- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-20
- Bylos Nr.
- 2S-1275-513/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irma Čuchraj (pirm.), Arvydas Daugėla, Audrius Saulėnas
- Pareiškėjas
- V. M. M.
- Suinteresuotas asmuo
- G. V., Klaipėdos rajono 1-ojo notaro biuro
- Ieškovas
- V. M. M.
- Atsakovas
- G. V., Klaipėdos rajono 1-ojo notaro biuro
- Kategorijos
- 124.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 124.2.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjas Vandalinas Vainius Procesinio sprendimo kategorijos: 124.2.2; 124.2.8
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2011 m. liepos 20 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Arvydo Daugėlos, Audriaus Saulėno, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. M. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. M. M. prašymą suinteresuotiems asmenims G. V., Klaipėdos rajono 1-ojo notaro biuro notarei Genei Pietarienei dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-939-778/2007 pagal ieškovės V. M. M. ieškinį atsakovėms G. V. ir Klaipėdos rajono 1-ojo notaro biuro notarei Genei Pietarienei dėl testamento pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama CPK 366 str. 1 d. 2 p., 8 p. pagrindu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-939-778/2007, panaikinti 2007-10-16 Klaipėdos rajono apylinkės teismo priimtą sprendimą, peržiūrėti 2008-01-30 Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartį, papildomai ištirti byloje nenagrinėtas aplinkybes, faktus bei priimti naują sprendimą. Nurodė, kad teismas 2007-10-16 sprendimu atmetė jos ieškinį dėl 1997-04-11 testamento Nr. 2220 pripažinimo negaliojančiu. Kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę pareiškėja įvardijo tai, jog 2010-11-06 dėdės laidotuvių metu sužinojo, kad mama P. Š., sudarydama 1999-05-03 testamentą, giminėms paaiškino, jog dukra G. V. yra kito tėvo ir tėviškės žemė jai nepriklauso, todėl G. paliekamas piniginis indėlis, o kitiems vaikams – žemė. Pareiškėja nurodė, jog šios aplinkybės turi esminės reikšmės bylai – reiškia, kad 2001 m. kovo 6-7 d. į testamentą Nr. GP-2220 nebuvo įtraukta 10 ha žemės, t. y. buvo tas testamentas, kurį jie, vaikai, skaitė. Kadangi apie esmines bylos aplinkybes sužinojo 2010 m. lapkričio 5-8 d., pareiškėja teigė, jog termino kreiptis į teismą nėra praleidusi. Taip pat pareiškėja nurodė, kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, t. y. tas pats teisėjas priėmė sprendimą civilinėje byloje bei nutartį ikiteisminio tyrimo byloje, kurioje ji prašė panaikinti 2006-12-28 Klaipėdos r. apylinkės prokuratūros priimtą nutarimą – atnaujinti ikiteisminį tyrimą dėl pakartotinės ekspertizės atlikimo Lietuvos teismo ekspertizės centre.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2011-05-03 nutartimi pareiškėjos V. M. M. prašymą atmetė, atsisakė atnaujinti procesą Klaipėdos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-939-778/2007. Teismas bylos duomenimis nustatė, jog pareiškėja kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę įvardijo tai, jog 2010-11-06 dėdės J. P. laidotuvių metu sužinojo, kad P. Š., sudarydama 1999-05-03 testamentą, giminėms aiškino, jog dukra G. yra kito tėvo, tėviškės žemė jai nepriklauso, todėl G. paliekamas piniginis indėlis, o kitiems vaikams – žemė, ir nurodė, kad civilinės bylos nagrinėjimo metu ši aplinkybė ir jos faktinis pagrindas nebuvo ir negalėjo būti žinomi, tačiau iš byloje esančių rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad civilinėje byloje Nr. 2-939-778/2007 teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė tuos pačius faktus, todėl teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos teiginys, jog ji apie šias aplinkybes sužinojo tik 2010-11-06, yra visiškai nepagrįstas. Dėl pareiškėjos nurodomų aplinkybių, jog bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, t. y. tas pats teisėjas priėmė sprendimą civilinėje byloje bei nutartį ikiteisminio tyrimo byloje, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog ši aplinkybė buvo nurodyta pareiškėjos apeliaciniame skunde, visa ikiteisminio tyrimo medžiaga buvo prijungta prie bylos, skundą išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija pažeidimų dėl nurodytos aplinkybės nenustatė. Įvertinęs visas bylos aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog pareiškėja neįrodė proceso atnaujinimo pagrindų, nurodytų CPK 366 str. 1 d. 2, 8 p. todėl konstatavo, kad nėra pagrindo atnaujinti procesą. Taip pat teismas nurodė, jog pareiškėja praleido 3 mėn. terminą prašymui atnaujinti procesą pateikti dėl neteisėtos sudėties teismo, nes terminas procesui atnaujinti skaičiuojamas nuo 2008-01-30, t. y. nuo Klaipėdos apygardos teismo nutarties, kuria buvo atmestas ieškovės apeliacinis skundas dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2007-10-16 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-939-778/2007 panaikinimo.