Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

2021-10-12 · Administracinė byla Nr. I3-4-362/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-10-12
Bylos Nr.
I3-4-362/2021
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-10099-2015-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
Teisėjai
Arvydas Martinavičius (pirm.), Virginijus Stankevičius, Laisvutė Kartanaitė
Pareiškėjas
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Šiaulių miesto savivaldybės, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos, Šiaulių miesto savivaldybės administracija
Atsakovas
J. S., S. N., R. Š.
Trečiasis asmuo
E. A., Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos, UAB "TEC Infrastructure"
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I3-4-362/2021Teisminio proceso Nr. 2-70-3-10099-2015-9Procesinio sprendimo kategorijos: 20.1; 20.5; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 12 d.Šiauliai

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvutės Kartanaitės, Arvydo Martinavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijaus Stankevičiaus,

sekretoriaujant Daliai Semaškaitei,

dalyvaujant pareiškėjos Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Šiaulių miesto savivaldybės atstovei Žyvilei Rimšienei,

atsakovams J. S., S. N., R. Š., atsakovų atstovams advokatui V. K., advokato padėjėjui O. R.,

nedalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims E. A., Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos, UAB „Tec Infrastructure“ atstovams,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Šiaulių miesto savivaldybės administracijos pareiškimą ir patikslintą pareiškimą dėl turtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja Šiaulių miesto savivaldybės administracija kreipėsi į teismą su pareiškimu ir patikslintu pareiškimu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų J. S., R. Š. ir S. N. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos naudai 5708,32 Eur dydžio turtinę žalą.

Pareiškėja procesiniuose dokumentuose ir pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracija (toliau - Savivaldybės administracija) 2011 m. rugpjūčio 30 d. Žvyruotos Sprudeikos gatvės nutiesimo darbų Šiaulių mieste, koreguojant techninį projektą pirkimo sutarties Nr. SŽ-849 pagrindu užsakė rangovo UAB „Snieginos transportas“ atlikti žvyruotos Sprudeikos gatvės nutiesimo darbus rangovui perduodant šių darbų rezultatą Šiaulių miesto savivaldybės administracijai šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis, terminais ir tvarka. Sutarties 4.4 punktas numatė, kad atliktų darbų priėmimas atliekamas pasirašant atliktų darbų aktą ir pažymą apie atliktų darbų ir išlaidų vertę, 7.1 punktas numatė, kad rangovas sutarties 4.4 punkte nustatyta tvarka užsakovo pasirašytiems aktams išrašo PVM sąskaitas faktūras ir pateikia jas po aktų pasirašymo dienos, o 7.2 punktas numatė, kad užsakovas apmoka už faktiškai atliktus darbus pagal gautas PVM sąskaitas faktūras. Pagal šią sutartį Savivaldybė rangovui UAB „Snieginos transportas“ už atliktus darbus pagal atliktų darbų aktus ir pateiktas PVM sąskaitas faktūras sumokėjo visą sutartyje numatytą 391 292,11 Lt (113 326, 03) Eur sumą. Rangovo darbus, atliekamus pagal aukščiau minėtą sutartį, vadovaujantis 2011 m. rugsėjo 9 d. 4 priedo prie 2010 m. rugpjūčio 10 d. sutarties Nr. SŽ-765 „Dėl Šiaulių miesto gatvių remonto, rekonstrukcijos darbų, naujų gatvių nutiesimo darbų, viadukų, aikščių rekonstrukcijos, hidrotechninių įrenginių statybos techninės priežiūros vykdymo ir naudojamų statybinių medžiagų ir gaminių kokybės kontrolės laboratorinių tyrimų ir bandymų paslaugos atlikimo“ Nr. SŽ-885 „Dėl žvyruotos Sprudeikos gatvės nutiesimo Šiaulių mieste, koreguojant techninį projektą darbų techninės priežiūros“ 5 punkto pagrindu kaip Šiaulių miesto savivaldybės administracijos paskirtas atstovas bei statinio statybos techninis prižiūrėtojas prižiūrėjo atsakovas R. Š.. Po Savivaldybės administracijos 2013 m. sausio 2 d. įvykdyto galutinio apmokėjimo rangovui pagal 2011 m. rugpjūčio 30 d. sutartį Nr. SŽ-849, 2013 m. gegužės 7 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyboje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl žvyruotos Sprudeikos gatvės nutiesimo darbų pagal 2011 m. rugpjūčio 30 d. Žvyruotos Sprudeikos gatvės nutiesimo darbų Šiaulių mieste, koreguojant techninį projektą, pirkimo sutartį Nr. SŽ-849, sudarytą tarp Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Snieginos transportas“. Įtarimai ikiteisminio tyrimo metu buvo pareikšti 4 asmenims - J. S. (Sprudeikos gatvės nutiesimo darbų vykdymo metu vykdžiusiai valstybės tarnautojos funkcijas ir dirbusiai Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Miesto infrastruktūros skyriuje vyriausiosios specialistės pareigose (šiose pareigose minėta specialistė dirba ir šiuo metu) bei vykdžiusiai minėtos rangos sutarties vykdymo koordinavimą, priežiūrą ir vizavusiai pagal sutartį atitinkamus dokumentus), R. Š. (vykdžiusiam Sprudeikos gatvės nutiesimo darbų techninę priežiūrą), S. N. (Sprudeikos gatvės nutiesimo darbų vykdymo metu dirbusiai rangovo UAB „Snieginos transportas“ direktorės pareigose) ir E. A. (Sprudeikos gatvės nutiesimo darbų vykdymo metu vykdžiusiai valstybės tarnautojo funkcijas (dirbusiai Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Miesto infrastruktūros skyriuje vyriausiosios specialistės pareigose) ir Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos teikusiai ataskaitas apie minėtos rangos sutarties vykdymo metu atliktus darbus bei pažymas dėl atliktų darbų apmokėjimo). Minėti asmenys ikiteisminio tyrimo metu buvo įtariami tuo, kad žinodami, jog rangovas nėra atlikęs visų pagal minėtą sutartį numatytų darbų ir kad pagal minėtą sutartį nepanaudotų lėšų likutis neatliktiems darbams apmokėti yra 23 420, 89 Eur, siekdami, jog iki 2013 m. sausio 2 d. rangovui būtų pervestas visas pagal minėtą sutartį nepanaudotų lėšų likutis neatliktiems darbams apmokėti (23 420,89 Eur), veikdami kartu atitinkamai (pagal jiems pareikštus įtarimus) suklastojo ir panaudojo tikrus dokumentus, t. y. atitinkamai parengė ir panaudojo 2012 m. gruodžio mėnesio Suteiktų paslaugų aktą Nr. 5, kuriame buvo įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie rangovo tariamai atliktus darbus ir jų kiekius tiesiant Sprudeikos gatvę, kurių vertė 23 420,89 Eur, šio žinomai suklastoto tikro dokumento 2012 m. gruodžio mėn. Suteiktų paslaugų akto Nr. 5 - pagrindu surašė 2012 m. gruodžio 14 d. Atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymą Nr. 5, joje įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis apie tariamai atliktus darbus ir jų kainą, po ko buvo parengta 2012 m. gruodžio 14 d. PVM sąskaita-faktūra serija LSN Nr. 12120 dėl 113 512, 40 Lt (32 875,46 Eur) sumokėjimo už Sprudeikos gatvės nutiesimo darbus, kartu su 32 644,74 Lt (9454,57 Eur) suma už realiai atliktus papildomus darbus įtraukiant 80867,66 Lt (23420,89 Eur) sumą už realiai neatliktus darbus, kuri kartu su 2012 m. gruodžio mėn. Suteiktų paslaugų aktu Nr. 5 bei 2012 m. gruodžio 14 d. Atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažyma Nr. 5 buvo pateikta suderinti Lietuvos automobilių kelių direkcijos atstovui, nežinojusiam, kad jam pateiktuose dokumentuose yra nurodyto tikrovės neatitinkantys duomenys apie rangovo atliktus darbus ir jų kiekius už 23 420,89 Eur sumą, po ko Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos pervedus į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos sąskaitą minėtuose suklastotuose dokumentuose nurodytą 32 875,46 Eur sumą, Savivaldybė 2013 m. sausio 2 d. bankiniu pavedimu Nr. 40 pervedė rangovui 32 875,46 Eur, kurios dalis (23 420,89 Eur) rangovui buvo neteisėtai sumokėta už realiai neatliktus darbus.

