Panevėžio apygardos teismo nutartis

2014-10-21 · Civilinė byla Nr. 2A-692-425/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2013-12-12Lietuvos apeliacinis teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2014-03-17Lietuvos apeliacinis teismas
  3. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-05-27Panevėžio apylinkės teismas
  4. ApeliacijaNutartis · 2014-10-21Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-10-21
Bylos Nr.
2A-692-425/2014
Teisminio proceso Nr.
2-59-3-00458-2013-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Laimutė Sankauskaitė, Laimantas Misiūnas, Margarita Dzelzienė
Atsakovas
Asociacijos Panevėžio futbolo klubas „Ekranas“
Ieškovas
I. D.

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A-692-425/2014

Vygantas Mažuika Proceso Nr. 2-59-3-00458-2013-2
Procesinio sprendimo kategorija (S) 14.3; 35.5; 42.10;121.18
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. spalio 21 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimanto Misiūno, Margaritos Dzelzienės ir Laimutės Sankauskaitės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo Asociacijos Panevėžio futbolo klubas „Ekranas“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3244-828/2014 pagal ieškovo I. D. ieškinį atsakovui Asociacijos Panevėžio futbolo klubui „Ekranas“ dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 202 578 Lt skolą, 6 214,76 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011-02-11 su atsakovu Asociacijos Panevėžio futbolo klubui „Ekranas“ sudarė sporto veiklos sutartį Nr. DDR-001, pagal kurią ieškovas įsipareigojo rengtis sporto varžyboms ir dalyvauti jose, o atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovui 6 211,18 Lt per mėnesį, į kurį įskaičiuotas atlyginimas už sportininko atvaizdo naudojimą bei mokėti premijas, atsižvelgiant į sportininko ir futbolo komandos pasiekimus, nurodytus sutartyje. Atsakovas mokėjo sutartyje numatytą mėnesinį atlyginimą, tačiau atsisako mokėti premijas, atsižvelgiant į sportininko ir futbolo komandos pasiekimus ir liko skolingas 202 578 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 27 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino, priteisė iš atsakovo asociacijos Panevėžio futbolo klubo „Ekranas“ ieškovui I. D. 202 578 Lt skolą, 6 214,76 Lt palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2013-11-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 000 Lt bylinėjimosi išlaidas už advokato suteiktas paslaugas. Be to, teismas nusprendė grąžinti ieškovui 5 176 Lt žyminį mokestį ir priteisė iš atsakovo 5 194,50 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teismas konstatavo, kad 2011-02-11 šalių pasirašytos sporto veiklos sutarties Nr. DDR-001 5.6 punktu atsakovas įsipareigojo ieškovui sumokėti 20 000,00 Lt dydžio premiją, jeigu sutarties galiojimo metu sportininkas per vieną sezoną „A lygos“ čempionato varžybose, kuriose dalyvauja klubo pagrindinė komanda, sužaidžia pagrindinės komandos sudėtyje ne mažiau kaip 50 proc. visų tokių „A lygos“ varžybų bendro laiko, t.y. sportininko sužaistas minučių skaičius sudaro bent 50 proc. visų rungtynių bendro minučių skaičiaus, skaičiuojant, kad rungtynės, neatsižvelgiant į galimą pridėtinį laiką, trunka 90 minučių, o vienas kėlinys – 45 minutes. Sporto veiklos sutarties 5.6 punkte šalys susitarė, kad jeigu sutarties galiojimo metu įvyksta aplinkybė, nurodyta sutarties 5.6 punkte ir to paties sezono metu klubo pagrindinė komanda sutarties galiojimo metu tą sezoną, kurio metu įvyksta sutarties 5.6 punkte nurodyta aplinkybė, tampa „A lygos“ čempione, klubas įsipareigoja sumokėti papildomą 10 000,00 Lt dydžio premiją. Šalių pasirašytos sutarties 5.8 punktu šalys susitarė, kad – jeigu sutarties galiojimo metu klubo pagrindinė futbolo komanda įveikia pirmąjį (pradinį), kuriame klubas turi teisę dalyvauti, UEFA Čempionų lygos kvalifikacinį etapą, klubas įsipareigoja sumokėti sportininkui 10 000,00 Eur dydžio premiją už šį pasiekimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovo komanda 2012 metais „A lygos“ čempionate sužaidė 34 varžybas. Ieškovas „A lygos“ čempionate 2012 metais žaidė 31 rungtynėse, t.y. 91,17 proc. varžybų, iš viso – 2696 minutes, t.y. 88,10 proc. visų rungtynių laiko. 2012 m. liepos 24 d. atsakovo komanda, kurios pagrindinėje sudėtyje buvo ieškovas, UEFA Čempionų lygos turnyro rungtynėse su „Shamrock Rovers“ laimėjo rezultatu 2:1. 2012 m. lapkričio 11 d. atsakovo komanda „A lygos“ laimėjo rungtynes su Pakruojo „Kruoja“ ir užėmė pirmąją vietą Lietuvos futbolo lygoje. Šių aplinkybių atsakovas neginčija. 2012 m. liepos 15 d. įsipareigojimu dėl piniginės premijos sumokėjimo atsakovas asociacija „Panevėžio futbolo klubas „Ekranas“ įsipareigojo iki 2013 m. sausio 10 d. sumokėti ieškovui 138 050,00 Lt dydžio piniginę premiją už ieškovo sportinius pasiekimus, įvykusius iki šio įsipareigojimo surašymo dienos. Taigi atsakovo įsipareigojimai ieškovui yra nurodyti 138 050,00 Lt bei 64 528,00 Lt premijų pagal šalių pasirašytą sporto veiklos sutartį Nr. DDR-001 už pasiekimus po įsipareigojimo dėl piniginės premijos sumokėjimo pasirašymo. Nustatyta, jog ieškovas savo prievoles pagal sutartį įvykdė. Duomenų, patvirtinančių, kad šias prievoles atsakovas įvykdė, byloje nėra. Todėl ieškovo reikalavimai tenkinami visiškai, jam iš atsakovo priteisiant 202 578,00 Lt skolą. Pagrįstas ieškovo reikalavimas ir dėl palūkanų priteisimo (CK 6.210 str.,6.261 str., 6.37 str.).