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja V. M. M. prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-05-03 nutartį, ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad nagrinėjant bylą dėl 1999-05-03 testamento nebuvo žinomas faktinis pagrindas, kuriuo remiantis mama užrašė piniginį indėlį dukrai G. V., tai išaiškėjo 2010-11-06 dėdės laidotuvių metu, t. y., kad P. Š., sudarydama 1999-05-03 testamentą, giminėms paaiškino, kad dukrai G. V. palieka piniginį indėlį, kadangi ji yra kito tėvo ir jai S. Š. žemė nepriklauso, todėl apeliantė teigia, kad teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas taikė formaliai, nes 1999-05-03 sudaryto testamento faktinis pagrindas – motyvas – turi esminę reikšmę bylai. Apeliantė nurodo, kad šią aplinkybė sužino 2010-11-06, todėl pažymi, kad prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikė nepraleidusi įstatymo nustatyto termino. Dėl neteisėtos teismo sudėties apeliantė atkreipia dėmesį, jog ji neturi teisinio išsilavinimo, todėl teisėjas, priėmęs nutartį ikiteisminio tyrimo byloje ir nagrinėjęs jos civilinę bylą, pats turėjo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo ir teigia, kad pažeidus šias įstatymo nuostatas, yra pagrindas atnaujinti procesą. Be to, apeliantė pažymi, kad teismas jai neišsiuntė skundžiamos nutarties, todėl tai leidžia abejoti priimtos nutarties pagrįstumu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė G. V. prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-05-03 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad pareiškėja byloje nepateikė jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių, be to, praleido 3 mėn. terminą prašymui pateikti, todėl teigia, jog teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo atnaujinti procesą civilinėje byloje.
Daugiau atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė V. M. M. kreipėsi į teismą prašydama pripažinti testamentą Nr. GP-2220, sudarytą 1997-04-11 Klaipėdos rajono notaro kontoroje, negaliojančiu nuo pasirašymo dienos. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2007-10-17 sprendimu ieškinį atmetė, Klaipėdos apygardos teismas 2008-01-30 nutartimi Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2007-10-16 sprendimą paliko nepakeistą. Ieškovė V. M. M. kreipėsi į teismą prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje CPK 366 str. 1 d. 2 p., 8 p. pagrindu. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėja neįrodė CPK 366 str. 1 d. 2 p., 8 p. pagrindų ir pareiškėjos prašymą atmetė. Pareiškėja atskiruoju skundu teigia, jog teismas netinkamai taikė proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas.
Proceso atnaujinimas taikomas dažniausiai tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės sistemos, būdais. Proceso atnaujinimo tikslas - užtikrinti teisingumo vykdymą ir tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) nepažeidžia įstatymų saugomų asmens teisių ar teisėtų interesų. Kartu teismų praktika suformuota aiškinant proceso atnaujinimo institutą taip, kad jis neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Lietgalis” v. B. J., bylos Nr. 3K-3-356/2006; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. R. v. I. R., bylos Nr. 3K-3-403/2008; 2008 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities viršininko administracija v. UAB „ Narėpų metaliniai garažai“, bylos Nr. 3K-3-499/2008; ir kt.). Taigi, proceso atnaujinimas taikomas tik esant konkrečiai įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti patikrinti instancine tvarka.
CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 str. 1 d.); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 str.); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 str. 2 d.) ir kt.