Po pranešimo apie įtarimą įteikimo, 2015 m. balandžio 2 d. J. S. Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorui A. K. pateikė rašytinį prašymą atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju paskiriant jos sutuoktinį, nurodydama, kad baudžiamojoje byloje ji savo kaltę pripažino pilnai) nuoširdžiai gailisi, nėra teista ir neturi galiojančių administracinių nuobaudų. Apklausta įtariamąja J. S. nurodė, kad ji pripažįsta visas pranešime apie įtarimą nurodytas faktines aplinkybes ir dėl to, kad ji 2012 m. gruodžio 13 d. savo spaudu ir parašu patvirtino 2012 m. gruodžio mėnesio Suteiktų paslaugų aktą Nr. 5 (darbų vertė nurodoma 80 867,66 Lt) ir kitus UAB „Snieginos transportas“ pateiktus dokumentus, kurių pagrindu buvo pervesti UAB „Snieginos transportas“ pinigai už realiai neatliktus darbus pagal šį aktą, labai gailisi.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apylinkės teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, priėmė 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-36-899/2018, kuriuo išteisino R. Š., nepadarius veikų, turinčių nusikaltimų, numatytų LR BK 229 str., 228 str. 1 d., 300 str. 1 d. požymių, S. N., nepadarius veikų, turinčių nusikaltimų, numatytų LR BK 300 str. 1 d., 222 str. 1 d., požymių, E. A., nepadarius veikų, turinčių nusikaltimų, numatytų LR BK 300 str. 1 d., 228 str. 1 d. požymių; civilinio ieškovo baudžiamojoje byloje - Šiaulių miesto savivaldybės administracijos - civilinį ieškinį, tame tarpe ir dėl 23 420,89 Eur turtinės žalos atlyginimo, vadovaudamasis LR BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu (priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka) paliko nenagrinėtą. Teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį kaltinamųjų atžvilgiu ir pasisakydamas dėl 2012 m. gruodžio mėnesio Suteiktų paslaugų akte Nr. 5 išvardytų darbų, kurių bendra vertė 23 420,89 Eur su PVM, sprendė, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo gauta objektyvių ir patikimų duomenų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti tikslų galimai neatliktų darbų mastą. Vertinant 2012 m. gruodžio mėnesio Suteiktų paslaugų akte Nr. 5 surašytus darbus, teismas sutiko, kad bylos nagrinėjimo teisme metu pasitvirtino kelio ženklų nepastatymo faktas, su kuo teisme sutiko ir (tuo metu buvę) kaltinantieji R. Š. bei S. N., tačiau teismas vertino, kad šių neatliktų darbų vertė, šiuo atveju nepastatytų kelio ženklų, lyginant su viso projekto verte, nėra tokio masto, dėl kurio turėtų kilti būtent baudžiamoji atsakomybė tiek pagal LR BK 300 straipsni 1 dalį, tiek pagal LR BK 228 straipsnio 1 dalį. Teismas vertino, kad iš sutarties Nr. SŽ-849 matyti, jog bendra sutarties dalyko kaina buvo iš viso 391 292,11 Lt (113 326,03 Eur), o teisme iš esmės pasitvirtino tik ženklų nepastatymo faktas už 16 289,00 Lt (5348,93 Eur), kas iš esmės sudaro nedidelę viso projekto kainos dalį, t. y. apie 4 procentus. Todėl teismas sprendė, kad to nepakanka, kad būtų galima neabejotini teigti, jog šiuo atveju kaltinamųjų asmenų veiksmais buvo padaryta didelė žala LR BK prasme. Išnagrinėta baudžiamoji byla buvo peržiūrėta ir kasacine tvarka, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui priimant nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-10-689/2020, kuria buvo atmesti valstybinio kaltintojo ir Savivaldybės kasaciniai skundai. Už aukščiau nurodytų teismų sprendimais nustatytus realiai rangovo neatliktus akte numatytus kelio ženklų pastatymo darbus Savivaldybė rangovui sumokėjo ne 16 289 Lt, o prisumavus papildomai 21 proc. dydžio PVM - 19 709,69 Lt, tai yra 5708,32 Eur, ką ir laiko jai padaryta ir įrodymais pagrindžiama turtine žala.

Motyvuojamoji dalis

Šiaulių miesto savivaldybės administracija mano, kad atsakovų J. S., R. Š., S. N. kalti neteisėti veiksmai yra patvirtinti rašytiniais įrodymais, kad tarp šių neteisėtų veiksmų ir pasekmių (atsiradusios žalos) yra priežastinis ryšys, o prievolė atlyginti pareiškėjai padarytą žalą laikytina solidaria šių atsakovų prievole. Nagrinėjamu atveju matyti, kad pareiškėjai kilusi žala yra kelių asmenų neteisėtų veiksmų padarinys ir jeigu šių atsakovų neteisėtų veiksmų nebūtų buvę (rangovo atstovė (perdavusi neatliktų darbų dalį), darbų techninę priežiūrą vykdęs asmuo (vizavęs pateiktus sumokėti darbų atlikimo dokumentus ir parašu patvirtinęs neatliktų darbų dalį), bei Savivaldybės administracijos (kaip užsakovo) atstovė (priėmusi neatliktų darbų dalį), žinoję, kad darbai pilna apimtimi išties nėra atlikti, nebūtų savo parašais tvirtinę darbų, kaip atliktų pilna apimtimi) pareiškėja nebūtų pervedusi rangovui sumos už teismų sprendimais nustatytus rangovo išties neatliktus darbus, dėl ko nebūtų atsiradusi prašoma priteisti turtinė žala. Pareiškėjos prašoma priteisti turtinė žala atsirado būtent dėl rašytiniais įrodymais pagrindžiamų atsakovų bendrų neteisėtų veiksmų ir tai sukūrė šioje byloje sprendžiamus padarinius. Beje, Savivaldybės administracija, pagal 2015-05-08 įsiteisėjusią Šiaulių apylinkės teismo nutartį buvo pradėjusi tarnybinį patikrinimą atsakovės J. S. atžvilgiu. 2015 m. rugpjūčio 25 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AP-323 buvo pripažinta, kad atsakovė J. S. padarė tarnybinį nusižengimą ir buvo paskirta jai tarnybinė nuobauda - griežtas papeikimas už tai, kad neužregistravusi UAB „Snieginos transportas“ garantinio rašto Nr. 12118 nevykdė Savivaldybės dokumentų valdymo tvarkos aprašo reikalavimų, vizavusi 2012 m. gruodžio mėnesio aktą Nr. 5 ir kitus UAB „Snieginos transportas“ pateiktus dokumentus, kurių pagrindu rangovui buvo pervesti pinigai už realiai neatliktus darbus, ji netinkamai vykdė 2011 m. rugpjūčio 30 d. Sprudeikos gatvės nutiesimo darbų Šiaulių mieste, koreguojant techninį projektą pirkimo sutarties Nr. SŽ-849 nuostatas, žinodama, kad rangovas neatliko visų pagal sutartį numatytų darbų, nurodė UAB „Snieginos transportas“ direktorei S. N. ir UAB „Tiltų ekspertų centras“ projektų ir techninės priežiūros vadovui R. Š., parengti Suteiktų paslaugų aktą Nr. 5, įrašyti jame tikrovės neatitinkančius duomenis apie rangovo neatliktus darbus ir jų kiekius tiesiant Sprudeikos gatvę. Taigi atsakovės J. S. neteisėta kalta veika, kuria ji padarė tiesioginę materialinę žalą savivaldybės institucijai, yra visiškai įrodyta aukščiau minėtais jos atžvilgiu priimtais rašytiniais dokumentais.

