Kauno apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.4.; 2.5.10.2.4.1.; 2.5.10.5.2.8; 2.5.39.2.5.1 3.3.1.21.; 3.3.1.22.

2017 m. kovo 7 d.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Virginijos Lozoraitytės ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja)

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų K. M. ir K. M. atstovo advokato S. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-351-435/2016 pagal ieškovės Estijos draudimo bendrovės Seesam Insurance AS, Lietuvoje veiklą vykdančios per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, patikslintą ieškinį atsakovams K. M. ir K. M. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys A. M. ir DNSB „Birutės alėja“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų 38 749,93 Lt (11 222,75 Eur) žalos ir nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.Ieškovė nurodė, kad 2010-09-13 su draudėju J. M. sudarė būsto ir gyventojų turto draudimo sutartį (draudimo polisas Nr. 220 0013697/2010), kuria apdraudė butą, esantį (duomenys neskelbtini) bei vidaus turtą ir nekilnojamojo turto valdytojo civilinę atsakomybę. 2011-03-30 ieškovė gavo draudėjo pranešimą kad apdraustas butas buvo aplietas ir sugadintas. Ieškovė dėl šio draudiminio įvykio draudėjui išmokėjo 40 789,40 Lt draudimo išmoką. Atliktos ekspertizės metu nustačius, kad buto apliejimo priežastis - bute Nr.23, kuris dalinės nuosavybės teise po ½ dalį priklausė atsakovams, įvykęs skirstomojo vandentiekio vamzdyno vonios patalpoje deformavimasis, ieškovė prašė regreso tvarka priteisti iš atsakovų priteisti 95 procentus išmokėtos draudimo išmokos, t. y. 38 749,93 Lt. Nurodė, kad atsakovai netinkamai prižiūrėjo savo valdomą turtą, dėl ko buvo padaryta žala draudėjo turtui. Atsakovas atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad buto užliejimo dieną buto ir jame esančio kilnojamojo turto draudimui galiojo tik ugnies rizika, todėl ieškovė nepagrįstai draudėjui atlygino dėl buto užliejimo patirtą turtinę žalą ir jo pareikštas reikalavimas atsakovams atlyginti turtinę žalą atsakovams yra neteisėtas. Šias aplinkybes, atsakovas grindė tuo, jog draudimo polise buvo pažymėta, kad kol pastatas nėra baigtas statyti (nėra oficialiai pripažintas tinkamu naudoti) arba yra vykdomi remonto darbai, nekilnojamojo ir kilnojamojo turto draudimui galioja tik ugnies rizika; namas, kuriame yra butas „nėra priduotas“. Ieškovė neįrodė atsakovų deliktinės atsakomybės kilimo sąlygų. Defektiniame akte, kuriuo vadovavosi ieškovė, avarijos kilimo vieta nėra akivaizdi ir aiški, o eksperto išvados nepagrįstos jokiais objektyviais įrodymais. Buto apžiūra buvo atlikta praėjus 2 mėnesiams ir 13 dienų nuo buto užliejimo dienos; įvykio dieną atsakovų butas nebuvo patikrintas; nepateikta avarinės tarnybos iškvietimų, įvykio metu surašyto atsakovų buto apžiūros akto, informacijos iš valstybinių ir privačių institucijų apie įvykį, kurie neginčijamai patvirtintų, kad vandens užliejimo procesai neva sumažėjo užsukus vandenį atsakovų bute. Byloje pateiktos fotonuotraukos, kurių padarymo laikas nėra fiksuotas, patvirtina tik buto užliejimo vandeniu faktą. 2011-03-30 draudėjas pranešimu apie buto užliejimą nurodė, kad yra sugadintos tik lubos ir sienos (žalos dydis - 5 000 Lt). 9 196,18 Lt žalos atlyginimo už apliejimo metu neva sugadintą vidaus turtą (kilnojamieji daiktai) apskaičiuota pažeidžiant ieškovės generalinio direktoriaus patvirtintas taisykles, nėra įrodymų, pagrindžiančių draudėjo patirtų 2 800 Lt už paprastojo remonto projekto parengimą ir 26 000 Lt už atliktus remonto darbus. Nurodė, kad defektinis aktas neįrodo, kad buto užliejimo šaltinis atsakovų butas, tai už jo parengimą reikalaujama 1 450Lt suma nelaikytina atsiradusia dėl atsakovo neteisėtų veiksmų.Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti iš esmės tais pačiais motyvais kaip ir atsakovas, prašė taikyti sutrumpintą ieškinio senaties terminą atsakovei pareikštų reikalavimų dalyje.

