Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, LR pilietis, vedęs, Klaipėdos universiteto kūno kultūros fakulteto lektorius, turintis aukštąjį išsilavinimą, gyv. (duomenys neskelbtini), Plungė, anksčiau neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste LR BK) 145 str. 1 d.; 21 str. 1d., 25 str. 3d., 149 str. 2d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis A. K. 2011 m. sausio 26 d., Plungėje, Vytauto g. 2, Plungės rajono apylinkės teismo posėdžių salėje, viešo teismo posėdžio administracinėje byloje metu grasino A. M., kad jį nužudys, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Šiais veiksmais A. K. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 145 str. 1 d.

Kaltinamasis A. K. buvo kalinamas tuo, kad 2011 m. kovo pabaigoje – balandžio pradžioje dviejų susitikimų Klaipėdoje Stoties g., prie geležinkelio stoties metu paprašė P. I. metų trukmės laikotarpiu, už piniginį atlygį, nuosekliai viena po kitos atlikti nusikalstamas veikas, pavojingas A. M. šeimos narių gyvybei, sveikatai ir turtui – padegti garažą, sugadinti automobilį, apvogti butą, sumušti sūnų, išžaginti dukrą.

Rengdamasis organizuoti minėtas nusikalstamas veikas A. K. 2011 m. balandžio 22 d. laikotarpiu nuo 10 iki 11.30 val. susitiko Plungėje Dariaus ir Girėno gatvėje su P. I., kuriam, 2011-04-18 Plungės rajono apylinkės teismo nutartimi leista atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus ir atlikti jų vaizdo įrašą, ir, veždamas P. I. nuosavu automobiliu Mersedess Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) maršrutu Dariaus ir Girėno g. - Laivės g. – A. Jucio g.- V. Mačernio g. - Telšių g. parodė P. I. A. M. garažą Plungėje (duomenys neskelbtini) ir A. M. butą Plungėje (duomenys neskelbtini).

Kaip atlygį P. I. ir šio pasitelktiems vykdytojams už atliktas nusikalstamas veikas prieš A. M. turtą A. K. P. I. taip pat parodė A. D. butą Plungėje (duomenys neskelbtini), patikindamas P. I., kad šiame bute laikomi gryni pinigai ir aukso dirbiniai, o dienos metu buto gyventojų nėra namie.

Toliau planuodamas nusikalstamas veikas, pavojingas A. M. šeimos narių gyvybei ir sveikatai A. K. prašė P. I. surengti smurtinį išpuolį prieš A. M. sūnų, taip pat, kaip veiką, seksiančią po turto sunaikinimų ir sugadinimų bei smurto veiksmų prieš sūnų, suplanavo A. M. dukters išžaginimą, t. y. sunkų nusikaltimą. Tuo pačiu rengdamasis su P. I. ir šio pasitelktais kitais bendrininkais padaryti kelias nusikalstamas veikas, iš kurių vienas – sunkus nusikaltimas, A. K. būrė organizuotą grupę.

A. K. buvo pareikšti kaltinimai padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 21 str. 1d., 25 str. 3d., 149 str. 2d.

Nors kaltinamasis A. K. dėl šių kaltinimų kaltu neprisipažįsta, tačiau jo kaltė grasinus A. M., kad jį nužudys, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, yra visiškai įrodyta.

Kaltinamasis A. K. kaltu neprisipažino ir parodė, kad nukentėjusįjį pažįsta, kaip buvusį kaimyną, o liudytoją P. I., kaip buvusį studentą. Nurodo, kad su kaimynu nesutarė dėl buitinio pobūdžio problemų, dėl namo bendrijos reikalų. Pripažįsta, kad yra baustas administracinėmis nuobaudomis dėl konfliktų su A. M., nors teigia, kad kad pažeidimų nepadaręs. Paaiškino, kad administracinės bylos nagrinėjimo metu jis iš nevilties, kad niekas nekreipia dėmesio į egzistuojančias bendrijoje problemas, išsakė frazę „ką man daryti, jį (A. M.) nušauti, ar pačiam nusišauti“. Duodamas parodymus neneigė, kad galėjo pasakyti “aš pirma tave nušausiu, M., o po to nusišausiu pats“, nes neužsirašinėjo savo žodžių. Tvirtina, kad A. M. inicijuodavo įvairias bylas, kad jį nutildytų, kaip asmenį viešinantį bendrijoje esamą betvarkę ir taip jį provokuodavo. Taip pat paaiškino, kad P. I. irgi buvau provokuojamas. Jam dirbant kūno kultūros dėstytoju Klaipėdos universitete, P. I. buvo jo studentas. Jam paskambinęs P. I. sakė, kad reikia susitikti. Tikslo nesakė. Iki susitinkant jam buvo skambinta 5-7 sykius. Susitiko pirmą kartą prie jo darbo 2011 m. kovo 31 d., apie pietus, netoli geležinkelio stoties (Klaipėdoje). Kartu su P. I. buvo A. K., su kuriuo pakalbėjo apie sporto salės nuomą ir jis pasišalino. Suvokė, kad A. K. iš spec.tarnybos ir suprato, kad yra provokuojamas. Paaiškino, kad bendraujant su P. I., jam pasiguodė, kad teisme iš nevilties pasakęs, „ką man daryti, ar pačiam nusišauti, ar A. M., atseit nušauti“. P. I. nusijuokė ir pasakė, kas čia per rezonansas. Sakė, jei norima rezonanso, reikia kitaip kalbėti, kad juo susidomėtų. Kai jis pristatė A. K., kaip spec. tarnybų žmogų, jis suprato, kad yra policijos žmonės, kurie susidomėjo jo byla, kodėl jie taip ilgai tąsosi su bendrija. P. I. sakė padarysiąs pokalbio įrašą, o jis turėsiąs kalbėti tai, kas sukeltų rezonansą. Tokią išvadą padarė, kai P. I. paminėjo, koks čia rezonansas, jei pats nusišausi ir kitą nušausi. Sekančio susitikimo metu nurodo vaidinęs pagal P. I. scenarijų ir kalbėjo įvairias nesąmones, pritarinėjo P. I. kalboms apie turto sugadinimus ir pagalvojo, kad jis yra teisėsaugos žmogus, todėl tokiu būdu sukels rezonansą. Realiai jokių nusikalstamų veiksmų atlikti neprašė (tomas 3, b.l. 97 - 102).

