- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-10-24
- Bylos Nr.
- 2YT-8738-1204/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-31-3-01015-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Jakubėnė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „A. A.“
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, valstybės įmonei Turto bankui, Pakruojo rajono savivaldybei, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 2.4.2.3Nuosavybės teisės įgijimas
- 2.4.2.8Įgyjamoji senatis
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.4.5.15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovei Daliai Vaičikauskaitei,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „A. A.“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Turto bankui, Pakruojo rajono savivaldybei, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl nuosavybės teisės į įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi su pareiškimu į teismą prašydama nustatyti, kad uždaroji akcinė bendrovė „A. A.“, nuosavybės teise įgijo pagal įgyjamąją senatį inžinerinį statinį – (duomenys neskelbtini) ir pastatą (duomenys neskelbtini). Pareiškime nurodė, kad likviduojama (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovė 1998 m. sausio mėn. pajininkams E. B. ir L. B. už pajus atidavė įvairų turtą, tame tarpe ir inžinerinį statinį – (duomenys neskelbtini). Turto atidavimo metu tikslus adresas pastatams nebuvo suteiktas. Apie 2006 m. rudenį (tikslios datos nežino) pareiškėja iš L. B. nupirko (duomenys neskelbtini), sumokėdama grynais pinigais. Tuo metu E. B. jau buvo mirusi. Kadangi statinys – (duomenys neskelbtini) nebuvo įregistruoti valstybės įmonėje Registrų centre, nebuvo suformuota nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla, nebuvo suteiktas adresas, notarinė statinio (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo įforminta. Su pardavėjais buvome sutarę, kad kai bus atlikti minėti veiksmai, bus įforminta ir pirkimo-pardavimo sutartis. Pareiškėja savo lėšomis suformavo nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylas, iniciavo adreso suteikimą. (duomenys neskelbtini) stovis buvo prastas, todėl norint pastatus išsaugoti, buvo reikalingas remontas. Pareiškėja savo lėšomis pastatus suremontavo, juos prižiūri ir eksploatuoja. Atkreipė dėmesį, kad nors minėti pastatai turi atskirus unikalius numerius bei jiems suformuotos atskiros kadastrinės bylos, jie gali atlikti savo funkcijas tik kartu. Norėdama teisiškai įsiregistruoti nekilnojamąjį daiktą – inžinerinį statinį – (duomenys neskelbtini) savo vardu pareiškėja, 2024 m. vasario 29 d., kreipėsi su prašymu į valstybės įmonę Registrų centrą. 2024 m. kovo 7 d. raštu, valstybės įmonė Registrų centras prašymą atmetė, nes pateikti dokumentai neatitinka Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatyme numatytiems nekilnojamojo daikto įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą teisiniams pagrindams. Turtą pardavęs L. B. mirė (duomenys neskelbtini), todėl sandorio su juo sudaryti nebėra galimybės. Paveldėtojai minėto turto, tai yra (duomenys neskelbtini) nepaveldėjo, nes statiniai, kaip jau buvo minėta, nebuvo įregistruoti valstybės įmonės Registrų centre. Pareiškėja yra aukščiau paminėto turto sąžininga ir teisėta valdytoja. Minėtą turtą nuo pat įsigijimo momento, 2006 m. rudens, iki šiol valdo, yra papildomai investavusi daug lėšų. Žemės sklypas nėra suformuotas ir kadastriškai išmatuotas, todėl suinteresuotu asmeniu įtraukta Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Taip pat suinteresuotais asmenimis įtraukti valstybinė įmonė Turto bankas bei Pakruojo rajono savivaldybė faktui įrodyti, kad turtas nėra pripažintas bešeimininkiu dėl jo nėra ginčų teisme.