2011 m. rugsėjo 9 d. sutarties Nr. SŽ-885 V skyriuje numatytos statinio statybos techninio prižiūrėtojo teisės ir įsipareigojimai patvirtina R. Š. turėjus įgaliojimų atlikti teisinę reikšmę turinčius veiksmus, t. y. kad jis turėjo įgaliojimus veikti Savivaldybės vardu. Teismas pažymėjo, kad tam tikrus įgaliojimus, numatytus sutarties V skyriuje, R. Š. turėjo įgyvendinti savarankiškai, juolab ir jis pats teisme parodė, jog jis šiame projekte buvo atsakingas už statinio techninę priežiūrą, už darbų kontrolę, kokybę, kaip numatyta sutartyje, jo pavedimus privalėjo vykdyti statybos darbų vadovai pagal techninės priežiūros reglamentą. Atsakovas R. Š., žinodamas, kad rangovas nėra atlikęs visų pagal minėtą sutartį numatytų darbų taip pat, kaip ir atsakovė J. S., pasirašė ir savo, kaip techninio prižiūrėtojo spaudu patvirtino 2012 m. gruodžio mėn. Suteiktų paslaugų aktą Nr. 5, kuriame, kaip jau nustatyta ir žinoma, buvo įrašyti ne visi tikrovės atitinkantys duomenys apie rangovo akte nurodytus kaip atliktus, tačiau faktiškai neatliktus, kelio ženklų pastatymo darbus, bei 2012 m. gruodžio mėn. Atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymą Nr. 5, kurioje į kaip rangovo atliktų darbų sumą buvo įskaičiuota ir šiai dienai žinomai neatliktų (kelio ženklų pastatymo darbų) suma, t. y. įtraukta suma už realiai neatliktus darbus, kurią pareiškėjas prašo šiuo pareiškimu priteisti kaip padarytą turtinę žalą.

Atsakovė S. N. dirbo UAB „Snieginos transportas“, vykdžiusios žvyruotos Sprudeikos gatvės nutiesimo darbus pagal 2011 m. rugpjūčio 30 d. tarp Savivaldybės administracijos (užsakovo) ir UAB „Snieginos transportas“ (rangovo) sudarytą pirkimo sutartį Nr. SŽ-849, direktorės pareigose ir, kaip matyti žinodama, kad jos atstovaujama bendrovė (rangovas) nėra atlikusi visų pagal minėtą sutarti numatytų darbų, pateikdama savo, kaip bendrovės vadovės parašu pasirašytą 2012 m. gruodžio 13 d. garantinį raštą Nr. 12118, kuriuo buvo pažymima, kad jos atstovaujama įmonė dar tik įsipareigoja sutartyje Nr. SŽ-849 numatytus Šiaulių miesto žvyruotos Sprudeikos gatvės nutiesimo darbus tarp PK 2+60 - PK 11+20, tame tarpe ir įrengti 19 vnt. kelio ženklų, įvykdyti iki 2013 m. gegužės 1 d., pažeisdama 2011 m. rugpjūčio 30 d. Žvyruotos Sprudeikos gatvės nutiesimo darbų Šiaulių mieste, koreguojant techninį projektą, pirkimo sutarties Nr. SŽ-849 4.4 punkto bei 7.2 punkto reikalavimus, pasirašė ir savo, kaip direktorės, spaudu patvirtino 2012 m. gruodžio mėn. Suteiktų paslaugų aktą Nr. 5, kuriame, kaip jau nustatyta ir žinoma, buvo įrašyti ne visi tikrovės atitinkantys duomenys apie rangovo akte nurodytus kaip atliktus, tačiau faktiškai neatliktus, kelio ženklų pastatymo darbus. Taip pat atsakovė S. N. pasirašė ir savo, kaip direktorės, spaudu bei UAB „Snieginos transportas“ atspaudu patvirtino ir 2012 m. gruodžio mėn. Atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymą Nr. 5, kurioje į kaip rangovo atliktų darbų vertę buvo įskaičiuota ir šiai dienai žinomai neatliktų (kelio ženklų pastatymo darbų) suma, t. y. įtraukta suma už realiai neatliktus darbus, apie kurių neatlikimą atsakovė, kaip rangovo atstovė, kaip matyti, aiškiai žinojo, tačiau parašu tvirtino faktines aplinkybes, ne pilna apimtimi atitinkančias faktinę situaciją.

Iš aukščiau išdėstyto matyti, kad atsakovų civilinei atsakomybei kilti egzistuoja visos būtinos sąlygos, todėl pareiškėjai padarytą žalą privalo visiškai atlyginti atsakingi asmenys (CK 6.263 straipsnio 2 dalis).

Atsakovė J. S. atsiliepime į patikslintą skundą ir teismo posėdžio metu nurodė, kad su skundu sutinka iš dalies. Nurodė, kad UAB „Snieginos transportas“ 2012 m. gruodžio 13 d. pateikus garantinį raštą Nr. 12118, kuriame nurodyta, kad įmonė įsipareigoja atlikti visus sutartyje numatytus darbus iki 2013 m. gegužės mėn. 1 d., lėšos už neatliktus darbus avansu buvo pravestos minėtai įmonei. Kadangi UAB „Snieginos transportas“, gavusi pinigus, savo įsipareigojimų neįvykdė , todėl 5708,32 Eur (penkių tūkstančių septynių šimtų aštuonių eurų, 32 Eur) dydžio turtinę žalą turėtų grąžinti UAB „Snieginos transportas“ direktorė S. N..

