- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-09-28
- Bylos Nr.
- I-3070-331/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01653-2018-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Henrikas Sadauskas
- Pareiškėjas
- V. D.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Advokatai
- Nikas Borneika
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. D. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas V. D. (toliau – ir pareiškėjas) 2018 m. gegužės 15 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 3 000 Eur neturtinei žalai dėl netinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 26 d. iki 2017 m. lapkričio 9 d. atlyginti (b. l. 1–2).
2. Pareiškėjas teigia, kad kameroje vienam asmeniui priklauso 5,1 kv. m laisvo ploto, tačiau jis buvo laikomas nežmoniškomis ir antisanitarinėmis sąlygomis 7 kv. m ploto kamerose su dar keliais nuteistaisiais. Dalį kameros ploto užėmė lovos ir kiti baldai, todėl pareiškėjas neturėjo laisvos vietos, kurioje galėtų judėti. Dėl to buvo pažeista jo teisė į minimalų gyvenamąjį būstą. Taip pat skunde aiškinama, kad kameros neatitiko higienos reikalavimų, nes vyko remonto darbai. Vykstant darbams, kamerose byrėjo tinkas, buvo dulkių, neužtikrinta tinkama ventiliacija, trūko šildymo, todėl pareiškėjui naktimis teko miegoti su rūbais. Dėl tokių kalinimo sąlygų pareiškėjas tvirtina patyręs didžiulį psichologinį spaudimą, sukrečiančius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, stipriai pablogėjo sveikata, pažeista teisė į orumą.
Atsiliepimas
2.1. 2018 m. birželio 13 d. pareiškėjas pateikė teismui atsikirtimą į atsiliepimą (b. l. 43–44), kuriuo nesutiko su atsakovės atstovo atsiliepime į skundą išdėstytais argumentais. Papildomai pažymėjo, kad kamerose Nr. 321 ir Nr. 310, kuriose atlikinėjo bausmę, nuo suvirinimo darbų buvo pilna kenksmingų dūmų, neveikdavo ventiliacija ir šias aplinkybes gali paliudyti atsikirtime į atsiliepimą pareiškėjo nurodytas asmuo, kuris buvo kalinamas kartu. Taip pat pareiškėjas nesutinka su atsakovo teiginiu, kad yra padarytos pakabos viršutiniams drabužiams, įrengta tualeto reikmenų lentynėlė ir spintelė. Pareiškėjo nuomone, atsakovės atstovas nepagrįstai tvirtina, kad pareigūnai mandagiai bendrauja ir stengiasi nepažeisti mandagumo ir etikos principų taisyklių.
2.2. 2018 m. rugsėjo 17 d. pareiškėjas pateikė teismui papildomą atsikirtimą į atsiliepimą (b. l. 58–59), kuriame tvirtina, kad kamerose nėra valymo priemonių. Taip pat nesutinka su atsakovo teiginiu, kad tualete yra užuolaidos. Pareiškėjas tvirtina, kad užuolaidos tualete buvo tik vienoje kameroje, t. y. karantine. Taip pat nurodo, kad atsakovės atstovo nurodytos kameros Nr. 104, Nr. 370, Nr. 323, Nr. 352 yra parodomosios.
2.3. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas prašė skundą patenkinti, remdamasis jame išdėstytais argumentais.
3. Lietuvos valstybę atstovaujantis Lukiškių TI-K (b. l. 7–13) prašo pareiškėjo skundą atmesti, nes keliami reikalavimai yra nepagrįsti. Atsakovės atstovas tvirtina, kad nuo 2010 m. balandžio mėn. 11 d. įsigaliojo nauja Lietuvos higienos norma (HN 76:2010 ,,Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos apsaugos reikalavimai“), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kameros laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Prie atsiliepimo yra pridedamos pareiškėjo asmens įskaitos kortelės kopijos, iš kurių matyti jo judėjimas, laikymo Lukiškių TI-K laikotarpiai bei kameros, kuriose jis buvo laikomas. Atsakovės atstovo įsitikinimu, pareiškėjo pozicija, kad minimalus plotas, tenkantis asmeniui, turi būti skaičiuojamas atėmus baldų užimamą plotą, yra nepagrįstas, nes tokio reikalavimo nenumato nei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nei Lietuvos Respublikos teisės aktai.
