Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2023-06-26 nutarties civilinėje byloje Nr. eS2-4914-664/2023 pagal pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus pareiškimą dėl teismo leidimo paimti vaikus iš jų atstovų pagal įstatymą išdavimo, suinteresuoti asmenys: A. G. ir S. G.,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

23. 2023-08-11 teismui pateikta informacija iš (duomenys neskelbtini) rajono socialinių paslaugų centro papildoma informacija apie tai, kad, 2023-08-10 (duomenys neskelbtini) rajono socialinių paslaugų centro socialinei darbuotoja darbui su šeimomis I. Č. ir atvejo vadybininkei N. B. lankantis pas suinteresuotus asmenis gyvenamoje vietoje, buvo prieita išvados, kad šeima nekeičia gyvenimo būdo, siūlomos pagalbos priemonėmis naudojasi tik formaliai, šeimoje toliau vartojamas alkoholis, ką pripažino ir patvirtino abu sutuoktiniai. Suinteresuotas asmuo A. G., siekdamas išvengti stebimo alkoholio pirkimo atvejų, prašo, kad jo nupirktų kiti asmenys. Alkoholis vartojamas už gaunamą sūnaus neįgalumo šalpos pensiją, t .y. gaunami pinigai skiriami ne vaiko poreikių tenkinimui, o savo poreikių tenkinimui (alkoholio, tabako gaminių pirkimui). Namuose vyrauja netvarka, vaikų motinai trūksta įgūdžių, dėl turimos negalios, atliepti tinkamai vaikų poreikius, užtikrinti ne tik fizinį, bet ir emocinį saugumą. Suinteresuotam asmeniui S. G. ir toliau sunkiai sekasi valdyti savo emocijas, ji linkusi į greitą susierzinimą, konfliktinį ir agresyvų elgesį, kas galimai galėtų išprovokuoti smurtinį elgesį vaikų atžvilgiu. Todėl darbuotojos vertino, kad nepilnamečiams vaikams į šeimą grįžti yra nesaugu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsniai). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

25. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas vaiko teisių apsaugos institucijos pareiškimas dėl leidimo paimti vaikus iš jų tėvų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

26. Naujai pateiktų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas spręstinas vadovaujantis CPK 314 straipsniu, pagal kurį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgus į tai, kad byloje sprendžiamas klausimas dėl leidimo paimti nepilnamečius vaikus iš jų įstatyminių atstovų išdavimo, į šeimos teisėje galiojančius nepilnamečio vaiko interesų užtikrinimo principus, tinkamam atskirojo skundo išnagrinėjimui naujai pateikti įrodymai priimtini ir vertintini kartu su byloje jau esančiais įrodymais.

28. CK 3.254¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog, esant CK 3.254 straipsnio 2 ir 3 punkte nustatytiems pagrindams, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija VTAPĮ nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. VTAPĮ 36³ straipsnyje nustatyta, kad valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikęs vaiko situacijos vertinimą ir nustatęs vaiko apsaugos poreikį, nedelsdamas imasi vieno iš šių veiksmų: 1) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka užtikrina vaikui laikinąją priežiūrą pagal šio įstatymo 36-4 straipsnio 1 dalį arba, 2) jeigu nėra galimybių taikyti vaiko laikinąją priežiūrą pagal šio įstatymo 364 straipsnio 1 dalį, paima vaiką iš tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą šio įstatymo 36⁵ straipsnyje nustatyta tvarka.

29. Pagal VTAPĮ 36⁵ straipsnio 1 dalį, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko apsaugos poreikį, gali paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą CK 3.254 straipsnio 2 ar 3 punkte nurodytais pagrindais ir jeigu: 1) nepavyksta užtikrinti vaikui saugios aplinkos vadovaujantis šio įstatymo 36-4 straipsnyje nurodytomis priemonėmis ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei, arba 2) šio įstatymo 36-4 straipsnyje nurodytų priemonių taikymo metu vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau šeimoje išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei. To paties straipsnio 7 dalyje numatyta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, paėmęs vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą, šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais šio įstatymo 42 straipsnio 2 dalyje ir CK 3.254¹ straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą.