Teismo psichiatrijos, teismo psichologiškos ekspertizės akte Nr. 85TPK-298/2012, duodama išvada, kad ekspertai neturi duomenų, kad A. K. nusikaltimų, kurių padarymu yra kaltinamas, metu, būtų sirgęs kokiu nors lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu, dėl kurių jis būtų negalėjęs suprasti savo veiksmų esmės, ar būtų negalėjęs jų valdyti (tomas 3, b.l. 133-135). Specialistai atlikdami asmenybės tyrimą pažymėjo, kad A. K. būdingos hipersocialios nuostatos. Nekonfliktiškas, netradicinis elgesys jam sukelia neigiamą reakciją. Jam būdingas įtarumas, nepatiklumas, tendencija apmąstyti kitų žmonių veiksmus, kurie atrodo nekompetentingi ir nesąžiningi. Vertintinas, kaip ilgai prisimenantis piktą ir lengvai kylančiu priešiškumu. Specialistų įvertintas kaip atkaklus ir užsispyręs siekiant savo tikslų, kurie deklaruojami kaip visuomeniškai reikšmingi, įtarus aplinkinių elgesio bei motyvų atžvilgiu, nepatiklus, afekto rigidiškas.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. M. parodė, kad į teisėsaugą kreipės, kai kažkas pradėjo spjaudyti ant jo buto durų. Rašė policijai pareiškimus, prašydamas išsiaiškinti, kas taip daro. Policija neturėjo galimybių išsiaiškinti, kas tai daro, todėl įsigijo filmavimo kamerą -akutę, kad filmuodamas galėtų nustatyti, kas taip daro. Nufilmavo A. K.. Kreipėsi į policiją, kad jį nubaustų. Administracinių bylų buvo daug, bet A. K. išvadų nedarė. Vienos bylos nagrinėjimo metu, jis pagrasinęs jį nušauti. Kad jam realiai grasinama, suprato iš kaltinamojo kitų veiksmų, nes jis buvo sumušęs jo sūnų, pastoviai kimba prie namo bendrijos reikalų tvarkymo, bet pats mokesčių nemoka. Grasinimai pasirodė labai realūs. Paaiškino, kad nesutarimai su A. K. prasidėjo nuo to, kad A. K., būdamas bendrijos pirmininku neracionaliai naudojo bendrijos lėšas, pridarė žalos bendrijai. Rinko iš žmonių pinigus, nebuvo sąskaitų. Padarius reviziją buvo nustatyti trūkumai. Jo iniciatyva pašalinus A. K. iš pirmininko pareigų, šis pradėjo keršyti už tai, kad jis reikalauja pinigų už bendrijai padarytą žalą. Kerštas pasireiškė namo skelbimo lentoje parašytų šmeižikiškų raštelių iškabinėjimu. Vėliau rašydavo raštus darbdaviui, reikėdavę aiškintis darbe. Vieną vakarą, grįžus iš pasivaikščiojimo su šunimi norėjo sumušti, todėl parašė pareiškimą policijai. A. K. yra veržęsis į jo butą, buvo incidentas dėl sūnaus, nes trenkė jam kumščiu į pilvą, neleido praeiti prie namo. Dėl tų įvykių taip pat kreipėsi į policiją. Paaiškino, kad dėl A. K. elgesio yra pastovioje nervinėje įtampoje. A. K. gyveno virš jo, todėl praeidamas pro jo duris pastoviai jas daužydavo. Visa šeima bijojo, nes nežinojo, kas seks po to. Dėl tos priežasties pakeitė gyvenamąjį būstą. Teko gydytis dėl nervinės įtampos, atsiradusios nuo pastovaus persekiojimo. Gydėsi ir žmona. Kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, susipažinęs su medžiaga, tik tada sužinojo apie kitus kaltinimus A. K. ir jo ketinimus. Savo ieškinį palaiko visa apimtimi (tomas 2, b.l. 152-153).