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „A. A.“ atstovas V. B. teismo posėdžio metu parodė, kad nori „susitvarkyti“ įsigytą (duomenys neskelbtini). Minėta (duomenys neskelbtini) bendrovė jau naudojasi senai, kol jos savininkas pasiūlė ją įsigyti.. Buvęs savininkas L. B. ją gavo už pajus. Sutarties su L. B. nesudarė, tačiau jam sumokėjo grynais pinigais. Visa tai įvyko apie 2066 m. rudenį. Pradėjo šį sandori įforminti teisiškai, tačiau L. B. mirė ir nebespėjo įforminti. Į (duomenys neskelbtini) yra investavę daug pinigų, daug ką sutvarkę, įrengę nusodintuvus ir pan. (duomenys neskelbtini) naudojasi, priduoda joje susikaupusį dumblą pagal reikalavimus. Prašo pareiškimą tenkinti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad teismui nustačius atsiliepime minėtas įstatymo numatytas aplinkybes, neprieštarauja, kad būtų nustatytas minėto nekilnojamojo turto nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį įgijimo faktas. Prašo sprendimą šioje civilinėje byloje priimti teismo nuožiūra. Bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemė tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, nes kyla daug klausimų dėl pareiškėjos nurodytų faktų, t. y. 2006 metais sudarytos pirkimo pardavimo sutarties sudarymo, neaišku kokia suma buvo sumokėta, kodėl nebuvo sudarytas pirkimo pardavimo sutarties sandoris, byloje nepateikta duomenų apie nepertraukiamą ir sąžiningą pastatų valdymą. Pareiškėjai pateikus papildomus rašytinius įrodymus apie nepertraukiamą 10 metų valdymo faktą, posėdžio metu išklausius liudytojų liudijimus bei susipažinus su suinteresuotų asmenų atsiliepimuose išdėstytas pozicijas, Nacionalinė žemės tarnyba galutinę poziciją išsakys posėdžio metu.
Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovė Dalia Vaičikauskaitė teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko argumentus nurodytus pateiktame atsiliepime į pareiškimą. Prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateiktu atsiliepimu prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo Pakruojo rajono savivaldybė pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad neturi daiktinių teisių, pretenzijų į pareiškėjos pareiškime minimą nekilnojamąjį turtą. Minėtas nekilnojamasis turtas nėra įtrauktas į Statinių, kurie neturi savininkų (ar, kurių savininkai nežinomi) sąrašą, taip pat nėra duomenų apie minėto nekilnojamojo turto priklausymą Pakruojo rajono savivaldybei. Teismui nustačius aukščiau minėtas įstatymo numatytas aplinkybes, neprieštarauja, kad būtų nustatytas minėto nekilnojamojo turto nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį įgijimo faktas. Prašo sprendimą šioje civilinėje byloje priimti savo nuožiūra. Prašo civilinę bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Liudytojas A. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad žino dėl ko vyksta posėdis. Yra dirbęs šioje bendrovėje ir žino, kad tėvas pardavė (duomenys neskelbtini), tik nežino už kiek. Tėvas gavo pajus ir už juos gavo (duomenys neskelbtini), tačiau niekada ja nesinaudojo, buvo leidęs naudotis bendrovei. Bendrove šia (duomenys neskelbtini) naudojasi 15-20 metų. Matė, kad yra įsirengę valymo įrenginį.
Liudytojas G. A. teismo posėdžio metu parodė, kad žino, jog L. B. buvo (duomenys neskelbtini) savininkas ir vėliau ją pardavė įmonei. Nežino tiksliai, bet lyg įmonė jam sumokėjo 1000 litų grynais pinigais. Visa tai vyko apie 2006 m. Po to, bendrovė įgytą (duomenys neskelbtini) tvarkė, pastatė siurblį, cisterną, sutvarkė užvažiavimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: pirma, pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; antra, daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); trečia, asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); ketvirta, visą valdymo laiką daiktas turi būti valdomas teisėtai. Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; penkta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; šešta, daiktas valdomas nepertraukiamai; septinta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); aštunta, valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-415/2016).
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėja siekia įgyti įgyjamosios senaties pagrindu nuosavybės teises į statinį (duomenys neskelbtini).
Įgyjamoji senatis yra pirminis nuosavybės teisės įgijimo pagrindas, t. y. šiuo pagrindu asmuo įgyja nuosavybės teisę neperimdamas jos iš kito asmens, o iki nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu asmuo yra daikto valdytojas, kurio valdymas atitinka CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, bet ne savininkas.
Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad iš kito asmens (kitų asmenų) gali būti perimtas daikto valdymas, bet ne nuosavybės teisė ir, jeigu tokio asmens (asmenų) daikto valdymas atitiko CK 4.68 straipsnyje nustatytus reikalavimus, pagal CK 4.71 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą visų asmenų valdymo laikas skaičiuojamas kartu.