Prašymą atnaujinti procesą pareiškėja grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuriame numatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstami tik konkretūs juridiniai faktai (įvykiai, veiksmai, būsenos), kuriems esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia. Pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Esant tokiai aplinkybei, svarbu, kad ji ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe prašyme dėl proceso atnaujinimo, t. y. turi būti vertinami ne tik subjektyvūs, bet ir objektyvūs sužinojimo kriterijai. Ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai, t. y. didelis konkrečių faktinių duomenų nuo anksčiau turėtų skirtumas, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Apeliantė naujai paaiškėjusia aplinkybe, kuri yra pagrindas atnaujinti procesą, nurodė tai, kad 2010-11-06 dėdės laidotuvių metu sužinojo, jog P. Š., sudarydama 1999-05-03 testamentą, giminėms aiškino, jog dukra G. yra kito tėvo, tėviškės žemė jai nepriklauso, todėl G. paliekamas piniginis indėlis, o kitiems vaikams – žemė. Kaip matyti iš civilinės bylos Nr. 2-939-778/2007 duomenų, 2007-10-02 teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė tuos pačius faktus, t. y. pareiškėja nurodė, kad tėvo žemė priklauso jo vaikams, atsakovė G. V. yra kito tėvo (civilinė byla Nr. 2-939-778/2007, b. l. 133), todėl kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog pareiškėja apie šias aplinkybes sužinojo tik 2010-11-06, yra nepagrįstas. Taigi, iš šių duomenų darytina išvada, kad pareiškėjos minima aplinkybė neatitinka naujai paaiškėjusios aplinkybės CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto atžvilgiu.
Taip pat prašymą atnaujinti procesą pareiškėja grindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punktu, kuriame numatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Laikoma, kad teismo sudėtis yra neteisėta, jeigu ji neatitinka įstatymo reikalavimų (CPK 62 str.), teismas buvo šališkas (CPK 65 str.), buvo pažeistas draudimas teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylą (CPK 71 str.). Pareiškėja neteisėtos sudėties teismą grindė tuo, jog tas pats teisėjas priėmė sprendimą civilinėje byloje bei nutartį ikiteisminio tyrimo byloje, kurioje ji prašė panaikinti 2006-12-28 Klaipėdos r. apylinkės prokuratūros priimtą nutarimą – atnaujinti ikiteisminį tyrimą dėl pakartotinės ekspertizės atlikimo Lietuvos teismo ekspertizės centre. Kolegija atkreipia dėmesį, jog teisėjas, galutinai išsprendęs ginčą, byloje negali pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylą, tačiau šiuo atveju, teisėjas, priėmęs sprendimą civilinėje byloje, ikiteisminio tyrimo byloje nebuvo iš esmės pasisakęs dėl nagrinėjamo ginčo civilinėje byloje, be to, pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad ši pareiškėjos aplinkybė buvo nurodyta apeliaciniame skunde, visa ikiteisminio tyrimo medžiaga buvo prijungta prie bylos, skundą išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija pažeidimų dėl nurodytos aplinkybės nenustatė, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjos nurodoma aplinkybė nesudaro pagrindo pripažinti, jog bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Taip pat teisėjų kolegija sutinta su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog, jeigu pareiškėja manė, kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, ji turėjo nuo Klaipėdos apygardos teismo 2008-01-30 nutarties per tris mėnesius, kaip numato CPK 368 straipsnio 1 dalis, kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo, todėl konstatuotina, kad pareiškėja yra praleidusi įstatymo nustatytą terminą (CPK 368 str., 185 str.).
Atskirajame skunde pareiškėja teigia, jog teismas jai neišsiuntė skundžiamos 2011-05-03 nutarties, todėl tai leidžia abejoti priimtos nutarties pagrįstumu. Kolegija konstatuoja, jog šie atskirojo skundo motyvai atmestini kaip nepagrįsti. CPK 292 straipsnis numato, jog surašytos nutarties nuorašas išduodamas teismo posėdyje dalyvavusiems asmenis jų pareikalavimu, šalims neatvykusiems į teismo posėdį, nutarties nuorašas išsiunčiamas ne vėliau kaip per tirs dienas nuo priėmimo dienos. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo buvo nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, pareiškėja dalyvavo nagrinėjant bylą, apie priimtą teismo nutartį žinojo, todėl teismas pareiškėjai neprivalėjo siųsti skundžiamos nutarties nuorašo (CPK 292 str.).
Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartį palikti nepakeistą.