Liudytoja I. D. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), Plungės m. A. K. ir A. M. pažįsta kaip kaimynus. Jie gyvena kitoje laiptinėje. Apie jų nesutarimus žino. Jie kilo namo bendrijos susirinkimų metu ir tęsiasi iki dabar. Konfliktai vyko dėl kanalizacijos tvarkymo ir surinktų namo bendrijos pinigų. Ginčas buvo žodinis. A. K. buvo pirmininkas, bet namo bendrijos pirmininku buvo perrinktas A. M.. Apie 2011-01-26 A. K. grasinimus nušauti A. M. nieko nežino. Paskutinio susirinkimo metu bendrijos pirmininkas perskaitė paskutinius nutarimus iš teismo. Jis papasakojo apie A. K. kaltinimus dėl A. M. nedarbo bendrijoje, viskas, kas susiję su bendrija (tomas 2, b.l. 162)

Liudytojas A. D. parodė, kad A. K. ir A. M. pažįsta, nes jie yra to paties namo gyventojai. A. K. yra buvęs namo bendrijos pirmininkas, o po to - A. M.. Apie šių asmenų konfliktus žino iš tarnybos, nes dirba Plungės r. PK budinčios dalies specialistu. Yra registravęs A. M. pranešimą, vedė į registrą, registravęs administracinės teisės pažeidimo faktus, kiek pamena dėl nedidelio chuliganizmo (tomas 2, b.l. 162).

Liudytojas R. J. parodė, kad dirba Plungės PK kriminalinės policijos vyr. tyrėjo pareigose. Paaiškino, kad apklausė klaipėdiškį liudytoją P. I.. Parodė, kad jam paskambino kolegos iš Klaipėdos ir trumpai papasakojo, kad yra iškelta baudžiamoji byla žmogui, ketinančiam įvykdyti nusikalstamas veikas. Jie sakė, kad A. K. konfliktuoja su kitu žmogumi ir, kad yra žmogus, su kuriuo Klaipėdoje A. K. susitiko ir prašė paauklėti vieną žmogų už atlygį. Parodė, kad jam žinoma, kad P. I. pats kreipėsi į policiją. Jam liudytojas aiškino, kad su A. K. susitiko ir šis prašė susidoroti su vienu žmogumi, nes vyksta konfliktai dėl namo bendrijos reikalų. Pasak liudytojo, A. K. savo iniciatyva ieškojo žmogaus, kuris galėtų pakenkti A. M. – padegti turtą, sumušti ir kt., Kiek jam žinoma, susitikimo pokalbį P. I. įrašė į diktofoną. Iš P. I. buvo paimtas garso įrašas. Informavo ikiteisminį tyrimą kuruojantį pareigūną ir priėmė sprendimą, vadovaujantis BPK 158 str., atlikti slaptą vaizdo ir garso įrašą dėl jo veiksmų. Įrašą turėjo atlikti P. I.. Kreipėsi į prokuratūrą, buvo gauta teismo nutartis. Po apklausos su liudytoju daugiau kontakto su juo neturėjo. Vėliau buvo padaryta vaizdo, garso stenograma. Ją peržiūrėjo ir surašė protokolą (tomas 2, b.l.163-164).

Liudytojas V. R. parodė, kad dirba Plungės PK Viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio tyrėju, aptarnauja A.Jucio gatvę ir tyrė konfliktus tarp A. M. ir A. K.. Tyrimo pradėjimą konkrečiai inicijuodavo A. M.. Jis daugiausia būdavo pareiškėjas ir skųsdavosi dėl A. K. netinkamo elgesio. Tai būdavo durų apspjovimas, betikslis šviesos reguliavimas laiptinėje. Pareiškimų buvo daug ir visokių sprendimų priimta. Kad A. K. grasinimas nužudyti A. M. gali būti realus, padarė išvadas pagal ankstesnius duomenis, t.y., tiriamus pareiškimus dėl A. M. terorizavimo - spjaudymo ant jo buto durų, užgauliojimo (tomas 2, b.l.164-165).

Liudytojas A. K. parodė, kad su P. I. susipažino 2000 m. kompiuterių salone. Kadangi jis yra geras kompiuterinės technikos specialistas ir padėjo atstatyti duomenis dingusius iš disko, todėl nuo to užsimezgė jų pažintis. Paaiškino, kad jis yra sportuojantis, todėl P. I. klausė apie salės nuomos paiešką. Parodė, kad užsiima ir domisi kovinio parengimo sportu. Patvirtino, kad jam paskambino P. I. ir sakė, kad pažįsta žmogų, kuris galėtų man padėti dėl salės suradimo. Sakė, kad tas žmogus yra fizinio lavinimo dėstytojas. Minėjo, kad pažįsta tą žmogų iš universiteto laikų. Parodė, kad su A. K. susitiko prie geležinkelio stoties Klaipėdoje. A. K. pasakė, kad salės gauti negalės, nes yra didelis užimtumas. A. K. sakė, kad tuo metu dirbo Lietuvos kariuomenės specialiųjų operacijų pajėgose, kad kontraktas baigiasi. Į A. K. klausimus paaiškino, kad užsiimu koviniu-psichofiziniu parengimu. Dėl salės nesutarė ir išsiskyrė. Pokalbis vyko A. K. automobilyje, P. I. buvo išlipęs ir rūkė. Apie jokius konfliktus, problemų sprendimą nebuvo kalbama (tomas 3, b.l. 13).