Šalies argumentai

Atsakovas asociacijos futbolo klubas „Ekranas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. sprendimą, ieškovo I. D. ieškinį dėl skolos priteisimo palikti nenagrinėtą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, kas sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą. (CPK 329 str. 2 d. 2 p.), todėl turi būti panaikintas. Į bylą turėjo būti įtrauktas trečiuoju asmeniu A. L., nes atsakovas 2012-07-15 įsipareigojimu įsipareigojo ieškovui sumokėti 138 050 Lt piniginę premiją, o garantas A. L. įsipareigojo subsidiariai atsakyti ieškovui už atsakovo prisiimtos prievolės neįvykdymą. Be to, byloje kilęs ginčas dėl to, ar nebuvo pažeistas 2012-07-15 įsipareigojimo 6 str., numatantis, jog įsipareigojimas yra niekinis ir negalioja ab initio, jei ieškovas po šio įsipareigojimo surašymo dienos dalyvavo sutartose varžybose arba nelegalių lažybų veikloje. Šio klausimo išsprendimas turi tiesioginės įtakos A. L. teisėms ir pareigoms, nes ieškinio patenkinimo atveju, atsakovui nesumokėjus priteistų sumų, tokia pareiga pereitų A. L..

Be to, ieškovas nesilaikė išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos, todėl ieškinys turėjo būti paliktas nenagrinėtu (CPK 296 str. 1 d. 1 p.). Sporto veiklos sutartyje šalys susitarė, kad jeigu nepavyksta kilusio ginčo išspręsti taikiai, ginčas vienos šalies iniciatyva perduodamas spręsti Lietuvos futbolo federacijai jos nustatyta tvarka arba yra sprendžiamas FIFA taisyklių ir reglamentų nustatyta tvarka. LFF Žaidėjų statuso ir perėjimo iš klubo į klubą reglamento 23 punkto nuostatos suteikia teisę žaidėjams ir klubams numatyti išankstinę ginčų sprendimų ne teisme tvarką, kuri yra privalomai vykdytina. Tokiu būdu, šalys sudarė arbitražinį susitarimą, atitinkantį Komercinio arbitražo įstatymo 10 str. numatytą arbitražinio susitarimo formą, todėl ginčas turėjo sprendžiamas LFF nustatyta tvarka (CPK 296 str. 1 d. 9 p.). Kai yra arbitražinis susitarimas, teismas privalo atsisakyti savo jurisdikcijos, nes šalys turi vykdyti susitarimą ir, kilus ginčui, kreiptis į arbitražą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144/2008). Šis ginčas nepriskirtinas darbo ginčui, todėl nėra įstatymų draudimų jį spręsti arbitraže. Todėl teismas negalėjo priimti ieškinio nagrinėti, nes šalys yra sudariusios sutartį perduoti ginčą spręsti arbitražui.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog FIFA, UEFA, LFF atitinkamų komitetų sprendimais yra pripažinta, jog ieškovas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos būtų dalyvavęs sutartose varžybose ar nelegalių varžybų veikloje. Atsakovas tokių įrodymų pateikti neturėjo galimybės, nes šiuo metu tyrimas dar vyksta. Tik baigus tyrimą, išaiškės, kurie asmenys dalyvavo šioje veikloje. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo bylą sustabdyti iki bus gauta LFF išvada, nes, pripažinus ieškovą dalyvavus tokioje veikloje, atsakovui nekiltų prievolė mokėti ieškovui premiją.