Kauno apylinkės teismas 2016 m. kovo 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų 7 908 Eur (27 304,90 Lt) nuostolių ir žalos atlyginimą, priteisė ieškovei iš kiekvieno atsakovo po 479,10 Eur atstovavimo išlaidoms, po 88,40 Eur žyminiam mokesčiui, po 37,90 Eur kelionės išlaidoms ir po 9,10 Eur kitoms pagrįstoms išlaidoms apmokėti; priteisė valstybei iš ieškovės 7,91 Eur, o iš atsakovų po 9,23 Eur iš kiekvieno išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, apmokėti.Teismas nustatė, kad J. M. apdraudė butą, esantį (duomenys neskelbtini) (buvęs buto Nr. 7) pagal UADB „Seesam Lietuva“ būsto ir gyventojų turto draudimo taisykles, galiojusiais nuo 2010-08-18. Poliso papildomosiose sąlygose nurodyta, kad kol pastatas nėra baigtas statyti (nėra oficialiai pripažintas tinkamu naudoti) arba yra vykdomi remonto darbai, nekilnojamojo ir kilnojamojo turto draudimui galioja tik ugnies rizika. Teismas iš 2014 m. spalio 10 d. Nekilnojamojo turto registro išrašo nustatė, kad ginčo pastato - poilsio namų statybos pradžios ir pabaigos metai -1987, kad 2002 m. buvo pradėta ginčo pastato rekonstrukcija, tačiau rekonstrukcijos darbai realiai sustojo 2005 m., kai namą rekonstravusi bendrovė bankrutavo. Šią aplinkybę patvirtino ginčo pastato trečiojo asmens DNSB „Birutės alėja“ atstovas. Ekspertas E. L. 2015 m. gegužės 19 d. daliniame defektiniame akte patvirtino faktą, kad „statinio baigtumo procentas -100 %“, tokią išvadą jis padarė iš Nekilnojamojo turto registro duomenų, arba iš faktinės situacijos vietoje. Teismas, įvertinęs bylos įrodymus padarė sprendė, kad 2011 m. kovo 30 d. draudžiamojo įvykio metu, pastatas nebuvo rekonstruojamas, todėl nėra pagrindo išvadai, kad įvykio metu J. M. butui galiojo tik ugnies rizika.Teismas nurodė, kad jei tarp draudimo sutartį sudariusių asmenų nėra kilęs ginčas dėl draudimo sutarties sąlygų ir draudimo išmokos mokėjimo. Teismas sutiko su ieškovės argumentu, jog atsakovų keliamas klausimas ar nagrinėjamu atveju įvykis pagrįstai pripažintas draudžiamuoju, apskritai neturėtų būti vertinamas.Teismas nurodė, kad tiek kvalifikuoto ir nepriklausomo eksperto E. L. Dalinis defektinis aktas vandens prasiskverbimo priežasčiai nustatyti, tiek kiti byloje surinkti rašytiniai įrodymai, šalių paaiškinimai ir liudytojų parodymai, neabejotinai įrodo, kad nagrinėjamu atveju, J. M. buto užliejimo šaltinis buvo atsakovams priklausantis butas ir kad dėl šio užliejimo atsiradę nuostoliai tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su atsakovų neteisėtais veiksmais, pasireiškusiais tuo, kad atsakovai nesugebėjo naudotis jiems priklausančiu turtu taip, kad nebūtų padaroma žalos tretiesiems asmenims.Teismas nustatė, kad bendras reikalaujamos priteisti patirtos žalos dydis yra 40 789,40 Lt. Kadangi E. L. ekspertizės akte buvo nurodyta, jog vandens išsiliejimas 23 bute (nuo 2012-11-28 buto numeris 18) sąlygojo 95 proc. žalos, ieškovė prašė iš atsakovų priteisti 95 proc. išmokėtos draudimo išmokos, t. y. 38 749,93 Lt. Surinktų įrodymų visuma šioje dalyje leido padaryti teismui labiau tikėtiną prielaidą, jog atliekant buto remonto darbus po buto apliejimo tuo pačiu buvo įgyvendintas ir draudėjo sumanytas planas perplanuoti patalpas, dėl ko pasikeitė ir kai kurių patalpų dydis, buto durų dislokacijos vietos ir tuo pačiu buvo pakeisti langai. Teismo vertinimu šie darbai nėra susiję su turto sugadinimu. Todėl teismas sprendė, kad nurodytų darbų atlikimo sąnaudos nėra susijusios priežastiniu ryšiu su sugadinimais, todėl žalos atlyginimas šioje dalyje turi būti mažinamas 5 364,5 Lt (5 096,3Lt. – 95 proc.) verte. Teismas, įvertinęs Turto žalos apskaičiavimo akte nurodytus