30. Teismo nutartimi, kuria sprendžiamas klausimas dėl teismo leidimo paimti nepilnametį vaiką iš jo įstatyminių atstovų, patvirtinamas tik valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos atliktas veiksmas – vaiko paėmimas iš šeimos. Spręsdamas teismo leidimo paimti vaiką išdavimo klausimą, teismas turi įvertinti vaiko paėmimo iš šeimos organizavimo procesą, t. y. dėl kokių priežasčių buvo paimtas vaikas, ir ar nebuvo galimybės užtikrinti vaikui saugią aplinką kitu būdu, pavyzdžiui, teikiant pagalbą šeimai, ar buvo išnaudotos galimybės sustiprinti šeimą ir palikti joje vaiką. Vertindamas sprendimo paimti vaiką pagrįstumą, teismas turi atsižvelgti ne tik į aplinkybes, buvusias vaiko paėmimo metu, bet ir į visą vaiko ir jo šeimos situaciją bei galimybes jai keistis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2020). Vaiko paėmimas iš tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą yra kraštutinė priemonė, taikoma tada, kai nėra galimybės vaikui išlikti jo tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą globoje, nes tai būtų nesuderinama su jo geriausiais interesais. Būtent todėl vaikas gali būti paimamas iš šeimos tik tuomet, kai: 1) vaiko gyvybei ar sveikatai kyla realus pavojus ar yra didelė tikimybė, kad kils tokia žala; 2) tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą nesiima reikiamų priemonių vaiko saugumui užtikrinti.

31. Kai vaiko tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą dėl vienų ar kitų priežasčių yra nepajėgūs savarankiškai užtikrinti vaikui saugių gyvenimo ir vystymosi sąlygų, valstybės institucijos vertina pagalbos šeimai poreikį. Nepaisant galimų trumpalaikių ar net ilgalaikių socialinių ir kitų biologinės šeimos problemų, vaikas turi teisę augti savo biologinėje šeimoje – ten jam geriausia (VTAPĮ 33 straipsnio 4 dalis). Todėl valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos visų pirma padeda tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą tinkamai įgyvendinti vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, emociniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių negali šios teisės visiškai įgyvendinti (VTAPĮ 13 straipsnis). Atsiradus vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksniams bei rizikos veiksniams, susijusiems su vaiko tėvais ir jų santykiais su vaiku, kai nėra pavojaus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, prioritetas taikomas vaiko išsaugojimui šeimoje, teikiant vaikui ir jo tėvams įstatymų nustatyta tvarka prevencinę ir (ar) kompleksinę pagalbą (VTAPĮ 33 straipsnio 5 dalis). Jei pagalbos teikti nėra galimybių, pavyzdžiui, tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą yra nepajėgūs jos priimti ar atsisako ją priimti, ar ji neduoda teigiamų rezultatų, valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba sprendžia, ar vaiko palikimas tokioje aplinkoje nesukelia realios tikimybės grėsmei vaikui kilti. Tik nepavykus prevencinėmis ir (ar) kompleksinės pagalbos paslaugomis ir priemonėmis išsaugoti vaiko jo biologinėje šeimoje, vaikas paimamas iš jos, nustatant jam laikinąją globą (rūpybą), o jeigu ir tai neperspektyvu, vaikui nustatoma nuolatinė globa (rūpyba) arba jis įvaikinamas (VTAPĮ 33 straipsnio 6 dalis).

32. Nagrinėjamu atveju Pareiškėjas pagrindu išduoti teismo leidimą paimti nepilnamečius E. ir S. G. iš jų iš tėvų nurodė tai, kad tėvai vaikams nesudaro tinkamų gyvenimo sąlygų, neužtikrina vaikų saugumo ir visaverčio vaikų poreikių patenkinimo, t. y. vaikai patiria smurtą – nepriežiūrą, todėl kyla realus pavojus E. G. ir S. G. fiziniam ir psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaikų sveikatai ir grėsti jų gyvybei.

