Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-03-21 · Civilinė byla Nr. 2S-544-585/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-03-21
Bylos Nr.
2S-544-585/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vytautas Zelianka
Pareiškėjas
A. T., O. T.
Kategorijos
Civilinės bylos numeris 2S-544-585/2019
Teisminio proceso numeris 2-68-3-01103-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. kovo 21 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Zelianka,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pagal pareiškėjų A. T. ir O. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. T. ir O. T. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys – antstolė Brigita Palavinskienė, akcinė bendrovė „SEB bankas“, A. B., Bendra Baltarusijos-Rusijos atvira akcinė bendrovė „Belgazprombank“, R. P., uždaroji akcinė bendrovė „Rhetor“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Proceso esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 14 d. nutartimi pareiškėjams A. T. ir O. T. iškelta bankroto byla ir nustatytas 30 dienų terminas, skaičiuojamas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo dienos. Minėta nutartis įsiteisėjo 2018 m. rugpjūčio 30 d. 2018 m. gruodžio 20 d. gautas UAB „Rhetor“ prašymas dėl 50389,12 Eur kreditorinio reikalavimo patvirtinimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 22 d. nutartimi prašymą tenkino. Skundžiama nutartimi teismas nurodė, jog kreditorius UAB „Rhetor“ praleido Fizinių asmenų bankroto įstatymo 23 straipsnyje nustatytą reikalavimų pateikimo bankroto administratoriui terminą ir kreipėsi tiesiogiai į teismą. UAB „Rhetor“ nepakankamai domėjosi susiklosčiusia situacija dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo ir elgėsi nerūpestingai. Tačiau įvertinus aplinkybę, jog kreditorius aktyviai dalyvavo bankroto byloje, vykdomasis raštas, kurio pagrindu kreditorius įgijo reikalavimo teisę į A. T. buvo pateiktas teismui, darytina išvada, jog ši aplinkybė leido kreditoriui manyti, jog klausimas dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo bus sprendžiamas be atskiro prašymo. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, teismas pripažino termino praleidimo priežastis svarbiomis. Kreditorius prašo patvirtinti 50389,12 Eur kreditorinį reikalavimą, susidariusį iki 2018 m. gegužės 21 d. Konstatuotina, jog šis bankrutuojančio fizinio asmens įsiskolinimas susidarė iki fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjas pagrindė jo dydį, todėl jo prašymas tenkintinas ir priimamas bei patvirtinamas UAB „Rhetor“ 50389,12 Eur kreditorinis reikalavimas.

III. Atskirojo skundo argumentai

3. Pareiškėjų A. T. ir O. T. bankroto administratorius pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 22 d. nutartį ir netenkinti kreditoriaus prašymo. Atskirajam skundui pagrįsti, be kitų argumentų, nurodo tokius argumentus:

3.1. Nagrinėjamoje byloje kreditorius elgėsi aplaidžiai ir nerūpestingai, todėl nebuvo pagrindo tenkinti prašymo atnaujinti praleistą terminą teikti prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo.

3.2. Kreditoriaus vadovas yra profesionalus teisininkas – buvęs advokatas, todėl į bylą pateikdamas vykdomąjį raštą negalėjo pagrįstai tikėtis, jog bus patvirtintas be atskiro prašymo jo kreditorinis reikalavimas.

3.3. Bankroto byloje jau patvirtintas mokumo planas, todėl naujo kreditoriaus atsiradimas užvilkins bankroto bylos nagrinėjimą bei pažeis kitų sąžiningų kreditorių interesus.

3.4. Apelianto nuomone teismas patvirtindamas kreditorinį reikalavimą tinkamai neįsigilino ar prašomas patvirtinti kreditorinis reikalavimas yra pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliacinio (atskirojo) skundo ribų. Nebent viešasis interesas reikalauja peržengti skundo ribas ir, neperžengus šių ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis).

5. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo atskirojo skundo riboms peržengti. Be to, neegzistuoja absoliutūs nutarties negaliojimo pagrindai (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).

6. Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau FABĮ) 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisme iškėlus fizinio asmens bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos. Kreditoriai, pareikšdami bankroto administratoriui savo reikalavimus, kartu pateikia juos pagrindžiančius dokumentus, taip pat nurodo, kaip fizinis asmuo yra užtikrinęs šių reikalavimų įvykdymą.

7. FABĮ 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas priima ir tvirtina iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos atsiradusius kreditorių reikalavimus, kurie buvo pateikti tiesiogiai teismui praleidus šio straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimų pateikimo bankroto administratoriui terminą, jeigu teismas termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis ir reikalavimus pagrįstais.