3.1. Kiekvienoje Lukiškių TI-K kameroje yra lentyna maisto produktams susidėti, pakabos viršutiniams drabužiams kabinti, kurių kiekis priklauso nuo kameroje esančių lovų skaičiaus. Artimiausiu metu visose Lukiškių TI-K gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose bus įrengiamos užuolaidos. Atsakovės atstovas pažymi, kad Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės specialistai periodiškai atlieka operatyviąją valstybinę sveikatos saugos kontrolę, kurios metu išmatuoja oro temperatūrą gyvenamosiose kamerose. Oro temperatūra atitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintą Lietuvos higienos normos HN 134:2015 ,,Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN: 134:2015) 16 punkte nustatytus reikalavimus.
3.2. Atsakovės atstovas atkreipia dėmesį į tai, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų kamerose tvarką, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji, kurie administracijos paskyrimu eilės tvarka tvarko kameras, kuriose gyvena.
3.3. Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaudamiesi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. 4/07-79, reikalavimais, taip pat Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais bei stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų.
3.4. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo. Siekiant gauti neturtinės žalos atlyginimą, būtina įrodyti, kad tam tikri pareiškėjo skunde minimi įstaigos trūkumai turėjo tiesioginės įtakos besiskundžiančiam asmeniui ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes. Tam tikras suimtųjų / nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, dėl kurio pareiškėjas pateko į laisvės atėmimo vietą. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Nagrinėjamu atveju nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusios dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, sąlygos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Šioje byloje pareiškėjas prašo priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, kilo dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K nuo 2017 m. spalio 26 d. iki 2017 m. lapkričio 9 d.
5. Nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2017 m. spalio 26 d. iki 2017 m. lapkričio 9 d. Lukiškių TI-K kamerose Nr. 124, Nr. 321, Nr. 310 buvo kalinamas 15 parų. Pagal byloje esančius dokumentus (b. l. 10) sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys buvo 0,56 kv. m. Minėti duomenys patvirtina, kad nagrinėjamu atveju, atmetus sanitariniam mazgui tenkantį kameros plotą, pareiškėjui 3 paras (nuo 2017 m. lapkričio 3 d. iki 2017 m. lapkričio 5 d.) tekęs minimalus kameros plotas buvo mažesnis nei 3,6 kv. m, todėl preziumuojama, kad Lukiškių TI-K tinkamai neužtikrino teisės į kalinimą patalpose, nesuteikdama jam 3,6 kv. m gyvenamojo ploto kamerose, kaip yra nustatyta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“, t. y. Lukiškių TI-K neveikė taip, kaip pagal teisės aktus turėjo veikti.
6. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Administracinių teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) bylos Nr. A-756-122/2010, A-438-121/2009, A-502-734/2009) pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Ta aplinkybė, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota LVAT praktikoje (pavyzdžiui, bylos Nr. A-143-1966/2008, A-502-734/2009), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)).
6.1. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr. EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą Peers prieš Graikiją). Tačiau netgi tokio tikslo nebuvimas nepadaro neįmanoma, kad bus pripažintas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. EŽTT savo praktikoje taip pat yra ne kartą nurodęs, jog kameros erdvės trūkumas yra labai reikšmingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sąlygos buvo „žeminančios“ Konvencijos 3 straipsnio požiūriu, o ypač mažas kalinimo metu asmeniui tenkantis plotas ir gana ilgas kalinimo laikas gali būti savaime pakankamas pagrindas pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (žr. EŽTT 2005 m. balandžio 7 d. sprendimą Karalevičius prieš Lietuvą, 2008 m. vasario 14 d. sprendimą Dorokhov prieš Rusiją, 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją).
6.2. Teismas pažymi, kad Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“, įsigaliojusio nuo 2010 m. gegužės 14 d., 1.3.1. punkte nustatyta minimali gyvenamojo ploto kamerose norma - 3,6 kv. m vienam asmeniui.
