- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-03
- Bylos Nr.
- 2S-253-267/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-06336-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Danutė Burbulienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- D. R.
- Suinteresuotas asmuo
- R. B., VMI, E. R., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. R. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. sausio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-520-1028/2021 pagal pareiškėjo D. R. skundą dėl antstolio A. B. veiksmų, suinteresuoti asmenys – R. B., VMI, E. R..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas D. R. kreipėsi į antstolį su skundu, kuriuo nesutinka, kad jo skolos būtų išieškomos iš sutuoktinės pajamų. Nurodo, kad skolos susidarė gerokai iki santuokos sudarymo. Prašo taikyti senatį.
2. Antstolis 2020-11-17 motyvuotu patvarkymu netenkino pareiškėjo skundo ir skundą kartu su vykdomosiomis bylomis persiuntė apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2021 m. sausio 14 d. nutartimi pareiškėjo D. R. skundo netenkino.
4. Teismas pažymėjo, kad po santuokos sudarymo sutuoktinių gaunamas darbo užmokestis ar kitos uždirbamos pajamos yra bendras turtas, į pusę kurio turi teisę pretenduoti kiekvienas iš sutuoktinių. Kadangi tai yra bendras turtas, iš jo galimas sutuoktinių skolų, atsiradusių iki santuokos įregistravimo, išieškojimas, jį nukreipiant į sutuoktiniui pagal įstatymą pripažįstamą dalį, todėl D. R. skolų išieškojimas gali būti nukreiptas į jos sutuoktinės darbo užmokesčio dalį.
5. Nagrinėjamu atveju antstolis priėmė skundžiamą 2020-10-26 patvarkymą dėl informacijos pateikimo ir piniginių lėšų išmokėjimo sustabdymo, 2020-10-26 patvarkymą dėl informacijos pateikimo, sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, kurie išsiųsti skolininkui ir jo sutuoktinei.
6. Taigi, tuo atveju, jei D. R. ir E. R. patys turto dalių bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nenusistatys arba nusistatys taip, kad nebus įmanomas išieškojimas ir tam paprieštaraus išieškotojai, antstolis pasiūlys išieškotojams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo ir skolininko D. R. turto dalies nustatymo sutuoktinės E. R. darbo užmokesčio atžvilgiu klausimą išspręs teismas.
7. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad šiuo atveju yra išieškoma priteista žala bei proceso išlaidos, o tokio pobūdžio skoloms išieškoti įstatymas senaties terminų nenumato. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad antstolio atlikti veiksmai yra teisėti, todėl skundą atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
8. Atskiruoju skundu pareiškėjas D. R. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartį, panaikinti antstolio A. B. patvarkymus dėl skolų išieškojimo iš sutuoktinės darbo užmokesčio, leisti pačiam apeliantui mokėti skolas pagal vykdomuosius dokumentus ir išsaugoti šeimą, o ne ją ardyti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Antstolis nukreipė apelianto skolų išieškojimą į sutuoktinės darbo užmokestį. Šeimą pareiškėjas sukūrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, o dabar jo sutuoktinė dėl antstolio veiksmų nori nutraukti santuoką. Apeliantas remiasi Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija ir nesupranta, kodėl jo skolos išieškomos iš jo sutuoktinės turto. Apeliantas įsitikinęs, kad teismas netinkamai išsprendė jo skundą dėl antstolio veiksmų.
9. Atsiliepimai į atskirąjį skundą įstatymų nustatyta tvarka nepateikti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
11. Byloje nagrinėjamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.
12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.88 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita).
13. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). CK 3.100 straipsnyje nurodyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindai, pagal jį bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia: 1) mirus vienam iš sutuoktinių; 2) vieną sutuoktinį paskelbus mirusiu ar pripažinus nežinia kur esančiu; 3) pripažinus santuoką negaliojančia; 4) nutraukus santuoką; 5) sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium (separacija); 6) teismo sprendimu padalijus bendrą turtą; 7) sutuoktinių susitarimu pakeitus įstatymų nustatytą turto teisinį režimą; 8) kitais įstatymų nustatytais atvejais.
14. Taigi, CK 3.88 straipsnis vertintinas kaip norma, kuri detalizuoja bendrąją normą, kad visas turtas, kurį sutuoktiniai įgyja sudarę santuoką, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Ši norma taip pat nustato, kad turtui pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe neturi reikšmės, kieno vardu jis įgytas – vieno ar abiejų sutuoktinių (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Santuokiniu turtu (turtu, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė), be kita ko, laikoma: pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). CK 3.100 straipsnyje įtvirtinti sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigos pagrindai, vienas jų – sutuoktinių susitarimu pakeitus įstatymų nustatytą turto teisinį režimą (CK 3.100 straipsnio 1 dalies 7 punktas).
15. Kaip matyti iš bylos duomenų, antstolis A. B. vykdo vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolų išieškojimo iš D. R.. Antstolis 2020-10-26 priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš skolininko sutuoktinės gaunamų pajamų (v. b. l. 156–158). Gyventojų registro duomenimis D. R. ir E. R. santuoka sudaryta 2018 m. spalio 25 d., informacijos apie santuokos nutraukimą ar sudarytą vedybinę sutartį nėra. Taigi, įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, todėl E. R. gaunamos pajamos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
16. Byloje nėra duomenų, kad santuoka būtų nutraukta ar sutuoktiniai būtų sudarę turto pasidalijimo sutartį, todėl jų turtui taikytinas įstatymo nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, reiškiantis, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Taigi antstolis turėjo teisę ir pareigą areštuoti apelianto ir jo sutuoktinės bendrą turtą ir pasiūlyti pateikti sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Nagrinėjamu atveju antstolis priėmė skundžiamą 2020-10-26 patvarkymą dėl informacijos pateikimo ir piniginių lėšų išmokėjimo sustabdymo, 2020-10-26 patvarkymą dėl informacijos pateikimo, sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (v. b. l. 162-165). Patvarkymai išsiųsti apeliantui ir jo sutuoktinei. Atsižvelgiant į tai, atmestini atskirojo skundo argumentai, kad antstolis nepagrįstai nukreipė apelianto skolų išieškojimą į sutuoktinės darbo užmokestį.
17. Taigi, atskirajame skunde nurodyti argumentai nepatvirtina skundžiamos nutarties ir skundžiamų antstolio veiksmų (patvarkymų) neteisėtumo. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos priimtos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 straipsniai).
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. sausio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.