Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. R., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nesimokantis, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, teistas:

1. 2019 m. balandžio 29 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (16 nusikaltimų), 178 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, 64¹ straipsnį – laisvės apribojimu 1 metams 4 mėnesiams, į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo nuo 2018 m. spalio 7 d. iki 2018 m. lapkričio 9 d. laikas;

2. 2019 m. spalio 23 d. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės apribojimu 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, bausmes iš dalies sudedant, galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 10 mėnesių. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo nuo 2018 m. spalio 7 d. iki 2018 m. lapkričio 9 d., 2018 m. gruodžio 5 d. iki 2019 m gruodžio 6 d. laikas ir bausmės dalis, atlikta pagal Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. balandžio 29 d. nuosprendį;

3. 2019 m. gruodžio 19 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės apribojimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo 2019 m. spalio 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 2 metams;

4. 2020 m. vasario 11 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės apribojimu 6 mėnesiams; Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 19 d. ir Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. vasario 11 d. baudžiamaisiais įsakymais paskirtos bausmės subendrintos, galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 2 metams 3 mėnesiams, į bausmės laiką įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 19 d. baudžiamąjį įsakymą;

5. 2020 m. liepos 9 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, subendrinta bausme – laisvės atėmimu 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, ši bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi subendrinta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams. Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d., nuo 2020 m. kovo 10 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo laikas ir bausmės dalis, atlikta pagal 2020 m. gegužės 25 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutartį;

6. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalyje (3 veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 9 d. nuosprendžiu paskirta galutine bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams, į bausmės laiką įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 9 d. nuosprendį, ir laikino sulaikymo nuo 2019 m. lapkričio 27 d. iki 2019 m. lapkričio 29 d. laikas,

7. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. spalio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės apribojimu 6 mėnesiams 20 dienų, įpareigojant neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje. Remiantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, ši bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė - laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams, į bausmės laiką įskaityta bausmė, iš dalies atlikta pagal Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendį, nuosprendis įsiteisėjo 2020 m. lapkričio 3 d., bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, kaltinamas nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis M. R. 2019 m. lapkričio 29 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), degalinėje ,,Stateta“ slaptai pagrobė svetimą turtą – E. U. priklausantį automobilį „BMW 530 D“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) tuo nukentėjusiajam E. U. padarė 1 000 eurų turtinę žalą.