Atsiliepimas

Ieškovas I. D. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliantas nepagrįstai teigia, jog yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, nes atsakovui nesumokėjus priteistos skolos, tokia pareiga A. L. nepereis. Ši gynybos teisė galės būti realizuota pagal atskirą I. D. ieškinį A. L.. CPK 22 str. nustatyta, kad išankstinė ginčų sprendimo ne teisme tvarka gali būti nustatyta tik įstatymais. Įstatymai nenumato privalomos išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos tokio pobūdžio bylose. Sutarties šaliai yra suteikiama teisė pasirinkti - kreiptis į teismą ar į LFF drausminius organus. LFF nesprendžia finansinių ginčų. Be to, šalys sutartyje nesusitarė dėl ginčo perdavimo spręsti arbitražui. Atsakovas apeliaciniame skunde netinkamai aiškina arbitražinės išlygos taikymą. Lietuvos futbolo federacija nėra nuolatinė arbitražo institucija. Įrodymai civilinėje byloje nepatvirtina, kad ieškovas galėjo dalyvauti sutartose varžybose ar nelegaliose lažybose. Atsakovas praleido visus prievolės įvykdymo terminus ir neturėjo jokio teisinio pagrindo nemokėti ieškovui Sporto veiklos sutartyje numatytų sumų. Stabdyti bylos nagrinėjimą nebuvo pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326str.1d.1p).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą rašytinio proceso tvarka, neperžengdamas apeliacinio skundo nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 322 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos aplinkybes, apeliacinio skundo argumentus, byloje esančius rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir argumentais, todėl jų nebekartoja, tačiau pasisako dėl apeliacinio skundo motyvų.

Atsakovas apeliaciniame skunde vienu iš argumentų nurodo, kad į bylą trečiuoju asmeniu turėjo būti įtrauktas už prievolės įvykdymą garantavęs asociacijos „Panevėžio futbolo klubas „Ekranas“ prezidentas A. L., o pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nusprendė dėl jo materialinių teisių ir pareigų. Kasacinis teismas, aiškindamas garantijos instituto esmę, yra nurodęs, kad prievolių įvykdymo užtikrinimas – tai civilinė teisinė priemonė, kuri suteikia kreditoriui papildomų garantijų, kad jo reikalavimas bus patenkintas, tai taip pat skatina skolininką tinkamai įvykdyti prievolę. Prievolių įvykdymo užtikrinimo esmė yra ta, kad, skolininkui neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius prisiimtą prievolę, kreditoriui atsiranda papildoma turtinio pobūdžio priemonė paveikti skolininką ar kitą asmenį, kuris prisiėmė sutartinę prievolę atsakyti už pagrindinį skolininką, kad jis įvykdytų tai, ką privalo įvykdyti skolininkas pagal įstatymą ar sutartį.

Byloje pateiktas 2012 m. liepos 15 d. įsipareigojimas (b. l. 20, 1 t.) pasirašytas asociacijos Panevėžio futbolo klubo „Ekranas“, atstovaujamo prezidento A. L. ir A. L. kaip fizinio asmens - garanto, kurio 4 punktu A. L. įsipareigojo subsidiariai atsakyti ieškovui, jeigu atsakovas neįvykdys prievolės sumokėti 138 050 Lt piniginę premiją. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nurodytu įsipareigojimu A. L. vienašališkai prisiėmė atsakomybę subsidiariai atsakyti ieškovui tik tuo atveju, jeigu atsakovas nesumokės ieškovui piniginės premijos, todėl teismo sprendimo priėmimas byloje, neįtraukus A. L. trečiuoju asmeniu, negali būti laikomas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 str. 2 d. 2 p.), nes atsakovui neįvykdžius prievolės sumokėti piniginę premiją ieškovui, ieškovas I. D. turi teisę atskiru ieškiniu kreiptis į teismą dėl piniginių išmokų priteisimo iš A. L. 2012 m. liepos 15 d. įsipareigojimo pagrindu. Tokiu būdu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apelianto argumentas, esant CPK 329 str. 2 d. 2 p. numatytam absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindui dėl Aušrio labino neįtraukimo į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, yra nepagrįstas.

