Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2020-12-03 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A18.-3495-1100/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-12-03
Bylos Nr.
A18.-3495-1100/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02927-2020-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Darius Lukaitis (pirm.)
Pažeidėjas
V. Š.
Institucija
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Šalčininkų priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A18.-3495-1100/2020
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02927-2020-5Procesinio sprendimo kategorija: 19.9 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. gruodžio 3 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis,sekretoriaujant Vilmai Žičkienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 505 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

2020 m. spalio 8 d. tarp 10 ir 11.30 val. atliekant (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos pastato, esančio (duomenys neskelbtini), planinį priešgaisrinį patikrinimą, nustatyta, kad V. Š., būdamas (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos pirmininkas, neįvykdė visų Valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnų teisėtų reikalavimų, nurodytų 2015 m. spalio 28 d. nurodyme „Dėl objekto priešgaisrinės būklės pagerinimo“ Nr. 22-7-474 (8.34.-19) 2812: 1) neatlikti dūmų šalinimo sistemos bandymai ir techninė priežiūra; 2) neatlikta vidaus gaisrinio vandentiekio patikra, patikros rezultatai nesurašyti į tam tikslui skirtą žurnalą; 3) švirkštais ir žarnomis nesukomplektuoti vidaus gaisrinio vandentiekio gaisriniai čiaupai, netvarkingos, sunkiai atidaromos gaisrinių čiaupų spintelės, ant spintelių nepažymėtas raidžių indeksas „GČ“ arba grafinis ženklas, čiaupo eilės ir ugniagesių iškvietimo numeris.

Žemesnės instancijos teismas

V. Š. šiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatas ir padarė ANK 505 straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą.