daiktus, nurodė, kad dėl buitinės technikos sugadinimo padaryta 1 426,87 Lt žalos suma yra pagrįsta. Visų nustatytų aplinkybių kontekste, teismo vertinimu tikėtina, jog galėjo būti nepataisomai sugadinti tokie daiktai, kaip šviestuvai (7,15,18,28, 31pozicijos) čiužiniai (9,34 pozicijos), pakabinamas laikrodis (26 pozicija), paveikslai (11, 29, 32 pozicijos), kurių bendra vertė – 1 545,43 Lt. Teismas nurodė, kad pagrįstu šioje dalyje laikytinas ieškovės reikalavimas viso – 2 972,30 Lt (2 823,7 Lt. – 95 proc.) sumai. Teismas nurodė, kad draudiko atstovams nemačius ir nevertinus likusių akte nurodytų daiktų, nėra pagrindo išvadai, jog jie visi buvo bute apliejimo metu, o jei ir buvo, kad jie buvo sugadinti nepataisomai, todėl likusioje dalyje apimančioje reikalavimą dėl sugadintų kilnojamųjų daiktų, teismas atmetė kaip neįrodytą. Teismas nepriteisė 600 Lt išlaidų ieškovės patirtų eksperto E. L. sudarytai sąmatai apmokėti, kadangi nelaikė, kad šio eksperto užsakymas iš esmės tapačių išvadų (apskaičiavimų) pateikimui buvo būtinas ar neišvengiamas. 2 800 Lt žalos atlyginimo už paprastojo remonto projekto parengimą teismas tai pat nelaikė susijusiu su užliejimu, tačiau atsakovams neginčijus šių išlaidų pagrįstumo ir nepateikus kitokių įrodymų, ieškovės reikalavimą šioje dalyje teismas tenkino visa apimtimi. Įvertinęs kitus byloje surinktus įrodymus teismas padarė išvadą, kad ieškinys turi būti tenkinamas iš dalies - 27 304,90 Lt (7 908 Eur) apimtini.Teismas sprendė, kad atsakovai ieškovei turi atsakyti solidariai vadovaujantis CK 6.279 straipsnio 1 ir 4 dalimis. Butas iš kurio įvyko užliejimas atsakovams priklausė bendrosios dalinės nuosavybės teise, naudojimosi tvarka butu nebuvo nustatyta. Kreditoriui pareiškus ieškinį vienam iš bendraskolių, ieškinio senatis nutrūksta ne tik šiam, bet ir visiems kitiems bendraskoliams. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju ieškinio senaties terminas reikšti reikalavimą K. M. atžvilgiu nėra praleistas.Teismas bylinėjimosi išlaidas paskirstė remdamasis tuo, kad ieškinys buvo patenkintas 70 proc.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Apeliaciniame skunde atsakovų atstovas prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovės atsakovui K. M. 178 Eur dydžio žyminio mokesčio išlaidas; priteisti iš ieškovės atsakovams visas kitas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:Tiek Draudimo sutartyje, tiek Taisyklėse nurodyta, kad užliejimo rizika negalioja, kol pastate yra vykdomi remonto darbai. Buto užliejimas nelaikytinas draudiminiu įvykiu, kadangi buto ir kilnojamojo turto draudimui negaliojo užliejimo rizika dėl neegzistuojančio namo pripažinimo tinkamu naudoti akto, ką patvirtino namo bendrijos atstovas ir dėl vykdytų ir sustabdytų, bet ne pabaigtų namo rekonstravimo darbų, ką patvirtino oficialus rašytinis įrodymas – 2014-10-10 Nekilnojamojo turto registro išrašas, kuriame nurodyta, kad vykdoma pastato rekonstrukcija, jo baigtumas 52 proc. Kad buto užliejimas nedraudiminis įvykis patvirtino ieškovės atstovas atsakyme į 2015-03-05 paklausimą;Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė įrodė visas atsakovų deliktinės atsakomybės kilimo sąlygas. Teismas nesivadovavo draudėjo įgaliotinio parodymais, kuris nurodė, kad butas „plaukė“ ne dėl pirmojo užliejimo (2011-03-30), o dėl maždaug po 3 dienų įvykusio antrojo užliejimo (2011-04-02). Byloje nėra draudėjo pranešimo, įrodymų, fotonuotraukų apie antrąjį užliejimą. Faktas, kad 2011-04-02, t. y. po to , kai buvo užsuktas atsakovų butui vanduo 2011-03-30 įvyko antrasis užliejimas, paneigia teismo išvadą, kad draudėjo turtas buvo sugadintas dėl neva 2011-03-30 atsakovų