- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-11
- Bylos Nr.
- 1A-196-768/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-23931-2024-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Donatas Jatužis, Jolanta Raščiuvienė, Daina Vaidachavičienė
- Nuteistasis
- A. R.
- Advokatai
- Rolandas Vaitekūnas
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Raščiuvienės ir Dainos Vaidachavičienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl nuteistojo A. R. apeliacinio skundo dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžio, kuriuo A. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bausmės atlikimo metu dirbti ir būti registruotam Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, prie paskirtos bausmės pridėjus dalį bausmės, paskirtos Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė - laisvės apribojimas 1 metams 4 mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo metu dirbti ir būti registruotam Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. nuosprendį ir 2 (dvi) laikino sulaikymo paros.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. A. R. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, o būtent:
1.1. A. R. nuo 2024 birželio 24 d., tiksliai nenustatyto laiko, iki 2024 m. birželio 24 d., 1.30 val. su savimi turėtoje kuprinėje laikė metalinį tabako smulkintuvą, kuriame buvo nedidelis kiekis narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurios masė yra 0,988 g. 9- tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 18,8 %, kol 2024 m. birželio 24 d., 1.30 val. jis buvo laikinai sulaikytas Panevėžio apskrities VPK pareigūnų.
Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo skundžiamą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. rugsėjo 11 d. nuosprendį panaikinti, iš naujo nagrinėti bylą ir priimti naują nuosprendį:
2.1. Nurodo, kad narkotinės medžiagos buvo kito asmens ir turi tai pagrindžiančius įrodymus.
2.2. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu ir pateiktais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
3. Nuteistojo A. R. apeliacinis skundas atmetamas.
4. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek yra prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
5. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nukentėjusiojo apeliacinį skundą, skundžiamą teismo nuosprendį ir baudžiamojoje byloje esančią medžiagą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nuosprendį.
Žemesnės instancijos teismas
6. Pirmosios instancijos teismas padarė motyvuotas išvadas, kartu išdėstė kokiomis konkrečiomis bylos faktinėmis aplinkybėmis ir kokių įrodymų pagrindu nustatė, kad A. R. padarė nusikalstamą veiką.
7. A. R. ikiteisminio tyrimo metu nepripažino savo kaltės, tai yra, kad rastas kuprinėje metalinis tabako smulkintuvas su nustatytomis narkotinėmis medžiagomis priklauso jam. Taip pat A. R. nurodė, kad metalinį tabako smulkintuvą į jo kuprinę galėjo įdėti policijos pareigūnai, kurie sulaikė nuteistąjį, arba asmenys, kurie kartu tą vakarą važiavo tuo pačiu automobiliu ir buvo sulaikyti, tai yra A. Š., D. S. ir E. R..
8. Pirmosios instancijos teisme nagrinėjant bylą buvo patikrinta A. R. versija bei apklausti policijos pareigūnai D. K., D. B., V. G. ir E. K., kurie nurodė, kad visos policijos komisariato erdvės, automobiliai, sulaikymo patalpos yra filmuojamos, todėl nuteistojo nurodyti pareigūnų neteisėti veiksmai būtų užfiksuoti, taip pat nebuvo gauti duomenys, kad kuris nors iš policijos pareigūnų būtų suinteresuotas bylos baigtimi, tokių duomenų, išskyrus prielaidas, nenurodė ir nuteistasis A. R..
9. Nuteistasis A. R. teigė, kad tabako smulkintuvą su kanapėmis į jo kuprinę taip pat galėjo įdėti automobilio vairuotojas A. Š.. Tačiau kartu su nuteistuoju sulaikyti įvykio vietoje A. Š., D. S. ir E. R. paneigė šias A. R. nurodytas aplinkybes, be to, iš vaizdo įrašo matyti, kad sustabdžius automobilį, pirmas iš jo išlipo A. Š.. Taigi, A. Š. neturėjo galimybių nematant A. R. įdėti smulkintuvą į A. R. kuprinę, kurią A. R. turėjo su savimi. Pirmosios instancijos teismas visas šias aplinkybes tinkamai įvertino ir pagrįstai atmetė šią A. R. nurodyta versiją.