Atsakovas R. Š. atsiliepime į patikslintą skundą ir teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracija 2011 m. rugpjūčio 30 d. su rangovu UAB „Snieginos transportas“ sudarė Žvyruotos Sprudeikos gatvės nutiesimo darbų Šiaulių mieste, koreguojant techninį projektą pirkimo sutartį Nr. SŽ-849, pagal kurią rangovas įsipareigojo atlikti projektavimo ir žvyruotos gatvės tiesimo darbus. Sutarties 3.1 p. buvo numatyta, kad gatvės nutiesimo darbai ir kiti darbai numatyti sutarties 1 punkte, turi būti atlikti iki 2011 m. gruodžio 1 d. Numatytu terminu rangovas visų darbų neatliko, tačiau pareiškėjas nesiėmė sutartyje numatytų sankcijų, taip pat nesprendė sutarties nutraukimo klausimo, nesikreipė į teismą dėl nuostolių atlyginimo, kaip tai numatė sutarties nuostatos. Sutarties 10.1 punktas numatė, kad Užsakovas, t. y. Pareiškėjas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti rangovo atlyginti užsakovo patirtus nuostolius, jeigu rangovas daugiau nei mėnesį vėluoja užbaigti sutartyje numatytų darbų etapą pagal suderintą grafiką. Pareiškėjas nepareiškė rangovui jokių pretenzijų dėl kokybės, o pagal rangovo pateiktas PVM sąskaitas faktūras Lietuvos automobilių kelių direkcija sumokėjo visą sutartyje numatytą 391 292,11 Lt (113 326, 03) Eur sumą. Vadovaujantis aukščiau minėta sutartimi, nuostolių atlyginimo klausimas turėtų būti sprendžiamas tarp užsakovo ir rangovo, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl 5708,32 € turėtų būti reiškiamas rangovui, t. y. UAB „Snieginos transportas”, o ne atsakovui R. Š.. 2011 m. rugsėjo 9 d. Šiaulių m. savivaldybės administracija su UAB „Tiltų ekspertų centru” sudarė sutartį pagal kurią UAB „Tiltų ekspertų centras” vykdė žvyruotos Sprudeikos gatvės nutiesimo Šiaulių m. koreguojant techninį projektą darbų techninę priežiūrą. Minimos sutarties 5 punktas numatė, kad užsakovas įsipareigoja vykdyti visas sutartimi numatytas pareigas ir savo atstovu, įgaliotu atlikti visus veiksmus, kylančius iš sutarties paskiria R. Š.. Apie tai, kad sutarties 5 punkte buvo paskirtas Šiaulių savivaldybės administracijos atstovu, sužinojo tik baudžiamąją bylą nagrinėjant Šiaulių apylinkės teisme. Su šia sutartimi jis nebuvo supažindintas, jos pasirašyme nedalyvavo. Pareiškėjas tokių duomenų nėra pateikęs. Taigi, priešingai nei teigiama pareiškime, Sprudeikos gatvės tiesimo darbų techniniu prižiūrėtoju buvo ne R. Š., o UAB „Tiltų ekspertų centras”, todėl šį įmonė turi būti įtraukta į bylą atsakovu. Jei pareiškėjas turi pretenzijų dėl netinkamos techninės priežiūros - jas turėtų reikšti techniniam prižiūrėtojui - UAB „Tiltų ekspertų centras”. Nurodo, kad jis nepadarė jokio nusikaltimo nei su J. S., nei su S. N., todėl nėra jokių prielaidų kilti jo solidariai atsakomybei su kitomis atsakovėmis. J. S. atžvilgiu priimti procesiniai sprendimai ar atliktas tarnybinis patikrinimas ir jo išvados nepreziumuoja ir negali preziumuoti jo solidarius atsakomybės klausimo. Pareiškėjas pripažįsta, kad 5708,32 € buvo sumokėta rangovui UAB „Snieginos transportas”. Jeigu Pareiškėjas laiko, kad minėta suma UAB „Snieginos transportas” buvo sumokėta nepagrįstai, tai gali reikšti jai pretenziją, o ne reikalauti žalos atlyginimo iš R. Š..

Pareiškėjas nurodo, kad apie savo teisių pažeidimą sužinojo 2015 m. kovo 6 d. kai iš Šiaulių apskrities VPK gavo raštą dėl apie ikiteisminio tyrimo nustatytas aplinkybes, taigi pareiškėjas pripažįsta, kad ieškinio senaties eiga skaičiuotina nuo 2015 m. kovo 6 d. Teismui ieškinį pareiškėjas pateikė 2020 m. birželio 1 d., t. y. pasibaigus CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytam terminui, R. Š. prašo taikyti ieškinio senatį ir pareiškėjo reikalavimą atsakovo R. Š. atžvilgiu atmesti.

Atsakovė S. N. atsiliepime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjos patikslintu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Žemesnės instancijos teismas

Nurodė, kad atsakovės S. N. atžvilgiu civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje Nr. 1-36-899/2016 buvo pateiktas 2015-07-20, t. y. praėjus daugiau nei 2,5 metų nuo tariamos žalos padarymo. Pati pareiškėja pripažįsta, kad senaties termino skaičiavimas atsinaujino 2019-06-10, t. y. Šiaulių apygardos teismui priėmus nutartį ir atmetus pareiškėjos ir Šiaulių apygardos prokuratūros apeliacinius skundus. Nuo šio momento iki patikslinto pareiškimo pateikimo praėjo dar 1 metai. Taigi iš viso nuo pareiškėjos turėjimo sužinoti apie tariamai neteisėtus atsakoves S. N. veiksmus ir patikslinto pareiškimo priėmimo praėjo 3,5 metų laikotarpis, neskaičiuojant laikotarpio, kuomet buvo nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje buvo pareikštas ir pareiškėjos civilinis ieškinys, todėl prašo taikyti ieškinio senatį.