6.3. EŽTT 2016 m. spalio 20 d. priimtame sprendime, spręsdamas dėl galimo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo, padaryto neužtikrinus kalinamam asmeniui tinkamų sąlygų, taip pat ir minimalios asmeninės erdvės, paaiškino ir patikslino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologiją, pasisakydamas, kad sanitariniai įrenginiai, skirtingai nei plotas, užstatytas baldais, neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, nuo kurio skaičiuojamas kalinamajam asmeniui tenkantis plotas (žr., EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)). Muršič prieš Kroatiją byloje EŽTT pabrėžė, kad tais atvejais, kai vienam kaliniui tenkantis plotas yra mažesnis negu 3 kv. m. bendroje kameroje, ploto trūkumas laikytinas tokiu dideliu, kad galima preziumuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą. Tais atvejais, kai kaliniams yra užtikrinamas nuo 3 kv. m iki 4 kv. m gyvenamasis plotas, ne tik mažas gyvenamasis plotas yra rodiklis vertinant įkalinimo sąlygų tinkamumą. Tokiais atvejais Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas gali būti nustatytas, atsižvelgus į kitus netinkamo įkalinimo sąlygų aspektus, ypač susijusius su galimybėmis mankštintis lauke, natūralaus apšvietimo ar oro nepakankamumu, ventiliacijos trūkumu, netinkama vidaus temperatūra, privataus tualeto nebuvimu bei esminių sanitarinių ir higienos reikalavimų pažeidimu. Tais atvejais, kai bendroje apgyvendinimo erdvėje vienam kaliniui tenka daugiau kaip 4 kv. m, ploto trūkumo problema nekyla, tačiau EŽTT vertinimui dėl įkalinimo sąlygų atitikties Konvencijos 3 straipsniui yra svarbūs kiti fizinių kalinimo sąlygų aspektai.
7. Pareiškėjas teigia, kad kameros neatitiko higienos reikalavimų, vyko remonto darbai, todėl byrėjo tinkas, buvo dulkių, neužtikrinta tinkama ventiliacija, trūko šildymo, taip pat nurodo, kad kamerose nėra valymo priemonių.
8. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą su juo nesutinka, argumentuodamas, jog įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų tvarkymą ir valymą atsakingi patys suimtieji, kurie administracijos paskyrimu eilės tvarka tvarko kameras, kuriose gyvena.
9. Taigi, teismui svarbu nustatyti, ar Lukiškių TI-K užtikrino pareiškėjo teises į tinkamą kalinimą, ar nepažeidė kalinimo sąlygų. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 26 d. iki 2017 m. lapkričio 9 d., pareiškėjas buvo laikomas kamerose Nr. 124, Nr. 321, Nr. 310. Lukiškių TI-K administracijos reikalų skyriaus tarnybiniu pranešimu apie pareiškėjo prašymus ar skundus dėl laikymo sąlygų (b. l. 20) teigia, kad pareiškėjas jo buvimo laikotarpiu Lukiškių TI-K nuo 2017 m. spalio 27 d. iki 2017 m. lapkričio 9 d. nesikreipė į Lukiškių TI-K direktorių dėl laikymo sąlygų. Atsakovės atstovas pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus patikrinimo aktus Nr. PA. 10-23 (16.16.8. 10.12) (b. l. 21-23) ir Nr. PA. 10-1838 (16.16.8 10.12) (b. l. 30-32) ir nors pateikti duomenys yra neaktualūs ginčo situacijai – neatitinka laikotarpiai, kameros, tačiau Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą pažymi, kad kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus, Nacionalinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės specialistai periodiškai atlieka operatyviąją valstybinę sveikatos saugos kontrolę, kurios metu išmatuoja oro temperatūrą gyvenamosiose kamerose, taip pat Lukiškių TI-K yra įrengta centrinė šildymo sistema. Savo ruožtu pareiškėjas, teigdamas, kad Lukiškių TI-K kameros nėra tinkamai vėdinamos, trūko šildymo, nepateikė jokių šias aplinkybes pagrindžiančių argumentų, be kita ko, neįvardino nei kamerų, kurioms neužtikrinta ventiliacija, nei tikslių laikotarpių, kai pareiškėjas buvo laikomas šiose kamerose. Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai dėl netinkamų higienos reikalavimų atmestini kaip neįrodytini.
10. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 4 dalį, įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Tai bendroji įrodymų instituto taisyklė, kuri reiškia, kad kiekviena šalis ar proceso dalyvis turi pagrįsti savo poziciją įrodymų visuma, o kai nepakanka įrodymų patvirtinti, sprendimas priimtinas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (LVAT 2013 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1245/2013, 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1246/2013). Įrodinėjimo našta, pagrindžiant, jog asmuo, kuris skundžiasi kalinimo sąlygomis, yra laikomas jam sudarius saugią sveikatai gyvenamąją aplinką ir užtikrinant jo teisę į orumo gerbimą, tenka laisvės atėmimo įstaigos administracijai tada, kai pareiškėjas įvykdo pareigą nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (LVAT 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013 m. balandžio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-197/2013). Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (LVAT 2013 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013). Atitinkamai, pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui (LVAT 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-977/2013, 2013 m. balandžio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-197/2013).
