- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-06
- Bylos Nr.
- e2A-540-553/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00094-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danguolė Martinavičienė, Kazys Kailiūnas, Aldona Tilindienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Superlon Baltic“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Hjellegjerde Baltija“
- Kategorijos
- 3.3.1.20pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno, Danguolės Martinavičienės ir Aldonos Tilindienės (pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Superlon Baltic“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2017 m. spalio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Hjellegjerde Baltija“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Superlon Baltic“ dėl daiktų išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama:1) įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) ,,Superlon Baltic“ grąžinti ieškovei teisėtai nuosavybės teise priklausančias porolono liejimo formas: Convita 20 Sete F-1032 (a); Convita 20 Rygg F-1033 (b); Convita 20 Nakke Std. F-1479; Convita 20 Nakke Reg. F-2052; 2) nutraukti 2014 m. kovo 25 d. pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartį Nr. 201401 bei įpareigoti UAB „Superlon Baltic“ grąžinti UAB „Hjellegjerde Baltija“ už liejimo formas Living 12, forma Nr. - 702 (Poroloninė detalė Mantovani seat hard 3-2-1 E1HR3737-304-detalė-702), forma Nr. 230 (Poroloninė detalė Living seatfoam hard 1-2-3 S E1HR3737-304-detalė-230); forma Nr. 231 (Poroloninė detalė Living seat foamhard duo E1 HR3737-304-detalė-231 R60442003058); forma Nr. 233 (Poroloninė detalė Living seat foamhard 90 corner E1HR3737-304-DET.233-061024), forma Nr. 712 (Poroloninė detalė sėdynė (97cm) R62490325058, forma Nr. - 706 (poroloninė detalė sėdynė ENDM seat Endmodul R62415327060), forma Nr. - 3060 (poroloninė detalė sėdynė SEATINGCORNER R62490233060), forma Nr. - 60 (Poroloninė detalė sėdynė Maxi seat Maxi corner R62490480060) sumokėtus 52 131,60 Eur; 3) įpareigoti atsakovę atlyginti ieškovo patirtas išlaidas dėl naujų porolono formų Living 15 gamybos, priteisiant 9300 Eur sumą, bei grąžinti ieškovui nuosavybės teise priklausančias šias 15 formų.
2. Nurodė, kad ieškovė vykdo minkštų baldų gamybos veiklą, kurioje naudojamos atitinkamos lieto porolono detalės, skirtos skirtingų baldų minkštosioms dalims pagaminti. Ieškovę ir atsakovę sieja lieto porolono detalių gaminimo bei tiekimo komerciniai santykiai, kurių pagrindu atsakovė pagal ieškovės teikiamus užsakymus pagamindavo ir pateikdavo ieškovei lieto porolono detales, kurias ieškovė naudojo baldų gamybai. Kiekviena lieto porolono detalė, skirta atitinkamam baldui, gaminama pagal specialiai pagamintas porolono liejimo formas. Siekiant užtikrinti, kad atsakovė ieškovei galėtų gaminti reikalingas porolono detales, ieškovė perdavė trijų skirtingų tipų jai nuosavybės teise priklausančias porolono liejimo formas atsakovei valdyti ir naudoti porolono detalių gamybos procese. Konkrečiai atsakovės valdymui ir naudojimui buvo patikėtos šios ieškovei priklausančios porolono liejimo formos: 4 liejimo formos ,,Convita“ (toliau – Convita); 8 liejimo formos “Living 12” (toliau – Living 12); 3 liejimo formos „Living 15“ (toliau – Living 15). Nutraukus detalių gamybą, ieškovė pareikalavo formas grąžinti, bet atsakovė jų nesugrąžino. Ieškovė ieškinyje paaiškino, kad visos porolono liejimo formos jai priklauso nuosavybės teise, todėl pareikalavus atsakovė turi pareigą jas grąžinti ieškovei. Ieškovė taip pat nurodė, kad dėl atsakovės kaltės ir konkrečių jos neteisėtų veiksmų – porolono liejimo formų Living 15 negrąžinimo – ieškovė negalėjo tęsti baldų gamybos ir tai lėmė ieškovės nuostolių atsiradimą – ieškovė turėjo naujai pasigaminti jai baldų gamyboje ypač reikalingas porolono liejimo formas Living 15, kurių gamybos vertė siekia – 9 300 Eur.