Pareiškėja žalą atsakovės S. N. atžvilgiu iš esmės kildina iš to, kad jos vadovauta įmonė UAB „Snieginos transportas“ neatliko dalies darbų, tačiau surašė darbų priėmimo-perdavimo aktą, tokiu būdu inicijavo visų darbų perdavimą, išrašė PVM sąskaitą faktūrą ir už tai gavo pinigus, kurie buvo sutarti pagal Pirkimo sutartį. Taigi civiliniai teisiniai santykiai kilo iš Pirkimo sutarties tarp pareiškėjos ir UAB „Snieginos transportas“. Taigi šiuo atveju pareiškėja visų pirma privalėjo kreiptis į UAB „Snieginos transportas“ ir būtent iš šios įmonės reikalauti civilinės atsakomybės. Akivaizdu, kad šiuo atveju tarp pareiškėjos ir UAB „Snieginos transportas“ susiklostė statybos rangos teisiniai santykiai. Pareiškėja byloje nepateikė duomenų, kad būtų reikalavusi, jog UAB „Snieginos transportas“ užbaigtų tariamai nebaigtus darbus, sumažintų kainą arba atlygintų pačios pareiškėjos atliktą trūkumų šalinimą. Nėra duomenų, kad apskritai pareiškėja UAB „Snieginos transportas“ būtų kada nors reiškusi kokias nors pretenzijas, kad būtų kreipusis į teismą dėl skolos ar žalos atlyginimo. Nors UAB „Snieginos transportas“ šiuo metu yra bankrutuojanti įmonė, tačiau vis dar nėra likviduota. Nepaisant to, nėra duomenų, kad pareiškėja būtų teikusi prašymą įtraukti į įmonės kreditores. Taigi, nors civiliniai teisiniai santykiai susiklostė tarp pareiškėjos ir UAB „Snieginos transportas“, pareiškėja dėl priežasčių, kurių nenurodė savo pareiškime, žalos atlyginimo prašo iš buvusios UAB „Snieginos transportas“ vadovės atsakovės S. N.. Atkreipė dėmesį, kad galimybė kreditoriui tiesiogiai reikalauti įmonės vadovo atsakomybės yra ribota. Atsakovė S. N. išrašydama sąskaitą ir pasirašydama darbų perdavimo aktą veikė UAB „Snieginos transportas“ vardu ir naudai. Taigi atsakovė netenkino savo interesų bendrovės ir/arba pareiškėjos sąskaita. Antra, atsakovės S. N. asmeniškai ir pareiškėjos nesiejo absoliučiai jokie teisiniai santykiai. Santykiai susiklostė tarp pareiškėjos ir UAB „Snieginos transportas“. Trečia, pinigų suma buvo pervesta ne į asmeninę S. N. sąskaitą, o į UAB „Snieginos transportas“ atsiskaitomąją sąskaitą, dėl ko ginčo byloje net nėra. Taigi, atsakovė šių pinigų nepasisavino. Ketvirta, pareiškėja nepateikė duomenų, kad UAB „Snieginos transportas“ negalės būtent su ja atsiskaityti už jos tariamą žalą (su sąlyga, jeigu pavyktų pareiškėjai ją įrodyti) ir kad dėl to kalta išimtinai būtų atsakovė S. N.. Apskritai, pareiškėja net nesikreipė į UAB „Snieginos transportas“ dėl reikalaujamų sumų. Taigi šiuo atveju pareiškėja į bylą įtraukė netinkamą atsakovą, t. y. vietoje S. N. turėjo įtraukti UAB „Snieginos transportas“, kadangi pareiškėjos ir S. N. nesusiklostė jokie teisiniai santykiai, S. N. veikė tik bendrovės vardu. Kita vertus, vadovaujantis dispozityvumo principu, ieškovas turi teisę pasirinkti atsakovą, t. y. asmenį, kuriam jis reiškia tam tikrus civilinius teisinius reikalavimus. Kadangi pareiškėja atsakove įtraukė S. N., tačiau visiškai nepagrindė, kodėl ji, o ne UAB „Snieginos transportas“ yra atsakinga prieš pareiškėją, laikytina, kad pareiškėja neįrodė tokiam pareiškimui (ieškiniui) įrodyti būtinų sąlygų, dėl ko pareiškėjos pareiškimas dėl turtinės žalos priteisimo atsakovės S. N. atžvilgiu atmestinas. Pareiškėja remiasi tik baudžiamąja byla, kurioje atsakovė S. N. buvo kaltinama dokumentų klastojimu ir apgaulingu apskaitos tvarkymu, tačiau nebuvo nustatyta, kad S. N. būtų susitarusi su kitais atsakovais R. Š. ir J. S. veikti neteisėtai ir tokiu būdu padaryti pareiškėjai žalos. Priešingai, išteisinus atsakovus S. N. ir R. Š. nėra jokio pagrindo remtis baudžiamąja byla ir joje priimtais nuosprendžiu ir nutartimis, kaip neva patvirtinančiais S. N. neteisėtus veiksmus, kadangi tokių veiksmų kaip tik nebuvo konstatuota. Buvo konstatuota, kad darbų neatlikta už 5348,93 Eur, tačiau nenustatyta, kad dėl to būtų tiesiogiai kalta atsakovė S. N.. Be to, iš esmės buvo konstatuota, kad neįrengta dalis kelio ženklų, tačiau pats rangos darbų rezultatas buvo pasiektas ir perduotas pareiškėjai. Šalys Pirkimo sutartimi susitarė ne dėl to, kaip bus įgyvendinti darbai, kiek ženklų bus pastatyta, bet dėl galutinio darbų rezultato. Rangovė tinkamai atliko darbus, jų rezultatu galima naudotis ir pareiškėja juo naudojasi, pretenzijų nereiškė, todėl laikytina, kad rangovė tinkamai įgyvendino darbus pagal Pirkimo sutartį. Tuo labiau, kad Pirkimo sutarties pareiškėja net nenutraukė. Taip yra todėl, kad Sprudeikos gatvėje daugiau jokių papildomų ženklų pastatyti tiesiog nėra kur, jie būtų pertekliniai. Tai galima nustatyti analizuojant techninį darbų projektą, tačiau pareiškėja kartu su pareiškimu net nepateikė jokio techninio darbų projekto. Pareiškėja tariamą žalą įrodinėja tuo, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą teismai nustatė, jog darbai nėra atlikti už 5348,93 Eur + PVM, t. y. tariamai neatliktų darbų verte. Tačiau vien tai, kad ši aplinkybė buvo nustatyta baudžiamojoje aplinkoje, neįrodo, kad pareiškėja faktiškai patyrė turtinės žalos. Kaip jau minėta, pareiškėja užsakė žvyruotos Sprudeikos gatvės tiesimo darbus. Šiuos darbus rangovė UAB „Snieginos transportas“ atliko, dėl jų pareiškėja jokių pretenzijų nereiškė. Vadinasi, darbai buvo atlikti tinkamai, o pareiškėja atsiskaitė su rangove už tinkamai atliktus darbus pervesdama pinigų sumą, kuri buvo nurodyta Pirkimo sutartyje. Vadinasi, rangovė tinkamai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad tariamai neužbaigtiems darbams užbaigti ji samdė kitą rangovą ir įrenginėjo likusius ženklus. Atsakovės S. N. žiniomis, nuo darbų pabaigos pareiškėja nesamdė jokių rangovų ir neįrenginėjo jokių papildomų ženklų Sprudeikos gatvėje, neturėjo grąžinti pinigų Lietuvos automobilių kelių direkcijai, vadinasi tam neišleido nei cento, naudojasi darbų rezultatu, todėl laikytina, kad toks darbų rezultatas pareiškėją tenkina. Baudžiamojoje byloje nustatyta suma, lygi neatliktų darbų vertei, dar neįrodo pačios žalos fakto, todėl pareiškėja savo žalą turėtų įrodinėti ir kitais rašytiniais įrodymais (CPK 178 straipsnis). Todėl darytina išvada, kad pareiškėja neįrodė žalos, kaip vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų. Atkreiptinas dėmesys, kad savo pareiškimo 19 punkte pareiškėja nurodo, jog savo neva patirtą turtinę žalą laiko ne 5348,93 Eur sumą, o 5708,32 Eur sumą, kadangi pareiškėja rangovei sumokėjo 5348,93 Eur + PVM. Tokie argumentai prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Pagal Pirkimo sutarties 2.1. punktą, šalys buvo sutarusios dėl 391.292,11 Lt darbų kainos su PVM. Taigi šalys į galutinę kainą jau buvo įtraukusios pridėtinės vertės mokestį. Būtent nuo šios sumos teismai baudžiamosiose byloje ir nurodė neatliktų darbų vertę, t. y. nuo sumos su jau įskaičiuotu PVM. Pareiškėjai nepagrindus nei neteisėtų veiksmų, nei žalos, neegzistuoja ir priežastinis ryšys. Atsakovė S. N. darbų neatliko, jos nesiejo sutartiniai teisiniai santykiai su pareiškėja, todėl ji negalėjo nei padaryti žalos, nei atlikti kokių nors neteisėtų veiksmų.

Tretysis suinteresuotas asmuo UAB TEC Infrastructure atsiliepime į pareiškėjos patikslintą pareiškimą nurodė, kad jis yra nepagrįstas ir turėtų būti atmestas.

Nurodė, kad UAB TEC Infrastructure vertinimu, patikslintame pareiškime reiškiamas reikalavimas yra kildinamas iš 2011 m. rugpjūčio 30 d. rangos sutarties Nr. SŽ-849 (toliau - Rangos sutartis), sudarytos tarp Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Snieginos transportas“. Pareiškėja iš esmės reikalauja kompensuoti jos patirtas išlaidas, susijusias su tuo, kad pareiškėja į UAB „Snieginos transportas“ sąskaitą pervedė pinigus už kelio ženklų Sprudeikos gatvėje pastatymą nepaisant to, kad tokių kelio ženklų UAB „Snieginos transportas“ neįrengė. Toks teisinis santykis, UAB TEC Infrastructure vertinimu, yra išimtinai civilinio pobūdžio ir spręstinas tarp Rangos sutarties šalių. Pareiškėja, sumokėjusi už faktiškai neatlikus darbus pagal Rangos sutartį, galėtų iš UAB „Snieginos transportas“ reikalauti grąžinti be pagrindo sumokėtas sumas, kaip tai numato Civilinio kodekso 6.237 straipsnis, ar ginti savo teises kitais būdais. Tai, kad UAB „Snieginos transportas“ yra bankrutavusi ir faktiškai negalėtų tokio įsipareigojimo įgyvendinti, nesuteikia Pareiškėjai pagrindo išieškojimą nukreipti į trečiuosius asmenis, kurie nėra UAB „Snieginos transportas“ teisių perėmėjai ar kitaip įsipareigoję atsakyti už šios bendrovės prievoles.

Pareiškėjos Šiaulių miesto savivaldybės administracijos pareiškimas ir patikslintas pareiškimas atmestini.