11. Atsižvelgiant į LVAT suformuotas nuostatas, įrodymų naštos paskirstymo prasme, bylose dėl teisės aktų neatitinkančių kalinimo sąlygų, pareiškėjui taip pat tenka pareiga pateikti detalų kalinimo sąlygų apibūdinimą. Šiuo atveju pareiškėjas pateikė tik savo subjektyvią nuomonę ir tik bendrai nurodė dėl kameros temperatūros, nešvaros, ventiliacijos, tačiau šių argumentų nedetalizavo (kokiose konkrečiai kamerose, kokiu laikotarpiu ir pan.) ir neindividualizavo (kaip konkrečiai netinkamos sąlygos kamerose pasireiškė pareiškėjo atžvilgiu, kokių priemonių dėl to ėmėsi pats pareiškėjas ir pan.), todėl vien tik bendro pobūdžio teiginys negali būti pagrindu neturtinei žalai konstatuoti. Analogiškai pasisakytina ir dėl valymo priemonių neišdavimo. Šią aplinkybę pareiškėjas pagrindė taip pat tik bendrais teiginiais, nedetalizuodamas.
12. Pareiškėjo teigimu kamerose nėra padarytos pakabos viršutiniams drabužiams, nėra įrengtos tualeto reikmenų spintelės (lentynėlės).
12.1. Lietuvos higienos norma HN: 134:2015 tualeto reikmenų spintelės (lentynėlės) įrengimo sanitariniame mazge nenustato, todėl nurodytą pareigą Lukiškių TI-K turėjo tik iki 2015 m. lapkričio 1 d. Teismo vertinimu, pareiškėjo teisės dėl tualeto reikmenų spintelės (lentynėlės) neįrengimo nebuvo pažeidžiamos.
12.2. Pataisos įstaigos yra aprūpinamos baldais vadovaujantis Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normomis, patvirtintomis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 (toliau – Aprūpinimo normos). Aprūpinimo normų 9 punkte nustatyta, kad tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kamerose turi būti sanitarinis mazgas, metalinė lova, spintelė, stalas, suolas, kėdė arba taburetė, maisto produktų spintelė arba lentyna, viršutinių drabužių pakaba, šiukšlių dėžė, valymo inventorius, veidrodis, elektros virdulys. Vadinasi, Aprūpinimo normose reglamentuota, kad visose kalėjimų kamerose turi būti įrengiamos pakabos viršutiniams drabužiams.
12.3. Vadovaujantis Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešimu (b. l. 18–19) nustatyta, kad visose Lukiškių TI-K kamerose yra viršutinių drabužių pakabos. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą pažymėjo, kad kiekvienoje kameroje yra pakabos viršutiniams drabužiams kabinti priklausomai nuo lovų kiekio. Taigi, iš pateiktų duomenų matyti, kad Lukiškių TI-K kamerose yra įrengtos pakabos viršutiniams drabužiams kabinti, o pareiškėjas, teigdamas, kad kameroje, kurioje jis buvo laikomas, nebuvo pakabos viršutiniams drabužiams, neišdėstė jokių aplinkybių, pagrindžiančių šį teiginį. Pareiškėjas taip pat nesikreipė į Lukiškių TI-K administraciją dėl šio kameros trūkumo (b. l. 20). Esant tokioms aplinkybėms, teismas atmeta kaip neįrodytus pareiškėjo argumentus dėl viršutinių drabužių pakabos Lukiškių TI-K kamerose nebuvimo.
13. Pareiškėjo teigimu sanitarinis mazgas neatitinka nustatytų reikalavimų, nėra užuolaidų.
13.1. Pagal Europos Ministrų Komiteto rekomendacijos šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių” 19.3. punktą, kaliniai turi turėti galimybę naudotis sanitariniais įrenginiais, kurie būtų higieniški ir užtikrintų privatumą. EŽTT 2015-01-27 sprendime, priimtame byloje Neshkov ir kiti prieš Bulgariją, nurodė, jog galimybė naudotis tinkamai įrengtais ir higieniškais sanitariniais mazgais yra ypatingai svarbi užtikrinant asmens orumą; humaniška gyvenamoji aplinka neįmanoma be galimybės tinkamai naudotis tualeto įrenginiais ar galimybės užtikrinti kūno švarą. Atviras tualeto įrengimas kameroje ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš asmens bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis išlieka visą laiką visiškai matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angą/akutę (žr., pvz., 2009 m. kovo 12 d. sprendimą byloje Makarov prieš Rusiją, 2007 m. liepos 19 d. sprendimą byloje Trepashkin prieš Rusiją, 2012 m. sausio 10 d. sprendimą byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją ir kt.). Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose (ištrauka iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (92) 3], 49 punktas) kaip tinkama taip pat nurodoma praktika, kad kamerose būtų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas šlapintis bei tuštintis kitų asmenų akivaizdoje turi būti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumą pažeidžiantis elgesys. EŽTT taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., 2015 m. kovo 10 d. sprendimo byloje Varga ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 punktus).