Atsiliepimas
3. Atsakovė pateiktu atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko.
4. Paaiškino, kad 2009 m. spalio 10 d. buvo sudaryta ilgalaikė bei neterminuota didmeninio pirkimo pardavimo sutartis, pagal kurios nuostatas atsakovė įsipareigojo pagal ieškovės užsakymą tiekti jai atsakovės pagamintas porolonines baldų dalis (kai kuriais atvejais su įdėtinėmis metalinėmis dalimis). Bendradarbiaudavo tokiu būdu – ieškovė teikia norimos gauti pagal didmeninio tiekimo sutartį pagamintos baldų poroloninės detalės maketą-prototipą, atsakovė parengia tokios detalės liejimo formos projektą ir užsako liejimo formos pagal projektą pagaminimą pas trečiuosius asmenis. Pagaminta liejimo forma naudojama atsakovės gamybos linijoje detalių gamybai. Atskirais atvejais gaminamų bei tiekiamų poroloninių baldų detalių kaina buvo nustatoma mažesnė, jei ieškovė už joms pagaminti naudojamų bei atsakovės suprojektuotų liejimo formų fizinį pagaminimą sumoka tiesiogiai liejimo formų gamintojui. Tačiau tai nekeičia fakto, jog gaminamos liejimo formos visuomet būdavo išimtinai tik atsakovės nuosavybė. Tokia bendradarbiavimo forma susiformavo ilgainiui ir nebuvo formalizuota atitinkama sutartimi. Atsakovė nurodė, kad būtent ieškovė netinkamai vykdė didmeninio pirkimo pardavimo sutarties nuostatas ir nuolat vėluodavo atsiskaityti už jai patiektas prekes. Pažymėjo, kad ieškovei buvo aiškiai nurodyta atsakovės pozicija bei tai, kad liejimo formos jai bus grąžintos tik po to, kai bus pateikti nuosavybės teises į liejimo formas patvirtinantys dokumentai – kiekvienos formos projektas bei jos fizinio pagaminimo apmokėjimą ieškovės lėšomis patvirtinantys dokumentai. Ieškovė be kita ko buvo informuota, kad privalo tiksliai įvardinti prašomas grąžinti formas, o ne teikti abstrakčius reikalavimus pagal formoms apytiksliais priskirtus pavadinimus (Convita ar Living).Pažymėjo, kad dalį liejimo formų ieškovė apgaulės būdu vis tik „susigrąžino“. Dėl liejimo formų Living 12 paaiškino, kad atsakovė visiškai įvykdė visas jai 2014 m. kovos 25 d. pirkimo pardavimo išsimokėtinai sutartyje numatytas pareigas - suprojektavo, pagamino ir fiziškai perdavė ieškovei sutartyje numatytas liejimo formas. Abi sutarties šalys patvirtino tai, pasirašydamos 2014 m. balandžio 11 d. sąskaitą faktūrą SUP Nr. 6133. Ieškovei perdavus liejimo formas, ji tapo jų faktiniu valdytoju, o apmokėjus paskutinį kainos likutį, ieškovė tapo ir teisėtų liejimo formų savininke. Nagrinėjamu atveju sutartis yra visiškai įvykdyta, todėl kelti klausimą dėl jos nutraukimo yra teisiškai ydinga. Dėl atsakovei nežinomų priežasčių ieškovė nutraukė gaminių pagal šias liejimo formas užsakymą (nors pati nuolat vėluodavo atsiskaityti už produkciją), tačiau už jau pagamintus ir ieškovei perduotus gaminius ieškovė visiškai neatsiskaitė ir liko skolinga atsakovei. Dėl šios priežasties ieškovei pareiškus pretenzijas, ji buvo ne kartą informuota, kad atsakovė naudojasi jai įstatymo suteikta daikto (prievolės vykdymo) sulaikymo teise ir negrąžins liejimo formų, kol nebus tinkamai atsiskaityta už patiektas prekes. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodo, kad 2014 m. birželio 10 d. liejimo formų laikino naudojimo sutartis yra suklastota, nes atsakovė nėra jos pasirašiusi ir apie tokios sutarties egzistavimą atsakovei iki pretenzijų bei ieškinio pateikimo nebuvo žinoma. Mano, kad ši sutartis yra pasirašyta atgaline data arba buvo pasirašyta 2014 metais neįgalioto sudaryti sandorius asmens, buvusio atsakovo darbuotojo D. M. ir saugota apie jos egzistavimą niekam nežinant iki pat ieškinio pateikimo dienos. Pažymėjo, kad darant hipotetinę prielaidą, jog ši sutartis nėra suklastota, tai net ir vertinant tokios sutarties turinį akivaizdu, kad ieškovės reikalavimas pagal ją yra nepagrįstas. Nagrinėjamu atveju nėra pateikta nei sutartis dėl nuosavybės teisių perleidimo, nei duomenys, kad ieškovė suprojektavo (arba jai pagal jos užsakymą buvo suprojektuota) arba pagamino (arba užsakė pagaminti) sutartyje nurodytas liejimo formas. Iš 2015 m. gegužės 15 d. sutarties nėra aišku, kuris - užsakovas ar gamintojas yra Living 15 liejimo formų projekto rengėjas ir tokio projekto nuosavybės teisės turėtojas, nors