33. Bylos duomenys rodo, kad suinteresuotų asmenų šeimoje praeityje fiksuoti šie vaikų teisių pažeidimai: 2019-05-16 konfliktas tarp vaikų močiutės ir jos sutuoktinio; nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai; 2019-05-31 neblaivus vaikų tėvas konfliktuoja, nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai; 2019-05-31 neblaivus vaikų tėvas konfliktuoja (gauti du pranešimai tą pačią dieną), nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai; 2019-08-13 vaikų tėvas, močiutė ir jos sutuoktinis namuose girtauja, nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai, nuo 2019-08-13 iki 2019-12-12 motina su vaikais gyveno D. vaikų globos ir socialinės paramos šeimai centro Šeimos krizių centre; 2020-04-09 vaikas auga aplinkoje, kurioje dažnai konfliktuojama (galimai smurtaujama, girtaujama), nustatytas galimas smurtas prieš vaiką, nustatytas vaiko apsaugos poreikis, nuo 2020-04-15 iki 2021-02-01 vaikams buvo taikoma laikinosios priežiūros priemonė D. vaikų globos ir socialinės paramos šeimai centro Šeimos krizių centre; 2020-07-14 motina smurtavo prieš vaikus, nustatytas galimas smurtas prieš vaiką, 2020-07-15 pradėtas ikiteisminis tyrimas; 2021-02-03 neblaivus tėvas, nepriežiūra, motinai taikoma kardomoji priemonė nesiartinti prie vaikų, vaikai laikinai apgyvendinti saugioje aplinkoje, nustatytas galimas smurtas prieš vaiką; 2021-03-22 neblaivus tėvas, motina viena negali pasirūpinti vaikais, vaikai laikinai apgyvendinti saugioje aplinkoje, nustatytas galimas smurtas prieš vaiką ir galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai, nustatytas vaiko apsaugos poreikis, nuo 2021-03-25 iki 2021-08-20 vaikams buvo taikoma laikinosios priežiūros priemonė D. vaikų globos ir socialinės paramos šeimai centro Šeimos krizių centre; 2022-03-08 motina Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, tėvas atlieka bausmę, vaikai perduoti močiutės priežiūrai, nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai; 2022-03-26 suaugęs neblaivus asmuo, kuris gyvena kartu su šeima, triukšmavo, nustatytas galimas smurtas prieš vaiką; 2022-05-02 du policijos pranešimai, neblaivus tėvas konfliktuoja, keikiasi, grasina, nustatytas galimas smurtas prieš vaiką; 2022-05-24 neblaivus tėvas, nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai.

34. Dėl tėvo valdžios nepanaudojimo ar panaudojimo priešingai vaiko interesams ir kitų teisės pažeidimų, padarytų apsvaigus nuo alkoholio, suinteresuotas asmuo A. G. ne kartą baustas administracine tvarka, S. G. atžvilgiu vykdytas baudžiamasis persekiojimas, kadangi ji tris kartus mušė ir kitaip smurtavo prieš savo sūnų S. ir 2021-03-04 Utenos apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų nutartimi buvo pripažinta, kad S. G. įvykdė baudžiamojo įstatymo uždraustą, BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytą visuomenei pavojingą veiką nepakaltinamumo būsenoje ir jai buvo taikyta priverčiamoji medicinos priežiūros priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

35. 2022-11-15 buvo gautas (duomenys neskelbtini) rajono socialinių paslaugų centro motyvuotas siūlymas dėl šeimos, kuriame pateikiama informacija, kad motina dėl turimos negalios savarankiškai negeba tinkamai rūpintis vaikais, dėl tėvo turimos priklausomybės alkoholiui, kurios nesistengia spręsti, kyla realus pavojus vaikų fiziniam, psichiniams saugumui, sveikatai ir (ar) gyvybei. Visos įmanomos pagalbos šeimai priemonės buvo išnaudotos ir buvo neveiksmingos, o vaiko atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ir (ar) gyvybei arba pavojus, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai. Nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai. 2022-11-21 nustatytas vaiko apsaugos poreikis, organizuota vaiko laikinoji priežiūra kartu su tėvais Centre.

36. 2023-05-26 Skyriuje gautame Centro rašte Nr. 7-121, nurodyta, kad vaikams buvo paskirta laikinoji priežiūra apgyvendinant juos Centre kartu su teisiniais atstovais – tėvais (A. G. gydosi ligoninėje). 2023-05-25 individualios priežiūros darbuotoja pastebėjo, kad S. sėdi apsišlapinęs ant grindų ir žaidžia su šlapimu. Mama tuo metu žaidė telefonu. Darbuotoja paragino mamą pasirūpinti vaiku, dėl ko S. G. supyko: šaukė ant vaiko, stvėrė jam už ausies ir tempė. Nustatyta, kad Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Veiklos skyriuje pradėtas ir vykdomas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, 2023-05-29 gavus Pareiškėjo pranešimą „Dėl informacijos pateikimo” (2023 m. 08-09 pateikta informacija, 23 nutarties punktas).