13.2. LVAT praktikoje pripažįstama, kad tardymo izoliatoriaus kameroje sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusios kameros gyvenamosios patalpos 1,5 m aukščio sienele nelaikytinas tinkamu sanitarinio mazgo įrengimu pareiškėjo privatumo užtikrinimo prasme, kadangi, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra visiškai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, jis matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje, taip pat kameros duris atidarantiems pareigūnams, bei, vadovaujantis minėta EŽTT praktika, vertinama, jog tokiu būdu pareiškėjo teisė į privatumą pažeidžiama (žr., pvz., LVAT 2017 liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017).
13.3. Iš atsakovės atstovo pateiktų duomenų, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, apie kameras, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, matyti, jog pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas 15 parų, iš kurių 11 parų kalėjo vienas. Pažymėtina, kad teismo vertinimu, sanitariniai mazgai, kuriuose įrengtos užuolaidos, nelaikytini užtikrinantys privatumą. Taigi, neužtikrinant privatumo naudojantis tualetu, pareiškėjas kalėjo 4 paras. Teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą ir faktinius bylos duomenis, apibūdinančius pareiškėjo kalinimo sąlygas, daro išvadą, kad Lukiškių TI-K pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kamerose, kuriose jam būtų užtikrintas privatumas naudojantis tualetu.
14. Pareiškėjas pažymi, kad Lukiškių TI-K pareigūnai bendrauja pažeisdami mandagumo ir etikos principų taisykles, be to, pasak pareiškėjo, atsakovės atstovo nurodytos kameros Nr. 104; Nr. 370; Nr. 323; Nr. 352 yra parodomosios. Kaip atsiliepime nurodė atsakovės atstovas, Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79 reikalavimais, taip pat Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais bei stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų. Pareiškėjas nenurodo konkrečių faktų, susijusių su galimu pareigūnų netinkamu elgesiu, taigi, teismas pareiškėjo pretenzijas dėl pareigūnų netinkamo elgesio laiko neįrodytas, nepagrįstas ir jų nevertina. Analogiškai pasisakytina ir dėl pareiškėjo nurodymo, kad atsakovės atstovo nurodytos kameros Nr. 104; Nr. 370; Nr. 323; Nr. 352 yra parodomosios. Šią aplinkybę pareiškėjas pagrindė taip pat tik bendrais teiginiais, nedetalizuodamas, todėl šie pareiškėjo teiginiai atmestini.
15. Teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą ir faktinius bylos duomenis, apibūdinančius pareiškėjo kalinimo sąlygas, daro išvadą, kad Lukiškių TI-K pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kamerose, kuriose tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m. kameros ploto ir privatumą naudojantis tualetu, t. y. šiuo atveju viešojo administravimo institucija neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti. Teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į anksčiau išdėstytas aplinkybes, į pareiškėjo subjektinės teisės – būti kalinamam kameroje, kurioje turi tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m. ploto, – pažeidimo mastą (tai, kad ginčo laikotarpiu kalint Lukiškių TI-K pareiškėjui teko mažesnis kalinimo kameros plotas, nei nustatyta norma), šio pažeidimo trukmę (3 paros), į tai, kad 4 paras nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis tualetu. Kita vertus, pareiškėjas teigė, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė sukrečiančius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, tačiau neįrodė, kad dėl kalinimo teisės aktų reikalavimų neatitinkančių sąlygų žymiai pablogėjo sveikata, patyrė didžiulį psichologinį spaudimą, emocinę depresiją, Lukiškių TI-K sąmoningai būtų siekęs pažeminti pareiškėjo orumą. Atsižvelgus į šias aplinkybes, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis gali būti vertinamas 40 Eur, kurie priteisiami iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84– 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. D. skundą tenkinti iš dalies.
Pareiškėjui V. D. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, priteisti 40 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Likusią skundo dalį atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.