sutarties 5.3 punktas jau numato, kad gaminio projekto nuosavybės ir intelektinės nuosavybės teisės pagal sutartį turi priklausyti užsakovui. Todėl ieškovė, siekdama įrodyti, kad jai galėjo priklausyti nuosavybės teisė į liejimo formas Living 15, privalo pirmiausia pateikti šių liejimo formų brėžinius, o ne abejotinos kilmės sutartį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Panevėžio apygardos teismas 2017 m. spalio 31 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir įpareigojo UAB ,,Superlon Baltic“per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo perduoti UAB “ Hjellegjerde Baltija“ iš jos gautas porolono liejimo formas: Convita 20 Sete F-1032 (a); Convita 20 Rygg F-1033 (b); Convita 20 Nakke Std. F-1479; Convita 20 Nakke Reg. F-2052; Nr. - 702 (Poroloninė detalė Mantovani seat hard 3-2-1 E1HR3737-304-detalė-702), Nr. 230 (Poroloninė detalė Living seatfoam hard 1-2-3 S E1HR3737-304-detalė-230); Nr. 231 (Poroloninė detalė Living seatfoam hard duo E1 HR3737-304-detalė-231 R60442003058); Nr. 233 (Poroloninė detalė Living seatfoam hard 90 corner E1HR3737-304-DET.233-061024.), Nr. 712 (Poroloninė detalė sėdynė (97cm) R62490325058,Nr. 706 (poroloninė detalė sėdynė ENDM seat Endmodul R62415327060), Nr.3060 (poroloninė detalė sėdynė SEATINGCORNER R62490233060), Nr. 60 (Poroloninė detalė sėdynė Maxi seat Maxi corner R62490480060), lieta sėdynė 235-2015 (90 large kampo) Nr. R62715035058; lieta sėdynė ENDM-2015 Nr. R6715327060; lieta sėdynė Maxi-2015 Nr. R6279048006, kurių bendra vertė 22709,5 Eur. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė UAB “ Hjellegjerde Baltija“ naudai iš UAB ,,Superlon Baltic“ 2 406,8Eur bylinėjimosi išlaidų. Grąžino UAB ,,Superlon Baltic“ bylinėjimosi išlaidų užstatą 100 Eur. Priteisė valstybei iš UAB ,,Superlon Baltic“ procesinių dokumentų įteikimo išlaidų 2,70Eur.
6. Teismas nurodė, kad atsakovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad kuri nors iš ginčo detalių priklausytų jai nuosavybės teise (jos pačios ar jai pagaminta, įgyta sutarties pagrindu ir pan.) ar būtų valdoma įstatymo ar sutarties pagrindu.
Dėl detalių Convita teismas nustatė, kad 2014 m. birželio 10 d. sutartimi tarp šalių ieškovė perdavė atsakovei laikinam naudojimui keturias liejimo formas. Iš sutarties nustatyta, kad detalių savininkė yra ieškovė, o atsakovė yra jų naudotoja, kuri įsipareigojo per 3 darbo dienas nuo pareikalavimo sugrąžinti formas savininkei – ieškovei. Teismas atmetė atsakovės argumentus, jog sutartis yra suklastota, nes nebuvo pateikta jokių įrodymų. Aplinkybę, kad atsakovės darbuotojas parengė minėtų formų brėžinius, jų projektą, laikė nepagrindžiančia nuosavybės teisių į daiktą atsakovei sukūrimo. Teismas vertino, kadatsakovė nesilaikė turto panaudos sutarties sąlygos dėl daikto grąžinimo, ir sprendė, jog toks atskovės elgesys prieštarauja CK 6.629 straipsnio 1 dalies nuostatoms, todėl ieškovės reikalavimas pagrįstas. Byloje taip pat nuspręsta, jog neturi teisinės reikšmės, kam nuosavybės teise priklauso pats daiktas, nes panaudą reglamentuojančios teisės normos nereikalauja, jog panaudos davėjas privalo perduodamą panaudai turtą valdyti tik nuosavybės teise.
Dėl Living 12 formų nuosavybės ginčo nėra, nes nustatyta, jog ieškovė jas įsigijo šalių 2014 m. kovo 25 d. Pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarties Nr.201401 pagrindu. Teismas taip pat nustatė, kad atsiskaičiusi už formas ieškovė tapo jų savininke, ir sprendė, kad atsakovės valdymas yra neteisėtas. Teismas vertino, kad ir šiomis formomis atsakovė naudojausi panaudos pagrindu, nepaisant to, kad duomenų apie rašytinę sutartį byloje nėra. Posėdžio metu atsakovė nurodė, kad sutinka formas grąžinti, nes įsiskolinimas už jas sumažintas iki toleruotinos skolos ribos, todėl teismas detaliau dėl grąžinimo reikalingumo nepasisakė. Teismas netenkino prašymo nutraukti 2014 m. kovo 25 d. pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį, nes vertino, jog sutarties nutraukimas šiuo atveju negalimas, kadangi pirkimo-pardavimo sutartis jau yra įvykdyta. Sprendime nurodyta, kad CK 1.138, 4.95 ir 4.96 straipsniuose nenumatyta galimybė papildomai siekti ir daikto įgijimo išlaidų atlyginimo.