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo palikti ieškinį nenagrinėtą, kadangi ieškovas nesilaikė sutartyje numatytos privalomos ikiteisminės ginčų sprendimo tvarkos, taip pat, jog sutartyje numatyta nuostata, kad tarp klubo ir žaidėjo kilusius ginčus nagrinėja LFF, yra laikytina arbitražine išlyga, bei pažymi, jog pirmosios instancijos teismas turėjo sustabdyti bylą iki bus gauta LFF išvada dėl galimo ieškovo dalyvavimo sutartose varžybose ir/ar nelegalių lažybų veikloje. Teisėjų kolegija pasisako dėl šių apeliacinio skundo argumentų.

Tarp atsakovo asociacijos Panevėžio futbolo klubo „Ekranas“ ir ieškovo I. D. 2011-02-11 buvo sudaryta Sporto veiklos sutartis Nr. DDR-001 (b. l. 13-19, t. 1), pagal kurią ieškovas įsipareigojo rengtis ir dalyvauti sporto varžybose, o klubas įsipareigojo mokėti sportininkui atlyginimą. Kaip jau minėta, 2012-07-15 Įsipareigojimu asociacija Panevėžio futbolo klubas „Ekranas“ vienašališkai įsipareigojo sumokėti I. D. 138 050 Lt piniginę premiją iki 2013-01-10, garantas A. L. prisiėmė subsidiarią atsakomybę už šios prievolės įvykdymą Atsakovui nustatytu terminu neįvykdžius prievolės sumokėti pinigines premijas, bei nesumokėjus premijų už vėlesnį laikotarpį, ieškovas kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo. Taigi, šiuo atveju tarp šalių kilęs ginčas dėl piniginių prievolių nevykdymo. Sporto veiklos sutarties Nr. DDR-001 15.1 punkte numatyta, kad sutarčiai taikoma Lietuvos Respublikos teisė, o 15.2 punktas numato, jog bet kokie ginčai ar nesutarimai sprendžiami geranoriškai ir siekiant kompromiso. Jeigu nepavyksta ginčo išspręsti taikiai, ginčas vienos šalies iniciatyva perduodamas spręsti Lietuvos futbolo federacijai jos nustatyta tvarka arba yra sprendžiamas FIFA taisyklių ir reglamentų nustatyta tvarka. CPK 137 straipsnio 2 dalyje yra išvardintas baigtinis sąrašas pagrindų, kuriuos nustačius teismas atsisako priimti ieškinį. Kaip vienas iš tokių pagrindų yra tuo atveju, kai suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka (CPK 137 str. 2 d. 3 p.). Sprendžiant, ar konkrečiam ginčui įstatymas numato jo išankstinio sprendimo ne teisme tvarką, reikia vertinti tiek proceso, tiek materialinės teisės normas, reguliuojančias atitinkamų ginčų nagrinėjimą. Pagal CPK 22 straipsnį išankstinė ginčų sprendimo ne teisme tvarka gali būti nustatyta tik įstatymais, bet ne poįstatyminiais aktais. Išankstinei ginčo sprendimo ne teisme tvarkai taip pat negali būti priskiriami įvairūs materialinėje teisėje numatyti veiksmai ar procedūros, susiję su pačios materialinės subjektinės teisės įgyvendinimu, bet ne su jos gynimu nuo pažeidimų. CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto taikymui įstatyme numatyta išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka aktuali tik tuo atveju, kai tokia tvarka šalims yra privaloma. Apeliantas teigia, kad pagal sutartis šalims buvo privalomas ikiteisminis ginčo sprendimas Lietuvos Futbolo Federacijoje, tačiau toks argumentas nėra pakankamai pagrįstas. Kaip minėta, pagal CPK 22 straipsnį, išankstinė ginčų sprendimo ne teisme tvarka gali būti nustatyta tik įstatymais, bet ne poįstatyminiais aktais ar sutartimis, todėl pirmosios instancijos teismas, nenustatęs, kad ieškovai nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymuose, o ne tarp šalių sudarytose sutartyse, nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, pagrįstai bylą išnagrinėjo iš esmės.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad LFF Žaidėjų statuso ir perėjimo iš klubo į klubą reglamento 23 punktas suteikia teisę žaidėjams ir klubams sporto veiklos sutartyse iš anksto susitarti ir numatyti išankstinę ginčų sprendimo ne teisme (LFF drausminiuose organuose) tvarką, kuri šalims būtų privaloma. Toks minėto LFF reglamento 23 punkto aiškinimas nėra tinkamas, kadangi šis punktas nustato, jog ginčai, kylantys dėl kontraktų, darbo sutarčių ar kitų savo esme su darbine veikla susijusių klausimų, įskaitant, bet neapsiribojant kontraktų, darbo sutarčių vykdymu, nutraukimo, besikreipiančiosios šalies pasirinkimu gali būti sprendžiami bendrosios kompetencijos teismuose arba drausminiuose organuose LFF nustatyta tvarka, t. y. suteikia besikreipiančiajai sutarties šaliai teisę pasirinkti: kreiptis į teismą ar į LFF drausminius organus, tačiau ne sutartį sudarantiems asmenims susitarti dėl privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo stadijos. