684), sudarytą tarp ieškovės A. B., atstovaujamos atsakovės I. G., ir atsakovės S. J.; (ii) taikyti vienašalę restituciją natūra ir grąžinti ieškovės A. B. nuosavybėn gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus kiemo statinius (stoginę, lauko tualetą, tvorą), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) Kauno r.; (iii) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2021 m. sausio 16 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, sudarytą tarp ieškovės A. B., atstovaujamos S. J., ir I. G.; (iv) priteisti iš atsakovės S. J. ieškovės A. B. naudai 8 000 Eur dydžio pagal 2021 m. gegužės 19 d. pirkimo–pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. 7KV-3035) už 3300/5800 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Kauno r., pardavimą gautos pirkimo–pardavimo kainos; (v) priteisti iš atsakovės S. J. ieškovės A. B. naudai 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo kreipimosi į Kauno apylinkės teismą dienos iki teismo sprendimo visiškos įvykdymo; (vi) priteisti iš atsakovių S. J. ir I. G. visas ieškovės A. B. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys priimtas ir civilinė byla užvesta 2021 m. gruodžio 15 d.
2. Atsakovė S. J. 2022 m. sausio 4 d. Kauno apylinkės teismui pateikė prašymą įpareigoti ieškovę įmokėti į teismo sąskaitą pakankamo dydžio, t. y. 2 500 Eur užstatą galimoms atsakovės bylinėjimosi išlaidoms padengti ir nustatyti ieškovei septynių dienų terminą jam sumokėti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2022 m. sausio 7 d. nutartimi įpareigojo ieškovę A. B. per septynias dienas nuo šios nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos įmokėti į Kauno apylinkės teismo specialiąją sąskaitą 2 500 Eur dydžio užstatą galimoms atsakovės S. J. bylinėjimosi išlaidoms padengti ir pateikti į civilinę bylą tai patvirtinančius rašytinius įrodymus.
4. Teismas laikė pagrįstu atsakovės S. J. prašymą, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 794 straipsnyje įtvirtintą reglamentavimą, šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką bei byloje nustatytas faktines aplinkybes, t. y., kad ieškovės nuolatinė gyvenamoji vieta ir darbo vieta yra Jungtinėje Karalystėje, jos turtinė padėtis yra sunki, o duomenų, kad ji Lietuvos Respublikoje turi turto, dėl kurio nėra kilę teisminių ginčų ir kurio pakaktų bylinėjimosi išlaidoms padengti, šioje civilinėje byloje nėra. Be to, kitų CPK 794 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių civilinėje byloje teismas taip pat nenustatė.
5. Anot teismo, nors atsakovė į bylą yra pateikusi duomenis apie jos įsipareigojimą už atstovavimą advokatui sumokėti 1 500 Eur sumą, tikėtina, kad atsakovė civilinės bylos nagrinėjimo metu gali patirti ir papildomų bylinėjimosi išlaidų. Tokią išvadą teismas padarė vertindamas civilinės bylos pobūdį ir ieškiniu pareikštų reikalavimų apimtį, egzistuojantį tarptautinį civilinės bylos elementą bei dalies įrodymų galimo buvimo vietą ne Lietuvoje, taip pat šalių tarpusavio santykius kaip konfliktinius.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovė A. B. Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 7 d. nutartį civiline?je byloje Nr. e2-1424-615/2022, ir išspręsti klausimą iš esmės – atsakovės S. J. prašymą dėl ieškovės įpareigojimo sumokėti į teismo depozitinę sąskaitą užstatą galimoms atsakovės bylinėjimosi išlaidoms padengti atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1.1. CPK 794 straipsnyje numatyta pareiga sumokėti nustatyto dydžio užstatą asmeniui, kuris yra arba užsienio valstybės pilietis, arba asmuo be pilietybės. Tuo tarpu ieškovė yra Lietuvos Respublikos pilietė, nepaisant to, kad šiuo metu gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje. Be to, ji turi savo vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Swedbank AB, iš kurios sumokėjo žyminio mokesčio už ieškinį dalį bei visą už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priklausantį mokėti žyminį mokestį. Taip pat – iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos gauna šalpos našlaičių pensiją, šalpos neįgalumo pensiją ir našlaičių pensiją. Todėl ieškovė yra įsitikinusi, kad ji turi pakankamai sąsajų ir ryšių su Lietuvos Respublika, dėl kurių ji objektyviai negali būti laikoma užsienio (kitos) valstybės fiziniu asmeniu;
1.2. Ieškovė Lietuvos Respublikoje turi turto, kurio pakanka bylinėjimosi išlaidoms padengti, t. y., ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ¾ garažo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, kurio (¾ dalių) vidutinė rinkos vertė sudaro 2 100 Eur (2 800,00 Eur × ¾). Be to, ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso butas (su rūsiu), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, kurio vidutinė rinkos vertė sudaro 39 300,00 Eur. O taip pat – ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 0,3311 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) Kauno r., kurio vidutinė rinkos vertė sudaro 3 040,00 Eur;
1.3. Nors ieškovė ieškinyje prašė atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, tai nereiškia, kad ieškovės turimas nekilnojamasis turtas yra nepakankamas galimų atsakovės S. J. bylinėjimosi išlaidų padengimui, kaip ir nereiškia, kad šis turtas yra apskritai nelikvidus. Ieškovė akcentuoja, kad prašė teismo ją atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, kadangi ji negali parduoti: (i) ¾ dalių garažo, nes jis priklauso ieškovei ir kitiems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise; (ii) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Kauno r., nes šis žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties ir pirmiausia jį reikia siūlyti gretimų žemės sklypų savininkams, ir tik sulaukus jų atsisakymo, būtų galima parduoti kitiems asmenims; (iii) parduoti buto, nes jį yra užėmusi atsakovė I. G.. Tuo tarpu ieškovei buvo itin aktualu kuo greičiau kreiptis į teismą su ieškiniu ir prašyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes ieškovė suprato, kad to nepadarius, atsakovė S. J. būtų išlaikiusi realią galimybę realizuoti ginčijamos dovanojimo sutarties pagrindu įgytą nekilnojamąjį turtą.