8. Civilinio proceso kodekso 78 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Tokių aplinkybių vertinimas ir pripažinimas svarbiomis termino praleidimo priežastimis yra teismo diskrecija. Dėl to, nagrinėjant procesinio termino atnaujinimo klausimą, privalu aiškintis besikreipiančio dėl termino atnaujinimo suinteresuoto asmens nurodytas aplinkybes (priežastis), dėl kurių terminas buvo praleistas, jų visetą ir svarbą. Įstatyme nenustatyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Įstatymo sąvoka ,,svarbios priežastys“ yra vertinamoji, todėl teismas turi šį klausimą spręsti atsižvelgdamas į procesinių terminų instituto paskirtį, ginčo esmę, bylos reikšmę skundo pateikėjui, jo asmenines savybes, jo veiksmus po ginčo išnagrinėjimo bei kitas faktines aplinkybes. Taigi termino atnaujinimo klausimas kiekvienu atveju turi būti sprendžiamas individualiai, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, besiskundžiančios šalies elgesį procese, į jos sąžiningumą naudojantis suteiktomis procesinėmis teisėmis (Civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 5 dalis).

9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad klausimą dėl konkrečių termino praleidimo priežasčių pripažinimo svarbiomis teismas turėtų spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į šio termino paskirtį, termino praleidimo laikotarpį, aplinkybes, kurios pateisintų termino praleidimo trukmę, aplinkybes, realiai sutrukdžiusias asmeniui laiku įgyvendinti teisę per nustatytą terminą, bylos šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-08-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012). Sprendžiant termino kreiptis kreditoriui su finansiniu reikalavimu atnaujinimo klausimą nustatytina, kada atsirado ir kiek truko aplinkybės, kuriomis grindžiamos termino praleidimo priežastys ir jų svarba, taip pat, ar išnykus kliūtims asmuo (kreditorius) per protingą laiką kreipėsi į teismą ar bankroto administratorių su finansiniu reikalavimu. Taip pat vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai – šiems kriterijams turi reikšmės praleidusio terminą asmens veikla, patirtis ir kitos su juo susijusios savybės, turėjusios įtakos terminui praleisti.

10. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog kreditorius pirmosios instancijos teismui sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo į bylą buvo pateikęs vykdomąjį raštą, kuriame buvo duomenys apie kreditoriaus turimą reikalavimo teisę į pareiškėjus. Kreditoriaus teigimu jis tikėjosi, jog teismui turint duomenis apie jo reikalavimo teisę, papildomai bankroto administratoriui teikti prašymo dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo nėra poreikio. Apie tai, jog kreditoriaus kreditorinis reikalavimas nepatvirtintas sužinojo tik iš 2018-12-11 nutarties, o prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo pateikė operatyviai – 2018-12-20. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu jog kreditorius pateikdamas į bylą duomenis apie turimą reikalavimo teisę turėjo pagrindo tikėtis, jog jo kreditorinis reikalavimas bus patvirtintas be atskiro prašymo bankroto administratoriui, todėl termino praleidimo priežastis pripažino svarbiomis.

11. Nors apeliantas atskirajame skunde nurodo, jog kreditoriaus – UAB „Rhetor“ vadovas yra profesionalus teisininkas – buvęs advokatas, vadovo sutuoktinė taip pat teisininkė – buvusi advokatė šiuo metu dirbanti teisininke įmonėje UAB „Rhetor“, todėl kreditoriui buvo žinomi įstatyme įtvirtinti reikalavimai bei terminai. Tačiau tai nepatvirtina, jog kreditoriaus veikimas buvo aplaidus. Kreditorius turėjo teismo patvirtintą reikalavimo teisę, vykdomasis dokumentas galėjo būti bendru atveju pateiktas priverstiniam vykdymui. Dar daugiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu tokioje situacijoje bankroto byloje esant duomenims apie kreditorių ir jo reikalavimo teisę, bankroto administratorius pats turėtų imtis priemonių siekdamas išsiaiškinti kreditoriaus poziciją bei išsiaiškinti, ar kreditorius pageidauja, jog būtų įtrauktas jo kreditorinis reikalavimas, kurio pagrįstumo tvirtinti nebereikėjo.

12. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines aplinkybes, įvertino byloje esančius įrodymus ir pritaikė įstatymo normas, o priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Vytautas Zelianka