Dėl Living 15 formų teismas pasisakė, kad atsakovės nurodyta aplinkybė, jog ji yra šio turto savininke, nes jos darbuotojas-konstruktorius E. P. parengė formų projektą, dokumentaciją, pati savaime nesukūrė atsakovei nuosavybės teisių į ginčo formas, nepaisant to kaip šalys ir ar atsiskaitė už projektavimą. Spręsta, kad šiomis formomis atsakovė naudojosi panaudos sutarties pagrindu, todėl atsakovė kaip panaudos gavėja turi sugrąžinti ieškovei formas. Teismas vertino, kad aplinkybė, kuriuo metu sudaryti turto perdavimo aktai,neturi teisinės svarbos. Teismas sprendė, kad teisinis pagrindas išreikalauti formas yra ir daiktinės teisės pagrindu, nes byloje yra įrodymai apie jų gamybą ieškovei ir ieškovės apmokėjimą už jas. Atsakovės argumentus dėl sutarties suklastojimo teismas atmetė kaip neįrodytus. Reikalavimą atlyginti žalą dėl naujų Living 15 formų pagaminimui teismas atmetė, vertindamas, kad ieškovė neįrodė, jog nuo 2017 m. vasario mėnesio, kuomet atsakovė nesugrąžino Living 15 formų, ji negalėjo vykdyti veiklos- baldų , kuriuose būtų naudojamos šių formų pagalba pagamintos porolono detalės, gamybos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2017 m. spalio 31 d. sprendimą dalyje dėl įpareigojimo grąžinti ieškovei liejimo formas Convita ir priimti naują sprendimą šioje dalyje – ieškinį atmesti, taip pat pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą ir priteisti teisinės pagalbos išlaidas apeliaciniame procese. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Sutinka, kad buvo patenkinta tik 27 proc. ieškinio reikalavimų, o atmesta apie 73 proc. ieškinio reikalavimų, tačiau teismas pasielgė priešingai ir iš atsakovės ieškovė naudai priteisė ¾ patirtų bylinėjimosi išlaidų, o atsakove iš ieškovės ¼. Skunde kartu nurodo, kad net ir patenkintų reikalavimų dalis teismo buvo nustatyta netiksliai, kadangi jokio ginčo dėl liejimo formų Living 12 perdavimo ieškovei nebuvo. Apeliantės nuomone, teismas netinkamai įvertino šalių procesinį elgesį ir ginčo kilimo priežastį.
7.2. Pažymi, kad atsakovė laiku ir be jokių procesinių trūkumų teikė teismui procesinius dokumentus bei įrodymus, dalyvavo visuose teismo posėdžiuose ir neatliko jokių veiksmų, kurie galėjo sukelti papildomas procesines išlaidas ar teismo posėdžių atidėjimus. Be to, vyko į bylos nagrinėjimą be direktoriaus, kuris yra Norvegijos pilietis ir nemoka Lietuvos valstybės kalbos, taip panaikindama vertėjo dalyvavimo poreikį. Nors kėlė klausimą dėl dokumentų suklastojimo, tačiau neprašė skirti ekspertizės, įvertinusi tai, kad parašo autentiškumo nustatymas iš kopijos technologiškai vis dar sunkiai įmanomas.
7.3. Ieškovės procesinis elgesys negali būti laikomas visiškai tinkamu, nes ieškovė neteikė laiku atsakovės prašomų dokumentų, o teismo nutartimi reikalautų įrodymų teismui nepateikė visų iš karto. Ieškovė teismui teikė netikslią informaciją, o tai sąlygojo įrodymų surinkimo laiką.
7.4. Teismas, teigdamas, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl to, kad apeliantė nepagrįstai atsisakė grąžinti liejimo formas ieškovei, neįvertino fakto, kad atsakovė buvo teisėtai pasinaudojusi daikto sulaikymo teise, nes ieškovė turėjo didelių skolų atsakovei. Neįvertinta taip pat aplinkybė, jog ieškovė reikalavo ne tik perduoti formas, tačiau ir priteisti iš atsakovės 84 141,10 Eur sumą. Taigi teismas neįvertino fakto, kad didžioji dalis bylinėjimosi išlaidų susidarė tik dėl ieškovės elgesio - vengimo teikti teismui išreikalautus įrodymus ir nurodant klaidingas faktines aplinkybes. Mano, kad turėjo būti atlygintos visos atsakovės patirtos išlaidos, jas priteisiant iš ieškovės.
7.5. Esą teismas be pagrindo laikosi pozicijos, jog, siekiant paneigti galimybę remtis 2014 m. birželio 10 d. sutarties kopiją, yra būtina įrodyti šios kopijos suklastojimo faktą. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2012 m. lapkričio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2012 yra suformavęs praktiką, pagal kurią tam, jog teismas pateiktą įrodymą pripažintų nepatikimu, nėra būtina įrodyti įrodymo suklastojimo fakto. Vadinasi teismas privalėjo vertinti atsakovės apteiktus duomenis ir įrodymus dėl 2014 m. birželio 10 d. sutarties kopijos ir jos turinio nepatikimumo, o ne deklaratyviai išsakyti poziciją, jog neįrodytas kopijos klastojimo faktas. Šiuo aspektu teismo sprendimas yra be motyvų.