atliktų neteisėtų veiksmų – nesugebėjimo tinkamai naudotis savo turtu;Byloje nėra įrodymų, kad buto užliejimų dienomis egzistavo daugiau kaip po 2 mėnesių eksperto nustatyti skirstomojo vandentiekio trūkumai – vamzdynų deformavimasis. Ekspertas konstatavo, kad vanduo į butą liejosi dėl nekokybiškai atliktų namo stogo statybos darbų, užsikimšusių vandens nuo stogo pasišalinimo kelių;Teismo išvada, kad ieškovė įrodė galimą žalos, kurią ieškovė atlygino draudėjui, atsiradimo šaltinį, yra nepagrįsta, prieštaraujanti liudytojų parodymams;Nėra aišku, kokiu pagrindu iš atsakovų priteista 7 908 Eur;Teismo sprendimas turi būti naikinamas ne tik dėl to, kad žala buvo atlyginta nesant draudiminiam įvykiui, ar atsakovams neatlikus jokių neteisėtų veiksmų, susijusių su jiems priklausančio buto valdymu, bet ir dėl to, kad: ieškovė netinkamai, pažeisdama savo pačios nusistatytas Taisykles, vykdė žalos administravimo procedūrą ir atlygino žalą, remdamasi dokumentais, kurie patikimai ir tikrai neįrodė realių, su užliejimu, susijusių nuostolių dydžio.Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašė apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė tokius argumentus: Klausimas, ar šiuo konkrečiu atveju įvykis pripažintinas draudžiamuoju, ar ne, išimtinai susijęs su vidiniais draudėjo ir draudimo santykiais. Ginčo tarp draudėjo ir draudiko dėl įvykio, kurio metu buvo padaryta žala draudėjo butui, pripažinimo draudžiamuoju nekilo, Atsakovai nėra draudimo sutarties šalys, todėl, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, jų galimybės nuginčyti tikruosius šalių ketinimus yra ribotos;Su ieškove sudarytą draudimo sutartį draudėjas vertino kaip sutartį, butą apdraudžiančią nuo visų rizikų, įskaitant užliejimo, be to, papildomose draudimo sutarties sąlygose nurodytą sąvoką „pastatas“ siejo išimtinai tik su savo butu (draudimo objektu), o ne pastatu, kuriame tas butas yra;2014 m. spalio 10 d. Nekilnojamojo turto registro išrašas, registro Nr.50/123484 patvirtina, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame yra ginčo butas, buvo baigtas statyti dar 1987 m. Tai, kad statinio baigtumo procentas - 100 proc. savo 2011 m. gegužės 19 d. daliniame defektiniame akte nurodė ir ekspertas E. L., kuris paaiškino posėdžio metu, kad tai padarė arba įvertinęs faktinę situaciją vietoje, arba vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro duomenimis. Draudžiamojo įvykio metu nei draudėjo, nei apeliantų butai nebuvo rekonstruojami (faktiškai remonto darbai nevyko). Nėra pagrindo spręsti, jog kokie nors tariamai name vykdyti rekonstrukcijos darbai galėjo lemti žalos kilimą draudėjo butui. Tokios galimos žalos kilimo priežasties nenustatė ir ekspertas, atlikdamas ekspertizę žalos priežasčiai nustatyti. Nėra pagrindo spręsti, kad įvykio metu draudėjo butui galiojo tik ugnies rizika ir/ar, kad draudikas draudimo išmoką išmokėjo nepagrįstai.Ekspertas E. L. žalos kilimo priežastį nustatinėjo tuo metu, kai remontas užlietame bute nebuvo atliktas. Jei 2011 m. kovo 30 d. užliejimas būtų kilęs dėl vienos priežasties, o kitas, po kelių dienų įvykęs užliejimas - dėl kitos, ekspertas būtų matęs, kad užliejimų būta kelių, kad jų kilimo šaltiniai yra skirtingi. Ekspertas, atlikęs apžiūrą, nustatė tik vieną užliejimo šaltinį, nulemtą dviejų priežasčių - nekokybiškai atliktų stogo statybos darbų bei netinkamo stogo konstrukcijų eksploatavimo ir atsakovams priklausiusiame bute Nr.23 vonios patalpoje įvykusio skirstomojo vandentiekio vamzdyno deformavimosi, todėl pirmojo ir antrojo užliejimo šaltiniai sutapo. Ekspertizės akte skirstomojo vandentiekio vamzdyno deformavimosi priežastis nurodyta kaip pagrindinė