- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-14
- Bylos Nr.
- 2S-20-194/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-07-3-04728-2009-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Badaugienė
- Pareiškėjas
- D. B.
- Kategorijos
- 124.2.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja I. Stasiūnienė Teisminio proceso Nr. 2-07-3-04728-2009-4
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. sausio 14 d.
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2- 5213-883/2012 kuria atsisakyta atnaujinti procesą, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja prašymu (79 –82 b. l.) ir patikslintu prašymu (95–98 b. l.) dėl proceso atnaujinimo (95–98 b. l.) kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-0375-362/2012, iškeltoje pagal ieškovės D. B. ieškinį atsakovams V. J. ir D. J. dėl skolos priteisimo, panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-01-26 sprendimą už akių ir priimti naują sprendimą – priteisti solidariai 10 000 Lt skolą iš atsakovų D. J. ir V. J., atgręžti įvykdytą 2012-01-26 teismo sprendimą ir iš atsakovės D. J. išieškoti 300 Lt bylinėjimosi išlaidų, o taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja nurodė, kad ieškovė Šiaulių miesto apylinkės teismui pateikė ieškinį atsakovams D. J. ir V. J. dėl solidarios 10000,00 litų skolos priteisimo. Teismas 2012 m. sausio 26 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2- 0376-362/2012 ieškinio pareiškimą tenkino iš dalies ir priteisė 10000,00 litų skolos ieškovės D. B. naudai iš vieno atsakovo V. J.. Teismas nusprendė, kad priteisti 10000,00 litų skolą ieškovei iš atsakovės D. J. solidariai su atsakovu V. J. nėra pagrindo, motyvavo, kad 2008-11-27 sprendimu Šiaulių miesto apylinkės teismas santuokos nutraukimo byloje pripažino, jog pagal atsakovo V. J. vardu sudarytus paskolų sandorius D. J. atsako solidariai. Šiaulių apygardos teismas minėtą sprendimą paliko nepakeistą. Tačiau atsakovei D. J. nuginčijus sudarytas paskolų sutartis, Šiaulių miesto apylinkės teismas sprendimu pripažino, kad paskolų sutartys, tame tarpe ir 2005-06-10 bei 2006-07-02 sutartys, sudarytos ieškovės D. B. ir R. B. su atsakovu V. J., yra asmeninės vieno atsakovo V. J. paskolos. Apeliacinės instancijos teismas 2011-04-08 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą, todėl teismas sprendė, kad 10000,00 litų paskolą ieškovei D. B. turi atlyginti vienas atsakovas V. J.. Priimdamas tokį sprendimą už akių, teismas pažeidė ieškovės D. B. teises ir turtinius interesus, nes buvo sumažintas ne tik skolininkų skaičius, bet ir turtas į kurį būtų galima nukreipti skolos išieškojimą. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2012-06-13 priėmė nutartį, kuria panaikino Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 8 d. sprendimą ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 19 d. nutartį ir civilinę bylą nutraukė. Po Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012-06-13 priimtos nutarties, atsakovų D. J. bei V. J. atžvilgiu ir toliau galioja 2008-11-27 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimas, numatantis, kad V. J. ir D. J. atsako kaip solidarieji skolininkai. Įstatymo nustatyto trijų mėnesių termino pateikti prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-0375-362/2012 ieškovė D. B. nepraleido, kadangi pagrindas atnaujinti procesą minėtoje civilinėje byloje atsirado 2012-06-13, t. y. po Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutarties priėmimo civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2012.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. spalio 1d. nutartimi (118–120 b. l.) atsisakė atnaujinti procesą. Teismas nurodė, kad šalių ginčas dėl buvusių sutuoktinių D. J. ir V. J. materialinių teisių ir pareigų yra išspręstas įsiteisėjusiu 2008-11-27 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo. Minėtame teismo sprendime konstatuoti faktai yra prejudiciniai, todėl, teismo nuomone, 2012-01-26 sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, nes teismas nesirėmė 2008-11-27 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu, kuriame jau buvo išanalizuoti ir įvertinti tarp šalių susiklostę santykiai. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad pareiškėjos nurodytas LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto proceso atnaujinimo pagrindas yra pagrįstas.