Atsiliepimas
7. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė S. J. apeliacinės instancijos teismo prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o apeliantės atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
2.1. Bylinėjimosi išlaidos civilinėje byloje tik didės ir neapsiribos nurodyta 2 500 Eur suma, kadangi atsakovės S. J. advokatas ėmėsi atstovauti ir teikti teisines paslaugas taip pat ir atsakovei I. G., t. y. abiejų atsakovių vardu yra pateiktas bendras atsiliepimas į ieškinį, teikiamos konsultacijos, rengiamasi kitiems procesiniams veiksmams šioje byloje;
2.2. Ieškovė bereikalingai įrodinėja, kad ji nėra užsienio fizinis asmuo, kaip tai numato CPK 794 straipsnis. Priešingai, ieškovės faktinė gyvenamoji vieta ir socialinių interesų centras jau seniai (nuo 2017 m. vasario 8 d.) yra ne Lietuvoje, nors ji yra ir Lietuvos pilietė, formaliai nepakeitusi duomenų apie savo deklaruotą gyvenamąją vietą Kaune, Lietuvoje, nors tai privalėjo padaryti pagal Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nuostatas. Tuo tarpu sąskaitos banke atsidarymas nesusieja asmens su sąskaitos banko valstybe taip, kaip suprantama CPK 794 str. prasme. Priešingai, ieškovė nuolat dirba arba ieško darbo gyvendama Jungtinėje Karalystėje ir nesieja savo gyvenimo su Lietuva;
2.3. Ieškovė ieškinyje teismui įrodinėjo ir jį įtikino, kad jos turtinė padėtis yra sunki, ji neturi likvidaus turto. Tuo tarpu CPK 794 straipsnio nuostatos reikalauja, kad Lietuvoje ieškovas turi turėti tokio turto, iš kurio realiai galėtų būti padengtos bylinėjimosi išlaidos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Todėl toliau spręstinas klausimas dėl skundžiamos nutarties materialinių aspektų (turinio) teisėtumo / neteisėtumo.
9. Šioje byloje kilęs ginčas yra dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovė įpareigota įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą užstatą galimoms atsakovės bylinėjimosi išlaidoms padengti, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
10. Ieškovė A. B. apeliacinės instancijos teismui pateikė savo paso kopiją, valstybės įmonės Registrų centro išduotus Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašus apie jai nuosavybės teise priklausantį turtą bei ištraukas iš interneto tinklapio www.registrucentras.lt apie vidutines jai priklausančio nekilnojamojo turto vertes.
11. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Kita vertus, draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: (i) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; (ii) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai).
12. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliantės pateiktais naujais įrodymais, sprendžia, kad jos teikiami Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašai jau yra byloje (pateikti kartu su ieškiniu), tik skiriasi jų atspausdinimo data, todėl jų priėmimas nėra tikslingas. Tuo tarpu kiti nauji įrodymai yra susiję su byloje sprendžiamu klausimu, jų pateikimo būtinybė iškilo po skundžiamos nutarties priėmimo (siekiant paneigti nutartyje nurodytas aplinkybes), įrodymai yra nedidelės apimties, bylos dalyviai turėjo galimybę susipažinti su šiais įrodymais, todėl tiek A. B. paso kopija, tiek ištraukos iš interneto tinklapio www.registrucentras.lt apie vidutines ieškovei priklausančio nekilnojamojo turto vertes prijungiami prie bylos medžiagos.