II. Byloje surinkti įrodymai

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. Š., apklausiamas teismo posėdyje, paaiškino, kad tikrinimo metu buvo nustatyti penki neatitikimai, kuriuos jis turėjo ištaisyti. Pirmus du nustatytus neatitikimus jis ištaisė: šiuo metu koridoriai nebėra užkrauti, o konteineris pastatytas toliau nuo namo. Likę neištaisyti nurodymai buvo susiję su dūmų šalinimo sistema ir su vidaus gaisriniu vandentiekiu. Bendrijos pirmininku jis renkamas nuo (duomenys neskelbtini), per šį laikotarpį iki 2015 m. buvo vykdoma daug periodinių patikrinimų ir nė viename iš jų nebuvo rasta priešgaisrinės saugos pažeidimų. Iki 2015 m. atliekamo patikrinimo reikalavimų dėl dūmų šalinimo sistemos ir vidaus gaisrinio vandentiekio nebuvo. Surašius aktą, paaiškėjo, kad name dūmų šalinimo sistema iš viso nebuvo įrengta. Namas buvo pastatytas (duomenys neskelbtini), jis buvo skirtas statybininkams apgyvendinti. Trūkstant medžiagų namo užbaigimui buvo siekiama kaip nors užbaigti statybas ir atiduoti namą apgyvendinti. Minėtas namas buvo atiduotas ir tik tada buvo užbaiginėjami darbai. Į šį namą jis įsikėlė (duomenys neskelbtini). Atstatyti minėtos įrangos buvo neįmanoma, ją reikėjo kurti iš naujo, rengti naujus projektus, viso to kainos buvo „astronominės“, šiame name gyvena pagyvenę asmenys. Jie galvojo daryti renovaciją, tačiau manė, kad negautų rezultato, nes (duomenys neskelbtini) paėmus banko paskolą ir modernizavus šiluminį mazgą jų namo rezultatai tapo žymiai geresni. (Duomenys neskelbtini) buvo įrengta individuali šilumos apskaitos sistema, kuri paskatino gyventojus medinius langus pasikeisti į plastikinius. (Duomenys neskelbtini) seni liftai buvo pakeisti naujais. Jų namas, palyginus su aplinkui esančiais nerenovuotais namais, sunaudoja ženkliai mažiau šilumos. Renovacijos atveju, jei po jos nebūtų sutaupoma 30 procentų šilumos, valstybė tokio projekto nefinansuotų. Minėto namo laiptinė nuo kitų patalpų izoliuota, įeiti galima tik per balkonus. Namo viduryje yra liftai ir laiptinė, įvykus gaisrui būtų galima išeiti į laiptinę, nebūtų jokių dūmų. Jis sutinka, kad gal ir būtų reikalinga, tačiau laiptinė name visą laiką izoliuota, didelio pavojaus apsinuodyti dūmais neturėtų būti. Vidaus gaisrinis vandentiekis niekada nebuvo naudotas, jam pradėjus dirbti tokių reikalavimų nebuvo. Šis vandentiekis absoliučiai neatitinka reikalavimų, jį reikėtų perdaryti, keisti visą vamzdyną, laužyti sienas. Norėdami apsisaugoti gaisro metu jie nupirko 22 vienetus miltelinių gesintuvų, šie gesintuvai galioja iki kitų metų liepos mėn., modernizavo visus butų elektros skydelius – pakeitė visus automatus, sutvarkė instaliaciją, modernizavo elektros skydinę. Bendrijos darbuotojams periodiškai, kas metus, pravedami priešgaisrinės saugos instruktažai, pildomas atitinkamas žurnalas. Du kartus per metus atliekama jų statinio techninė priežiūra, pastabų jie negauna, viskas atitinka visus reikalavimus, vienintelė užfiksuota problema yra ta, kurios neįmanoma ištaisyti. Inspektoriai jam minėjo, kad gal reikėtų paieškoti dokumentų, kuriuose užfiksuota, jog atiduodant namą minėtos įrangos nebuvo, tačiau jis dokumentų neieškojo, jų negavo, įtaria, kad dokumentuose iš karto buvo pasirašyta, o po to dar ilgą laiką buvo atliekami statybos darbai. Inspektoriai teigė, kad pagal įstatymus minėta įranga turėjo būti, jie stebėjosi, kad prieš tai atliktų patikrinimų metu tai nebuvo užfiksuota, praėjus daug laiko įrangos nusipirkti negalima, vamzdynas netinkamas. Tai ką jis galėjo padaryti, jis padarė – kiekviename aukšte, kiekvienoje patalpoje yra gesintuvai. Jis sutinka, kad name turi būti gesinimo priemonės, minėti gesintuvai visur prieinami, pasiekiami, jis mano, kad jų turėtų pakakti. Jis nemano, kad dūmų šalinimas būtų efektyvus esant visiškai izoliuotai laiptinei, jam atrodo, kad tai perteklinis nurodymas. Šis nurodymas buvo surašytas 2015 metais. Tuo metu jis neturėjo visos informacijos, nebuvo susipažinęs su situacija, galvojo, kad gal galima pajungti, jam reikėjo laiko išsiaiškinti. Paskui jam sakė pasirašyti, kad jis gailisi, minėjo, jog reikės sumokėti pusę baudos, tuo metu jis galvojo, jog sumokės minėtą baudą ir tuo viskas išsispręs. Jų namas monolitinis, sienos betoninės. Tokių gaisrų, kurių metu viskas išdegtų, nelabai būna. Vieną kartą buvo kilęs gaisras balkone, kurį jie greitai užgesino. Jis bandė gesinti prie namo atvira liepsna užsidegusį konteinerį, viso 4 l. gesintuvo jam nereikėjo, dėl to jis mano, kad gesintuvų užtektų. Inspektorė buvo atėjusi spalio 6 d., tuo metu jis jai viską paaiškino, ji minėjo, kad viską suprato, tačiau esant tokiems įstatymams teigė nieko negalinti pakeisti. Jam išsiaiškinus, kad nėra dūminės sistemos, jis dar bandė siūlyti sprendimus valdyboje, pradžiai būtų reikėję 750 000 Lt, tačiau atsižvelgiant į tai, kad jie buvo išsimokėję tik už liftus, visą laiką buvo skolose ir neturėjo jokių lėšų, šio klausimo jam niekas į susirinkimo dienotvarkę įtraukti neleido. Dėl priešgaisrinės jis pats nupirko gesintuvus, manė, kad jų pakaks. Jis neįsivaizduoja kaip reikėtų padaryti, matydamas, kad jam nepavyksta, jis išeis iš darbo, nes priversti žmonių mokėti pinigų jis negali, gyventojai nesutinka.