Teismas nurodė, kad sprendimas už akių priimtas 2012-01-26, tuo tarpu ieškovės prašymas atnaujinti procesą paduotas 2012-07-16 - praleidus CPK 368 straipsnyje nustatytą 3 mėnesių terminą. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino praleidimas (jei terminas neatnaujinamas) yra savarankiškas pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu (125–127 b. l.) pareiškėja D. B. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 1 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – atnaujinti procesą ir bylą perduoti nagrinėti Šiaulių miesto apylinkės teismui. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Ginčijama nutartimi teismas pripažino, kad pareiškėjos nurodytas LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto proceso atnaujinimo pagrindas - atnaujinti procesą yra pagrįstas, ginčas dėl buvusių sutuoktinių D. J. ir V. J. materialinių teisių ir pareigų yra išspręstas įsiteisėjusiu 2008-11-27 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo.
2. Teismas motyvavo, kad paduodant prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, termino eiga dalyvavusiems byloje asmenims pradedama skaičiuoti nuo to momento, kai byloje buvo priimtas ir paskelbtas teismo procesinis sprendimas, kuriame teismas, pareiškėjo manymu, padarė aiškią teisės taikymo klaidą. Kadangi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tik 2012-06-13 nutartimi nustatė, jog teismai savo ankstesniuose sprendimuose padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą, o prašymas atnaujinti procesą minėtoje byloje pateiktas 2012-07-16, todėl 3 mėnesių terminas pateikti prašymą atnaujinti procesą nebuvo praleistas.
3. Pirmosios instancijos teismas turi teisę pareikalauti papildomų įrodymų, kad nepraleistas CPK 368 straipsnyje nustatytas terminas, o pripažinęs jog praleistas procesinis terminas, privalėjo taikyti procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutą. Pareiškėjai pašalinus teismo nurodytą trūkumą (CPK 371 str. 1 d.), 2012-08-01 nutartimi Šiaulių miesto apylinkės teismas prašymą dėl proceso atnaujinimo priėmė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą (131–133 b. l.) atsakovė D. J. prašo atskirąjį skundą atmesti, palikti galioti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-10-01 nutartį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pareiškėja D. B. praleido terminą prašymui atnaujinti procesą pagal LR CPK 366 str. 1 dalies 9 punktą, paduoti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, paduodant prašymą atnaujinti procesą LR CPK 366 str. 1 dalies 9 punkto pagrindu, CPK 368 str. 1 dalyje nustatyto termino eiga dalyvavusiems asmenims pradedama skaičiuoti nuo to momento, kai byloje buvo priimtas ir paskelbtas teismo sprendimas, kuriame, pareiškėjos manymu, teismas padarė aiškią teisės taikymo klaidą.
Atsiliepimas
2. Atsakovė nesutinka su pareiškėjos atskirajame skunde išreikšta nuomone dėl praleisto termino atnaujinimo ir nurodo, kad tai turėjo padaryti pati pareiškėja.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Proceso atnaujinimo tvarką reglamentuoja CPK XVIII skyriaus normos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka priimtose nutartyse ne kartą aiškino proceso atnaujinimo paskirtį ir tikslus (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. K. v. G. M.; bylos Nr. 3K-3-303/2007). Proceso atnaujinimo institutas turi būti taikomas tokiais pagrindais ir sąlygomis bei tokiems tikslams, kokius nustatė įstatymų leidėjas.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2005 m. vasario 7 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad „asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų“. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad nuosavybė gali būti tiek egzistuojanti nuosavybė, tiek turtas, įskaitant reikalavimo teises, kurių atžvilgiu pareiškėjas gali teigti turįs bent jau teisėtą lūkestį, kad jie bus patenkinti (Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios Sinodo kolegija prieš Lietuvą; bylos Nr. 44548/98, Polacek ir Polackova prieš Čekijos Respubliką; bylos Nr. 38645/97).
CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytas naikinamasis procesinis prašymo atnaujinti procesą padavimo terminas, kuriuo yra ribojama proceso atnaujinimo galimybė. Šis terminas yra svarbus, kad būtų užtikrintas teisinių santykių stabilumas, sudarant prielaidas atitinkamų teisinių santykių subjektams tinkamai įgyvendinti savo teises ir teisėtus interesus. Kita vertus, iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylanti teismo, kaip vienintelės teisingumą vykdančios institucijos, priedermė teisingai išspręsti kiekvieną bylą lemia tai, kad teismas ne tik iš esmės nagrinėdamas byloje kilusį materialinį teisinį ginčą vadovautųsi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, bet šiuos principus taikytų ir spręsdamas procesinio pobūdžio klausimus, t. y. klausimus, kurie yra arba gali būti pagrindas sukurti prielaidas pradėti iš esmės spręsti materialinį teisinį ginčą, o tokį ginčą nagrinėjant – užtikrinti nuosavybės neliečiamumo, teisėtų lūkesčių ir visokeriopos civilinių teisių gynybos principų įgyvendinimą (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 1.5 straipsnis).
Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1466-362/2008, nutraukė V. J. ir D. J. santuoką, nustatė nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, padalino santuokoje įgytą turtą ir nustatė, kad pagal paskolos sutartis, kuriomis 2005-06-10 ir 2006-07-02 pasiskolinta iš D. B. ir R. B. po 10 000 Lt namo remontui V. J. ir D. J. ir toliau atsako kaip solidarieji skolininkai (10– 16 b. l.). Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012-01-26 sprendimu už akių iš V. J. priteisė 10 000 Lt ieškovės D. B. naudai, nors ieškovė šią sumą buvo prašiusi priteisti solidariai iš abiejų atsakovų: V. J. ir D. J.. Šiose dvejose skirtingose bylose priimtuose teismo sprendimuose kalbama apie tuos pačius įsiskolinimus ieškovei D. B., tačiau teismo sprendimais nustatytas skirtingas šių paskolų grąžinimas. Abu aptariami Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-11-27 ir 2012-01-26 sprendimai yra įsiteisėję ir yra privalomi (CPK 18, 279 straipsniai). Tokiu būdu yra atsiradusi ir egzistuoja netoleruotina teisinė situacija, kurios apskritai negalėtų ir neturėtų būti, nes yra paneigiamas teismo sprendimo privalomumo principas, asmens teisė, dėl kurios gynybos ji kreipėsi į teismą, iš esmės lieka neapginta, o ją ginti įprastine tvarka yra negalima. Kad šioje byloje padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir yra pagrindas atnaujinti procesą LR CPK 366 str. 1 d. 9 punkto pagrindu, pripažino ir pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad 2008-11-27 sprendime konstatuoti faktai yra prejudiciniai, kuriais Šiaulių miesto apylinkės teismas turėjo vadovautis, priimdamas 2012-01-26 sprendimą už akių.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-515/2007 yra nurodęs, kad tokia situacija yra išskirtinė ir konstatavo žemesniųjų teismų teisę LR CPK 370 straipsnio nustatyta tvarka spręsti praleisto CPK 368 straipsnyje nustatyto termino atnaujinimo klausimą ir dėl to priimti atitinkamą procesinį sprendimą.
Prašyme dėl proceso atnaujinimo, o taip pat atskirajame skunde pareiškėja nurodė, kad 3 mėnesių termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti ji nepraleido, nurodydama, kad pagrindas atnaujinti procesą atsirado 2012-06-13, t. y. po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties priėmimo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais pareiškėjos teiginiais, nes, būtent, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-01-26 sprendimu už akių yra pažeidžiamos pareiškėjos interesai. Kreipdamasi į teismą dėl skolos priteisimo, D. B. skolą prašė priteisti solidariai iš atsakovų V. J. ir D. J., o teismui šio prašymo netenkinus, sprendimą už akių galėjo apskųsti aukštesnės instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad D. B. praleido įstatymų nustatytą terminą, tačiau ji turi galimybę pateikti prašymą atnaujinti praleistą terminą, nurodydama termino praleidimo priežastis. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad susidariusi situacija yra išskirtinė, į tai, kad teisingumą teismai turi vykdyti ne formaliai, o realiai, šį ginčą turėtų išspręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (LR CK 1.5 str.).
Remdamasis išdėstytais motyvais, teismas konstatuoja, kad apelianto atskirajame skunde nurodytos aplinkybės bei argumentai sudaro pagrindą pripažinti skundžiamą nutartį nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikintina ir klausimas perduotinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 1 d. nutartį ir klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo nuo pareiškimo priėmimo stadijos.