Dėl atskirojo skundo argumentų
13. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, ją ginčija iš esmės dviem argumentais, t. y. (i) teismas nepagrįstai ją laikė kitos valstybės fiziniu asmeniu, dėl ko apskritai nebuvo teisinio pagrindo taikyti CPK 794 straipsnio 1 dalies nuostatas, ir (ii) teismas neįvertino to, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, kurio pakanka bylinėjimosi išlaidoms padengti, o tai reiškia, kad egzistuoja ir CPK 794 straipsnio 2 dalyje numatyta išimtis, kuomet CPK 794 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos netaikomos. Apeliacinės instancijos teismas negali nesutikti su šiais apeliantės argumentais.
14. Pažymėtina, kad pagal CPK 794 straipsnio 1 dalį, pareiga sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti ieškovui kyla tuomet, kai jis yra kitos valstybės fizinis ar juridinis asmuo, tačiau teisės aktuose nėra įtvirtinta kada asmuo yra laikomas „kitos valstybės“. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju tikslinga atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, kad „užsienio asmuo“ yra užsienio valstybės pilietis ar asmuo be pilietybės arba užsienio juridinis asmuo (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. parengta teismų praktikos, taikant tarptautinės privatinės teisės normas, apibendrinimo apžvalga Nr. A2-14, Teismų praktika. 2000, 14). Šiuo atveju ieškovė A. B., nors ir gyvena bei dirba užsienio valstybėje, ji yra Lietuvos Respublikos pilietė, todėl negali būti laikoma kitos valstybės asmeniu.
15. Kita vertus, net jeigu ir būtų ieškovė laikoma kitos valstybės asmeniu (su kuo apeliacinės instancijos teismas visiškai nesutinka), tai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ji turi sumokėti užstatą siekiant užtikrinti atsakovės galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Sprendžiant prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo užtikrinimo pagrįstumą, būtina įvertinti ir tai, ar neegzistuoja CPK 794 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindai, kuriems esant negalima reikalauti iš ieškovo užsienio valstybės fizinio ar juridinio asmens sumokėti užstatą atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Pareiga sumokėti užstatą atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti netaikoma, jeigu: 1) ieškovas Lietuvos Respublikoje turi turto, kurio pakanka bylinėjimosi išlaidoms padengti; 2) neturtinio pobūdžio šeimos bylose, bylose pagal pareikštą priešieškinį bei bylose, kuriose prašoma išduoti teismo įsakymą; 3) bylose, kuriose šalys susitarė dėl to, kad ginčai bus nagrinėjami Lietuvos Respublikos teismuose; 4) jeigu užstato institutą draudžia atitinkama tarptautinė sutartis (CPK 794 straipsnio 2 dalis).
16. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad duomenų apie tai, jog ieškovė Lietuvos Respublikoje turi turto, dėl kurio nėra kilę teisminių ginčų (ieškinys išnagrinėjus civilinę bylą gali būti tiek tenkintas, tiek atmestas) ir kurio pakaktų bylinėjimosi išlaidoms padengti, šioje civilinėje byloje nėra. Tačiau pastebėtina, kad ieškovė jau kartu su ieškiniu teismui buvo pateikusi Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašus, patvirtinančius, kad jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ¾ garažo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, kurio vidutinė rinkos vertė sudaro 2 030 Eur, asmeninės nuosavybės teise priklauso butas (su rūsiu), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, kurio vidutinė rinkos vertė sudaro 30 300 Eur, o taip pat – asmeninės nuosavybės teise priklauso 0,3311 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) Kauno r., kurio vidutinė rinkos vertė sudaro 2 870 Eur. Šio turto bendra vidutinė rinkos vertė sudaro 35 200 Eur (2 030 + 30 300 + 2 870). Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė ištraukas iš interneto tinklapio www.registrucentras.lt, patvirtinančias, kad šio turto vidutinės rinkos vertės yra dar didesnės. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad dėl šio turto būtų kilę teisminių ginčų. Tai, kad šioje civilinėje byloje yra ginčijama minėto buto nuomos sutartis, sudaryta tarp ieškovės, atstovaujamos atsakovės S. J., ir atsakovės I. G., nereiškia, kad dėl šio turto yra kilęs teisminis ginčas CPK 794 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasme, nes buto nuosavybės teisė šiuo atveju nėra kvestionuojama. Taigi, pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio objektyvaus pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja CPK 794 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta išimtis. Todėl, apeliacinės instancijos teismui nustačius priešingas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas klausimą dėl galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo užtikrinimo išsprendė neteisingai.
17. Dėl visų šioje nutartyje išdėstytų priežasčių konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 794 straipsnio nuostatas, todėl yra teisinis pagrindas ieškovės atskirąjį skundą tenkinti, o skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 7 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės S. J. prašymą įpareigoti ieškovę A. B. sumokėti 2 500 Eur užstatą galimų atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti atmesti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 7 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti atsakovės S. J. prašymą įpareigoti ieškovę A. B. sumokėti 2 500 Eur užstatą galimų atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.