Byloje kilo ginčas dėl 5708,32 Eur dydžio turtinės žalos, kurią pareiškėja kildina iš atsakovų J. S., R. Š. ir S. N. neteisėtų veiksmų, priteisimo.

Byloje nustatyta, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracija 2011 m. rugpjūčio 30 d. Žvyruotos Sprudeikos gatvės nutiesimo darbų Šiaulių mieste, koreguojant techninį projektą pirkimo sutarties Nr. SŽ-849 pagrindu užsakė rangovo UAB „Snieginos transportas“ (direktorė S. N.) atlikti žvyruotos Sprudeikos gatvės nutiesimo darbus, rangovui perduodant šių darbų rezultatą Šiaulių miesto savivaldybės administracijai šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis, terminais ir tvarka. Rangovo darbus, atliekamus pagal aukščiau minėtą sutartį, vadovaujantis 2011 m. rugsėjo 9 d. 4 priedo prie 2010 m. rugpjūčio 10 d. sutarties Nr. SŽ-765 „Dėl Šiaulių miesto gatvių remonto, rekonstrukcijos darbų, naujų gatvių nutiesimo darbų, viadukų, aikščių rekonstrukcijos, hidrotechninių įrenginių statybos techninės priežiūros vykdymo ir naudojamų statybinių medžiagų ir gaminių kokybės kontrolės laboratorinių tyrimų ir bandymų paslaugos atlikimo“ Nr. SŽ-885 „Dėl žvyruotos Sprudeikos gatvės nutiesimo Šiaulių mieste, koreguojant techninį projektą darbų techninės priežiūros“ 5 punkto pagrindu kaip Šiaulių miesto savivaldybės administracijos paskirtas atstovas bei statinio statybos techninis prižiūrėtojas prižiūrėjo atsakovas R. Š.. 2013 m. gegužės 7 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyboje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl žvyruotos Sprudeikos gatvės nutiesimo darbų pagal 2011 m. rugpjūčio 30 d. žvyruotos Sprudeikos gatvės nutiesimo darbų Šiaulių mieste, koreguojant techninį projektą, pirkimo sutartį Nr. SŽ-849, sudarytą tarp Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Snieginos transportas“. Įtarimai ikiteisminio tyrimo metu buvo pareikšti J. S. (Sprudeikos gatvės nutiesimo darbų vykdymo metu vykdžiusiai valstybės tarnautojos funkcijas ir dirbusiai Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Miesto infrastruktūros skyriuje vyriausiosios specialistės pareigose (šiose pareigose minėta specialistė dirba ir šiuo metu) bei vykdžiusiai minėtos rangos sutarties vykdymo koordinavimą, priežiūrą ir vizavusiai pagal sutartį atitinkamus dokumentus), R. Š. (vykdžiusiam Sprudeikos gatvės nutiesimo darbų techninę priežiūrą), S. N. (Sprudeikos gatvės nutiesimo darbų vykdymo metu dirbusiai rangovo UAB „Snieginos transportas“ direktorės pareigose) ir E. A. (Sprudeikos gatvės nutiesimo darbų vykdymo metu vykdžiusiai valstybės tarnautojo funkcijas (dirbusiai Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Miesto infrastruktūros skyriuje vyriausiosios specialistės pareigose). Ikiteisminio tyrimo metu atsakovai buvo įtariami tuo, kad žinodami, jog rangovas nėra atlikęs visų pagal minėtą sutartį numatytų darbų ir kad pagal minėtą sutartį nepanaudotų lėšų likutis neatliktiems darbams apmokėti yra 23 420, 89 Eur, siekdami, jog iki 2013-01-02 rangovui būtų pervestas visas pagal minėtą sutartį nepanaudotų lėšų likutis neatliktiems darbams apmokėti (23 420,89 Eur), veikdami kartu atitinkamai (pagal jiems pareikštus įtarimus) suklastojo ir panaudojo tikrus dokumentus, t. y. atitinkamai parengė ir panaudojo 2012 m. gruodžio mėnesio Suteiktų paslaugų aktą Nr. 5, kuriame buvo įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie rangovo tariamai atliktus darbus ir jų kiekius tiesiant Sprudeikos gatvę, kurių vertė 23 420,89 Eur, šio žinomai suklastoto tikro dokumento 2012 m. gruodžio mėn. Suteiktų paslaugų akto Nr. 5 - pagrindu surašė 2012-12-14 Atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymą Nr. 5, joje įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis apie tariamai atliktus darbus ir jų kainą.

Po pranešimo apie įtarimą įteikimo, 2015 m. balandžio 2 d. J. S. Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorui pateikė rašytinį prašymą atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju paskiriant jos sutuoktinį, nurodydama, kad baudžiamojoje byloje ji savo kaltę pripažino pilnai, nuoširdžiai gailisi, nėra teista ir neturi galiojančių administracinių nuobaudų. Apklausta įtariamąja J. S. nurodė, kad ji pripažįsta visas pranešime apie įtarimą nurodytas faktines aplinkybes ir dėl to, kad ji 2012 m. gruodžio 13 d. savo spaudu ir parašu patvirtino 2012 m. gruodžio mėnesio Suteiktų paslaugų aktą Nr. 5 (darbų vertė nurodoma 80 867,66 Lt) ir kitus UAB „Snieginos transportas“ pateiktus dokumentus, kurių pagrindu buvo pervesti UAB „Snieginos transportas“ pinigai už realiai neatliktus darbus pagal šį aktą. Šiaulių apylinkės teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, priėmė 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-36-899/2018, kuriuo išteisino R. Š., nepadarius veikų, turinčių nusikaltimų, numatytų LR BK 229 str., 228 str. 1 d., 300 str. 1 d. požymių, S. N., nepadarius veikų, turinčių nusikaltimų, numatytų LR BK 300 str. 1 d., 222 str. 1 d., požymių, E. A., nepadarius veikų, turinčių nusikaltimų, numatytų LR BK 300 str. 1 d., 228 str. 1 d. požymių; civilinio ieškovo baudžiamojoje byloje - Šiaulių miesto savivaldybės administracijos - civilinį ieškinį, tame tarpe ir dėl 23 420,89 Eur turtinės žalos atlyginimo, vadovaudamasis LR BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu (priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka) paliko nenagrinėtą. Šiaulių apygardos teismas 2019 m. birželio 10 d. nutartimi Šiaulių apygardos prokuratūros ir civilinės ieškovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus atmetė, konstatavo, kad pirmos instancijos teismas priėmė pagrįstą bei teisėtą išteisinamąjį nuosprendį. Išnagrinėta baudžiamoji byla buvo peržiūrėta ir kasacine tvarka, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui priimant nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-10-689/2020, kuria buvo atmesti valstybinio kaltintojo ir savivaldybės kasaciniai skundai.

Pareiškėja 2020 m. birželio 1 d. kreipėsi į teismą su patikslintu skundu prašydama priteisti solidariai iš atsakovų J. S., R. Š. ir S. N. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos naudai 5708,32 Eur dydžio turtinę žalą.

Pareiškėja, prašydama priteisti turtinę žalą iš atsakovų nurodė, kad 2012 m. gruodžio mėn. Suteiktų paslaugų akte Nr. 5, kurio pagrindu rangovui buvo pervesti pinigai už realiai neatliktus darbus, matyti būtent šių asmenų parašai bei spaudo antspaudai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad administracinės bylos nagrinėjimo ribos negali būti neapibrėžtos. Nagrinėjimo apimtis apsprendžiama pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius. Priešingu atveju būtų pažeistas ginčo šalių teisių ir pareigų vienovės principas, procesinių staigmenų negalimumo principas, kiltų pagrįstos abejonės dėl teismo nešališkumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A17-217/2007).