užliejimą lėmusi priežastis, todėl nustatyto dydžio žala būtų kilusi net ir nesant vandens nutekėjimo nuo namo stogo problemų; Kad užliejimas įvyko iš atsakovams priklausančio buto, įrodo net tik eksperto E. L. 2011 m. birželio 13 d. dalinis defektinis aktas, bet ir kiti bylos nagrinėjimo metu surinkti įrodymai - 2011 m. gegužės 6 d. bendrijos „Birutės alėja“ pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2011 m. kovo 30 d. užliejimas liovėsi, kai apeliantų butui buvo užsuktas vanduo, taip pat liudytojų parodymai. Įvertinant pateiktus draudėjo buto ir abiejų aukštų generalinius planus, matyti, tuo atveju, jeigu būtų buvęs užliejimas nuo stogo, pirmiausia būtų buvęs aplietas apeliantų butas, o tik po to - J. M.;Visa ieškovės reikalauta žala yra pagrįsta realiai patirtomis išlaidomis, kurių dydį ir pagrįstumą patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai.Kiti dalyvaujantys byloje asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė. Byloje kilo ginčas dėl draudiko, išmokėjusio draudimo išmoką teisės reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens.

Dėl draudiminio įvykio

CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis. Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Coface Austria Kreditversicherung AG, veikiantis per Coface Austria Kreditversicherung AG Lietuvos filialą v. UAB „Klaipėdos mėsinė“, bylos Nr. 3K-3-415/2012; kt.).Draudimo įstatymo 98 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, draudžianti draudikui mokėti draudimo išmoką, neįsitikinus draudžiamojo įvykio buvimu. Taigi draudikas turėtų vengti situacijų, kai draudimo išmoka mokama dėl draudimo sutartimi neprisiimtos rizikos, nesant tam teisinio pagrindo. Tokios ex gratia išmokos atveju draudikas neįgyja reikalavimo teisės į kaltą asmenį. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad vien draudimo išmokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimą, turi būti nustatyta, kad įvyko draudžiamasis įvykis ir kad draudimo išmokos dydis atitinka padarytus nuostolius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AAS „Gjensidige Baltic“ v. G. B., bylos Nr. 3K-3-78/2010). Priešingu atveju draudikas prisiima riziką dėl galimybės išsiieškoti išmokas iš atsakingo už žalą asmens. Dėl to siekdamas patirti mažiau nuostolių savo profesinėje veikloje draudikas turi elgtis apdairiai ir rūpestingai, išmokėdamas draudimo išmoką įsitikinti, kad įvyko draudžiamasis įvykis, nustatyti realų patirtos žalos dydį ir tiek draudėjo, tiek trečiųjų asmenų atžvilgiu elgtis sąžiningai. Nagrinėjamoje byloje draudiko subrogacijos teisė atsakovų ginčijama tuo aspektu, kad jis išmokėjo draudimo išmoką draudėjui už sugadintą turtą, nesant draudžiamojo įvykio. Šiuo atveju bylos šalys skirtingai aiškina Turto draudimo sutartį, sudarytą ieškovo (draudiko) ir J. M. (draudėjo), todėl siekiant išspręsti ginčą reikia išsiaiškinti tikrąjį draudimo sutarties turinį.Byloje nustatyta, kad Estijos draudimo bendrovė Seesam Insurance AS, Lietuvoje veiklą vykdančios per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą ir J. M. sudarė būsto ir gyventojų turto draudimo sutartį (draudimo polisas Nr. 220 0013697/2010), kuria apdraudė butą, esantį (duomenys neskelbtini) bei vidaus turtą ir nekilnojamojo turto valdytojo civilinę atsakomybę. 2011-03-30 ieškovė gavo draudėjo pranešimą, kad 2011-03-30 apdraustas butas buvo aplietas ir sugadintas. Atestuotas statybos specialistas E. L. pateikė išvadą, jog buto apliejimo priežastis – bute Nr. 23 įvykęs skirstomojo vandentiekio vamzdžio vonios patalpoje deformavimamasis, dėl ko įvyko vandens pateikimas į butą Nr. 7. Dėl šio draudiminio įvykio buvo išmokėta 40 789,40 Lt, todėl atsižvelgiant į tai, kad vandens išsiliejimas bute sąlygojo 95 procentus žalos, ieškovas prašė priteisti iš atsakovų 38 794,93 Lt.