V. Š. 2020 m. spalio 8 d. paaiškinime nurodė, kad administracinio nusižengimo protokole vienas iš nurodytų pažeidimų yra įvairiomis medžiagomis ir daiktais užkrauti aukštų koridoriai, skirti žmonėms evakuoti. Iš karto po atlikto patikrinimo namo skelbimų lentoje buvo pakabintas skelbimas, nurodantis šį pažeidimą ištaisyti. (Duomenys neskelbtini) gyventojams registruotu paštu išsiųsti laiškai, primenantys, kad koridoriai ir sandėliukai neturi būti užkrauti. Be to prieš planinį patikrinimą skelbimų lentoje gyventojai dar kartą buvo paraginti susitvarkyti sandėliukus ir koridorius, kad šie nebūtų užkrauti daiktais. Taip pat buvo nurodyta, kad už šiuos pažeidimus gyventojams gali būti surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolai ir skirtos baudos. Kitas užfiksuotas pažeidimas, susijęs su šiukšlių atliekų konteinerio laikymu arčiau nei 2 metrai nuo statinio. Šis pažeidimas ištaisytas, požeminiai atliekų konteineriai nuo namo nutolę 50 metrų. Kitas pažeidimas – neatlikti dūmų šalinimo sistemos bandymai ir techninė priežiūra. Šio nurodymo nebuvo įmanoma atlikti, nes ši sistema name sumontuota nebuvo: buvo atvežti kai kurie įrengimai, bet sukomplektuoti ir pajungti pastarieji nebuvo. Šiuo metu galimybės atstatyti minėtą sistemą nėra, nes tokia įranga jau daug metų negaminama ir nepardavinėjama. Dar vienas pažeidimas – švirkštais ir žarnomis nesukomplektuoti vidaus gaisriniai vandentiekio čiaupai. Situacija panaši kaip ir su dūmų šalinimo sistema. Prieš (duomenys neskelbtini) metų jam atvykus gyventi į šį namą, po (duomenys neskelbtini) jis buvo išrinktas bendrijos pirmininku. Gaisrinių švirkštų ir čiaupų niekur nebuvo. Vidaus gaisrinė vandentiekio sistema nebuvo eksploatuojama bei tikrinama nuo namo pastatymo. Jam kreipiantis į keletą įmonių, kurios atlieka tokių sistemų patikrą, jis buvo informuotas, kad per tokį ilgą laiką vandens įvadiniame mazge gaisriniai kranai visiškai užrūdijo, bandymas juos atsukti gali sukelti vandentiekio avariją, nes vandens spaudimas (duomenys neskelbtini) aukštų namui yra virš 6 atmosferų. Tikimybė, jog tinkamai atsukus įvadinius kranus, juos vėl pavyks uždaryti, maža. Sistema nesandari, didelė tikimybė, kad ji įrengta atmestinai. Avarijos atveju būtų užpilti gyventojų butai, išeitų iš rikiuotės liftų elektroninė sistema, būtų patiriami labai dideli materialiniai nuostoliai. Atsižvelgiant į tai, buvo nupirkta 20 gesintuvų (4 ir 6 litrų talpos), kurie buvo pakabinti visuose aukštuose ir pagalbinėse patalpose. Name buvo vienas gaisro atvejis – prie namo buvo padegtas šiukšlių konteineris. Nors konteineris degė atvira liepsna, šią liepsną jie užgesino patys (gesintuvai veikė efektyviai). Atvykę gaisrininkai dėl atsargumo į konteinerį dar pripylė vandens (b. l. 4).

2015 m. spalio 28 d. Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos nurodyme dėl objekto priešgaisrinės būklės pagerinimo Nr. 22-7-474 (8.34.-19) (toliau – 2015 m. spalio 28 d. nurodymas) 2812 nurodyta, jog daugiabučio gyvenamojo namo bendro naudojimo patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), priešgaisrinio techninio patikrinimo metu nustatytos neatitiktys bendriesiems priešgaisrinės saugos reikalavimams: 1) įvairiomis medžiagomis ir daiktais užkrauti aukštų koridoriai, skirti žmonėms evakuoti; 2) šiukšlių ir atliekų konteineris laikomas arčiau kaip 2 metrai nuo statinio; 3) neatlikti dūmų šalinimo sistemos bandymai ir techninė priežiūra; 4) neatlikta vidaus gaisrinio vandentiekio patikra. Patikros rezultatai nesurašyti į tam tikslui skirtą žurnalą; 5) švirkštais ir žarnomis nesukomplektuoti vidaus gaisrinio vandentiekio gaisriniai čiaupai, netvarkingos gaisrinių čiaupų spintelės, sunkiai atidaromos, ant durelių nepažymėtas raidžių indeksas „GČ“ arba grafinis ženklas, čiaupo eilės ir ugniagesių iškvietimo telefono numeris, taip pažeidžiant Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 86.1, 27.3, 406, 422, 424 punktų reikalavimus. Minėtu nurodymu įpareigojama nustatytas neatitiktis pašalinti ne vėliau kaip iki kito planinio patikrinimo ir informuota, jog apie kitą planinį objekto patikrinimą galima sužinoti oficialioje Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos interneto svetainėje patikrinimų sąraše (b. l. 3).