37. Taip pat iš bylos duomenų matyti, kad 2023-05-29 vaikų E. ir S. G. laikinosios priežiūros metu visos įmanomos pagalbos šeimai ir vaikui priemonės yra išnaudotos ir buvo neveiksmingos, vaikų tėvai nededa pastangų, nekeičia savo elgesio, todėl Skyriuje buvo priimtas sprendimas nutraukti vaikų laikinąją priežiūrą Centre ir juos apgyvendinti budinčios globotojos šeimoje.

38. Byloje nustatyta, kad Tarnyba, gavusi pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, vadovaudamasi Aprašu, 2023-06-01 atliko S. ir E. situacijos vertinimą, kurio metu išklausyta nepilnamečių ir jų tėvų nuomonė. Tarnyba, vertindama E. ir S. situaciją, abiem vaikams nustatė Aprašo 26.3 punkte numatytą rizikos veiksnį – vienas iš vaiko atstovų pagal įstatymą galimai turi priklausomybės nuo alkoholio požymių, žalingo alkoholio vartojimo požymių, o kitas iš vaiko atstovų pagal įstatymą negali apsaugoti vaiko nuo jį žalojančio elgesio ir tai sukelia realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei; S. atžvilgiu nustatytas ir Aprašo 26.1 punkte numatytas rizikos veiksnys – vaikas patyrė ir (ar) patiria savo atstovų pagal įstatymą bet kokios formos smurtą ir vaikas yra patyręs smurtą artimoje aplinkoje. Į. E. ir S. G. situaciją nebuvo nustatyta Aprašo 28 punkte numatytų apsaugos veiksnių ir buvo nustatytas vaikų apsaugos poreikis bei nuspręsta inicijuoti vaikų laikinosios globos nustatymo procesą, nes 2023-05-29 nustatyta, kad vaikų laikinosios priežiūros metu visos įmanomos pagalbos šeimai ir vaikui priemonės buvo išnaudotos ir nebuvo veiksmingos, vaiko tėvai nededa pastangų, nekeičia savo elgesio, toliau šeimoje išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei. A. G. piktnaudžiauja alkoholiu, šios problemos nesprendžia, prisiimtų įsipareigojimų nevykdė, rekomendacijų nesilaikė. A. G. neblaivus būna agresyvus ir konfliktiškas. Motina dėl turimos negalios negeba savarankiškai rūpintis vaikais ir užtikrinti jų saugumo, jai būtina nuolatinė speciali pagalba ir priežiūra. Vaikai turi sveikatos problemų, jiems reikalinga ypatinga sveikatos priežiūra. Motina antrą kartą smurtavo prieš S.. Nuo 2018-10-08 šeimai taikoma atvejo vadyba. Taikant atvejo vadybos procesą, buvo organizuojami 14 atvejo vadybos posėdžių. (duomenys neskelbtini) rajono socialinių paslaugų centro nuomone, visos įmanomos pagalbos šeimai priemonės buvo išnaudotos ir buvo neveiksmingos. Š. D. vaikų globos ir socialinės paramos šeimai centro Šeimos krizių centre gyvena jau ketvirtą kartą.

39. Nepilnamečių vaikų, kuriems jau taikoma laikinoji priežiūra socialinių paslaugų įstaigoje, atveju jų situacijos vertinimo metu buvo nustatytas vienas Apraše numatytas rizikos veiksnys ir nebuvo nustatytas nei vienas apsaugos veiksnys, todėl, Skyriaus teigimu, nebuvo galimybės taikyti laikinosios priežiūros – vaikams laikinoji priežiūrai jau taikoma nuo 2022-11-15, kai Tarnyboje buvo gautas (duomenys neskelbtini) rajono socialinių paslaugų centro motyvuotas siūlymas. Vaikams nustatytas apsaugos poreikis bei nuspręsta kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaikus iš jų atstovų pagal įstatymą – tėvų išdavimo. Pareiškėjo nuomone, tėvai neužtikrina savo nepilnamečiams vaikams fiziškai, emociškai, psichologiškai, socialiai saugios aplinkos, jų atžvilgiu naudoja fizinį smurtą, taip pat nepriežiūrą, nekeičia savo elgesio, kyla realus pavojus vaikų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui, todėl atsiranda pagrįstas pagrindas konstatuoti CK 3.254 straipsnio 3 punkte numatytos vaiko laikinosios globos nustatymo sąlygos buvimą.

40. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad nėra pagrindų, įtvirtintų CK 3.254 straipsnyje, paimti vaiką iš tėvų egzistavimo ir atsisakė išduoti teismo leidimą paimti vaikus iš jų tėvų. Vertino, kad suinteresuoti asmenys domisi vaikais, šeimoje fiksuoti vaikų teisių pažeidimai (dėl A. G. alkoholio vartojimo) buvo nesmurtinio pobūdžio, nėra duomenų, jog A. G. būtų smurtavęs (naudojęs fizinį ar psichologinį smurtą) prieš vaikus, nėra pakankamo pagrindo teigti, kad vaikams buvo kilusi reali grėsmė, A. G. nurodė, kad daugiau nei pusantro mėnesio alkoholio nevartoja ir tai jo sąmoningas apsisprendimas tiek siekiant išsaugoti šeimą ir vaikus, tiek ir dėl jam diagnozuotos onkologinės ligos, o ankstesni fiksuoti suinteresuoto asmens neblaivumo atvejai nėra pakankami daryti priešingą išvadą. S. G. socialinių ar tėvystės įgūdžių stoka nesudaro pagrindo taikyti kraštutinę priemonę ir paimti vaikus, galimo fizinio smurto panaudojimas prieš vaiką nustatytas ne suinteresuotų asmenų gyvenamojoje vietoje, o Centre S. G. neigiamai vertina savo veiksmus, nurodo padariusi išvadas, ji bendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, priima teikiamą pagalbą ir baigė Pozityvios tėvystės kursus. Apeliantas Pareiškėjas nesutinka su šiame punkte nurodytu pirmosios instancijos teismo faktinių aplinkybių vertinimu bei išvadomis, kad A. G. elgesys praeityje buvo nesmurtinio pobūdžio.

41. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas turi atsižvelgti ne tik į aplinkybes, buvusias vaiko paėmimo metu, bet ir į visą vaiko ir jo šeimos situaciją bei galimybes jai keistis, todėl egzistavo pagrindas atsižvelgti ir į šeimoje praeityje fiksuotus vaikų teisių pažeidimus, į tai, kad vieno iš vaikų atžvilgiu buvo nustatytas smurtas, kurį įvykdė vaiko motina S. G., kad šeimoje nuolatos kildavo konfliktai, ypač dėl alkoholio vartojimo, fiksuoti sistemingi vaikų nepriežiūros atvejai.

42. Pagal VTAPĮ 2 straipsnio 10 dalį smurtas prieš vaiką apibrėžiamas veikimu ar neveikimu vaikui daromas tiesioginis ar netiesioginis tyčinis fizinis, psichologinis, seksualinis poveikis, jeigu dėl to vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata, normali raida, jam sukeltas skausmas ar pavojus gyvybei, sveikatai, normaliai raidai ar pažeminta vaiko garbė ir (ar) orumas. Smurtu prieš vaiką taip pat laikoma vaiko nepriežiūra. Smurtu nelaikomi veiksmai, kuriais prieš vaiką panaudojama fizinė jėga ir vaikui sukeliamas fizinis ar psichinis skausmas, kai šiais veiksmais siekiama išvengti didesnio pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei ir to negalima pasiekti kitomis priemonėmis. Pagal VTAPĮ 3 straipsnį smurto prieš vaiką formos yra ir fizinis smurtas – tyčinis fizinis veiksmas ar veiksmai prieš vaiką, taip pat fizinė bausmė, jeigu dėl to vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata ar normali raida arba buvo sukeltas skausmas ar pavojus vaiko gyvybei, sveikatai ar normaliai raidai arba pažeminta vaiko garbė ir (ar) orumas; bei nepriežiūra – tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą ar už vaiko priežiūrą atsakingo asmens nuolatinis vaikui būtinų fizinių, emocinių ir socialinių poreikių netenkinimas ar aplaidus tenkinimas, dėl kurio vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata ar normali raida arba sukeltas pavojus vaiko gyvybei, sveikatai ar normaliai raidai. Skurdas dėl objektyvių priežasčių nelaikomas nepriežiūra. Be to, smurtą artimoje aplinkoje patyrusiu asmeniu laikomas asmuo, prieš kurį panaudotas smurtas artimoje aplinkoje, taip pat vaikas, tapęs smurto artimoje aplinkoje liudininku, ir (ar) vaikas, gyvenantis artimoje aplinkoje, kurioje buvo smurtauta (Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 2 straipsnio 4 punktas).

43. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant duomenims apie A. G. elgesį laikotarpyje nuo 2019 iki 2022 metų vartojant alkoholį, fiksuotus konfliktus šeimoje, vaikų nepriežiūros atvejus, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo spręsti, jog jo veiksmai nėra smurtinio pobūdžio, kaip jie suprantami pagal VTAPĮ nuostatas. Vien tai, kad A. G. fiziškai nesmurtavo prieš savo vaikus (jų nemušė), nepatvirtina teismo išvados, jog jo veiksmai nebuvo smurtinio pobūdžio. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad dėl smurto artimoje aplinkoje S. G. buvo palikusi šeimos įprastą gyvenamąją vietą ir laikinai gyveno Centre, todėl yra aukšta tikimybė, kad vaikai yra matę savo tėvų konfliktus bei smurto prieš jų mamą veiksmus, kas akivaizdžiai neigiamai veikia ir vaikų psichiką, sukuria nesaugumo jausmą, tokia aplinka, kurioje smurtaujama, akivaizdžiai kelia grėsmę ir pačių vaikų fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei. Be to, kaip minėta, vaikų nepriežiūra taip pat yra laikoma viena iš smurto prieš vaikus formų, tuo tarpu vaikų nepriežiūros atvejai buvo fiksuoti šeimoje ne kartą.

44. Nors pirmosios instancijos teismas vertino suinteresuoto asmens A. G. paaiškinimus, kad jis alkoholio nebevartoja, nes gydosi, tačiau teismas tokį jo paaiškinimą turėjo vertinti itin atidžiai, nes alkoholio nevartojimą nulėmė ne paties suinteresuoto asmens laisvas, tam tikrų aplinkybių neįtakotas apsisprendimas, bet gydymasis stacionare nuo sunkios ligos, kai realių galimybių vartoti alkoholį nėra arba jos labai pasunkintos. Tuo tarp pats A. G. nurodė aplinkybes apie ilgalaikį piktnaudžiavimą alkoholiu, atsisakymą gydytis, byloje buvo duomenys apie jo vengimą lankytis pas priklausomybės specialistą, anoniminių alkoholikų grupės susitikimuose. Sutiktina su apeliantu, kad vien deklaratyvus suinteresuoto asmens A. G. pareiškimas, jog jis supranta, kad pagrindinė problema yra jo alkoholio vartojimas ir jis toliau ketina nevartoti alkoholio, pagalbos kreiptis į specialistus, darys viską ir priims visokeriopą pagalbą, siekiant išsaugoti šeimą, yra niekuo nepagrįstas. Pažymėtina, kad iki pat A. G. išvykimo gydytis 2023-05-09 fiksuoti dažni jo grįžimai į Centrą, C. kaimą neblaiviame stovyje, taip pat ir iš S. klinikų (2023-05-30 Centro pateikta informacija apie šeimą, 2023-06-01 Vaikų situacijos vertinimo anketų duomenys). A. G. nepateikė jokių svarių duomenų, kad dėl turimos priklausomybės kreipėsi pagalbos į specialistus, kad noriai ir aktyviai sutinka priimti siūlomą pagalbą, kad ėmėsi aktyvių veiksmų siekdamas pašalinti rizikas, dėl kurių buvo nustatytas vaikų apsaugos poreikis. Priešingai, byloje buvę duomenys bei 2023-08-11 gauti įrodymai (nutarties 23 punktas) tai paneigia ir sustiprina teismo įsitikinimą, kad suinteresuotas asmuo A. G. nepripažįsta realios situacijos dėl turimos priklausomybės alkoholiui, dėl to vėliau kylančių konfliktų šeimoje, agresyvaus elgesio apraiškų, vaikų nepriežiūros, jis objektyviai nevertina situacijos rimtumo, tinkamai nepriima visos jam siūlomos pagalbos, dėl to negali tinkamai pasirūpinti vaikų poreikiais, negali užtikrinti vaikams saugios aplinkos, dėl ko išlieka realus pavojus vaikų fiziniam ir psichiniam saugumui.

45. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepilnamečių vaikų tėvų elgesys turi pasikeisti ne epizodiškai, bet teigiami pokyčiai turi būti stabilūs ir apimti visas sritis: rūpinimąsi vaikų sveikata, auklėjimą, bendravimą su pedagogais, alkoholio vartojimo problemų sprendimą, švarios ir tvarkingos namų aplinkos sukūrimą ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020).

46. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad dar 2022-11-15 gautame (duomenys neskelbtini) rajono socialinių paslaugų centro motyvuotame siūlyme dėl šeimos (iki apgyvendinimo centre 2022-11-21) buvo pateikta informacija, kad apsilankymų metu vaikai dažnai būna aprengti nešvariais ir netinkamais drabužiais (neatitinka esamos temperatūros), būna patalpose, kuriose prirūkyta, motina dėl turimos negalios savarankiškai negeba tinkamai rūpintis vaikais. Centro 2023-05-30 pateiktoje informacijoje nurodyta, kad S. G. akademiniai pasiekimai skurdūs, socialiniai įgūdžiai silpni, nuotaikų kaita dažna, tarp jos ir vyro kyla konfliktai, ji nenori laikytis dienotvarkės, tingi, negeba gaminti, pamiršta mamos pareigas, asmens higienos ir savitvarkos įgūdžiai nepakankami, vaikų saugumu rūpinasi nepakankamai ir su jais elgiasi nenuspėjamai, nors vaikų ir mamos emocinis ryšys yra pakankamai stiprus. Pažymėta, kad dėl savo ligos, savarankiško gyvenimo įgūdžių stokos ir nepakankamų socialinių įgūdžių S. G. galimai neužtikrintų saugios aplinkos savo vaikams, jei gyventų be specialios nuolatinės priežiūros ir pagalbos. Centro pateikta informacija leidžia spręsti, kad tėvai su vaikais centro darbuotojų buvo nuolatos lydimi pas sveiktos priežiūros specialistus, vežami į gydymo, reabilitacijos įstaigas, S. lydėta į gimnaziją, kartu rašytas prašymas dėl vaiko priešmokyklinio ugdymo. Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad buityje S. G. savarankiškai, be pagalbos, susitvarkyti ir nepilnamečiams vaikams užtikrinti saugias ir sveikas gyvenimo sąlygas būtų sudėtinga; abu suinteresuoti asmenys savarankiškai, be kitų asmenų pagalbos, raginimo, vaikų ugdymo(si) poreikių patenkinimu ir sveikatos priežiūra (ypač kai vaikai turi rimtų sveikatos problemų) tinkamai nepasirūpina.

47. Esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms ir aptartam teisiniam reguliavimui, apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl to, kad nagrinėjamu atveju pagrįstai abiem vaikams buvo nustatytas Aprašo 26.3 punkte numatytas rizikos veiksnys – vienas iš vaiko atstovų pagal įstatymą galimai turi priklausomybės nuo alkoholio požymių, žalingo alkoholio vartojimo požymių, o kitas iš vaiko atstovų pagal įstatymą negali apsaugoti vaiko nuo jį žalojančio elgesio ir tai sukelia realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei.