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad, J. M. buto užliejimo metu jo butui galiojo tik draudžiamoji ugnies rizika, todėl ieškovas nepagrįstai draudėjui atlygino dėl buto užliejimo patirtą turtinę žalą ir neturi subrogacijos teisės į atsakovus. Nekilnojamojo turto registro išraše fiksuota, kad pastatas yra rekonstruojamas - baigtumas 52%, todėl turto užliejimo rizika, pagal šalių pasirašytą draudimo polisą negaliojo. Iš Būsto ir gyventojų turto draudimo poliso Nr. 220 0013697/2010 (I t. b. l. 181) matyti, kad J. M. apdraudė butą, esantį (duomenys neskelbtini) (buvęs buto Nr. 7- II t. b .l. 13,14), pagal UADB „Seesam Lietuva“ būsto ir gyventojų turto draudimo taisykles, galiojusiais nuo 2010-08-18. Poliso papildomosiose sąlygose nurodyta, kad kol pastatas nėra baigtas statyti (nėra oficialiai pripažintas tinkamu naudoti) arba yra vykdomi remonto darbai, nekilnojamojo ir kilnojamojo turto draudimui galioja tik ugnies rizika. 2014 m. spalio 10 d. Nekilnojamojo turto registro išraše Pastato - poilsio namų statybos pradžios ir pabaigos metai nurodyti – 1987. Šio nekilnojamojo daikto aprašyme taip pat nurodyta, kad vykdoma rekonstrukcija, kurios pradžia 2002 metai, rekonstrukcijos baigtumas - 52% (2014-10-16 DOK-7877 priedas). Atsakovas K. M. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad jis savo buto rekonstrukciją įrengdamas pastogę atliko dar iki rekonstrukcijos pradžios, o namo rekonstrukcijos darbai realiai sustojo 2005 metais, kai namą rekonstravusi bendrovė bankrutavo. Šią aplinkybę patvirtino ir teismo posėdyje apklaustas trečiojo asmens DNSB „Birutės alėja“ atstovas. Teismo posėdžio metu ekspertas E. L. patvirtino savo 2015 m. gegužės 19 d. daliniame defektiniame akte (2 psl.) nurodytą faktą, kad „statinio baigtumo procentas -100 %“, paaiškindamas, kad tokią išvadą jis padarė iš Nekilnojamojo turto registro duomenų, arba iš faktinės situacijos vietoje. Šių duomenų pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pastatas pabaigtas statyti.Kaip nurodyta draudimo sutartyje, užliejimo rizika negalioja, kol pastatas nėra baigtas statyti (nėra oficialiai pripažintas tinkamu naudoti). Į bylą nėra pateikta namo, kuriame įvyko užliejimas, pripažinimo tinkamu naudoti aktas, t.y. namas nėra oficialiai pripažintas tinkamu naudotis. Šių duomenų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą dėl namo baigtumo, nes namas nėra oficialiai pripažintas tinkamu naudoti.Be to, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad byloje neįrodyta, kad pastatas, kuriame yra apdraustas butas, jo užliejimo metu buvo remontuojamas. Kaip matyti iš nekilnojamojo turto registro išrašo, name buvo vykdomi ir nepabaigti rekonstrukcijos darbai, rekonstrukcijos baigtumas 52 proc. Teismas sprendime nurodė, kad pagal atsakovo K. M. parodymus namo rekonstrukcijos darbai realiai sustojo 2005 metais, kai namą rekonstravusi bendrovė bankrutavo. Šią aplinkybę patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas trečiojo asmens DNSB „Birutės alėja“ atstovas. Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į gyvenamojo buto vandens prasiskverbimo priežastims nustatyti techninės priežiūros vadovo E. L. 2011-06-11 surašytą aktą, kuriame nurodyta, kad vanduo iš buto (duomenys neskelbtini) į butą (duomenys neskelbtini) skverbėsi dėl: 1) nekokybiškai atliktų stogo statybos darbų (stogo dangos sujungtos netechnologiškai, paliekant galimybes vandeniui skverbtis pro stogo konstrukcijas) bei netinkamai statinio techninę priežiūrą atliekančiam subjektui eksploatuojant stogo konstrukcijas (nukritusioms sąnašoms užkimšus vandens pašalinimo kelius). Tai sudaro 5 proc. vandens patekimo; 2) 23 bute įvykusio skirstomojo vandentiekio vamzdyno vonios patalpoje deformavimosi. Šių duomenų pagrindu akivaizdu, kad yra užliejimo rizika, kai pastatas remontuojamas arba remonto darbai nėra pabaigti ar sustabdyti, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad iš visumos nustatytų faktinių aplinkybių nėra pagrindo konstatuoti, kad name remonto darbai yra pasibaigę.Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad su ieškove sudarytą draudimo sutartį draudėjas vertino kaip sutartį, butą apdraudžiančią nuo visų rizikų, įskaitant užliejimo, be to, papildomose draudimo sutarties sąlygose nurodytą sąvoką „pastatas“ siejo išimtinai tik su savo butu (draudimo objektu), o ne su pastatu, kuriame tas butas yra. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu nesutinka, kadangi draudimo sutartis sudaryta su papildomomis sąlygomis, kuriose aiškiai ir vienareikšmiškai suprantamai nurodyta, kad kol pastatas nėra baigtas statyti (nėra oficialiai pripažintas tinkamu naudoti) arba yra vykdomi remonto darbai, nekilnojamojo ir kilnojamojo turto draudimui galioja tik ugnies rizika, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad sąvoka „pastatas“ siejamas tik su butu (draudimo objektu).Byloje nustačius, kad pastatas nėra oficialiai pripažintas tinkamu naudotis bei jame vykdomi rekonstrukcijos darbai nėra pasibaigę, teisėjų kolegija konstatuoja, kad draudėjo buto užliejimas ir jo turto sugadinimas nelaikytinas draudžiamuoju įvykiu, kurio pagrindu ieškovė įgijo subrogacijos teisę, todėl tenkinti ieškinio nėra pagrindo. Kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškindamas draudimo sutarties sąlygas bei vertindamas faktines aplinkybes padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė yra įgijusi subrogacijos teisę, todėl skundžiamas teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinį atmesti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.). Kadangi ieškinys atmetamas dėl draudžiamojo įvykio nebuvimo, todėl teisėjų kolegija dėl kitų apeliacinio skundo argumentų (civilinės atsakomybės sąlygų) nepasisako, nes jie neturi teisinės reikšmės priimamo teismo sprendimo pagrįstumui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kadangi apeliacinis skundas tenkinamas, todėl išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai pirmosios instancijos teisme yra pagrindas priteisti iš ieškovės ( CPK 96 str. 2 d.). Pašto išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme, valstybei nepriteistinos, kadangi jų dydis yra mažesnis už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 3,00 Eur (CPK 88 str. 3 p., 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).Atsakovui K. M. iš ieškovės priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme – 178 Eur sumokėto žyminio mokesčio (CPK 93 str. 1 d.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Priteisti valstybės naudai iš ieškovės Estijos draudimo bendrovės Seesam Insurance AS, į. k. 10055752, Lietuvoje veiklą vykdančios per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, į. k. 302677744 17,14 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš ieškovės Estijos draudimo bendrovės Seesam Insurance AS, į. k. 10055752, Lietuvoje veiklą vykdančios per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, į. k. 302677744 atsakovui K. M. a. k. (duomenys neskelbtini) 178 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt aštuonis eurus) sumokėto žyminio mokesčio paduodant apeliacinį skundą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.