- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-24
- Bylos Nr.
- AS-258-463/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00809-2023-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Rytis Krasauskas (pirm.), Jolanta Malijauskienė (pirm.), Beata Martišienė
- Pareiškėjas
- Z. V., K. Ž.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Jolantos Malijauskienės (pranešėja) ir Beatos Martišienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų Z. V. ir K. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų Z. V. ir K. Ž. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai Z. V. ir K. Ž. kreipėsi į teismą, prašydami 1) panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiojo prokuroro 2022 m. gruodžio 29 d. administracinį sprendimą Nr. l7.2.-3814, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjų Z. V. K. Ž. 2022 m. gruodžio 5 d. skundą generalinei prokurorei dėl ikiteisminius tyrimus Nr. 01-1-50317-20 ir Nr. 01-1-45439-21 savavališkai atliekančių prokurorų neteisėtų veiksmų pareiškėjo Z. V. , taip pat jo mirusio brolio A. V. ir pareiškėjos K. Ž., atžvilgiu; 2) panaikinus Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiojo prokuroro 2022 m. gruodžio 29 d. administracinį sprendimą Nr. l7.2.-3814, pradėti Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorų G. Č., J. U., A. M. tarnybinius patikrinimus dėl tarnybinių pažeidimų galimai turinčių nusikalstamų veikų požymių, Utenos apskrities VPK Molėtų rajono PK vadovaujant savavališkai pradėtam ikiteisminiam tyrimui Nr. 01-1-45439-21 pagal A. V. pranešimą apie nebūtą nusikaltimą; pradėti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorių D. D., M. R. patikrinimus dėl tarnybinių pažeidimų galimai turinčių nusikalstamų veikų požymių, organizuojant ir vadovaujant Vilniaus apygardos prokuratūroje Vilniaus apylinkės prokuratūroje savavališkai pradėtam ikiteisminiam tyrimui Nr.01-1-50317-20 pagal A. V. ir R. V. 2020 m. spalio 21 d. pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, prokurorei M. R. į 2021 m. sausio 15 d. nutarimo motyvus ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr.M-2-02-00050-21 įrašius apie K. Ž. ir Z. V. brolį A. V., tikrovės neatitinkančią informaciją, niekinančią ir žeminančią, pakertančią pasitikėjimą, o būtent: „IBPS priemonėmis nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 27 d. pradėtas bei šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-50317-20 dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. l d., kur pareiškėjos A. V. ir R. V. nurodė, jog po 2020 m. spalio 19 d. A. V. ir K. Ž. apsilankymo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pasigedo tam tikrų daiktų. Šis ikiteisminis tyrimas nėra baigtas, proceso sprendimas nėra priimtas, šiuo metu atliekami bei dar planuojami atlikti proceso veiksmai, siekiant išsiaiškinti veikos aplinkybes. Nėra jokių duomenų, kad A. V. ir R. V. asmenis, kuriuos įtaria nusikalstamos veikos padarymu, būtų nurodžiusios tyčia, sąmoningai siekdamos jų baudžiamojo persekiojimo, turėdamos tikslą suklaidinti tyrimą atliekančius pareigūnus. Kaip matyti iš A. V. ir R. V. apklausų turinio, įtariamus asmenis pastarosios nurodė atsižvelgdamos į situaciją, kurios metu pasigedo A. V. priklausančių daiktų, ilgą laiką bandė ieškoti kontaktų su A. V. ir K. Ž., siekiant išsiaiškinti situaciją bei susigrąžinti daiktus be teisėsaugos institucijų įsikišimo, tačiau minėtiems asmenims vengiant bendravimo, kreipėsi į teisėsaugos institucijas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad A. V. ir R. V. tyčia pranešė teisėsaugos institucijoms apie nebūtą nusikaltimą, todėl ikiteisminį tyrimą pradėti atsisakyta“.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. vasario 2 d. nutartimi pareiškėjų skundą priimti atsisakė, kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai.