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos futbolo federacija nagrinėja drausminius pažeidimus, sutarčių su sportininkais nutraukimo, tam tikrais atvejais - apmokėjimo už treniruotes klausimus, o kilęs ginčas yra dėl vienašalio klubo įsipareigojimo sumokėti piniginę premiją nevykdymo, t. y. finansinio pobūdžio.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismui nepripažinus, jog sutarčių 15.2 punktas yra nuostata, nustatanti privalomą ikiteisminį bylos nagrinėjimą, ši nuostata turi būti aiškinama kaip arbitražinė išlyga. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus profesionalaus sporto santykiai laikomi atskira pagal sporto veiklos sutartis susiklostančių teisinių santykių rūšimi, reglamentuojama specialiojo Kūno kultūros ir sporto įstatymo. Kūno kultūros ir sporto įstatymo 51 straipsnyje nustatyta, jog ginčai dėl šiame įstatyme numatytų teisių gynimo yra nagrinėjami Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka; jeigu ginčo šalys pageidauja, jos gali ginčą spręsti sporto arbitraže. Teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu šalys yra sudariusios susitarimą perduoti tą ginčą spręsti arbitražui ir atsakovas prieštarauja ginčo nagrinėjimui teisme bei reikalauja laikytis arbitražinio susitarimo (CPK 137 str. 2 d. 6 p.). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad vertinant, ar šalių ginčas teismingas teismui ar arbitražui, svarbu nustatyti, kokia buvo principinė šalių valia dėl tarpusavio ginčų sprendimo, t. y. ar šalys aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė dėl arbitražinės išlygos. Nagrinėjamu atveju sportinės veiklos sutarties 15.2 punktu bylos šalys susitarė, kad kilę ginčai perduodami spręsti Lietuvos futbolo federacijai jos nustatyta tvarka. Jau minėta, kad LFF Žaidėjų statuso ir perėjimo iš klubo į klubą reglamento 23 punktas nurodo, jog ginčai, kylantys dėl kontraktų, darbo sutarčių ar kitų savo esme su darbine veikla susijusių klausimų, įskaitant, bet neapsiribojant kontraktų, darbo sutarčių vykdymu, nutraukimo, besikreipiančiosios šalies pasirinkimu gali būti sprendžiami bendrosios kompetencijos teismuose arba drausminiuose organuose LFF nustatyta tvarka. Taigi pačios Lietuvos futbolo federacijos priimti aktai ginčų sprendimui leidžia pasirinkti alternatyvą: arba teisme, arba LFF drausminiuose organuose, todėl teigti, kad ieškovas su atsakovu aiškiai susitarė pašalinti teismo jurisdikciją nagrinėjant ginčus, kylančius iš sporto veiklos sutarties, ir ją perduoti arbitražui, negalima. Aiškinant sutartis, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji šalių ketinimai (CK 6.193 str. 1 d.). Iš aptariamo 15.2 punkto matyti, kad šalys susitarė kilusius tarpusavio ginčus perduoti spręsti LFF jos nustatyta tvarka, o pagal LFF nustatytą tvarką besikreipianti šalis turi teisę pasirinkti, ar kreiptis į LFF, ar į teismą. Atsižvelgęs į tai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti sutartyse buvus arbitražinę išlygą atsisakyti ginčus nagrinėti teisme. Sutiktina ir su ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą išsakytais argumentais, jog Lietuvos futbolo federacija nėra nuolatinė arbitražo institucija, jos įstatuose ar kituose dokumentuose nėra nustatytos funkcijos kurias atlieka arbitražo institucijos – organizuoti, administruoti arbitražą, taip pat iš sutarčių turinio negalima pripažinti šalis susitarus sudaryti ad hoc arbitražą. Arbitražinis susitarimas dėl visų ginčų tarp ieškovo ir atsakovo nagrinėjimo galėtų būti laikomas sudarytu tik tuo atveju, jeigu LFF nustatytoje tvarkoje būtų įtvirtinta aiškiai išreikšta arbitražinė išlyga visus ginčus tarp klubų ir žaidėjų nagrinėti arbitražine tvarka. Vien tik nuoroda sportinės veiklos sutartyse, kad ginčai tarp klubo ir žaidėjo perduodami spręsti LFF jos nustatyta tvarka, nesudaro pakankamo pagrindo daryti išvadą, jog šalys buvo sudariusios arbitražinį susitarimą dėl visų ginčų arbitražinio nagrinėjimo. Nesant arbitražinės išlygos sudarytoje sutartyje, kurios pagrindu kilo šalių ginčas, teismas pagrįstai ieškinio nepaliko nenagrinėto, o bylą išsprendė iš esmės.

