- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-10
- Bylos Nr.
- 2-253/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Virginija Čekanauskaitė, Egidijus Žironas
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Tominvesta“, T. R. N. T.
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė SEB bankas
- Kategorijos
- 119.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Databalt“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 17 d. nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu, civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Databalt“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Tominvesta“, T. R. N. T. dėl sandorio panaikinimo ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė SEB bankas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas ieškovo UAB „Databalt“ ir atsakovo UAB „Tominvesta“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Databalt turtas“) reorganizavimo metu atliktą turto perdavimo sandorį panaikinti ab initio ir taikant restituciją visą atsakovo gautą turtą – butus, esančius Arklių g. 20-5, Vilniuje, ir Žemaitijos g. 8-74/Šv. Mikalojaus g. 11-74, Vilniuje, kurių vertė 1 340 000 Lt, grąžinti ieškovui; priteisti subsidiariai iš atsakovų T. R. N. T. ir UAB „Tominvesta“ 5 procentų procesines palūkanas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. liepos 17 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą, motyvuodamas tuo, kad į teismo posėdį neatvyko abi šalys. Teismas nurodė, kad į teismo posėdį neatvyko ieškovo atstovas, nors ieškovui apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Ieškovo atstovas nepateikė teismui dokumentų, pateisinančių savo neatvykimą. Teismas netenkino atsakovų atstovo prašymo atidėti bylos nagrinėjimą dėl išvykimo į komandiruotę, motyvuodamas įrodymų, patvirtinančių šiuos teiginius, nebuvimu, todėl atsakovų atstovo neatvykimo į teismo posėdį priežastis nepripažintino svarbiomis. Dėl šių aplinkybių teismas sprendė apie pagrindo palikti ieškinį nenagrinėtą egzistavimą (CPK 246 str. 4 d.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovas BUAB „Databalt“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 17 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Ieškovas gavo atsakovo prašymą atidėti teismo posėdį, tokį prašymą gavo ir teismas. Ieškovas negalėjo numatyti, kad teismas advokato prašymu bylos nagrinėjimo neatidės.
2. Teismas, nagrinėdamas bylas, kuriose viena iš šalių yra bankroto administratorius, turėtų būti aktyvus, nes nuo teismo sprendimo priklauso bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimų tenkinimas.
3. Ieškinyje ir dublike ieškovas buvo nurodęs sutikimą dėl sprendimo už akių priėmimo atsakovui neatvykus į posėdį ar nepateikus atsiliepimo, todėl ieškovas pagrįstai tikėjosi tokio sprendimo. Nepriimdamas sprendimo už akių, teismas bankrutuojančios įmonės kreditorių atžvilgiu pasielgė skubotai ir neteisingai.
4. Pripažinus bankrutuojančios įmonės sudarytą sandorį negaliojančiu CK 6.66 pagrindu, skolininko nepagrįstai perleistas turtas ar jo vertė turi būti išieškoma ne tiesiogiai ieškinį pareiškusio kreditoriaus naudai, o turi būti grąžinama į bankrutuojančios įmonės turto masę ir naudojama atsiskaitymams su visais kreditoriais. Palikus ieškinį nenagrinėtą, būtų pažeistos bankrutuojančios įmonės kreditorių teisės, o atsakovui sudaryta galimybė išvengti atsakomybės, būtų užkirstas kelias ieškovui toliau tenkinti kreditorių reikalavimus vien dėl tos aplinkybės, kad atsakovas teismo paprašė atidėti bylos nagrinėjimą.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo AB SEB bankas sutinka su ieškovo atskiruoju skundu, prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 17 d. nutartį panaikinti. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo šiuos argumentus:
1. Teismas vadovavosi CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktais, kurie numato teismo teisę palikti pareiškimą nenagrinėtą, kai atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių CPK 246 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju (5 dalis), ir jeigu abi šalys, neprašiusios nagrinėti bylą jų nesant, neatvyko be svarbių priežasčių (6 dalis). Teismas negalėjo remtis šiomis normomis. Pateiktuose ieškinyje, atsiliepime, dublike buvo suformuluoti tiek ieškovo, tiek atsakovų, tiek trečiojo asmens prašymai nagrinėti bylą kitai šaliai nedalyvaujant ir priimti sprendimą už akių, jeigu kita šalis neatvyks į teismo posėdį. Kadangi teismui buvo pateiktas atsakovo prašymas priimti sprendimą už akių, teismas, priimdamas nutartį palikti ieškinį nenagrinėtą, negalėjo vadovautis CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punktu. Teismui buvo pateikti ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens prašymai priimti sprendimą už akių, jeigu kita šalis neatvyks į teismo posėdį. Todėl vadovaudamasis CPK 246 straipsnio 1 ir 2 dalimis ir esant abiejų šalių prašymams, teismas turėjo priimti sprendimą už akių.