Liudytojas P. I. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, kaip buvusį kūno kultūros dėstytoją. Parodė, kad pasikeitus telefono numeriui, pagal užrašų knygutę išsiuntinėjo pranešimą visiems jo telefone esantiems adresatams su tekstu: „P. I.. Tai naujas mano telefono numeris. Prašau be mano žinios jo neplatinti.“ Telefone buvo A. K. numeris ir jis tą žinutę gavo. Po žinutės kitą dieną A. K. jam paskambino, gal atrašė į žinutę ir paprašė susitikti. Jie susitiko Klaipėdoje, geležinkelio stotyje ir nuvažiavo link pėsčiųjų tilto. Jam A. K. papasakojo, kad yra toks asmuo su kuriuo jie negali pasidalinti pirmininko posto. Pasakojo, kad šis iš jo buvo pavogęs du automobilius, jo sūnus jam ant kojos užvažiavęs buvo su vežimėliu. Jis prašė su juo susidoroti, sakė, kad sumokės, kad būtų padegtas garažas, sumuštas sūnus, išprievartauta dukra, padegtas įgaliotinio automobilis. Tos kalbos kėlė nuostabą. Patvirtino, kad kito pokalbio metu pats siūlė pripūsti į automobilį butelius „makroflekso“, nuo ko automobilis tampa nebenaudojamas. A. K. nesutiko, sakė, kad reikia padegti su benzinu. Pasiūlius naudoti eterio etilatą, nes jis nepalieka pėdsako, A. K. nesutiko. Galiausiai A. K. pasisiūlė įsidarbinti „mulu“, nes sutiktų gabenti narkotikus. Po tokių kalbų suprato, kad jis yra policijos provokatorius. Nuėjus į policiją ir viską pasakius, bei pasipiktino, kodėl jam siunčia tokį „durnių“, pareigūnai sakė, kad tai ne jų darbas. Pareigūnai jam davė diktofoną ir antras pokalbis su A. K. buvo įrašinėjamas. Susitarė susitikti Plungėje, kad viską apžiūrėti, ką reikės padaryti. Prieš tai operatyvinis darbuotojas stotyje jam parodė pažymėjimą ir įdavė vaizdo kamerą su dėklu. Su A. K. susitiko Plungėje prie PC „Senukai“. Kartu apžiūrėjo visus taškus, kur ką reikia padaryti, pasidarė užrašus popieriuje, kuriuos atidavė operatyviniam policijos darbuotojui. A. K. nenorėjo sumokėti už paslaugą ir pasiūlė apiplėšti baldininką, gyvenantį pirmame aukšte, kuris A. K. nepadarė virtuvės baldų komplekto. Nurodė, kad pastarojo žmona dirba vaikų darželyje, kada jų nebūna namuose. Po to nuvažiavus link kapinių, jis parodė A. M. garažą, kurį reikėjo padegti. Be to, A. K. jam siūlė padegti A. M. automobilį, po to siūlė apiplėšti A. M. butą, tačiau paaiškino, kad jis turi šunį ir akutę su filmavimo įrenginiu duryse. Taip pat reikėjo primušti jo sūnų, išprievartauti dukrą, padegti garažą ir apylinkės inspektoriui padegti automobilį, nes apylinkės inspektorius, pasak A. K., padeda A. M. (tomas 3, b.l. 42-46).

Liudytojas R. G. parodė, kad dirba Klaipėdos AVPK Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biure. 2011 m. pavasarį pas jį atėjo P. I. ir pranešė, kad yra siūloma padaryti nusikaltimą – susidoroti su vienu asmeniu, t.y., Plungės miesto gyventoju: sugadinti jo turtą, išprievartauti jo dukrą. Jis pateikė kompiuterinę laikmeną su jo įrašytu tarpusavio pokalbiu. Perklausęs pokalbį, susidarė nuomonę, kad tai gana realu. Apie tai informavo savo vadovybę, tikslai nepamena, ar V. N., ar R. S.. Jam buvo duotas žodinis pavedimas patikrinti informaciją. Iš įrašo suprato, kad Plungėje jau yra atliekamas ikiteisminis tyrimas A. K. atžvilgiu. Susisiekius su Plungės r. PK pareigūnais, gavo patvirtinimą, kad ikiteisminis tyrimas dėl susidorojimo, dėl pasikėsinimo nužudyti yra atliekamas. Telefonu perdavė informaciją, kurią gavo. Juos tai labai sudomino, suderino laiką ir jie nutarė atvažiuoti, kad atlikti P. I. apklausą. Sekančią dieną, ar po kelių dienų jie atvyko ir jo kabinete apklausė P. I.. Diktofono P. I. nedavė. Tas asmuo jam gerai žinomas, buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu. Paaiškino, kad P. I. žino, kaip reikia įrašus atlikinėti, yra susidūręs su nusikalstamu pasauliu. P. I. dažnai ateidavo periodiškai į VPK registruotis, nes jam buvo paskirta kardomoji priemonė. Gautą pirminę informaciją įformino raštu ir pateikė vadovybei, tuo viskas baigėsi (tomas 3, b.l. 95-96).