2020 m. spalio 13 d. tarnybiniame pranešime dėl priešgaisrinio techninio patikrinimo nurodyta, kad 2020 m. spalio 8 d. buvo atliktas (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos pastato, esančio (duomenys neskelbtini), planinis priešgaisrinis patikrinimas. Patikrinimo metu buvo tikrinama, ar buvo pašalintos 2015 m. spalio 28 d. nurodyme nurodytos neatitiktys bendriesiems priešgaisrinės saugos reikalavimams. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pašalintos tik dvi neatitiktys: 1) koridoriai buvo atlaisvinti, neužkrauti įvairiomis medžiagomis ir daiktais; 2) pašalintas neatitikimas dėl arčiau kaip 2 m nuo statinio laikomo šiukšlių ir atliekų konteinerio. Kita vertus, nebuvo pašalintos likusios trys neatitiktys: 1) neatlikti dūmų šalinimo sistemos bandymai ir techninė priežiūra; 2) neatlikta vidaus gaisrinio vandentiekio patikra. Patikros rezultatai nesurašyti į tam tikslui skirtą žurnalą; 3) švirkštais ir žarnomis nesukomplektuoti vidaus gaisrinio vandentiekio gaisriniai čiaupai, netvarkingos gaisrinių čiaupų spintelės, sunkiai atidaromos, ant durelių nepažymėtas raidžių indeksas „GČ“ arba grafinis ženklas, čiaupo eilės ir ugniagesių iškvietimo telefono numeris (b. l. 5).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

ANK 505 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymą ar netinkamą vykdymą (pareigūnų neįleidimą į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimą pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimą, atsisakymą paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimą, vengimą atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 506 straipsniuose nurodytus atvejus.

Taigi nurodyta teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus. Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta, kad Lietuvos Respublikoje veikiančių įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovai privalo vykdyti valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnų teisėtus nurodymus. Šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, kad gaisrų prevencijai įgyvendinti tam įgalioti valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai turi teisę duoti rašytinius privalomus vykdyti nurodymus pašalinti priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo. To paties įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog bendrijos valdymo organai yra valdyba ir (arba) bendrijos pirmininkas. Bendrija įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus.

Šiuo atveju priešgaisrinės priežiūros pareigūno 2015 m. spalio 28 d. nurodymas pašalinti patikrinimo metu nustatytas neatitiktis bendriesiems priešgaisrinės saugos reikalavimams buvo pateiktas (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos pirmininkui V. Š. 2015 m. spalio 28 d. nurodyme užfiksuota, kad, nesutinkant su nurodyme nustatytomis bendrųjų priešgaisrinės saugos reikalavimų neatitiktimis, per 10 darbo dienų nuo nurodymo gavimo dienos galima jį apskųsti nurodyta tvarka (b. l. 3). Byloje nenustatyta, kad minėtas nurodymas yra panaikintas. Pats V. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad neskundė aptariamo nurodymo. Taigi 2015 m. spalio 28 d. nurodymas teisėtas ir privalomas vykdyti.

2015 m. spalio 28 d. nurodyme buvo nustatytos tokios (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos pastato, esančio (duomenys neskelbtini), neatitiktys bendriesiems priešgaisrinės saugos reikalavimams: 1) įvairiomis medžiagomis ir daiktais užkrauti aukštų koridoriai, skirti žmonėms evakuoti; 2) šiukšlių ir atliekų konteineris laikomas arčiau kaip 2 metrai nuo statinio; 3) neatlikti dūmų šalinimo sistemos bandymai ir techninė priežiūra; 4) neatlikta vidaus gaisrinio vandentiekio patikra. Patikros rezultatai nesurašyti į tam tikslui skirtą žurnalą; 5) švirkštais ir žarnomis nesukomplektuoti vidaus gaisrinio vandentiekio gaisriniai čiaupai, netvarkingos gaisrinių čiaupų spintelės, sunkiai atidaromos, ant durelių nepažymėtas raidžių indeksas „GČ“ arba grafinis ženklas, čiaupo eilės ir ugniagesių iškvietimo telefono numeris.