2. Palikus ieškinį nenagrinėtą, buvo pažeisti bankrutuojančios įmonės kreditorių interesai, nes liko neišspręstas ginčas dėl ieškovo pateikto ieškinio, todėl buvo pažeistas viešasis interesas.
Atsakovas likviduojama UAB „Tominvesta“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 17 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirą jį skundą nurodo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog į teismo posėdį neatvyko dėl pateisinančios priežasties. Ieškovas be pagrindo teigia, kad teismas, neatvykus abiems šalims į posėdį, privalėjo priimti sprendimą už akių. CPK 246 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu duomenų apie šalių neatvykimo priežastis nėra arba, jeigu jos į teismo posėdį neatvyksta be svarbių priežasčių ir jeigu nė vienos iš jų negauta prašymo nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant, teismas ieškinį palieka nenagrinėtą. Bankroto administratorius turi pareigą drausti profesinę civilinę atsakomybę už bankroto procedūrų metu padarytą žalą. todėl be pagrindo teigia, kad dėl jo neveikimo atsiradusi žala negali būti atlyginta kreditoriams.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teisėjų kolegija sprendžia vadovaudamasi atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Neigiamų procesinių padarinių taikymas šalims už neatvykimą į teismo posėdį – tai įstatymo leidėjo pasirinkta poveikio priemonė, skatinanti šalis padėti teismui įgyvendinti civilinio proceso tikslus. Ieškinio palikimo nenagrinėto instituto paskirtis – užkirsti galimybes vilkinti procesą. Tačiau civilinio proceso paskirtis – užtikrinti ne tik greitą, bet ir teisingą ginčų išsprendimą. Į pirmą vietą iškėlus materialiosios tiesos nustatymo tikslą, proceso koncentracija turėtų tapti jam pavaldi. Kilus šių dviejų tikslų kolizijai (CPK 2 str.), pirmenybę reikia skirti tiesos nustatymo tikslui (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1309/2012).
Nagrinėjamoje byloje teismas ieškinį paliko nenagrinėtą vadovaudamasis CPK 296 straipsnio 1 dalies 6 punktu, kuris taikomas tuomet, kai abi šalys, neprašiusios nagrinėti bylą jų nesant, į teismo posėdį neatvyko be svarbių priežasčių. Byloje nėra ginčo, kad šalys apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo informuotos tinkamai ir kad į teismo posėdį jų atstovai neatvyko be svarbių priežasčių. Byloje keliamas klausimas, ar faktinės nagrinėjamos bylos aplinkybės sudaro pagrindą taikyti ieškinio palikimo nenagrinėto institutą.
Ieškovo atstovas apie teismo posėdį informuotas tinkamai, tačiau į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių teismui nenurodė. Atsakovų atstovas 2012 m. liepos 9 d. pateikė teismui prašymą dėl posėdžio atidėjimo, nurodydamas, kad posėdyje dalyvauti negalės, kadangi bus išvykęs į Prancūziją su dainų ir šokiu ansambliu „Vilnis“ (2 t., 78 b. l.). Pagal CPK 246 straipsnio 2 dalį bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas atsakovo ar jo atstovo prašymu, jeigu atsakovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Šioje proceso teisės normoje įtvirtinta, kad atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis neatvykimo į teismą priežastimis. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovų atstovo neatvykimo į teismo posėdį priežastis pripažino nesvarbiomis ir netenkino jo prašymo atidėti bylos nagrinėjimą.