Liudytojas V. N. parodė, kad dirba Klaipėdos AVPK Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro vadovu. Parodė, kad R. G., tikslios datos nepamena, informavo, kad yra rimti faktai, jog asmuo nori samdyti nusikaltimo vykdytoją: padegti, suluošinti, išžaginti. Aptarė, kad to tirti objektyviai negali, nes vyko teismo procesai, kur P. I. kitose bylose buvo kaltinamasis. R. G. informavo, kad Plungėje atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl tų pačių asmenų. Turėjo apie 3 bylas, kur P. I. įtariamasis ir tuo metu vyko teismų procesai. Informavo Plungės r. PK ir jie patys toliau tyrė pateiktą informaciją. R. G. tinkamai įformino pranešimą, vadovavosi operatyvine veikla (tomas 3, b.l. 96-97).

Iš Plungės rajono apylinkės teismo 2011-01-26 protokolo administracinėje byloje Nr. A2.9-53-2011 (tomas 1, bylos lapai 11-19) matyti, kad posėdžio sekretorė užfiksavo A. K. kalbą, kurioje buvo išsakyta frazė, kad „aš pirma tave nušausiu M., o nusišausiu pats“ (tomas 1, bylos lapas18). Po protokolo surašymo pastabų iš proceso dalyvių nefiksuota.

Iš įslaptinto dokumento išslaptinimo akto ir pridėto išslaptinto tarnybinio pranešimo (tomas 3, bylos lapai 117-118) matyti, kad A. K. nori susidoroti su savo kaimynu A. M. ir ieško asmenų, kurie galėtų sudeginti A. M. garažą, nepataisomai sugadinti A. M. automobilį, apvogti A. M. butą, sumušti A. M. sūnų, atkeršyti apylinkės inspektoriui V. R..

2011-04-18 teismo nutartimi buvo leista P. I. nuo 2011-04-18 iki 2011-07-18, imituojant nusikalstamą veiką, susitikti su A. K. ir gauti iš jo informaciją apie numatytus, rengiamus ar jau atliktus veiksmus organizuojant išžaginimą; pažadėti A. K. atlikti jo prašomus nusikalstamus veiksmus; derėtis dėl nusikaltimo priemonėms įgyti ar už nusikaltimo vykdymą kaip atlygio siūlomos pinigų sumos, gauti ir paimti A. K. nusikaltimo priemonėms įsigyti ar kaip atlygį už nusikalstamą veiką siūlomus pinigus; A. K. prašant, kartu su juo susitikti su kitais jo rengiamam išžaginimui vykdyti numatytais bendrininkais; atlikti slaptą vaizdo ir garso fiksavimą ir įrašų darymą (tomas 1, b.l. 107-108).

Į bylą pateiktos dvi CD laikmenos su vaizdo ir garso fiksavimu tarp P. I. ir A. K.. Šių įrašų stenogramos pateiktos byloje (tomas 1, bylos lapai 93-102 ir 112-121). Jų turinys įvertintinas žemiau esančioje įrodymų vertinimo dalyje.

I. Dėl grasinimo nužudyti.

BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, visuma.

BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia žodžiu, raštu, telefonu ar kitokia forma pranešant žmogui, kad jis gali būti nužudytas ar sunkiai sutrikdyta sveikata. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pagal konstrukciją nusikaltimo sudėtis formalioji – baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiškimo paskelbimu apie kurį sužino nukentėjusysis. Subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia, kurios esmė tokia: grasinantysis supranta, kad pavojingai psichiškai veikia kitą žmogų, keldamas jam baimę, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. K., 2011 m. sausio 26 d., Plungėje, Vytauto g. 2, Plungės rajono apylinkės teismo posėdžių salėje, viešo teismo posėdžio administracinėje byloje metu, dalyvaujant teisėjai Aldonai Šukienei, sekretorei Zinai Pranckietienei, nukentėjusiajam A. M., pastarajam pasakė tokius grasinimus : „aš pirma tave nušausiu M., o nusišausiu pats“ (tomas 1, bylos lapas18). Sakinio turinyje nėra jokių dviprasmybių, tekstas aiškus ir akivaizdus, užtvirtintas tokiais A. K. žodžiais, kad „Su M. bus kitos kalbos“ (tomas 1, bylos lapas18).