48. Be to, 2023-06-01 atlikus S. G. situacijos vertinimą jo atžvilgiu nustatytas ir Aprašo 26.1 punkte numatytas rizikos veiksnys – vaikas patyrė ir (ar) patiria savo atstovų pagal įstatymą bet kokios formos smurtą ir vaikas yra patyręs smurtą artimoje aplinkoje. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad suinteresuoto asmens S. G. atžvilgiu jau vykdytas baudžiamasis persekiojimas, kadangi ji smurtavo prieš savo sūnų S. ir 2021-03-04 Utenos apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų nutartimi buvo pripažinta, kad S. G. įvykdė baudžiamojo įstatymo uždraustą, BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytą visuomenei pavojingą veiką nepakaltinamumo būsenoje ir jai buvo taikyta priverčiamoji medicinos priežiūros priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą. Minėta, kad šiuo metu taip pat vyksta Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Veiklos skyriuje ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, po to, kai Pareiškėjas informavo apie 2023-05-25 17.20 val. vykusį įvykį, kai suinteresuotas asmuo vaiko motina S. G. šaukė ant vaiko, stvėrė jam už ausies ir tempė. Suinteresuotas asmuo S. G. neneigia atlikusi tokius veiksmus vaiko atžvilgiu. Nors, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, S. G. ir lankė tėvystės įgūdžių ugdymo programą 2023-01-12 - 2023-02-13 laikotarpiu, priėmė specialistų pagalbą, tačiau, akivaizdu, kad ir po to ji nevengia taikyti fizinių bausmių savo sūnaus S. atžvilgiu. 2023-05-29 išklausius vaikų nuomonę, S. G. nurodė, kad su mama pykstasi, mama mušasi, jam skauda. E. G. nurodė, kad mama nebūna pikta, bet nori būti pas specialistę, blogai su mama gyventi, pas močiutę nori būti.

49. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad galimas fizinio smurto panaudojimas prieš vaiką nustatytas ne suinteresuotų asmenų gyvenamojoje vietoje, o krizių centre, niekaip lengvinančiai neįtakoja suinteresuoto asmens S. G. elgesio vertinimo. Priešingai, sudaro pagrindą spręsti, kad, jei jau smurtaujama Centre esant atitinkamiems specialistams, tai namų aplinkoje nesant kontrolės ir priežiūros pavojus įvairaus smurto atvejams dar didesnis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustačius ir Aprašo 26.1 punkte numatytas rizikos veiksnį (48 punktas) Pareiškėjui buvo pagrindas spręsti dėl vaikų paėmimo iš jų atstovų – tėvų, pripažinus, kad vaikų laikinosios priežiūros metu visos įmanomos pagalbos šeimai ir vaikui priemonės buvo išnaudotos ir nebuvo veiksmingos, vaiko tėvai nededa pastangų, nekeičia savo elgesio, toliau šeimoje išlieka realus pavojus vaikų fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei.

50. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra nurodęs, kad kai tėvai dėl vienokių ar kitokių priežasčių patiria sunkumų, valstybė visų pirma siūlo tėvams pagalbą nepaimdama iš šeimos vaiko. Tačiau jei pagalba nepriimama ar ji neduoda teigiamų rezultatų, vaikas negali laukti neapibrėžtą laiką, vaiko poreikiai gyventi saugų, sveiką gyvenimą, būti ugdomam, jausti suaugusiojo rūpestį ir meilę, turi būti tenkinami kas dieną, todėl, esant įstatyme nustatytiems pagrindams, vaikas paimamas iš šeimos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020). Jei tėvų elgesys nekinta, tai, nepaisant jų pažadų keistis, vaikai turėtų būti paimami iš šeimos, jei joje vaikams nesudaromos sąlygos saugiai augti ir vystytis. Tai atitinka ir EŽTT praktiką tokio pobūdžio bylose, kad kiekvienu atveju reikia nustatyti teisingą interesų pusiausvyrą, ypatingą dėmesį skiriant geriausiems vaiko interesams, kurie gali būti viršesni už tėvų; tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir raidai, taikymą (žr., pvz., 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo byloje Johansen prieš Norvegiją, peticijos Nr. 17383/90, par. 78). Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytinas kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausiu vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu. Vaiką paėmus iš šeimos tėvams ir toliau teikiama pagalba ir jie gali keisti savo elgesį ir požiūrį į vaiko auklėjimą nesant vaiko šalia (VTAPĮ 37 straipsnio 8 dalis).

51. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad yra nustatytas faktinis ir teisinis pagrindas atskirąjį skundą tenkinti, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, klausimas išsprendžiamas iš esmės – Pareiškėjo prašymas išduoti teismo leidimą paimti nepilnamečius vaikus iš jų tėvų tenkinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Utenos apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2023-06-26 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – leisti paimti nepilnametį E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusį (duomenys neskelbtini), ir nepilnametį S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusį (duomenys neskelbtini), iš jų motinos S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir tėvo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)