Šioje byloje nustatyta ir tai patvirtino du teismo posėdyje dalyvavę liudytojai bei byloje esantys rašytiniai paaiškinimai, kad pareiškėja jau beveik 20 metų naudojasi minėtais pastatais. Iš Pakruojo rajono „Aušros“ žemės ūkio bendrovės pagal likvidavimo aktą už pajus šiuos pastatus gavo L. B. ir jo mama E. B.. E. B. mirė 2002 m. L. B. iš pradžių leido pareiškėjai naudotis (duomenys neskelbtini), o 2006 m. rudenį pasiūlė juos pirkti. Kad bendrovė iš L. B. šiuos pastatus nusipirko, teismo posėdžio metu paliudijo ir L. B. sūnus A. B.. J. R., bendruomenės centro pirmininkė, patvirtino, kad pareiškėja nuo pat įmonės atsiradimo iki šiol naudojasi (duomenys neskelbtini) (b. l. 71). Duomenų, kad kas nors kitas, o ne pareiškėja valdė šį daiktą nuo 2006 m. byloje nėra.
Kasacinis teismas yra pasisakęs jog pagal įstatyme įtvirtintą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plėtojamą praktiką įgyjamosios senaties, kaip civilinės teisės instituto, paskirtis yra išspręsti turto priklausomybės klausimus; įgyjamąja senatimi užtikrinamas civilinių santykių apibrėžtumas ir pašalinamas netikrumas dėl asmens, turinčio nuosavybės teisę į daiktą. Neturėdamas formalios nuosavybės teisės, bet ilgą laiką daiktą kaip savo valdantis asmuo įgyja nuosavybės teisę ir gali įgyvendinti visas savininko teises. Įgyjamosios senaties institutu užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2013).
Šiuo nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja nėra ir nebuvo įgijusi nuosavybės teisės į pareiškime nurodytus nekilnojamuosius daiktus kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. ji nėra statinių, į kurį siekia įgyti nuosavybės teises įgyjamąja senatimi, savininkė. Minėti nekilnojamieji daiktai nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, nėra įregistruoti viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu. Byloje nėra duomenų, kad visą valdymo laiką statiniai buvo valdomi neteisėtai. Pareiškėja šiuos nekilnojamuosius daiktus, į kuriuos siekia įgyti nuosavybės teises, valdė, kaip savus, nesislapstydama, t. y. naudojosi, tvarkė bei remontavo (b. l. 72-76, 78-81), ir šie nekilnojamieji daiktai pareiškėjos buvo valdomi nepertraukiamai. Pareiškėja elgėsi kaip daikto savininkė, juos prižiūrėjo ir jais naudojosi bei naudojasi iki šiol, ir tai darė šio fakto neslėpdama visą valdymo laiką – nuo 2006 metų. Be to, pastatus visą valdymo laikotarpį nuo 2006 metų ji valdė nepertraukiamai, t. y. ilgiau nei visą įstatyme nustatytą 10 metų laikotarpį valdė ir naudojo juos nuolatos, jų valdymas nebuvo pertrauktas, sustabdytas ar pan.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad nei vienas į procesą įtrauktas suinteresuotas asmuo nepretenduoja į pareiškime nurodytus statinius, nors valstybės įmonė Turto bankas ir nesutinka su pareiškimo patenkinimu. Be to, teismui specialiame tinklalapyje paskelbus apie nagrinėjamą bylą, suinteresuotų asmenų, kurie būtų norėję būti įtraukti į procesą, neatsirado.
Valstybės įmonė Turto bankas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė visų įrodymų, kuriais remiantis būtų pagrindas tenkinti pareiškimą ir šiuo atveju suinteresuoto asmens manymu pareiškimas yra nepagrįstas, nepakanka duomenų. Teismas mano, kad pareiškimas yra pagrįstas tiek kiek to reikalauja įstatymo normos, tuo pačiu atkreipdamas dėmesį, kad kiekvienas atvejis dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį yra unikalus ir išskirtinis. Šiuo nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad L. B., kuris pagal pareiškėjos paaiškinimus, perleido jai pastatus, yra miręs, nuo perleidimo dienos yra praėję pakankamai daug laiko, todėl pareiškėjos savo teisių įrodinėjimas buvo apsunkintas.
Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, aiškinant CPK 176, 185 straipsnius, kasacinėje praktikoje yra suformuluotos – teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.
Šiuo nagrinėjamu atveju, teismas konstatuoja, kad įrodytas CK 4.68-4.71 straipsniuose įtvirtintų sąlygų visetas sudaro pagrindą tenkinti pareiškėjos pareiškimą ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teises į inžinerinį statinį (duomenys neskelbtini).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.68–4.71 straipsniais ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 271, 533 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad uždaroji akcinė bendrovė „A. A.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į inžinerinį statinį (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.