CPK 246 straipsnio, reglamentuojančio šalių ir jų atstovų neatvykimo į teismo posėdį pasekmes, 4 dalyje nurodyta, kad jeigu duomenų apie šalių neatvykimo priežastis nėra arba jeigu jos į teismo posėdį neatvyksta be svarbių priežasčių ir jeigu nė iš vienos jų negauta prašymo nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant, teismas ieškinį palieka nenagrinėtą. Taigi ieškovo atstovui neatvykus į teismo posėdį, nepateikus prašymo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo ar prašymo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, atsakovo neatvykimo į teismą priežastis pripažinus nesvarbiomis, nesant prašymo bylą nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant, teismas formaliai turėjo pagrindą ieškinį palikti nenagrinėtą (CPK 246 str. 4 d., 296 str. 1 d. 6 p.).
Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad kai bylos nagrinėjimas jau yra pasiekęs nagrinėjimo teismo posėdyje stadiją ir ieškovas viso proceso metu sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis, tokioje situacijoje ieškinio palikimas nenagrinėto neatitinka pagrindinių proceso tikslų – greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis). CPK normas būtina aiškinti ir taikyti remiantis civilinio proceso teisės principais, aiškinamos normos turiniui reikia suteikti tokią reikšmę, kad ji atitiktų principų dvasią ir jiems neprieštarautų, todėl visos CPK normos turi būti aiškinamos sistemiškai, siejant su CPK įtvirtintais principais. Esant konkrečioms situacijoms, kai bylos nagrinėjimas jau toli pažengęs, prioriteto suteikimas formaliesiems aspektams paneigtų esminius civilinio proceso principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2012).
Iš bylos medžiagos matyti, kad byla nagrinėjama nuo 2011 metų rugpjūčio 23 d., joje be ieškinio ir atsiliepimo į jį, šalys pateikė paruošiamuosius dokumentus - dubliką, tripliką, įrodymus, pagrindžiančius procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes, byloje įvyko keli teismo posėdžiai, nenustatytas šalių piktnaudžiavimo procesu ar bylos vilkinimo faktas. Nagrinėjamos bylos specifiką lemia tai, kad actio Pauliana ieškinys pareikštas bankroto administratoriaus, ginančio bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesus, ieškiniu ginčijamas 1 340 000 Lt vertės sandoris, ieškinio tenkinimo atveju iš grąžinto turto būtų tenkinami bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai. Nurodytos aplinkybės ir viešojo intereso nagrinėjamoje byloje buvimas, ekonomiškumo ir operatyvumo principai šiuo atveju neleidžia priimti tokio kaip skundžiama turinio nutarties.
Apeliantas ir trečiasis asmuo teigia, jog teismas nepagrįstai vadovavosi CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir ieškinį paliko nenagrinėtą. CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad teismas palieka pareiškimą nenagrinėtą, jeigu atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių, kai ieškovas, nesant pateisinamų priežasčių, neatvyksta į teismo posėdį. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nors CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punktas ir yra nurodytas skundžiamoje nutartyje, tačiau iš jos motyvuojamosios dalies turinio seka, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, šia teisės norma nesivadovavo. Be to, ieškovo ir trečiojo asmens argumentai, kad teismas turėjo priimti sprendimą už akių, nes tokie prašymai buvo pareikšti šalių ir trečiojo asmens procesiniuose dokumentuose, yra nepagrįsti. Pagal CPK 285 straipsnio 2 dalį, sprendimas už akių priimamas tik tais atvejais, kai byloje yra pateikti tik vienos iš šalių įrodymai, o kai byloje yra pateikti abiejų šalių įrodymai, teismas bylą nagrinėja pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Nagrinėjamoje byloje šalys yra pateikusios įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, todėl teismas neturėjo pagrindo priimti sprendimą už akių.
Atsižvelgdama į tai, kad byloje sprendžiama dėl bankrutuojančios įmonės pareikštų ieškinio reikalavimų, t. y. byla susijusi su viešuoju interesu, į tai, kad šalių piktnaudžiavimo procesu ar bylos vilkinimo požymių nenustatyta, vadovaudamasi proceso ekonomiškumo ir operatyvumo principais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas formaliai taikė ieškinio palikimo nenagrinėto instituto normas, neatsižvelgė į faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 17 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.