Kaltinamasis M. R. kaltu dėl jam inkriminuoto nusikaltimo visiškai prisipažino. Parodė, kad jis 2019 m. rudenį važinėdavo pas draugę į Vilnių pro degalinę „Stateta“ Kaniūkų k. ir matė gal dvi savaites aikštelėje prie degalinės stovintį automobilį „BMW“. Žinojo, kad automobilis yra E. U., bet nežinojo, kur tuo metu buvo pats E. U.. Automobilio buvo išlūžęs priekinis kairės pusės ratas, nulūžusi šakė, todėl ir stovėjo ten nenaudojamas, buvo užrakintas. Sugalvojo jį parduoti. Jis gal 2019 m. lapkričio 29 d. pasiėmė savo draugo T. D. telefoną ir savo mėlynos spalvos automobiliu „BMW 530“ nuvažiavo su juo iki tos degalinės. „Facebook“ tinklalapyje susirado žmogų, kuris superka automobilius, parašė jam, kad parduoda „BMW“ automobilį, prašė už jį gal 1 200 Eur. Žinojo, koks automobilio variklio litražas, spalvą, kitus duomenis, kad nevažiuojantis, salonas medžiaginis, viską pasakė pirkėjui. Žmogus su pasiūlymu sutiko ir atvažiavo iki degalinės. Kaltinamasis jam pamelavo, kad automobilis yra jo, kad pametė mašinos tiek dokumentus, tiek raktelius. Pirkėjas, lyg vardu Audrius, numažino kainą iki 700 Eur, jam už šią sumą kaltinamasis ir pardavė E. U. „BMW“ automobilį. Pirkėjas nusikopijavo kaltinamojo pasą, jie, pirkėjui reikalaujant, surašė sutartį. Atvažiavo traliukas, užsitempė mašiną ir išsivežė. Draugas T. D. nedalyvavo pardavime, jis buvo toliau. Pinigus išleido savo reikmėms. Praėjus kuriam laikui, E. U. jam parašė ar paskambino, pasakė, kad M. R. bus blogai, jog pardavė jo mašiną, ir liepė grąžinti pinigus – 4 000 eurų arba nupirkti tokį patį automobilį. M. R. prisipažino dėl vagystės, žadėjo atiduoti E. U. pinigus, bet nespėjo, nes buvo suimtas. Turėti savo žinioje E. U. „BMW“ automobilį, jį valdyti, juo naudotis M. R. niekas teisės nebuvo suteikęs.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo ir parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti bylos duomenys, kurie buvo ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole ?2020 m. kovo 5 d. užfiksuota, jog E. U. pranešė, kad 2019 m. lapkričio 29 d. vakare iš degalinės „Stateta“ (duomenys neskelbtini) pavogtas jam priklausantis automobilis „BMW“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) padaryta turtinė 1000 eurų žala. E. U. pateikė automobilio registracijos liudijimą, 2019 m. rugsėjo 19 d. automobilio pirkimo - pardavimo sutartį, automobilio raktelį (apžiūrėtas 2020 m. gegužės 5 d. ir grąžintas E. U. (b. l. 57-59)) ir tris nuotraukas, kuriose užfiksuota 2019 m. lapkričio 29 d. transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartis, skelbimas feisbuke apie parduodamą automobilį, M. R. gimimo liudijimas, dokumentų kopijos pridėtos prie bylos (1 t., b. l. 1-4, 5-13).

Nukentėjusysis E. U. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis 2019 m. rugsėjo 18 d.? 16.00 val. iš D. T. įsigijo automobilį „BMW 530“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Automobilį iš karto išregistravo, bet savo vardu neįregistravo, nes neturėjo asmens dokumento. 2019 m. spalį, tikslios datos nepamena, automobilį dėl gedimo paliko degalinės „Stateta“ aikštelėje (duomenys neskelbtini), jis ten ir stovėjo, pravažiuodamas pro aikštelę 2019 m. lapkričio 23 d. apie 19 val., jį dar matė. E. U. 2019 m. lapkričio 24 d. buvo sulaikytas ir Alytaus pataisos namuose atliko arešto bausmę 75 paroms. Jo tėvas V. U., 2019 m. gruodžio 3 d. atvykęs į pasimatymą, pasakė, kad 2019 m. lapkričio 30 d. nuvažiavęs pažiūrėti automobilio, jo nerado, aikštelėje automobilį paskutinį kartą matė 2019 m. lapkričio 26 d. E. U., 2020 m. vasario 5 d. paleistas iš pataisos namų, per pažįstamus pradėjo ieškoti savo automobilio, sužinojo, kad vienas asmuo, feisbuke pasivadinęs „(duomenys neskelbtini)“, yra įsigijęs galimai jo automobilį. Susisiekė su šiuo asmeniu, vardu (duomenys neskelbtini), šis paaiškino, kad E. U. automobilį įsigijo pagal pirkimo - pardavimo sutartį, per „Messenger“ atsiuntė E. U. automobilio pirkimo metu padarytas dokumentų – pirkimo - pardavimo sutarties, kurioje automobilį pardavęs asmuo yra nurodytas ??M. R., ir M. R. gimimo liudijimo – nuotraukas. Feisbuke skelbime yra E. U. automobilio nuotrauka, šis skelbimas jau neaktyvus. M. R. pažįsta, jokių finansinių įsipareigojimų vienas kito atžvilgiu neturi. 2020 m. kovo 5 d. kreipėsi į policiją su pareiškimu dėl vagystės (1 t., b. l. 1-2, 33-36).