Žemesnės instancijos teismas
10. Taip pat pirmos instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad kaltinamojo A. R. parodymai buvo nenuoseklūs. Nors kaltinamasis nurodė, kad nevartojo jokių narkotinių medžiagų, tačiau šis jo paaiškinimas buvo paneigtas. VšĮ „Respublikinė Panevėžio ligoninė“ atlikus tyrimą nustatyta, kad A. R. šlapime rastas amfetaminas ir marihuana. Šis faktas patvirtina, kad A. R. vartojo tiek psichotropines medžiagas, tiek ir narkotines, todėl logiška, kad narkotinės medžiagos pas jį buvo rastos. Naujų įrodymų, kurie patvirtintų A. R. keliamas versijas, A. R. nepateikė.
11. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, tai yra žinojo, kad disponuoti psichotropinėmis medžiagomis draudžiama, todėl, laikydamas narkotinę medžiagą – kanapes, joms smulkinti ir naudoti pritaikytoje priemonėje, suprato savo veiksmų neteisėtumą ir siekė taip elgtis. Todėl teismas tinkamai įvertino, kad šie veiksmai atitinka BK 259 straipsnio 2 dalies numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėtį.
Dėl skirtos bausmės
12. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, sankcija numato alternatyvias bausmės rūšis – viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą arba areštą. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu parinkdamas A. R. skirtinos bausmės rūšį bei dydį, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, o būtent, nuteistasis padarė baudžiamąjį nusižengimą, taip pat į A. R. asmenybę apibūdinančių duomenų visumą – anksčiau jis buvo du kartus teistas, teistumas neišnykęs, dirba, nėra nei jo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, todėl teisingai sprendė dėl bausmės rūšies ir jos trukmės. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nesutikti su pirmos instancijos teismo išvadomis, kadangi, kaip matyti iš bylos duomenų, ankstesniais nuosprendžiais apeliantui jau buvo skirtos baudos ir laisvės apribojimo bausmės, tačiau, akivaizdu, jog šios bausmės A. R. vis dar teigiamo poveikio neturėjo – nesustabdė nuteistojo nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo, taigi šiuo atveju nėra jokio pagrindo spręsti, kad bausmėms keliamus tikslus pavyktų pasiekti švelnesnėmis nei laisvės apribojimas bausmės rūšimis. Tokių argumentų apeliaciniame skunde nenurodė ir nuteistasis.
13. Taip pat, teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam A. R. paskirta laisvės apribojimo trukmė, įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą – tiek apibūdinančių pačią nusikalstamą veiką, tiek patį nuteistąjį, bei atsižvelgus atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nėra per griežta, todėl nešvelninama.
14. Nuteistasis neginčija jam paskirtų bausmių bendrinimo. Kaip matyti iš priimto nuosprendžio rezoliucinės dalies, pirmos instancijos teismas subendrindamas bausmes vadovavosi BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, kurioje nurodyta, kad skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju, pirmos instancijos teismas į bausmės laiką įskaitė ir bausmę, atliktą pagal ankstesnį nuosprendį, taigi įstatymo taikymo klaidos nepadarė.
Dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų
15. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktos pažymos matyti, kad iš A. R. valstybės naudai prašoma išieškoti 212, 50 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.
16. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
17. Įvertinusi tai, kad gynėjo dalyvavimas šiuo atveju buvo būtinas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo nuteistojo (BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 322 straipsnio 1 dalis), taip pat byloje nesant detalių duomenų apie nuteistojo turtinę padėtį, teisėjų kolegija sprendžia nesant pagrindo iš nuteistojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalimi, 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistojo A. R. apeliacinį skundą.
Nepriteisti iš nuteistojo A. R. 212, 50 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymas už jam suteiktą teisinę pagalbą.