Žemesnės instancijos teismas

2020 m. spalio 8 d. atliekant minėto pastato planinį patikrinimą, buvo nustatyta, kad pašalintos tik pirmos dvi neatitiktys bendriesiems priešgaisrinės saugos reikalavimams, o likusios trys neatitiktys išliko (b. l. 5).

Taigi V. Š., būdamas (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos pirmininkas, turėdamas pareigą užtikrinti tinkamą šio daugiabučio namo gaisrų gesinimo priemonių ir įrangos būklę, kad ji atitiktų priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, o jam nesant organizuoti šios įrangos techninę priežiūrą ir remontą, taip pat būdamas atsakingas už priešgaisrinės priežiūros pareigūno 2015 m. spalio 28 d. nurodyme nustatytų priešgaisrinės saugos sistemos trūkumų pašalinimą, netinkamai įgyvendino šias pareigas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. Š. nurodė, kad visų valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnų teisėtų reikalavimų, nurodytų 2015 m. spalio 28 d. nurodyme, jis atlikti negalėjo dėl name nesumontuotos dūmų šalinimo sistemos, šiuo metu galimybės atstatyti minėtą sistemą nėra, nes tokia įranga jau daug metų negaminama ir nepardavinėjama. Dalies teisėtų valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnų reikalavimų jis negalėjo įgyvendinti dar ir dėl to, nes išrinkus jį bendrijos pirmininku, name gaisrinių švirkštų ir čiaupų niekur nebuvo. Vidaus gaisrinė vandentiekio sistema nebuvo eksploatuojama bei tikrinama nuo namo pastatymo, šiuo metu vandens įvadiniame mazge gaisriniai kranai visiškai užrūdiję, o bandymas juos atsukti gali sukelti vandentiekio avariją, kurios metu būtų užpilti gyventojų butai, sugestų liftų elektroninė sistema, būtų patirti labai dideli materialiniai nuostoliai. Vadovaujantis Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 422 punktu, vandentiekio tinklas turi būti techniškai sutvarkytas. Vidaus gaisrinį vandentiekį būtina kartą per metus patikrinti: perplauti – nuleisti vandenį iš kiekvieno gaisrinio čiaupo, įsitikinti, ar jie nesurūdiję, sugedusius gaisrinius čiaupus suremontuoti ar pakeisti naujais, gaisrines žarnas perkantuoti, hidrauliškai išbandyti, patikrinti elektrifikuotų sklendžių ir gaisrinių siurblių veikimą; patikros rezultatai turi būti surašyti į tam tikslui skirtą žurnalą. Minėtų taisyklių 406 punkte nurodyta, kad statinių savininkai, valdytojai ar naudotojai privalo organizuoti ir (ar) atlikti aktyviųjų gaisrinės saugos priemonių techninę priežiūrą ir bandymus, o jų rezultatus įforminti raštu. Nors V. Š. pateiktame paaiškinime nurodytos aplinkybės (dėl pastato techninės būklės, didelių finansų reikalingumo ir kt.) yra svarbios ir teismo vertinamos, jos nesudaro pagrindo šalinti V. Š. atsakomybės. Priešingai, sužinojęs, kad vidaus gaisrinė vandentiekio sistema name nebuvo eksploatuojama ir tikrinama nuo namo pastatymo, o šiuo metu vandens įvadiniame mazge gaisriniai kranai yra visiškai užrūdiję, V. Š. privalėjo imtis būtinų priemonių, jog užrūdiję, netinkami naudoti gaisriniai čiaupai būtų suremontuoti ar pakeisti naujais, tačiau to nepadarė. Iš byloje esančių duomenų akivaizdu, jog pažeidimų pašalinimui bendrija turėjo beveik penkerius metus, pakankamai ilgą laiko tarpą, jog būtų pašalinti minėtame nurodyme išdėstytos neatitiktys bendriesiems priešgaisrinės saugos reikalavimams ar bent daromi veiksmai juos pašalinti, o delsimas vykdyti privalomąjį nurodymą tokį ilgą laiką nėra pateisinamas. Nepaisant to, kad nurodyme nustatytoms neatitiktims šalinti buvo imtasi veiksmų: koridoriai buvo atlaisvinti, neužkrauti įvairiomis medžiagomis ir daiktais; padidintas atstumas nuo statinio iki laikomų šiukšlių ir atliekų konteinerio; buvo kreiptasi į keletą įmonių, kurios atlieka vidaus gaisrinių vandentiekio sistemų patikrą; buvo nupirkta 20 gesintuvų, kurie pakabinti visuose aukštuose ir pagalbinėse patalpose, tačiau pagal byloje nustatytas aplinkybes, matyti, jog darbai buvo atlikti ne visa apimtimi, tik iš dalies patenkinant neatitiktis bendriesiems priešgaisrinės saugos reikalavimams. Teigti, kad 2015 m. spalio 28 d. nurodymas buvo įvykdytas visiškai, nėra teisinio pagrindo. V. Š. turėjo pakankamai laiko, be kita ko, konsultuotis su Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnais, kaip būtų galima efektyviai pašalinti likusias 2015 m. spalio 28 d. nurodyme užfiksuotas neatitiktis, tačiau jis nedarė to.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo padarymo faktines aplinkybes ir V. Š. kaltę padarius ANK 505 straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą patvirtina byloje esantys ankščiau išvardinti įrodymai, kurių visuma įrodo, jog V. Š. neužtikrino, kad per nustatytą laikotarpį būtų įvykdyti Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos teisėti nurodymai, užfiksuoti 2015 m. spalio 28 d. nurodyme „Dėl objekto priešgaisrinės būklės pagerinimo“ Nr. 22-7-474 (8.34.-19) 2812.

