Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), nebaustos administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 186 straipsnį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio Tyrėjas D. S. 2014 m. gruodžio 18 d. surašė M. P. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 17P-23323594-14, kuriame nurodė, kad ji 2014 m. gruodžio 17 d., apie 22:39 val., į butą, esantį Buivydiškių g. 9-17, Vilniuje, melagingai iškvietė specialiąsias tarnybas, pranešdamas apie nebūtą įvykį. Šiais savo veiksmais M. P. padarė ATPK 186 straipsnyje numatytą pažeidimą.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio M. P. paaiškinimo matyti, kad ji prisipažino, nurodė, kad 2014-12-17, po 22 val., tikslaus laiko nepamena, būdama neblaivi, iškvietė policijos pareigūnus į namus, adresu Buivydiškių g. 9-17, Vilniuje. Dėl ko iškvietė policijos pareigūnus, ji paaiškinti negali. Dėl padaryto pažeidimo gailisi (b. l. 3).

Administracinėn atsakomybėn traukiama M. P. į teismo posėdį neatvyko. Ji pateikė prašymą atidėti administracinės bylos nagrinėjimą iki 2015-02-17 (b. l. 9), tačiau vėliau procesu nesidomėjo, šaukimo į teismo posėdį neatsiėmė. Susisiekus prašyme nurodytu telefono numeriu, šeimos nariai paaiškino, kad ji negrįžo iš Londono. Šių nustatytų aplinkybių pagrindu byla nagrinėta M. P. nedalyvaujant (ATPK 272 straipsnio 1 dalis).

ATPK 186 straipsnis numato, kad žinomai melagingas priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimas užtraukia baudą nuo aštuoniasdešimt šešių iki vieno šimto septyniasdešimt trijų eurų arba administracinį areštą iki trisdešimties parų.

Pažymėtina, kad ATPK 186 str. saugo normalų specialiųjų tarnybų darbą nuo piktybiškų, melagingų iškvietimų, eikvojančių specialiųjų tarnybų išteklius bei sudarančių prielaidas nukreipti jų dėmesį nuo iš tikrųjų įvykusių nelaimių, kilusių grėsmių žmonių gyvybei, sveikatai, turtui ir pan. Esminę reikšmę sprendžiant, ar naudojimasis įstatymų suteikta teise pranešti apie rengiamą, daromą ar padarytą teisės pažeidimą, staiga iškilusią grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui, aplinkai, materialioms, nematerialioms ar kitoms vertybėms ir iškviesti (išsikviesti) atitinkamas specialiąsias tarnybas, gali būti pripažįstamas teisės pažeidimu ATPK 186 str. aspektu, įgauna pagalbos prašymo aplinkybės, kurios vertintinos tuo aspektu ir tik tiek, kiek tai reikšminga konstatuojant, ar nėra aiškiai išreikšto ir sąmoningo piktnaudžiavimo teise. Straipsnio dispozicijoje esantis terminas „žinomai melagingas“ apibūdina būtinąjį šio pažeidimo subjektyviosios pusės požymį – šis pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, jog specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga (Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-1319-175/2014).

Be M. P. prisipažinimo administracinio teisės pažeidimo faktinės aplinkybės bei M. P. kaltė, įvykdžius jai inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, įrodyta ir kita byloje surinkta medžiaga, tai yra, išrašu iš policijos registruojamų įvykių registro (b.l. 4). Taip pat patrulės E. K. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2014-12-17, apie 22:39 val., patruliuojant kartu su vyr. patruliu A. G. ir patruliu A. K. iš VPK OVS gavo pranešimą, kad Buivydiųškių g. 9-17 smurtas. Atvykus minėtu adresu ir paskambinus į buto duris, jas jiems atidarė J. P. ir I. Č., kurie paaiškino, kad policijos nekvietė, nes namie ramu, niekas su niekuo nesimuša, jokio konflikto nebuvo, bet tai galėjo padaryti M. P.. Nuėjus į butą ir bandant pabendrauti su M. P., paaiškėjo, kad ji visiškai neblaivi. Ji pasakė, kad jai policijos pagalbos jau nereikia, ji nori miegoti, ir jie jai trukdo (b.l. 5).

Taigi šie minėti byloje surinkti faktiniai duomenys sutampa tarpusavyje, papildo vienas kitą, tad teismas jais remiasi ir sprendžia, kad M. P. veika pagal ATPK 186 str. kvalifikuota teisingai – ji žinomai melagingai iškvietė policijos pareigūnus.

Pažeidėjos M. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog ji dėl padarytų pažeidimų nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė – pažeidimas padarytas neblaivaus asmens (ATPK 32 str. 1 d. 8 p.).

Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą.

Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Antai kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013).

Būtent ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.

Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Skirdamas administracinę nuobaudą bei vertindamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį (policijos pareigūnams pranešta dėl smurtinio pobūdžio nusikalstamos veikos, kas rodo, kad šis įvykis priskiriamas B kategorijos iškvietimams ir policijos pareigūnai turėjo į tariamo įvykio vietą atvykti kaip įmanoma greičiau, tai reiškia, kad šiam įvykiui buvo suteiktas prioritetas prieš kitus policijos pareigūnų iškvietimus, į įvykio vietą atvyko nedaug, 2 policijos pareigūnai, policijos pareigūnai buvo pasirengę įprastai, neorganizuojant jokių papildomų resursų, t.y. atsargumo priemonių ar pajėgų, asmenys nebuvo sulaikyti, apklausti kaip liudytojai, t.y. byloje nėra duomenų apie liudytojų rašytinius pasižadėjimus liudijant sakyti tiesą, taip pat duomenų apie tai, kad jie būtų kviesti į policijos įstaigą liudyti, ikiteisminis tyrimas tariamų smurtautojų atžvilgiu nepradėtas), į nustatytą pažeidėjos atsakomybę lengvinančią, sunkinančią aplinkybes, taip pat atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius M. P. - administracine tvarka nebausta (b.l. 8), Nors šios nustatytos aplinkybės nepaneigia M. P. atsakomybės pagal inkriminuojamą straipsnį, tačiau kartu su kitomis anksčiau paminėtomis teigiamai M. P. apibūdinančiomis aplinkybėmis laikytinos išimtinėmis, teikiančiomis pagrindą byloje taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas bei skirti jam švelnesnę administracinę nuobaudą, nei numatytą minimalią ATPK 186 straipsnyje, nes šiuo atveju ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 23 str., 30 str., 30¹ str., 30² str., 186 str., 224 str., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 302⁴ str., teismas

nutarė:

pripažinti M. P. kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 straipsnyje, ir skirti jai įspėjimą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.