7.6. Pažymi, kad poroloninės baldų detalės masinio gaminimo būdu gaminamos, naudojant atitinkamas liejimo formas, dėl kurių ir kilo byloje ginčas. Liejimo formos Convita buvo pagamintos pagal atsakovės užsakymą ir projektą bei pristatytos tiesiogiai atsakovei. Jokių sutarčių ar perdavimo aktų dėl šių liejimo formų perdavimo iš ieškovės atsakovei nebuvo sudaryta ir neegzistuoja. Apie 2014 m. birželio 10 d. sutartį atsakovė pirmą kartą išgirdo tik gavusi 2017 m. sausio 25 d. reikalavimą, o pamatė šios sutarties kopiją tik gavusi ieškovės reikalavimą. Ieškovė nepateikė šios sutarties kopijos kartu su 2017 m. sausio 25 d. bei 2017 m. vasario 2 d. reikalavimais, todėl atsakovė buvo įsitikinusi, kad ieškovė nedrįs kreiptis į teismą su suklastotais dokumentais ir reikalauti liejimo formų Living grąžinimo, kol nėra padengusi savo skolų atsakovei.
7.7. Mano, kad nagrinėjamu atveju 2014 m. birželio 10 d. sutarties kopija negali būti pripažinta įrodymu, nes ieškovė nepateikė duomenų apie tai, kur šiuo metu yra šios kopijos originalas, dėl kokių priežasčių buvo prarastas šios sutarties originalas ir dėl kokių priežasčių faktą, kad originalas neegzistuoja, pripažino tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu, nepaaiškino, kodėl ši kopija pasirašyta tik vieno subjektyviai suinteresuoto asmens. Ieškovės nurodyta aplinkybė, jog ši sutartis buvo gauta el. paštu iš atsakovės, nebuvo pagrįsta jokiais duomenimis, kadangi į bylą nepateikta net kopija el. laiško, kuriuo tokia skenuota sutartis neva buvo gauta. Nors ieškovės atstovas M. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis buvo asmuo, fiziškai parengęs šios sutarties tekstą, tačiau į bylą nepateikti duomenis apie tokios sutarties teksto „Word“ formatu sukūrimą ir paskutinio redagavimo laiką. Taip pat nurodo, kad sutarties turinys yra su trūkumais, nes nurodoma, kad atsakovė yra ne nuomininkė, o nuomotoja. Byloje nėra duomenų apie tokios sutarties faktinį vykdymą, o jos esmė koreliuoja su 2009 m. spalio 10 d. didmeninio prikimo pardavimo sutarties esme, kadangi liejimo formų, priklausančių ieškovei perdavimas atsakovei gaminių gamybai yra sudėtinė 2009 m. spalio 10 d. sutarties vykdymo dalis, kurios įforminimas atskira sutartimi nenumatytas. Ieškovės pateiktos sąskaitos faktūros dėl neva apmokėjimo už liejimo formas Convita nepatvirtina 2014 m. birželio 10 d. sutarties vykdymo ir turinio ar liejimo formų Convita valdymo nuosavybės teise fakto. 2014 m. birželio 10 d. sutartyje nurodoma, kad liejimo formos Convita savininkė neva yra ieškovė, tačiau į bylą nėra pateikti jokie tai patvirtinantys duomenys (nėra pateikiama net informacija apie tokio tariamo nuosavybės teisės įgijimo sandorio turinį, sudarymo laiką, sąlygas ir pan.). Teismui pateiktas susirašinėjimas el. laiškais (2017 m. rugpjūčio 18 d. prašymo priedas Nr. 6) patvirtina, jog sąskaitoje nurodytas asmuo A. G. pats patvirtino, kad ieškovė nėra liejimo formų „Contura“ savininkė, o tai paneigia kopijoje nurodytą faktą neva ieškovė liejimo formą valdo nuosavybės teise. Tame pačiame elektroniniame laiške pati ieškovė buvo nurodžiusi, kad liejimo formos Convita pirktos būtent iš atsakovės, o ne iš bendrovės Shape AS, kurios sąskaita pateikta teismui. Tai taip pat paneigia 2014 m. birželio 10 d. kopijoje nurodytus duomenis.
7.8. Mano, jog savo esme, ieškovė reiškia reikalavimą dėl daikto (liejimo formų Convita) išreikalavimo iš nesąžiningo valdymo ir nors ieškinyje yra nurodoma, jog reikalavimas kildinamas iš CK 4.98 straipsnio (negatorinis ieškinys), tačiau akivaizdu, jog ieškovė nevaldo liejimo formų Convita, todėl pareikštas reikalavimas laikytinas vindikaciniu. Ieškovės teiginiai, kad liejimo formos Convita buvo 2014-06-10 sutarties pagrindu perduotos valdyti atsakovei,yra neįrodyti. Vindikacinio ieškinio pareiškimo galimybę taip pat eliminuoja ir tai, kad darant prielaidą, jog 2014 m. birželio 10 d. sutarties kopijos pagrindu atsakovė tapo liejimo formų valdytoju, akivaizdu, jog liejimo formų valdymo teisę ieškovė prarado savo laisva valia.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
9. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
10. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti šios bylos ribas, nustatytas apeliaciniu skundu.
11. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).
12. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.
13. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai įpareigojo atsakovę grąžinti ieškovei ginčo objektus (Liejimo formas Convita) ir ar tinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Dėl įpareigojimo grąžinti liejimo formas Convita
14. Ieškovė ieškiniu prašė įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovei teisėtai nuosavybės teise priklausančias porolono liejimo formas: Convita 20 Sete F-1032 (a); Convita 20 Rygg F-1033 (b); Convita 20 Nakke Std. F-1479; Convita 20 Nakke Reg. F-2052. Ieškinį grindė aplinkybėmis, jog atsakovei 2014 m. birželio 10 d. Porolono liejimo formų laikino naudojimo sutarties Nr. 20160410 (toliau – 2014 m. Birželio 10 d. Sutartis) pagrindu buvo perduotos naudotis liejimo formos, tačiau, pareikalavus jas grąžinti, atsakovė ieškovei formų iki šiol negrąžino. Ieškovė laikėsi pozicijos, kad šios sutarties pagrindu tarp šalių susiformavo panaudos teisiniai santykiai.
Žemesnės instancijos teismas
15. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu įpareigojo atsakovę grąžinti ieškovei liejimo formas Convita, vertindamas, jog atsakovė neįrodė, kad 2014 m. birželio 10 d. Sutartis yra suklastota, todėl panaudos pagrindais gautas formas atsakovė privalo grąžinti ieškovei.
16. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai 2014 m. birželio 10 d. Sutarties kopiją laikė tinkamu įrodymu ir netyrė, ar toks dokumentas kada nors egzistavo. Apeliantė laikosi pozicijos, kad 2014 m. birželio 10 d. Sutartis yra suklastota ir jos kopija negalėjo būti pripažinta įrodymu.
17. Pagal CPK 184 straipsnį, jeigu pareiškiama, kad įrodymas yra suklastotas, teismas gali įpareigoti pareiškusį apie įrodymo suklastojimą asmenį pateikti suklastojimo įrodymus; tokiam pareiškimui patikrinti teismas taip pat gali skirti ekspertizę arba išreikalauti kitokius įrodymus. Taigi įrodinėjimo pareiga tenka pareiškusiai apie dokumento klastojimą šaliai, o teismas gali skirti ekspertizę klastojimo faktui nustatyti, kai yra tokio abejotino tikrumo dokumento originalas.
18. Kai nėra dokumento originalo, tai patikrinti jo klastojimo fakto atliekant ekspertizę neįmanoma. Pateikus tik dokumento kopiją ir nesant originalo, įrodinėjimas vyksta ne pagal CPK 184 straipsnio, o pagal CPK 202 straipsnio taisykles dėl dokumento kopijos įrodomosios reikšmės. Tokiu atveju apie dokumento kopijos įrodomąją galią sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Dokumento kopijos įrodomoji reikšmė priskirta teismo diskrecijai, kuri įgyvendinama teismui įvertinus, ar yra kitų kopijos sudarymą ir turinį patvirtinančių pakankamų įrodymų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2013; 2016 m. rugsėjo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-469/2016 41 punktą; 2017 m. kovo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-86-415/2017 32 punktą).
19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad kai nėra dokumento originalo, o tik kopija, teismas sprendžia, ar kopiją pripažinti įrodymu, ir vertina jos įrodomąją reikšmę nustatydamas bylos faktines aplinkybes. Kai dokumento originalas neišlikęs, jo kopija teismo gali būti pripažįstama įrodymu, atsižvelgiant į tai, kaip šioje kopijoje esantys duomenys dera ir ar neprieštarauja kitoms bylos aplinkybėms bei kitiems įrodymų duomenims, ar kiti bylos įrodymai nepaneigia kopijoje išdėstytų duomenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2013).
20. Atsakovė, teigdama, kad 2014 m. birželio 10 d. Sutarties kopija yra netinkamas ir nepatikimas įrodymas, tokią savo poziciją pirmosios instancijos teisme grindė aplinkybėmis, kad Sutartis pasirašyta neįgalioto įmonės vardu sutartis pasirašyti asmens, Sutartis neturi registracijos numerio, ši Sutartis koreliuoja su 2009 m. spalio 1 d. šalių bendradarbiavimo sutartimi, taip pat rašytiniais įrodymais – įvairiais elektroniniais laiškais, 2013 m. gruodžio 31 d. bendrovės Shape As sąskaita už Contura Smal pute ir kitais. Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovės argumentus dėl 2014 m. birželio 10 d. Sutarties suklastojimo kaip neįrodytus. Apeliantė skunde analogiškais argumentais kaip ir pirmosios instancijos teisme palaiko savo poziciją dėl 2014 m. birželio 10 d. Sutarties suklastojimo ir nurodo, kad teismas nepagrįstai šios Sutarties kopiją laikė tinkamu įrodymu.
21. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovės pateiktus įrodymus, kuriais ji grindžia 2014 m. birželio 10 d. Sutarties suklastojimą ir jos kopijos nepatikimumą, taip pat skundo argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė neįrodė Sutarties suklastojimo fakto. Apeliantės nurodytos aplinkybės, kad ieškovė nepateikė paaiškinimų, kur yra 2014 m. birželio 10 d. Sutarties originalas, kodėl jis buvo prarastas ir kodėl jis buvo pasirašytas tik vieno asmens (atsakovo buvusio darbuotojo), nesudaro pagrindo Sutarties kopijos nepripažinti įrodymu. Teismo posėdžių metu ieškovė pateikė paaiškinimus, kad Sutarties sudarymas vyko elektroniniais laiškais ir jai visiškai pakako, kad atsakovė pateikė pasirašytą Sutartį. Ieškovė taip pat paaiškino, kad po kurio laiko elektroninius laiškus pašalino, kaip ir buvęs atsakovės darbuotojas. Atsakovės skundo motyvas, kad Sutartyje atsakovė yra nurodyta kaip nuomotoja, o ne nuomininkė, taip pat nesudaro pagrindo spręsti apie Sutarties kopijos nepatikimumą, nes, vertinant visą Sutarties tekstą, o ne pavienius žodžius, Sutarties sąlygos dėl savininko ir naudotojo yra aiškios ir vienareikšmiškos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su apeliante, jog ginčijamos Sutarties esmė koreliuoja su 2009 m. spalio 1 d. šalių pasirašyta sutartimi, kadangi pastarosios sutarties tekstas bendro pobūdžio, įtvirtinantis šalių bendradarbiavimą gamyboje. Tuo tarpu šalys nėra apribotos įvairius bendradarbiavimo klausimus įforminti kitokio turinio sutartimis ar tarpusavio susitarimais. Apeliantės skundo argumentai, jog ieškovė nepagrindė nuosavybės teisių į liejimo formas Convita, taip pat nepagrįsti, nes ieškovė paaiškino, kad liejimo formų sąskaitose-faktūrose nurodytos liejimo formos pavadinimu „Contura“ yra tokios pačios kaip ir „Convita“, tiesiog skiriasi pavadinimas. Ieškovė nurodytus paaiškinimus pagrindė išrašais iš elektroninių svetainių, kuriose nurodytos analogiškos gaminio nuotraukos su skirtingais pavadinimais. Atsakovė įrodymų, paneigiančių šiuos ieškovės paaiškinimus, teismui nepateikė. Atsakovės argumentai, jog ieškovė patvirtino, kad pati negalėjo pagaminti ir neturėjo darbuotojų, galinčių suprojektuoti liejimo formas, nepaneigia ieškovės galimybės įsigyti tiek projektavimo, tiek gamybos paslaugas ir nuosavybės teises į gaminį. Nors apeliantė teigia, kad byloje esančiuose elektroniniuose laiškuose nurodytas asmuo A. G. patvirtino, kad ieškovė nėra liejimo formų „Contura“ savininkė, vien nurodytų laiškų turinio nepakanka tokios aplinkybės konstatavimui. Tokiu būdu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantės skundo argumentai nesudaro pagrindo 2014 m. birželio 10 d. Sutarties kopijos nepripažinti įrodymu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino jos įrodomąją reikšmę, nustatydamas bylos faktines aplinkybes.
22. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė reikalavimą grindė 2014 m. birželio 10 d. Porolono liejimo formų laikino naudojimo sutartimi Nr. 20160410, apeliantės argumentai dėl ieškovės pareigos teikti vindikacinį ieškinį ir pagrįsti išimtinai nuosavybės teises į reikalaujamą grąžinti objektą yra visiškai nepagrįsti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo
23. Apeliantė skunde nurodo, kad teismas, nors ir vertino, kad didžiąją dalimi ieškovės ieškinys yra atmestas, tačiau skirstydamas bylinėjimosi išlaidas netinkamai taikė proporciją. Apeliantės įsitikinimu, jos naudai turėjo būti taikyta didesnė proporcija, priteisiant bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės, nes atsakovės procesinis elgesys buvo tinkamas, o teismas nepagrįstai konstatavo, jog bylinėjimosi išlaidos susidarė tik dėl to, kad atsakovė nepagrįstai atsisakė grąžinti liejimo formas ieškovei.
24. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad ieškinys yra patenkintas apie 27 proc., o nepatenkintas apie 73 proc., rėmėsi CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata ir sprendė, kad teisminį procesą sąlygojo išimtinai atsakovo elgesys – atsisakymas ieškovui grąžinti ginčo formas, neturint tam teisinio pagrindo. Todėl iš atsakovo ieškovo naudai buvo priteista ¾ ieškovo patirtų atlygintinų išlaidų, o iš ieškovo atsakovui – ¼ jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.
25. Bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės nustatytos CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse: pagal šio straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintas proporcingas patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, kai ieškinys tenkinamas iš dalies; CPK 93 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šios taisyklės taikomos ir paduodant apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat prašymus dėl proceso atnaujinimo.
26. CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
27. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-916/2015).
28. Ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir ar bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastys yra tokios, kad gali lemti nukrypimą nuo bendrųjų išlaidų paskirstymo taisyklių, kiekvieną kartą individualiai pagal faktinę situaciją sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių išimties, nustatytos CPK 93 straipsnio 4 dalyje, teismas turi taikyti ir bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, nepažeisti teisingos šalių interesų pusiausvyros.
29. Ieškovė ieškiniu prašė įpareigoti atsakovę grąžinti liejimo formas Convita, nutraukti tarp šalių 2014 m. kovo 25 d. sudarytą sutartį ir grąžinti ieškovei pinigų sumą sumokėtą už liejimo formas Living 12 ir atlyginti naujai įsigytų liejimo formų Living 15 išlaidas. Reikalavimą grąžinti Convita liejimo formas ieškovė grindė tuo, kad atsakovė negrąžina jai perduotų ieškovei nuosavybės teise priklausančių liejimo formų, reikalavimą nutraukti sutartį grindė aplinkybėmis, jog atsakovė, neperduodama liejimo formų Living 12, padarė esminį sutarties pažeidimą, todėl yra pagrindas nutraukti sutartį ir reikalauti grąžinti sumokėtus pinigus, reikalavimą atlyginti išlaidas už naujai įsigytas liejimo formas Living 15 ieškovė grindė tuo, kad atsakovei negrąžinus perduotų liejimo formų, ieškovė, siekdama išvengti gamybinių nuostolių, privalėjo įsigyti naujas liejimo formas, todėl atsakovė yra atsakinga už patirtų nuostolių atlyginimą.
30. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, nekonstatavo atsakovo netinkamo procesinio elgesio, o rėmėsi vien tik aplinkybėmis dėl bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežasčių, todėl plačiau neanalizuoja skundo argumentų, susijusių su šalių procesiniu elgesiu.
31. Apeliantė skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, kad atsakovė teisėtai buvo pasinaudojusi daikto sulaikymo teise, nes ieškovė turėjo ženklių įsiskolinimų atsakovei, be to ginčas tarp šalių kilo ne tik dėl liejimo formų perdavimo, bet ir dėl to, kad ieškovė be jokio pagrindo reikalavo iš atsakovės 84 141,10 Eur.
32. Teisėjų kolegija sutinka, kad, sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, liko neįvertinta aplinkybė dėl atsakovės sulaikymo teisės panaudojimo pagrįstumo. Nustatyta, kad vykstant bylos nagrinėjimui pirmosios instancijos teisme, po to, kai ieškovė padengė dalį skolos atsakovei, atsakovė pranešė, kad ieškovė gali atvykti ir pasiimti liejimo formas Living 12. Tačiau viename iš teismo posėdžių ieškovė, atsakydama į teismo klausimą, ar liejimo formos jau pasiimtos, išreiškė principingą poziciją, kad atsakovė liejimo formų negrąžino tuo metu, kai buvo pareikalauta ir tokiais veiksmais esą pažeidė šalių sutartį iš esmės. Dėl išvardintų priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kiekvienai iš šalių priteisiant iš kitos šalies po 50 proc. patirtų bylinėjimosi išlaidų. Toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymas atitiks protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, nes nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovė į teismą kreipėsi nepagrįstai, kaip ir pagrindo pripažinti, kad atsakovė jai tenkančių pareigų visa apimtimi nevykdė, visiškai neturėdama tokio neveikimo pateisinimo.
33. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė patyrė 4 170,88 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovė – 4 850 Eur. Taigi, teisėjų kolegijai nusprendus kiekvienai šaliai iš kitos šalies priteisti po 50 proc. bylinėjimosi išlaidų, ieškovei iš atsakovės priteisiama 2 085,44 Eur, o atsakovei iš ieškovės 2 425 Eur.
34. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad valstybė patyrė 3,62 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurios lygiomis dalimis (po 50 proc.) priteisiamos iš ieškovės ir atsakovės.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
35. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą dėl bylos esmės, atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidos už apeliacinį skundą nepriteisiamos.
Dėl bylos procesinės baigties
36. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, patikslinant bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2017 m. spalio 31 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą, perskirstant bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme:
Priteisti ieškovės UAB “ Hjellegjerde Baltija“ (juridinio asmens kodas 14844853) naudai iš atsakovės UAB ,,Superlon Baltic“ (juridinio asmens kodas 148441361) 2 085,44 Eur (du tūkstančius aštuoniasdešimt penkis eurus, 44 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, o atsakovei iš ieškovės – 2 425 Eur (du tūkstančius keturis šimtus dvidešimt penkis eurus).
Priteisti valstybei iš ieškovės ir atsakovės po 1,81 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.