Bylos duomenys atspindi, kad kaltinamojo ir nukentėjusiojo tarpusavio santykiai yra įtempti. Konfliktas keliamas dėl daugiabučio namo bendrijos “ (duomenys neskelbtini)“ reikalų. A. K., Telšių rajono apylinkės teismo nutartimi, 2009-04-17 atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos LR BK 223 str. 1d., pagal sutuoktinės laidavimą. Įtarimai buvo susiję suaplaidžia daugiabučio namo bendrijos “ (duomenys neskelbtini)“ buhalterine apskaita (tomas 2, b.l. 9). Byloje esantys duomenys, tokie kaip tome 1, bylos lapas 30, kur A. K. užrašyta „Maištininkas žuvo, šlovė drakonui“, eilė viešų bendrijos susirinkimų inicijavimų, raštų, adresuotų nukentėjusiojo darbovietės administracijai, kitoms tarnyboms (tomas 1, b.l. 30-42, 58-59), patvirtina, kad A. K. negalėjo susitaikyti su atleidimu iš bendrijos pirmininko pareigų ir siekė nuvertinti A. M. asmenybę ir atreagavo į jo veiklą kaltinimais, grasinimais. Subjektyvūs A. K. veiksmai – sistemingas spjaudymas ant nukentėjusiojo buto durų (tomas 1, b.l 79, 84, 88), prijungtoje administracinėje byloje Nr. A2.2.-33-363/2012 esančiame vaizdo įraše (b.l. 20) fiksuoti A. K. gestai ranka A. M. ir jo šeimos narių atžvilgiu, fiksuoti grasinimai teismo posėdžio protokole (tomas 1, bylos lapas18), atskleidžia A. K. kaltės ir nukentėjusiojo subjektyvaus teksto suvokimo kriterijus nagrinėjamu atveju. Nustatyta, jog kaltinamasis A. K. grasinamo turinio pasisakymu įbaugino nukentėjusįjį, kuriam susidarė įspūdis, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimas buvo efektyvus ir paveikė nukentėjusiojo psichinę būseną. Nukentėjusysis grasinimą suvokė kaip realų pavojų savo gyvybei, juo labiau kad grasinimas buvo tiesiogiai skirtas jam, galimybė įvertinti grasinančio asmens ketinimus lėmė ankstesnis A. K. elgesys pažeidžiant administracinio kodekso reguliuojamas teisės normas. Nukentėjusysis patyrė psichologinį diskomfortą, nervinę įtampą, nerimą, stresą, tai tik patvirtina grasinimo realumą. Grasindamas kaltinamasis suvokė savo elgesio bauginamąjį pobūdį ir norėjo nukentėjusiajam sukelti mirties baimės jausmą. Tai A. K. pripažino apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, kad siekia iššaukti rezonansą, kad tai buvo „garsūs žodžiai“ (tomas 1, bylos lapas 144). Darytina išvada, kad A. K. padaryta veika pagal nustatytus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius atitinka nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje, sudėtį. Pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes, veikos kvalifikavimas parinktas tinkamai.

II. Dėl kaltinimų A. K. padarius veikas numatytas

LR BK 21 str. 1 d., 25 str. 3d. - 149 str. 2 d.

Lietuvos Respublikos BPK 1 str. nustato, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greita, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas.

Bylos ikiteisminio tyrimo metu A. K. įteiktas pranešimas apie įtarimą pagal BK 21 str. 1 d., 25 str. 3d. - 149 str. 2 d., dėl organizuotos grupės būrimo ir rengimosi išžaginti A. M. dukrą. Pats kaltinimas yra išplėstas aprašant A. K. rengiantis organizuoti viena po kitos atlikti nusikalstamas veikas, pavojingas A. M. šeimos narių gyvybei, sveikatai ir turtui – padegti garažą, sugadinti automobilį, apvogti butą, sumušti sūnų, išžaginti dukrą. Būtent tik išžaginimas bendrininkų grupe patenka į LR BK 11 str. 5 d. apimtį.

Tokios nusikalstamos veikos kvalifikacijos prokurorė, palaikiusi valstybinį kaltinimą teisminio nagrinėjimo metu, atsisakė, įvertindama, kad kaltinamasis pats tokio prašymo išžaginti A. M. dukters nusikalstamos veikos imitavimo metu nereiškė ir įrodymų dėl rengimosi padaryti sunkų nusikaltimą nėra. Teismas su tokia prokurorės išvada sutinka.

2011-04-18 teismo nutartimi buvo leista P. I. nuo 2011-04-18 iki 2011-07-18, imituojant nusikalstamą veiką, susitikti su A. K. ir gauti iš jo informaciją apie numatytus, rengiamus ar jau atliktus veiksmus organizuojant išžaginimą; pažadėti A. K. atlikti jo prašomus nusikalstamus veiksmus; derėtis dėl nusikaltimo priemonėms įgyti ar už nusikaltimo vykdymą kaip atlygio siūlomos pinigų sumos, gauti ir paimti A. K. nusikaltimo priemonėms įsigyti ar kaip atlygį už nusikalstamą veiką siūlomus pinigus; A. K. prašant, kartu su juo susitikti su kitais jo rengiamam išžaginimui vykdyti numatytais bendrininkais; atlikti slaptą vaizdo ir garso fiksavimą ir įrašų darymą (tomas 1, b.l. 107-108).

2011-04-27 pokalbių suvestinė tvirtina, kad išžaginti A. M. dukrą siūlo P. I. (tomas 1, b.l. 114), o A. K. tam neapsisprendžia, P. I. aktyviai jį įkalbinėja (tomas 1, b.l. 112-121).