Pareiškėja, kreipdamasi į teismą, apibrėžė bylos ribas, pareiškimuose ir teismo posėdžių metu nurodant, kad žala kilo iš delikto, prašoma žalą priteisti solidariai iš atsakovų.

Bylos medžiaga patvirtina, kad Savivaldybės administracija 2011 m. rugpjūčio 30 d. su UAB „Snieginos transportas“ sudarė Žvyruotos Sprudeikos gatvės nutiesimo darbų Šiaulių mieste, koreguojant techninį projektą pirkimo sutartį Nr. SŽ-849. Sutartyje detaliai aptartas sutarties dalykas, kaina, darbų atlikimo terminai, atliktų darbų perdavimo ir priėmimo tvarka, šalių teisės ir pareigos, šalių atsakomybė ir kitos sutarties sąlygos. Sutartį pasirašė savivaldybės administracijos direktorius ir UAB „Snieginos transportas“ direktorė S. N..

Savivaldybės administracija su UAB Tiltų ekspertų centru (Statinio statybos techniniu prižiūrėtoju) 2011 m. rugsėjo 9 d. pasirašė 4 priedą prie 2010 m. rugpjūčio 10 d. sutarties Nr. SŽ-765 Dėl Šiaulių miesto gatvių remonto, rekonstrukcijos darbų, naujų gatvių nutiesimo darbų, viadukų, aikščių rekonstrukcijos, hidrotechninių įrenginių statybos techninės priežiūros vykdymo ir naudojamų statybinių medžiagų ir gaminių kokybės kontrolės laboratorinių tyrimų ir bandymų paslaugos atlikimo, kurio 5 punktu kaip savivaldybės atstovu, įgaliotu atlikti visus veiksmus, kylančius užsakovui (savivaldybei) iš šios sutarties, paskyrė R. Š..

J. S. dirbo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos infrastruktūros Miesto infrastruktūros vyriausiąja specialiste ir buvo atsakinga už 2011 m. rugpjūčio 30 d. Žvyruotos Sprudeikos gatvės nutiesimo darbų Šiaulių mieste, koreguojant techninį projektą pirkimo sutarties Nr. SŽ-849 vykdymo koordinavimą.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis), tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, o skundą priėmus, nagrinėjant bylą turi įvertinti, ar keliamas ginčas yra siejamas su viešojo administravimo sritimi.

ABTĮ 12 straipsnyje nustatyta, kad teismas turi išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises. Pagal ABTĮ 53 straipsnį jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato, kad skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba netinkamam atsakovui, jis turi teisę pareiškėjo sutikimu juos pakeisti tinkamu pareiškėju arba atsakovu. Jeigu pareiškėjas nesutinka, teismas nagrinėja bylą iš esmės, o teismo iškviesti asmenys dalyvauja bylos procese trečiųjų suinteresuotų asmenų teisėmis.

Civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalį – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).

CK 6.245 straipsnis nustato, kad civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė. To paties straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). 4 dalyje, kuri apibrėžia deliktinę atsakomybę, nustatytas pagrindinis sutartinės ir deliktinės atsakomybės atribojimo kriterijus – deliktinė atsakomybė atsiranda dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus įstatymo numatytus atvejus.

Teisės doktrinoje pažymima, kad sutarčių teisė gina lūkesčių interesą, o deliktų – tikrumo. Sutartinė atsakomybė skirta ekonominės civilinės apyvartos stabilumui užtikrinti, t. y. jos kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Būtent taip pasireiškia lūkesčių intereso gynyba. Tokia žalos atlyginimo apimtis įtvirtinta Europos sutarčių teisės principų 9:502 straipsnyje, DCFR III.–3:702 straipsnyje ir kasacinio teismo praktikoje. Savo ruožtu aiškindamas deliktinės atsakomybės paskirtį kasacinis teismas yra nurodęs, kad iš esmės deliktine teise ginamas tikrumo interesas, kuris reiškia, kad asmuo tikisi išlikti tokioje padėtyje, kokioje yra (tikisi, kad padėtis neblogės), taigi deliktinės atsakomybės taikymo tikslas – grąžinti asmenį į tą padėtį, kurioje jis būtų likęs, jei nebūtų buvę delikto. Deliktų teisė visų pirma gina tokias vertybes kaip gyvybė, sveikata, laisvė, nuosavybė. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra nurodyta, kad sutartinei civilinei atsakomybei būdinga tai, jog šalis dar iki civilinės teisės pažeidimo sieja civiliniai teisiniai santykiai. Deliktinės atsakomybės santykis atsiranda tarp nukentėjusio asmens ir žalą padariusio asmens iki žalos padarymo momento nesant teisinio santykio.

Sutarties uždarumo principas lemia, kad sutartinė atsakomybė paprastai kyla tik sutartimi susisaisčiusiems asmenims, o deliktinė atsakomybė gali kilti bet kuriam žalą padariusiam teisės subjektui. Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, skirtingai nei įstatymas, kuris nustato privalomas elgesio taisykles neapibrėžtam asmenų ratui, sutartis yra suderintos šalių valios išraiška, kai nustatomos tik šalims privalomos elgesio taisyklės. Šalys sutartyje negali nustatyti trečiųjų asmenų teisių ir pareigų, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. Teismų praktikos dėl sutartinės civilinės atsakomybės taikymo apžvalga Nr. AC-49-1. Teismų praktika. 2018, 49).

Tam tikrais atvejais, nors šalis sieja arba siejo sutartiniai santykiai, žalos atlyginimo pagrindu gali būti deliktinė atsakomybė. Pavyzdžiui, tuo atveju, kai sutartis pripažįstama negaliojančia dėl vienos iš šalių kaltės, žala atlygintina deliktinės atsakomybės pagrindu. Taip yra todėl, kad sutarties negaliojimas ab initio (nuo pradžių) reiškia, jog išnyko teisinis pagrindas (sutartis) sutartinei atsakomybei kilti. Kitas atvejis, kai žala, susijusi su sutartiniais santykiais, atlygintina deliktinės atsakomybės pagrindu, – CK 6.292–6.300 straipsniuose nustatyta galimybė reikalauti žalos atlyginimo dėl netinkamos kokybės produktų ar paslaugų. Šių taisyklių tikslas – suteikti vartotojui, patyrusiam CK 6.299 straipsnyje nurodytą žalą, gynybos būdą prieš gamintoją ar paslaugos teikėją, nepriklausomai nuo to, ar pastaruosius sieja sutartiniai santykiai su nukentėjusiu asmeniu. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad pagal teisinį civilinės atsakomybės reguliavimą sutartinės ir deliktinės atsakomybės konkurencija negalima. CK 6.245 straipsnio 4 dalyje įtvirtintu non cumul principu draudžiama šalių sutartiniams santykiams taikyti deliktinę atsakomybę, tačiau įtvirtinama galimybė įstatymu nustatyti šios taisyklės išimtis. <...> Taigi, esant sutartiniams šalių santykiams deliktinę atsakomybę vienai iš šalių galima taikyti tik įstatyme nustatytu atveju, t. y. turi būti įstatyme nustatytas pagrindas taikyti sutartiniuose santykiuose deliktinę atsakomybę.

Pareiškėja, kreipdamasi į teismą reikalavimą priteisti žalą kildina iš deliktinės atsakomybės, prašant žalą iš atsakovų priteisti solidariai. Teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjos siekiamos teisinės pasekmės bei skundo reikalavimai nėra siejami su viešojo administravimo sritimi, pareiškėjai žala kilo būtent iš sutartinės atsakomybės, t. y. tiek vykdant rangos sutartį, tiek sutartį tarp pareiškėjos ir UAB Tiltų ekspertų centru, todėl byloje turi būti vadovaujamasi sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis.