Atsakovas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nestabdė bylos iki bus gauta LFF išvada dėl ieškovo galimo dalyvavimo sutartose varžybose ir/ar nelegalių lažybų veikloje, kadangi pasitvirtinus šiai aplinkybei, atsakovui išnyktų prievolė mokėti pinigines premijas. Iš byloje pateikto įsipareigojimo matyti, jog Panevėžio FK „Ekranas“ įsipareigojo sumokėti ieškovui piniginę premiją 138 050 Lt iki 2013-01-10. Įsipareigojimo 6 p. numato, kad įsipareigojimas yra niekinis ir negalioja ab initio, jei sportininkas po šio įsipareigojimo surašymo, bet ne vėliau kaip iki premijos sumokėjimo, FIFA, UEFA, LFF atitinkamų komitetų sprendimais pripažįstama, kad sportininkas dalyvavo sutartose varžybose arba nelegalių lažybų veikloje. Atsakovui įsipareigojime bei sporto veiklos sutartyje numatytų piniginių premijų nesumokėjus, ieškovas 2013-10-21 pateikė ieškinį teismui dėl šių sumų priteisimo. Atsakovas tik 2013-10-23 kreipėsi į Lietuvos futbolo federaciją, prašydamas pradėti tyrimą, ar FK „Ekranas“ futbolininkai 2013 metų sezono metu dalyvavo sutartose rungtynėse ir/arba nelegaliose varžybose (b. l. 64, t. 1), tai yra jau suėjus įsipareigojime sumokėti pinigines premijas terminui (bei terminui FIFA, UEFA, LFF priimti sprendimus dėl neleistinos žaidėjų veiklos). LFF informavo atsakovą, jog tyrimas pradėtas 2013 m. lapkričio 6 d. Atsakovas duomenų, jog ieškovo atžvilgiu būtų priimtas sprendimas, patvirtinantis jo atliktus sportininkams neleistinus veiksmus, nepateikė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui. Teismas pabrėžia, kad Įsipareigojimo 6 p. formuluotė „ne vėliau kaip iki premijos sumokėjimo“ reiškia, kad tokie sprendimai turi būti priimti iki sueinant terminui premiją išmokėti, nagrinėjamu atveju – 2013-01-10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra privalomojo bylos sustabdymo pagrindų (CPK 163 str.), o CPK 164 str. numato teismo teisę, bet ne pareigą, bylą stabdyti, jei teismas pripažįsta, kad tai yra būtina.

Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai ištyrė ir įvertino įrodymus bei aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti.

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 14 d. nutartimi atidėjo atsakovui asociacijos Panevėžio futbolo klubui „Ekranas“ 5 179 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą. Netenkinus apeliacinio skundo, 5 179 Lt žyminis mokestis už apeliacinį skundą priteistinas iš apelianto asociacijos Panevėžio futbolo klubo „Ekranas“ (CPK 84 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš Panevėžio futbolo klubo „Ekranas“ (į. k. 191778332) 5 179 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą į valstybės biudžetą (Valstybinė mokesčių inspekcija, surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB bankas Swedbank, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

teisėjai Laimantas MisiūnasMargarita DzelzienėLaimutė Sankauskaitė