Motyvuojamoji dalis

Teismas sprendžia, kad dėl organizuojamos grupės rengiantis išžaginti A. M. dukrą, P. I. peržengė, 2011-04-27 teismo nutartyje jam leistų imituoti veiksmų ribą. Objektyvių duomenų dėl A. K. kaltinimo pagal LR BK 21 str. 1 d., 25 str. 3d. ir 149 str. 2 d. nėra, todėl jis turi būti išteisintas, nenustačius, kad dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje ir BPK 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto teisingo bylos išnagrinėjimo principo vienas aspektų yra reikalavimas garantuoti, kad asmuo nebuvo provokuojamas padaryti nusikalstamą veiką, o po to už jos padarymą baudžiamas. Europos žmogaus teisių teismas 2008 metų vasario 5 d. sprendime K. R. prieš Lietuvą atkreipia dėmesį, kad nacionaliniams teismams tenka prievolė vertinti pateiktų įrodymų gavimo, taikant modelį, teisėtumą viso proceso metu ir pažymi, kad esminis klausimas yra modelio dalyvio pasyvus elgesys, o nustačius aktyvumą ar suinteresuotumą, modelio pagalba gauti įrodymai negali būti pripažinti kaip gauti teisėtais būdais ir teisėtomis priemonėmis. Nacionaliniai teismai privalo tirti paties modelio taikymo pagrįstumą. Sprendžiant šį klausimą, turi būti atsakyta į klausimą ar be modelio dalyvio įsikišimo, asmuo prieš kurį taikomas modelis, būtų padaręs nusikalstamą veiką. Šiai Europos žmogaus teisių teismo praktikai pritaria ir Lietuvos Aukščiausias teismas. Be to, Lietuvos Aukščiausias Teismas pažymi, kad modelio sankcionavimo teisėtumas yra pirminė patikima ir patikrinta informacija apie asmens rengiamą ar vykdomą nusikaltimą. Modelio realizavimo teisėtumas yra modelio dalyvio pasyvumas asmens, kurio atžvilgiu taikomas modelis, atžvilgiu. Modelis negali būti pripažintas teisėtu, jeigu nusikalstama veika, be modelio dalyvio pastangų, nebūtų įvykdyta (nutartis 2K-7-86-2011).

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarime konstatuota, kad “modeliu gali būti tik “prisijungiama” prie tęstinių ar trunkamųjų nusikaltimų, taip pat kitų besitęsiančių, bet nepasibaigusių nusikaltimų. Ši nusikalstama veika tęsiasi be operatyvinės veiklos slaptųjų dalyvių pastangų. Jie tik imituoja rengiamo ar daromo nusikaltimo veiksmus. Modeliu negali būti kurstomas ar provokuojamas naujo nusikaltimo darymas, negali būti kurstoma padaryti nusikalstamą veiką, kurią asmuo tik rengė ir tokius veiksmus nutraukė”.

Nagrinėtinoje byloje, nusikalstamos veikos imitavimo būdu byloje gauti duomenys nepripažintini įrodymais, nustačius, kad nesilaikyta būtinų įstatyme numatytų sąlygų – t. y. tikslaus įstatyme numatyto leidimo atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus pagrindų ir nutartyje nurodyto leidimo atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus ribų ir tvarkos, taip pat pažeistas draudimas, atliekant šį veiksmą, provokuoti daryti nusikaltimą. Tokią išvadą teismas padarė ištyręs ir įvertinęs byloje ikiteisminio tyrimo metu, vadovaujantis BPK 159 straipsnio nuostatomis, priimtą nutartį, kuria duoti leidimai atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, A. K. ir P. I. pokalbių įrašų turinį, bei įvertinęs P. I. elgesio atliekant jam leistus veiksmus, pobūdį, apimtį, kryptingumą.

Byloje, iš liudytojo P. I. daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, paimta CD laikmena su 2011-04-07 garso įrašu tarp P. I. ir A. K. (tomas 1, b.l. 90). Laikmena aprašyta apžiūros protokolu, padaryta įrašo stenograma (tomas 1, b.l. 91-102). Šiame įraše nėra fiksuotas organizuojamas sunkus nusikaltimas (išžaginimas), kurio darymu kaltinamas A. K. ir jame nėra bylos nagrinėjimui vertingos informacijos. Be to pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 4 d. nustato, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti LR BPK numatytais proceso veiksmais. Pateikto garso įrašo kilmė, teisėtumas nėra žinomi.

Nagrinėjamos veikos metu galiojęs Operatyvinės veiklos įstatymo 3 str. 19 p. nustato, kad „nusikalstamos veikos imitacijos modelis – tai sankciuonuoti veiksmai, formaliai turintys nusikalstamos veikos ar kitokio teisės pažeidimo požymių, atliekami siekiant apginti nuo nusikalstamo kėsinimosi įstatymų saugomas asmens teises ir laisves, nuosavybę, visuomenės ir valstybės saugumą“.

Šiuo atveju nėra duomenų, kad nusikalstamos veikos imitavimo modelis veikė teisėtai, todėl liudytojo P. I. paaiškinimų dėl A. K. pareikštų kaltinimų, garso priemonėmis nustatytų duomenų (tomas 1, b.l. 91-102) dėl A. K. kaltinimo teismas nelaiko įrodymais ir jų nevertina.

A. K. išteisintinas vadovaujantis BPK 3 str. 1 d. 1 p., nepadarius veikos turinčios nusikaltimo, numatyto BK LR BK 21 str. 1 d., 25 str. 3d. ir 149 str. 2 d. požymių.

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, nusikalstama veika, numatyta LR BK 145 str. 1 d., priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, į tai, kad A. K. teisiamas pirmą kartą, yra dirbantis. Todėl teismas mano, jog jam turi būti paskirta bausmė nesusijusi su laisvės atėmimu (LR BK 55 str.) – bauda. Baudos bausmė palyginus su kitomis valstybės prievartos priemonėmis (bauda kaip administracinė nuobauda, ekonominė sankcija, bauda, taikoma už procesinių taisyklių pažeidimą, ir pan.) išsiskiria tuo, kad ji gali būti skiriama tik teismo sprendimu asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką. Be to asmuo, nubaustas bauda už nusikaltimo padarymą, BK 97 str. nustatytam laikui taip pat įgyja teistumą.