Pagal CK 2.33 straipsnį juridinis asmuo yra savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme. Taigi šioje normoje nustatyta, kad juridinis asmuo yra savarankiškas teisės subjektas tiek materialiuoju teisiniu, tiek procesiniu teisiniu aspektu. Juridinio asmens savarankiškumo principas nustatytas įvairiais teisinio reguliavimo įtvirtintais juridinio asmens bruožais, tokiais kaip organizacinis vientisumas, savarankiškas veiksnumas ir teisnumas, atskiras turtas ir kt. Teisinis subjektiškumas inter alia reiškia ir pareigą atsakyti pagal savo prievoles, todėl vienas iš svarbiausių juridinio asmens savarankiškumo elementų yra jo savarankiška atsakomybė pagal savo prievoles. Pažymėtina, kad juridinio asmens savarankiškumo principas lemia juridinio asmens savarankišką atsakomybę ne tik dalyvių, bet ir kitų juridinio asmens veikloje dalyvaujančių asmenų – vadovų ir darbuotojų – aspektu. Jei nėra jų pačių ar įstatymo leidėjo valios, pastarieji taip pat neatsako pagal juridinio asmens prievoles (LAT 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Remiantis CK 2.87 straipsnio 7 dalimi, juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad juridinio asmens valdymo organo nariai turi fiduciarines pareigas juridiniam asmeniui, t. y. pareigas veikti išimtinai juridinio asmens interesais (CK 2.87 straipsnis), ir šių pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas lemia valdymo organo nario atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-470-969/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Pažymėtina, kad nurodyta teisės norma nustato bendrovės valdymo organų narių atsakomybę bendrovei, o ne jos kreditoriui už šiame straipsnyje nustatytų fiduciarinių pareigų bendrovei nevykdymą ar netinkamą vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-969/2015; 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470-969/2015; kt.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas vertina, kad šiuo atveju tarp Šiaulių miesto savivaldybės ir UAB „Snieginos transportas“ bei UAB TEC Infrastructure susiklostė sutartiniai santykiai, todėl esant sutartinei atsakomybei, atsakovais byloje turėtų būti UAB „Snieginos transportas“ ir UAB TEC Infrastructure (buvusi UAB Tiltų ekspertų centras), o ne šių bendrovių darbuotojai, todėl atsižvelgiant į tai, kad pareiškimas šioje byloje pareikštas netinkamiems atsakovams – S. N. ir R. Š., pareiškėjos reikalavimas šiems atsakovams atmestinas, pareiškėjos argumentai dėl žalos, kilusios iš R. Š. ir S. N. veiksmų, nevertintini.

Teismas pažymi, kad šiuo atveju negalėjo vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 53 straipsniu siūlyti pareiškėjai pakeisti atsakovus S. N. ir R. Š. į UAB „Snieginos transportas“ ir UAB TEC Infrastructure, nes juos pakeitus būtų pasikeitęs ir bylos pagrindas ir dalykas.

Pareiškėja, prašydama priteisti žalą iš atsakovų solidariai, tame tarpe ir iš J. S., argumentuoja, jog J. S. dirbo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos infrastruktūros Miesto infrastruktūros vyriausiąja specialiste ir buvo atsakinga už 2011 m. rugpjūčio 30 d. Žvyruotos Sprudeikos gatvės nutiesimo darbų Šiaulių mieste, koreguojant techninį projektą pirkimo sutarties Nr. SŽ-849 vykdymo koordinavimą, ji savo parašu ir antspaudu kartu su kitais atsakovais patvirtino 2012 m. gruodžio mėnesio Suteiktų paslaugų aktą Nr. 5.

Teismas vertina, kad atsakovė J. S., nors ir būdama valstybės tarnautoja, tačiau šiuo konkrečiu atveju pasirašydama Atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymą Nr. 5 veikė ne viešojo administravimo, o ūkinės veiklos srityje, atliekant funkcijas sutartinių santykių apimtyje, todėl, atsižvelgiant į tai, kad ir tarp J. S. bei pareiškėjos šiuo atveju ginčas kilo sutarties vykdymo ribose.

Teismas atkreipia dėmesį, kad jeigu vertinant J. S. veiksmus kaip valstybės tarnautojos, turėtų būti taikomos valstybės tarnautojo atsakomybę reglamentuojančios teisės normos, nustatytos Valstybės tarnybos įstatyme.

Valstybės tarnybos 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus, išskyrus mažareikšmius tarnybinius nusižengimus, traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Tarnybiniu nusižengimu laikomas valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas ar netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Kaip patvirtina bylos medžiaga, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius 2015 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. APž323 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo J. S.“ paskyrė tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą už tai, kad už tai, kad neužregistravusi UAB „Snieginos transportas“ garantinio rašto Nr. 12118 nevykdė Savivaldybės dokumentų valdymo tvarkos aprašo 14, 47.2, 49 punktų reikalavimų, vizavusi 2012 m. gruodžio 5 d. aktą ir kitus UAB „Snieginos transportas“ pateiktus dokumentus, kurių pagrindu UAB „Snieginos transportas“ buvo pervesti pinigai už realiai neatliktus darbus, ji netinkamai vykdė Žvyruotos Sprudeikos gatvės nutiesimo darbų Šiaulių mieste, koreguojant techninį projektą pirkimo sutarties 2011-08-30 Nr. SŽ-849 4.4, 7.2 punktų nuostatas, nevykdė Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto Savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m, gegužės 22 d. įsakymu Nr. AP-227, 7.1.4 punkto, žinodama, kad rangovas UAB „Snieginos transportas“ neatliko visų pagal Sutartį numatytų darbų, nurodė UAB „Snieginos transportas“ direktorei S. N. ir UAB „Tiltų ekspertų centras“ projektų ir techninės priežiūros vadovui R. Š., parengti suteiktų paslaugų aktą Nr. 5, įrašyti jame tikrovės neatitinkančius duomenis apie rangovo UAB „Snieginos transportas“ neatliktus darbus ir jų kiekius tiesiant Sprudeikos gatvę. Specialistė anksčiau išdėstyta veika nevykdė ir (ar) netinkamai vykdė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto (laikytis <...> įstatymų ir kitų teisės aktų), 4 punkto (tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas <,. .>) nuostatų.

VTĮ 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojas turi atlyginti savo neteisėta kalta veika valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai padarytą tiesioginę materialinę žalą. Valstybės tarnautojo materialinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas įstatyme įtvirtintas materialinės atsakomybės sąlygas. Vertinant šias valstybės tarnautojų materialinės atsakomybės sąlygas, pastebėtina, jog pagal Valstybės tarnybos įstatymo 38 straipsnio 1 dalį, valstybės tarnautojas turi atlyginti savo neteisėta kalta veika padarytą tiesioginę materialinę žalą – tiesioginius nuostolius (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 13 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A415-35/2007), t. y. turto netekimą, sugadinimą, turėtas išlaidas ir pan. Todėl spręstina, kad šiuo atveju J. S., kaip valstybės tarnautojos atsakomybė, būtų galima tik tuomet, kai būtų išspręsti sutartiniai teisiniai santykiai ir nustatytas būtent J. S. veiksmų nulemtas konkretus žalos dydis.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą pareiškėjos Šiaulių miesto savivaldybės administracijos pareiškimas ir patikslintas pareiškimas atmestini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos Šiaulių miesto savivaldybės administracijos pareiškimą ir patikslintą pareiškimą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjai Laisvutė KartanaitėArvydas MartinavičiusVirginijus Stankevičius