Teismas konstatavo, kad pareiškėjai skunde nenurodo teisiškai pagrįstų argumentų, kurie leistų įvertinti, jog ginčas dėl prokuroro priimto sprendimo priskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Visuma aplinkybių rodo, kad pareiškėjų siekiamos teisinės pasekmės bei skundo reikalavimai panaikinti prokuroro sprendimą, t. y. dėl pradėto ikiteisminio tyrimo, nėra siejamas su viešojo administravimo sritimi, o siejamas būtent su prokuroro veiksmais (neveikimu), susijusiais su ikiteisminiu tyrimu (jo pradėjimu), t. y. grindžiami iš esmės Baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis.
Teismas išaiškino pareiškėjams Z. V. ir K. Ž., kad jie turi teisę kreiptis į bendros kompetencijos teismą.
III.
Pareiškėjai atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, t. y. priimti pareiškėjų skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės N. G. vilkinimo atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiojo prokuroro R. P. 2022 m. gruodžio 29 d. administracinio sprendimo Nr. l7.2.-3814 panaikinimo, nagrinėti iš esmės Vilniaus apygardos administraciniame teisme.
Pareiškėjai nurodo, kad skundas Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo gautas 2023 m. vasario 1 d. ir kitą dieną jau buvo priimta neteisėta ir nepagrįsta nutartis atsisakyti priimti skundą nagrinėti teisme. Šios aplinkybės patvirtina, kad skundas iš viso nebuvo nagrinėtas, neatskleista skundo esmė, atsisakymo priimti ir nagrinėti skundą motyvai prieštarauja skundo esmei ir su skundu pateiktiems įrodymams.
Pareiškėjai skunde nurodė, kad negali kreiptis į bendros kompetencijos teismą dėl prokurorų tarnybinių pažeidimų, turinčių nusikalstamų veikų požymių.
Skundžiamas Generalinės prokuratūros 2022 m. gruodžio 29 d. administracinis sprendimas Nr. l7.2.-3814 yra priimtas vykdant viešojo administravimo funkcijas, bet ne baudžiamojo persekiojimo funkcijas ir yra tiesiogiai susijęs su viešojo administravimo sritimi, sukeliantis sunkias pasekmes pareiškėjams, kadangi nepradėjus tarnybinių patikrinimų minėtų prokurorų atžvilgiu, pažeidžiamos pareiškėjų teisės ir teisėti interesai, tai yra trukdoma advokatės K. Ž., profesinei veiklai atstovaujant ieškovą Z. V. civilinėje byloje Nr.2-8303-869/2022, atsisakoma vykdyti 2022 m. lapkričio 16 d. Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos sprendimą nekelti advokatei K. Ž. drausmės bylos pagal prokuroro G. Č. skundą savavališkai atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr.01-1-45439-21.
Skundžiamas administracinis sprendimas yra be motyvų, jame neatskleista skundo esmė. Skundžiamo administracinio sprendimo teiginiai prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams, numatytiems baudžiamosios teisės doktrinoje.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 2 d. nutarties, kuria pareiškėjų skundą atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teismų Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas), teisėtumas ir pagrįstumas.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjų skundą, konstatavęs, kad pareiškėjai siekia inicijuoti ginčą dėl prokuratūros veiksmų, nesusijusių su viešuoju administravimu.
Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Pažymėtina, kad administraciniai teismai nagrinėja administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda, be kita ko, valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių, teisinių santykių. Viešasis administravimas yra suprantamas kaip teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas.
ABTĮ 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai, be kita ko, nepriskiriama tirti prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu.
Aptartas teisinis reguliavimas patvirtina, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai yra kilęs viešojo administravimo srities ginčas, todėl pareiškėjas, paduodamas skundą, turi pareigą pagrįsti, kad ginčas yra kilęs būtent iš administracinių teisinių santykių.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teisėsaugos institucijos pagal savo vykdomų funkcijų pobūdį gali veikti tiek kaip viešojo administravimo, tiek kaip ikiteisminio tyrimo subjektas, todėl teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, turi įvertinti, ar keliamas ginčas yra siejamas su viešojo administravimo sritimi (žr., pvz., 2018 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-517-520/2018). Tik tuo atveju, kai pareiškėjo skunde nurodyti reikalavimai yra siejami su viešojo administravimo sritimi, teisėsaugos institucijų veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo patikra priskirtina administracinių teismų kompetencijai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-374/2012).
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjų pirmosios instancijos teismui pateikto skundo, kuriame patys pareiškėjai suformulavo reikalavimus, nurodė aplinkybes, kuriomis jie (reikalavimai) grindžiami, kartu su juo (skundu) pateiktų dokumentų pobūdį, taip pat pareiškėjų atskirojo skunde argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju
pareiškėjai, reikšdami reikalavimą panaikinti Generalinės prokuratūros 2022 m. gruodžio 29 d. sprendimą Nr. l7.2.-3814, siekia inicijuoti ginčą būtent dėl ikiteisminio tyrimo institucijų ir jų pareigūnų veiksmų, susijusių ne su viešuoju administravimu, o su ikiteisminiais tyrimais (jų pradėjimu / nepradėjimu, vykdymu, pareigūnų procesiniais veiksmais, priimtais sprendimais, ir kt.), t. y. pareiškėjų siekiamos teisinės pasekmės bei skundo reikalavimai nėra siejami su viešojo administravimo sritimi, o siejami būtent su prokurorų veiksmais (neveikimu), susijusiais su ikiteisminiu tyrimu. Net ir prašymas dėl tarnybinio patikrinimo pareigūnų atžvilgiu pradėjimo yra siejamas su pareigūnų procesiniais veiksmais ir sprendimais, priimtais vykdant ikiteisminius tyrimus, t. y. kvestionuojant pareigūnų veiksmus jiems vykdant ikiteisminę veiklą, bei siekiant panaikinti jų priimtus sprendimus.
Šiame kontekste taip pat pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad valstybės tarnautojo (ar pareigūno) nubaudimas už padarytą ar tariamą nusižengimą negali būti laikomas kitų privačių asmenų įstatymo garantuotos subjektinės teisės ar įstatymų saugomo intereso pažeidimu ir šiems asmenims neatsiranda teisė reikalauti valstybės tarnautoją nubausti. Asmenys, nurodydami valstybės tarnautojų galimai padarytus pažeidimus, gali inicijuoti tarnybinių patikrinimų atlikimą, tačiau neturi teisės apskųsti tarnybinių patikrinimų išvadų ar vadovų, turinčių teisę skirti tarnybines nuobaudas, sprendimų. Asmenys, inicijavę tarnybinio patikrinimo atlikimą, pagal bendruosius gero administravimo pricipus įgyja teisę tik būti tinkamai informuoti apie konkretaus tarnybinio patikrinimo rezultatus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-241/2013; 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-480-415/2020, 2021 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-112-525/2021, 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2202-415/2021 ir kt.). Raštai, kuriais tarnybinio patikrinimo atlikimą inicijavę asmenys yra informuojami apie tarnybinių patikrinimų rezultatus (atsisakymą atlikti tokius patikrinimus), yra informacinio pobūdžio, jais yra pateikiama bendra informacija apie pranešimo nagrinėjimą institucijoje bei jo metu nustatytas aplinkybes, šiais raštais tarnybinio patikrinimo atlikimą inicijavusiems asmenims nėra formuluojami kokie nors patvarkymai (įpareigojimai), todėl tokie raštai patys savaime nesukelia minėtiems asmenims kokių nors teisinių pasekmių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-78-143/2016, 2020 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-70-415/2020).
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjų siekiamos teisinės pasekmės dėl skundo administraciniam teismui reikalavimų nėra siejamos su viešuoju administravimu, o iš esmės susijusios šiuo atveju su prokurorų ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmais, atliekamais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, ar su sprendimais, kurie nenagrinėtini administracine tvarka (kaip raštai, kuriais informuojama apie sprendimą nepradėti tarnybinio patikrinimo).
Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjų skundo priėmimo klausimą, tinkamai nustatė pareiškėjų keliamo ginčo pobūdį, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuria atsisakė pareiškėjų skundą priimti kaip nepriskirtą administraciniam teismui. Dėl nurodytų priežasčių, pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų Z. V. ir K. Ž. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.