Bauda skaičiuojama minimaliais gyvenimo lygio (toliau MGL) dydžiais. M G L pagal Gyventojų pajamų garantijų įstatymą (VŽ, 1990, Nr.30-711) yra šeimos mėnesinių pajamų suma, tenkanti vienam žmogui per mėnesį ir garantuojanti visiems minimalų socialiai priimtiną poreikių patenkinimo lygį, atitinkantį organizmo maisto poreikius pagal fiziologines normas, taip pat minimalius drabužių, avalynės, baldų, ūkinių, sanitarijos ir higienos reikmenų, buto, komunalinių, buitinių, transporto, ryšių, kultūros ir švietimo paslaugų poreikius. Atsižvelgiant į tai, kad MGL dydis gali būti indeksuojamas ir konkreti baudos suma litais gali pasikeisti, teismo sprendime nurodytinas ir baudos dydis litais.

Fiziniam asmeniui skiriamos baudos maksimalus dydis priklauso nuo nusikalstamos veikos rūšies – baudžiamasis nusižengimas ar nusikaltimas, bei nusikaltimo klasifikacinės grupės (BK 11 str.). Bauda už nesunkų nusikaltimą nustatoma iki 500 MGL (iki 65000 Lt) (BK 47 str.). Kadangi A. K. padaryta veika pagal nustatytus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius atitinka nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str.), teismas, atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į kaltinamojo asmenybę, kad yra dirbantis, anksčiau neteistas, sprendžia, kad bausmė neturėtų viršyti sankcijoje numatytos baudos vidurkio.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir nematerialinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir tinkamai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Tokią teisę nukentėjusieji realizuoja baudžiamojoje byloje pareikšdami civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, reikalavimas įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti padarytus nuostolius. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Neturtinės žalos atlyginimo tikslas – kompensacija ir satisfakcija arba socialinio teisingumo atkūrimas, kai, priteisiant žalos atlyginimą, svarbus teisių pažeidimo fakto konstatavimas ir teisėtų interesų pusiausvyros atkūrimas.

Nukentėjusysis A. M. teisminio nagrinėjimo metu pareiškė civilinį ieškinį (tomas 2, b.l. 106-107), kuriuo prašė priteisti iš teisiamojo 50 000Lt neturtinės žalos ir advokato atstovavimui turėtas išlaidas 1000Lt sumoje. Ieškinyje ir apklausos teisme metu nurodė, kad esminius dvasinius sukrėtimus ir išgyvenimus, emocinę depresiją patyrė sužinojęs apie A. K. kėslus organizuojant įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas jo paties, jo šeimos narių atžvilgiu. Spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos padarymo A. M. teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamojo A. K. nusikalstamos veikos neturtinė žala A. M. buvo padaryta, nes dėl jo nusikalstamos veikos A. M. patyrė dvasinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus bei kitokius nepatogumus. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas vadovaujasi LR CK 6.250 str., kuriame numatyta, kad nustatant neturtinės žalos dydį teismas, be kita ko, atsižvelgia į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, o taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Priteisti neturtinės žalos dydis mažintinas atsižvelgiant į A. K. kaltės apimtį – vertintinas tik epizodas dėl išsakytų grasinimų. Be to, vertinant nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą, atsižvelgtina į tai, kad: 1. nusikalstamos veikos padariniai yra sunkūs, nes A. K. grasino pasikėsinti į svarbiausias žmogaus vertybes – sveikatą ir gyvybę; 2. visus neteisėtus veiksmus A. K. atliko tyčia, suprasdamas, jog elgiasi neteisėtai, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis gali būti ne tik išgąsdintas, bet gali atsirasti ir sunkesnių padarinių; 3. A. K. priklauso nekilnojamasis turtas, jis yra darbingas ir dirbantis, todėl jo turtinė padėtis yra gera; 4. Nėra padaryta turtinė žala.

Vadovaujantis šiai kriterijais ir paminėtais motyvais, A. M. padaryta neturtinė žala mažintina iki 10 000 litų.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, atstovavusio jam, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtos išlaidos advokato, atstovavusio jam teisme, paslaugoms apmokėti sudaro 1000 Lt, todėl tokia suma išieškotina iš nuteistojo. Tai, kad A. K. įvertintina tik viena nusikalstam veika, o ne visi inkriminuoti kaltinimai, neturi esminės reikšmės nustatant nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti dydį, nes teismas gali sumažinti šių išlaidų dydį, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

n u s prendžia:

Pripažinti A. K. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str.1d. ir nubausti 200MGL (dvidešimt šešių tūkstančių litų) bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65, 66 str. į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2011m. balandžio 27 d. iki 2011m. balandžio 29d. (dvi dienas), vieną dieną išbūtą laikinajame sulaikyme, prilyginant dviem MGL, galutinę bausmę A. K. paskirti 198 MGL (dvidešimt penkių tūkstančių septynių šimtų keturiasdešimties litų) baudą.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 21 str. 1 d., 25 str. 3d. ir 149 str. 2 d., A. K. išteisinti nesant jo veiksmuose šių nusikaltimų požymių (LR BPK 303 str. 5d. 1p.).

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš A. K. priteisti A. M. 10000 Lt (dešimt tūkstančių litų) neturtinės žalos ir 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) advokato išlaidoms atlyginti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendis įsiteisės palikti tą pačią, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.