Įvykio vietos apžiūros protokole su nuotraukomis 2020 m. kovo 5 d. užfiksuota, kad nusikaltimo vieta yra (duomenys neskelbtini) esanti UAB „Stateta“ degalinės automobilių stovėjimo aikštelė (1 t., b. l. 28-32).

Duomenys iš VĮ „Regitra“ patvirtina, kad automobilio „BMW 530 D“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) paskutinis žinomas registruotas valdytojas - savininkas buvo D. T., o 2019 m. rugsėjo 18 d. pranešta apie šio automobilio padavimą, naujas savininkas?? -E. U. (1 t., b. l. 54).

Transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartis patvirtina, kad E. U. iš D. T. 2019 m. rugsėjo 18 d. pirko automobilį „BMW 530D“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kaina 1 000 eurų (1 t., b. l. 53).

Transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutarties nuotrauka patvirtina, kad A. V. iš? M. R. 2019 m. lapkričio 29 d. pirko automobilį „BMW 530D“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kaina 700 eurų (1 t., b. l. 7, 66).

Liudytojas A. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. lapkričio 29 d. apie? 17.00 val. jam parašė T. D. į feisbuke esančią paskyrą, pasiūlė už 2 000 eurų pirkti „BMW 530 E61“, 3 litrų, 160 kw galios, tačiau A. V. pasakė, kad per brangu. Žinojo, kad šio automobilio būklė prasta, jis apdaužytas, nes maždaug prieš savaitę automobilio savininkas E. U., T. D., M. R. ir vienas nepažįstamas asmuo buvo atvykę į jo sodybą, kurioje A. V. prekiauja automobilių dalimis, pirko ratlankį su padanga būtent šiam automobiliui. T. D. 2019 m. lapkričio 29 d. sutiko parduoti tą „BMW“ automobilį už 1 000 eurų. Jiedu sutarė automobilį „BMW“ apžiūrėti degalinėje „Stateta“, esančioje (duomenys neskelbtini), netoli (duomenys neskelbtini). A. V. 2019 m. lapkričio 29 d. apie?? 18 val. atvažiavo į degalinę, pastebėjo jos aikštelėje stovintį „BMW“ automobilį, kurį ketino įsigyti, netoli šio automobilio stovėjo kitas „BMW“ automobilis, mėlynos spalvos universalas, iš kurio išlipo T. D. ir M. R., jame sėdėjo dar trys kažkokie nepažįstami asmenys. Automobilio „BMW“ pirkimo sąlygas derino su M. R.. Apžiūrėjęs šį automobilį dar kartą, pastebėjo, kad jis yra labai prastos techninės būklės, todėl su M. R. jo kainą nusiderėjo iki 700 eurų. Iš pradžių M. R. nenorėjo rašyti pirkimo - pardavimo sutarties, tačiau A. V. primygtinai to reikalavo ir M. R. sutiko pasirašyti sutartį. Paprašė M. R., kad jis parodytų savo asmens tapatybės kortelę, tačiau šis sakė, kad jos neturi, sutiko parodyti tik gimimo liudijimą. A. V. šį liudijimą bei 2019 m. lapkričio 29 d. pirkimo - pardavimo sutartį nusifotografavo, nuotraukų kokybė prasta. Sutartį pasirašė M. R. ir A. V., sutartyje buvo nurodyta, kad automobilis daužtas. M. R. sakė, kad neturi šio automobilio dokumentų ir raktelio, tačiau A. V. vis tiek sutiko jį įsigyti. Pasirašius pirkimo - pardavimo sutartį, liudytojas greitai susirado internete skelbimą apie teikiamas automobilių pervežimo tralu paslaugas. Atvykęs traliuko vairuotojas gerve užtempė „BMW“ automobilį. Liudytojas grynais sumokėjo? M. R. 700 eurų. Išvykus M. R. su draugais, liudytojas nufotografavo ką tik įsigytą automobilį „BMW“, esantį ant tralo, ir įdėjo skelbimą feisbuke. Po maždaug 20 minučių su juo susisiekė pirkėjas, sutarė jam parduoti automobilį už 1200 eurų. Su pirkėju bendravo tik telefonu, todėl A. V. užpildė 2019 m. lapkričio 29 d. pirkimo - pardavimo sutartį, kurioje jis save nurodė automobilio „BMW“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pardavėju, o pirkėjo grafoje nieko neįrašė, paliko ją supildyti pačiam pirkėjui. Šią sutartį pasirašė dviem egzemplioriais ir perdavė traliuko vairuotojui, kad nuvežtų automobilį tam asmeniui, o vieną pasirašytą sutartį parvežtų jam. Pirkimo - pardavimo sutartį ir 1 200 eurų už parduotą automobilį „BMW“ pasiėmė tik kitą dieną, tai yra 2019 m. lapkričio 30 d., nepamena, kas pasirašė pirkėjo grafoje. Sutarties jau neturi, bet išsiaiškino, kad asmuo, kuriam jis pardavė „BMW“, vardu Ž. J., jo telefono numeris (duomenys neskelbtini). Tik tada, kad su juo susisiekė E. U., sužinojo, kad būtent jis ir buvo tikrasis automobilio savininkas. A. V. pateikė 2019 m. lapkričio 29 d. pirkimo-pardavimo sutartį, M. R. gimimo liudijimo fotonuotrauką ir susirašinėjimą su T. D. (1 t., b. l. 62-65, 66-85, 86-87).

Iš A. V. susirašinėjimo dėl automobilio pirkimo su asmeniu, kurio paskyra „T. D.“, matyti, kad siūlomas pirkti automobilis e61, 3 l, 160 kw, kurio pamesti dokumentai ir raktai (1 t., b. l. 68-85).

Liudytojas Ž. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. lapkričio 29 d. jis pagal skelbimą feisbuke iš A. V. už 1 200 eurų įsigijo automobilį „BMW“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Automobilis buvo be dokumentų, pardavėjas aiškino, kad automobilis yra jo pažįstamų, rakteliai pamesti, o dokumentus žadėjo pristatyti vėliau. Automobilio jau nebeturi, jis priduotas į metalo laužą. Pateikė 2019 m. lapkričio 29 d. automobilio pirkimo - pardavimo sutarties kopiją bei metalo laužo pirkimo - pardavimo sutartis 2020 m. sausio 2 d. serijos Nr. 200003 ir ?2020 m. sausio 16 d. serijos Nr. 200130 (1 t., b. l. 96-98, 99-101).

Transporto priemonės pirkimo - pardavimo 2019 m. lapkričio 29 d. sutarties kopija patvirtina, kad Ž. J. iš A. V. pirko automobilį BMW 530 D, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kaina 1 200 eurų (1 t., b. l. 99).

Liudytojas T. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pas jį 2019 m. lapkričio 29 d., tikslaus laiko nepamena, atvyko M. R. ir M. S., M. R. paprašė paskolinti mobilaus ryšio telefoną.? T. D. paskolino savo mobilaus ryšio telefoną, o M. R. už tai jam davė 50 eurų. Maždaug po poros valandų M. R. jam telefoną grąžino. Vėliau T. D. į savo mobilaus ryšio telefoną per ,,Messenger“ programėlę gavo žinutę iš jam nepažįstamo žmogaus vardu A. V., šis klausė, kieno ten buvo automobilis. T. D. iš pradžių nežinojo, apie ką A. V. kalba. Tuomet A. V. jam atsiuntė nuotraukas, kuriose T. D. pamatė E. U. automobilį „BMW“, valstybinių numerių nepamena. Su A. V. jie dar kažką susirašinėjo. Po pokalbio su A. V. T. D. parašė M. R., norėdamas išsiaiškinti dėl E. U. automobilio, tačiau M. R. apsimetė, kad nieko nežino ir nieko su E. U. automobiliu nepadarė. E. U. jo automobilio vagystės metu buvo įkalinimo įstaigoje, kai jį paleido, T. D. su E. U. susitiko. E. U. pasakė, kad žino, jog jo automobilį pavogė M. R., parodė T. D. šio vardu iš jo „Messenger“ programėlės darytą susirašinėjimą su A. V., kuomet jo mobilaus ryšio telefonu naudojosi M. R.. Apie M. R. įvykdytą automobilio vagystę nieko nežinojo, su M. R. niekur tą vakarą nevažiavo (1 t., b. l. 107-110).

Aptarti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis M. R. 2019 m. lapkričio 29 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) degalinėje ,,Stateta“ slaptai pagrobė svetimą turtą – E. U. priklausantį automobilį „BMW 530 D“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) tuo nukentėjusiajam E. U. padarė 1 000 eurų turtinę žalą. Tai, jog pavogė ?E. U. priklausantį automobilį „BMW 530D“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) pripažino ir pats kaltinamasis, jo parodymus apie faktines automobilio vagystės aplinkybes patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai – nukentėjusiojo E. U., liudytojų A. V., T. D., Ž. J. parodymai, duomenys iš VĮ „Regitra“, automobilio pirkimo-pardavimo sutartys, susirašinėjimas su A. V.. Nusikalstama veika baigta, turtas buvo užvaldytas ir realizuotas. Darytina išvada, kad kaltinamojo M. R. veiksmai dėl E. U. priklausančio automobilio vagystės atitinka BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

Bausmės skyrimas

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamojo veika pagal pavojingumą priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai. M. R. yra teistas jau septynis kartus (1 t., b. l. 138-154, 3 t., b. l. 42-50), naują nusikalstamą veiką padarė, būdamas teistas, paskirtos laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu, kaltinamojo atžvilgiu teisme nagrinėjamos kitos baudžiamosios bylos. Jis itin daug kartų nubaustas administracinėmis nuobaudomis už įvairius administracinius nusižengimus, paskirtų baudų visiškai nemoka (valstybei skolingas net 62 138 eurus) (2 t., b. l. 1-150, 151-156), niekur nedirbo (2 t., b. l. 164). Kaltinamasis neįrašytas į VšĮ Alytaus poliklinikos Psichikos sveikatos centro psichikos-priklausomybių stebimų pacientų tarpą, tačiau gydėsi, nustatyta diagnozė F81.3 (2 t., b. l. 159), Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 93TPK-32/2020 konstatuota, kad M. R. netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (2 t., b. l. 160). Paminėtos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad yra susiformavusios akivaizdžios kaltinamojo antivisuomeninės pažiūros, jis turi polinkį nusikalsti, nenorą laikytis įstatymų bei pasitaisyti, iš ankstesnių teistumų ir baudimų kaltinamasis išvadų nedaro, teisei priešingo elgesio neatsisako. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad M. R. švelnesnių bausmės rūšių jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakako, dėl to tik realus laisvės atėmimo bausmės paskyrimas gali užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą, t. y. ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, siekti, kad jis daugiau nebenusikalstų ir laikytųsi įstatymų, tačiau ir apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. Teismas atsižvelgia į tai, kad M. R. prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, nusikalstamos veikos sunkumą, pavojingumą, nusikalstamų veikų darymo sistemingumą, kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant mažesnį nei sankcijoje numatyto dydžio vidurkis.

Baudžiamoji byla teisme išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

M. R. padarė nusikaltimą iki 2020 m. spalio 5 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendžio priėmimo, kuriuo jis nuteistas realia laisvės atėmimo bausme, taigi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, bausmės subendrintinos jas iš dalies sudedant (BK 63 straipsnio 4 dalis), atsižvelgus į kaltinamojo pavojingumą visuomenei, nuolatinį nusikalstamų veikų darymą, prie didesnės ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant didesnę dalį šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės, į bausmės laiką įskaitant bausmės dalį, atliktą pagal minėtą ankstesnį nuosprendį.

Šiuo metu M. R. atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - panaikintina nuo nuosprendžio paskelbimo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateikta 2020 m. spalio 20 d. patikslinta pažyma Nr. (12.33)PT-4857 patvirtina, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos kaltinamajam M. R. šioje baudžiamojoje byloje išlaidos – gynėjos advokatės R. Š. užmokestis - yra 308,00 Eur (3 t., b. l. 40). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam gynėja buvo paskirta teismo nutartimi, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindui, kaltinamasis buvo suimtas, šiuo metu atlieka realią laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, nedirba, pajamų neturi, taigi, atsižvelgiant į jo sunkią turtinę padėtį ir tai, jog šioje byloje siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteisiamos (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Nukentėjusiajam teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo teikiamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paslaugos, jį atstovavo advokatė R. K.. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą šios išlaidos yra 254,00 Eur (3 t., b. l. 24-25), kurios pripažįstamos proceso išlaidomis ir iš kaltinamojo priteistinos valstybės naudai (BPK 104 straipsnio 2 dalis, 105 straipsnio 1 dalis, 106 straipsnio 2 dalis).

Civilinis ieškovas E. U. pareiškė civilinį ieškinį dėl 4 078 eurų turtinės ir 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo (3 t., b. l. 38-39). Nurodė, kad jis automobilį „BMW 530D“ įsigijo ?2019 m. rugsėjo 18 d. už 1 000 eurų, tačiau tokio automobilio rinkos kaina yra 4 000 eurų, automobilis jam reikalingas ir tokio už mažesnę kainą jis nenusipirks. Sugedus automobiliui, jį paliko prie degalinės „Stateta“, o 2019 m. lapkričio 24 d. E. U. buvo sulaikytas arešto bausmei atlikti. Automobilio nespėjo įregistruoti savo vardu. Tą pačią dieną, prieš sugendant automobiliui, į jį buvo įpylęs 65 litrus dyzelino, o 2019 m. rugsėjį 1 l dyzelino kainavo 1,20 Eur. Automobilis pavogtas su beveik pilnu baku kuro. Pavagiant E. U. automobilį, jam padaryta iš viso 4 078 eurų turtinė žala. Taip pat E. U. patyrė ir 500 eurų neturtinę žalą, nes, sužinojus apie vagystę, jam sutriko miegas, beveik visą likusį arešto bausmės atlikimo laiką kamavo nemiga, dėl to jam pataisos namų medikai davė gerti kažkokias tabletes. Automobilio pirkimui jis panaudojo visas savo santaupas, patyrė įvairius buitinius nepatogumus, sumažėjo jo bendravimo galimybės dėl negalėjimo nuvykti savo automobiliu pas draugus, tėvus, giminaičius.

Kaltinamasis iš dalies sutiko su pareikštu civiliniu ieškiniu. Nurodė, kad E. U. iš pradžių sakė, kad jam M. R. padarė 1 000 Eur žalą, todėl tokią sumą sutinka atlyginti. Nežino, kiek kuro buvo pagrobto automobilio bake, nemano, kad buvo kuro už 78 eurus, nes E. U. neturėdavo pinigų. Su dokumentais, su rakteliu, suremontuotą tokią mašiną gali nupirkti už 2 500 Eur. Mašina tokios būklės, kokią pardavė, buvo verta 1 200 Eur. Pripažįsta 500 Eur neturtinę ir 2 500 Eur turtinę žalą. Dar sutiktų padengti žalą už 10-15 litrų kuro. 500 Eur neturtinę žalą sutinka atlyginti.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Pagal bendrąsias deliktinės atsakomybės nuostatas žala atlyginama tik tuomet, kai yra konstatuoti neteisėti veiksmai, asmens kaltė, priežastinis ryšys tarp neteisėtų kaltų veiksmų ir atsiradusios žalos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1, 4 dalys, 6.246–6.248 straipsniai). Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Šio principo esmė ta, jog žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Kaltinamasis neginčijo, jog turtinė žala dėl automobilio pagrobimo padaryta jo neteisėtais kaltais veiksmais. Tačiau šiuo atveju nukentėjusysis nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jo už 1 000 eurų vos du mėnesiai prieš vagystę įsigyto automobilio „BMW 530D“ vertė vagystės metu būtų didesnė nei jo įsigijimo kaina. Tuo labiau, teismas įvertina ir tai, kad tiek kaltinamojo parodymais, tiek paties nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais nustatyta, jog šis automobilis buvo sugedęs, nevažiuojantis. Taigi, nėra pagrindo išvadai, kad jo vertė nuo to momento, kai jį E. U. nusipirko už 1 000 eurų, iki vagystės būtų padidėjusi. Taip pat nepateikta ir jokių įrodymų, patvirtinančių, kad automobilis buvo pagrobtas kartu su 78 eurų vertės dyzelinu. E. U. nepateikė nei kuro įsigijimo kvito, nei kitų duomenų, kurie patvirtintų jo reiškiamą ieškinio reikalavimą dėl 78 Eur turtinės žalos atlyginimo už esą automobilyje buvusį tokios vertės dyzelinį kurą. Paties kaltinamojo argumentai dėl civilinio ieškinio pagrįstumo nenuoseklūs, tačiau iš esmės jis sutinka atlyginti 1 000 eurų turtinę žalą. Taigi, atsižvelgiant į tai, jog E. U. neįrodė, kad M. R. iš jo pagrobto automobilio „BMW 530D“ vertė yra didesnė nei 1 000 eurų, todėl civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies, iš M. R. priteisiant E. U. 1 000 eurų turtinės žalos atlyginimo.

Neturtinė žala turi būti atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta nusikaltimu, taip pat jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam atlyginti visus šio patirtus nuostolius (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis). Pabrėžtina, kad M. R. padaryta nusikalstama veika buvo pasikėsinta į nuosavybę, kuri nėra tiek saugoma vertybė, kaip, tarkim, sveikata ar, juo labiau, žmogaus gyvybė, todėl ja sukelta neturtinė žala tikrai nelaikoma labai reikšminga. Be kita ko, pavogto automobilio vertė nėra didelė. Taip pat pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusiojo turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-551/2010). Neturtinės žalos atlyginimas negali būti praturtėjimo šaltiniu ir turi būti pagrįstas sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-586-576/2019).

Įvertinus šias aplinkybes – pavogto turto vertę, jo būklę, nukentėjusiajam neįrodžius ieškinyje nurodytų aplinkybių dėl sutrikusio miego, atsižvelgiant į teisminę praktiką panašiose bylose, į priteistinos turtinės žalos dydį, sunkią kaltinamojo turtinę padėtį, nukentėjusiajam iš kaltinamojo M. R. priteistina 200 eurų neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.250 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302, 304-305, 307-308, 312-313 straipsniais,

nusprendžia:

M. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą vieneriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. R. laisvės atėmimą aštuoniems mėnesiams.

Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, prie Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. spalio 5 d. nuosprendžiu paskirtos vienerių metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams trims mėnesiams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2020 m. lapkričio 4 d.

Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, įskaityti į bausmės laiką bausmę, iš dalies atliktą pagal Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. spalio 5 d. nuosprendį.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

E. U. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš M. R. 1 000 (vieną tūkstantį) eurų nusikaltimu padarytai turtinei žalai ir 200 (du šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų už kaltinamojo M. R. gynybą teisme iš kaltinamojo nepriteisti.

Iš M. R. priteisti valstybės naudai 254,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt keturis eurus 00 ct) antrinės teisinės pagalbos, teiktos nukentėjusiajam E. U., išlaidų, nurodant jas sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam – per 20 dienų nuo jo nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą – Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.