V. Š. padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje.

IV. Administracinės nuobaudos skyrimo motyvai

ANK 505 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta bauda asmenims nuo aštuoniasdešimt iki septynių šimtų aštuoniasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų šimtų devyniasdešimt iki vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimt eurų.

Baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (ANK 34 straipsnio 2 dalis).

Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

Administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies (iki 2019 m. kovo 26 d. įstatymo, įsigaliojusio 2020 m. sausio 1 d., redakcijos – ANK 34 straipsnio 5 dalis) nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018). Kartu pažymėtina, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-11-303/2018).

Teismas, skirdamas V. Š. administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (administracinis nusižengimas, susijęs su valdymo tvarka, nevykdant privalomų priešgaisrinės priežiūros pareigūnų teisėtų nurodymų, dėl ko gaisro atveju gali būti apsunkintas priešgaisrinės tarnybos darbas, didinamas gaisro pavojus ar sudaroma didesnė galimybė gaisro metu nukentėti asmenims). Atsižvelgtina į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pašalino dalį 2015 m. spalio 28 d. nurodyme nustatytų priešgaisrinės saugos sistemos trūkumų. V. Š. argumentai, kad kitai daliai pašalinti reikia daug lėšų, netgi rekonstruojant patį pastatą, nėra paneigti. Taigi teismas nenustatė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo piktybiškai nepašalino visų 2015 m. spalio 28 d. nurodyme nurodytų neatitikčių. Nenustatyta V. Š. atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Jis iš esmės pripažino, kad neįvykdytas aptariamas nurodymas visa apimtimi. Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos rūšies ir dydžio, būtina įvertinti V. Š. asmenybę. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo anksčiau baustas administracine tvarka, tačiau paskirtos baudos sumokėtos, turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą už nešiurkštaus administracinio nusižengimo padarymą (b. l. 13–15). Be to, V. Š. yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, dirba tik (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos pirmininku. Byloje nėra duomenų, kad V. Š. anksčiau trauktas baudžiamojon atsakomybėn.

Kaip minėta, ANK 505 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytas minimalus baudos dydis yra 390 Eur. Teismas, įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, apibūdinančias V. Š. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir padarymo aplinkybes, jo asmenybę, taip pat atsižvelgdamas į protingumo ir teisingumo principus, daro išvadą, kad net ANK 505 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintos minimalios baudos paskyrimas šiuo atveju pažeistų administracinės nuobaudos paskirtį, būtų neproporcingas padarytam administraciniam nusižengimui ir V. Š. asmenybei. Todėl yra teisinis pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir paskirti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui mažesnį baudos dydį, nei nustatytas ANK 505 straipsnio 1 dalies sankcijoje minimalus, t. y. 200 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 505 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

V. Š. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, paskirti jam 200 Eur (dviejų šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas);

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“;

3) LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius);

4) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB;

5) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“;

6) LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”; ar

7) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20124141811.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Darius Lukaitis