Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2026-04-01 · Administracinė byla Nr. eAS-799-552/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-04-01
Bylos Nr.
eAS-799-552/2026
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00341-2026-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius (pirm.), Ramūnas Gadliauskas (pran.), Dalia Višinskienė
Pareiškėjas
M. H. A. A.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Administracinė byla Nr. eAS-799-552/2026Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00341-2026-1Procesinio sprendimo kategorija 49 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2026 m. balandžio 1 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. H. A. A. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. sausio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. H. A. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas M. H. A. A. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2026 m. sausio 21 d. sprendimą Nr. 26S19733 ir įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Migracijos departamento 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimo Nr. 21M50486 galiojimą iki bus priimtas galutinis sprendimas šioje administracinėje byloje.

Pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nurodė, jog nagrinėjamu atveju atlikus preliminarų reikalavimo pagrįstumo įvertinimą, nėra akivaizdžių skundo reikalavimų nepagrįstumo požymių. Pareiškėjas siekia gauti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, todėl nepritaikius jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, išsiuntimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjui gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, o teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, tokio sprendimo įgyvendinimas būtų iš esmės neįmanomas.

II.

Regionų administracinis teismas 2026 m. sausio 30 d. nutartimi priėmė pareiškėjo skundą, tačiau netenkino pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 ir 3 dalimis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Teismas nustatė, jog Migracijos departamentas 2021 m. gruodžio 8 d. priėmė sprendimą Nr. 21M50486, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir išsiųsti pareiškėją į kilmės valstybę. Valstybės sienos apsaugos tarnybai (toliau – ir VSAT) pradėjus išsiuntimo procedūrą, užsienietis 2026 m. sausio 13 d. pateikė paskesnį prieglobsčio prašymą. 2026 m. sausio 13 d. ir 2026 m. sausio 15 d. apklausose užsienietis nurodė, kad į kilmės valstybę grįžti negali, nes vedė moterį, turinčią du vaikus, pareiškėjo giminė šiai santuokai nepritarė ir bandė sutuoktiniams pakenkti.

Teismas, atsižvelgęs į tai, jog pareiškėjas paskesnį prieglobsčio prašymą pateikė tik tuomet, kai jau buvo imtasi veiksmų dėl jo išsiuntimo, pareiškėjo nurodytos aplinkybės nėra išskirtinės ar lemiančios, jog nepritaikius pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės pareiškėjui gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių šias aplinkybes, konstatavo, kad pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo yra nepagrįstas.

III.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. sausio 30 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Migracijos departamento 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimo Nr. 21M50489 galiojimą iki kol bus priimtas galutinis sprendimas šioje byloje.

Pareiškėjo teigimu, nagrinėjamu atveju būtina taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, kadangi to neatlikus, pareiškėjui gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Byloje sprendžiamas pavojaus pareiškėjui kilmės valstybėje bei jo išsiuntimo klausimai, todėl nenustačius, ar pareiškėjui kilmės valstybėje gresia pavojus, jo išsiųsti negalima.

Atsiliepimas

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas prašyme dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo nenurodė, kokią žalą jis patirs. Taip pat pareiškėjas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Be to, nagrinėjamu atveju nėra pradėta pareiškėjo grąžinimo į kilmės valstybę procedūra.

Atsakovas sutiko su pirmosios instancijos teismu, jog pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų, patvirtinančių, jog nepritaikius pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pažymi, jog tokios pozicijos iš esmės buvo laikomasi ir kitose panašiose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-190-492/2024, 2024 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-221-525/2024, 2024 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-236-502/2024, 2024 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-475- 815/2024, 2024 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-535-525/2024).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. sausio 30 d. nutarties dalies, kuria teismas netenkino pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, pagrįstumas ir teisėtumas.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, padaręs išvadą, jog pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų, patvirtinančių, jog nepritaikius pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju nėra pagrindo taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo, atsiliepimo į jį, argumentus, pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

Reikalavimo užtikrinimo priemonėms taikyti būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai prima facie (iš pirmo žvilgsnio) pagrindžia reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-236-502/2024 ir kt.).

Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019 ir kt.). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010 ir kt.). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019 ir kt.).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios reikalavimo užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas (-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-772-789/2021 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde teismo prašė panaikinti Migracijos departamento 2026 m. sausio 21 d. sprendimą Nr. 26S19733, kuriuo Migracijos departamentas nusprendė nenagrinėti pareiškėjo paskesnio prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje dėl to, jog pareiškėjas nepateikė naujų esminių motyvų, ir įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Taip pat pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Migracijos departamento 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimo Nr. 21M50486, kuriuo Migracijos departamentas, be kita ko, nusprendė išsiųsti pareiškėją į kilmės valstybę, galiojimą iki bus priimtas galutinis sprendimas šioje administracinėje byloje. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo motyvuojamas tuo, kad nepritaikius pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, išsiuntimo į kilmės valstybę atveju, jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, o teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, jį įgyvendinti būtų neįmanoma.

Teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, nustatė, jog Regionų administracinis teismas įsiteisėjusia 2026 m. kovo 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-7426-952/2026 paliko nenagrinėtą pareiškėjo skundą dėl Migracijos departamento 2026 m. sausio 21 d. sprendimo Nr. 26S19733 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Skundas paliktas nenagrinėtas, nes pareiškėjas nutarties priėmimo metu jau buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, ir teismas neturėjo galimybės išspręsti bylos pagal joje esančią medžiagą.

Vertindama byloje susiklosčiusią situaciją, teisėjų kolegija akcentuoja, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės yra akcesorinio pobūdžio procesinės priemonės ir jų paskirtis – užtikrinti teismo sprendimo įgyvendinimą bei apsaugoti pareiškėjo teises nagrinėjamos administracinės bylos metu. Tokios priemonės gali būti taikomos tik esant nagrinėjamai administracinei bylai ir tik tiek, kiek jos yra susijusios su pareikštu reikalavimu. Nesant nagrinėjamos bylos, teismas neturi teisinio pagrindo vertinti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlygų – galimos žalos pobūdžio ir masto, priemonių proporcingumo ar šalių interesų pusiausvyros, ir spręsti dėl jų taikymo iš esmės. Be to, reikalavimo užtikrinimo priemonės negali būti taikomos savarankiškai ar nepriklausomai nuo bylos nagrinėjimo.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo skundas įsiteisėjusia Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 5 d. nutartimi paliktas nenagrinėtas, administracinė byla iš esmės neišnagrinėta, išnyko bylos nagrinėjimo dalykas (objektas). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlygų vertinimas yra neatsiejamas nuo nagrinėjamos administracinės bylos dalyko (objekto) ir ribų, todėl palikus pareiškėjo skundą nenagrinėtą, šios ribos nesusiformavo, teismas neturi galimybės atlikti tokio vertinimo. Nesant nagrinėjamos bylos, nėra pagrindo vertinti prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo sąlygų, ją taikyti iš esmės. Priešingas aiškinimas sudarytų prielaidas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones nesant teismo nagrinėjamo ginčo, kas neatitiktų šių priemonių paskirties ir paneigtų jų akcesorinį pobūdį. Todėl, susidarius aptartai situacijai, be kita ko, atsižvelgus į tai, jog pareiškėjas jau yra išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą ir taikyti jo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. H. A. A. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2026 m. sausio 30 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjo M. H. A. A. prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusRamūnas GadliauskasDalia Višinskienė