Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-08-20 · Civilinė byla Nr. 2S-862-302/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-08-20
Bylos Nr.
2S-862-302/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janovičienė, Rasa Gudžiūnienė, Neringa Švedienė
Suinteresuotas asmuo
N. K., K. K., Vilniaus
Pareiškėjas
E. T.
Kategorijos
  • 34.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.19pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-862-302/2009Procesinio sprendimo kategorija 34.1; 128.19 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. rugpjūčio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro

kolegijos pirmininkė ir pranešėja Romualda Janovičienė,kolegijos teisėjai Rasa Gudžiūnienė ir Neringa Švedienė,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens N. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 22 d. nutarties, kuria pratęstas terminas palikimui priimti, civilinėje byloje Nr. 2S-862-302/09 pagal pareiškėjos E. T. pareiškimą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino palikimui priimti pratęsimo, suinteresuoti asmenys N. K. , K. K. , Vilniaus m. 41 notarų biuro notarė J.Mockuvienė.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja E.T. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama pratęsti terminą tėvo A. K. , mirusio 2006-11-16, palikimui priimti. Nurodė, kad jos ir suinteresuoto asmens K. K. tėvas A. K. mirė 2006 11 16, jo paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Vilniaus m. 41 notarų biure yra užvesta paveldėjimo byla Nr.254/2006. Pareiškėja turėjo lygiomis dalimis su kitu įpėdiniu – K. K. paveldėti pagal įstatymą savo velionio tėvo turto dalį. Pareiškėja pati palaidojo tėvą, gavo laidojimo pašalpą, tačiau suklaidinta aplinkybių pavėlavo pareikšti prašymą palikimui priimti. Pareiškėja tiksliai nežinojo paskutinės tėvo gyvenamosios vietos, ji nebuvo deklaruota, todėl nežinojo, į kurį tiksliai notarų biurą reikia kreiptis dėl palikimo priėmimo. Pareiškėja nežinojo ir apie kitą tėvo turimą turtą, įgytą santuokoje. Rūpinimasis laidojant tėvą patvirtina jos kaip įpėdinės tikrąją valią priimti jai priklausančio palikimo dalį. Kai pareiškėja sužinojo apie atsiradusį palikimą, notaras, į kurį ji kreipėsi, atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, motyvuodamas, kad praleistas įstatymo nustatytas terminas.

Suinteresuotas asmuo Vilniaus m. 41 notarų biuro notarė J.Mockuvienė prašė teismo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys K. K. ir N. K. prašė teismo pareiškimo netenkinti, kadangi pareiškėja nenurodė jokių svarbių, objektyvių priežasčių, dėl kurių ji laiku nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Butas Širvintose, Vilniaus g.15-8 priklauso tik N. K. , jis buvo privatizuotas po santuokos nutraukimo su A. K. , pareiškėja neturi jokių teisių į šį butą. Pareiškėja apie šį butą žinojo seniai, jokių pretenzijų neturėjo, tačiau, kai teisme pralaimėjusi kitą civilinę bylą, kurioje ginčijamas sandoris dėl buto Žolyno g. 8-104 Vilniuje įsigijimo, ji nepagrįstai kreipėsi į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Šiuo metu nėra jokio A. K. palikimo, dėl kurio reikėtų partęsti pareiškėjai terminą palikimui priimti.

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2009 m. balandžio 22 d. nutartimi pareiškimą tenkino. Teismas sprendė, jog pareiškėja nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, praleido įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti dėl svarbių, objektyvių priežasčių, todėl yra pagrindas pratęsti terminą palikimui, atsiradusiam po jos tėvo A. K. mirties, priimti. Teismas atsižvelgė į tai, jog jos tėvas A. K. nebuvo deklaravęs gyvenamosios vietos, negyveno nei su ja, nei su suinteresuotu asmeniu K. K. , vėliau paaiškėjo, kad pareiškėjai reikia kreiptis būtent į Vilniaus 41 notarų biurą, be to, ji kreipėsi į Širvintų raj. 1 notarų biurą, kur notarė atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, nes pareiškėja praleido terminą palikimui priimti. Teismas įvertino tai, kad pareiškėja augina 3 nepilnamečius vaikus: Gretą, Agnę ir I. T. , todėl palikimo nepriėmimas dėl objektyviai susiklosčiusių aplinkybių pažeistų ir jų interesus.

Šalies argumentai

Suinteresuotas asmuo N. K. atskiruoju skundu prašo skundžiamą Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 22 d. nutartį panaikinti ir pareiškimą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad teismas niekuo nepagrindė išvados, jog pareiškėja nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo dėl svarbių ir objektyvių priežasčių.

Paskutinė nuolatinė A. K. gyvenamoji vieta pareiškėjai buvo žinoma, todėl ji galėjo kreiptis į notarų biurą.

Teismo konstatuota aplinkybė, jog pareiškėja augina tris vaikus, taip pat nėra svarbi priežastis, dėl kurios nebuvo galima laiku priimti palikimo.

Šalies argumentai

Apeliantė taip pat nurodo, jog teismas visiškai nepasisakė dėl konkretaus mirusio asmens palikimo, kuriam priimti buvo praleistas terminas. Teismas nevertino įrodymų, patvirtinančių, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjos asmeninė nuosavybė, taip pat, jog butas, esantis Žolyno g. 8-104, Vilniuje, nepriklauso mirusiajam A. K. .

Atskirajame skunde nurodoma, jog teismas pažeidė teismingumo taisyklę, įtvirtintą Civilinio proceso kodekso 576 straipsnio 2 dalyje, nes pareiškimas turėjo būti paduotas ir nagrinėjamas Vilniaus miesto 1-ajame apylinkės teisme, kurio veiklos teritorijoje yra Vilniaus miesto 41-asis notarų biuras.

Atsiliepimas

Pareiškėja Edita Tumelevičienė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, jog jos norą ir apsisprendimą palikimo atsiradimo metu palikimą priimti po tėvo mirties patvirtina tai, kad ji organizavo tėvo laidotuves, būtent jai buvo išmokėta laidojimo pašalpa. Tik suklaidinta aplinkybių, o būtent – nežinodama apie tėvo faktinę gyvenamąją vietą ir deklaruotą gyvenamąją vietą, pavėlavo pareikšti prašymą dėl palikimo priėmimo.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, byloje esančią medžiagą, laiko, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant materialinių teisės normų, reglamentuojančių pareiškimo dėl termino palikimui priimti pratęsimą, todėl atskirojo skundo argumentais jos naikinti ar keisti nėra pagrindo.

Visais atvejais tam, kad įgytų palikimą, atsiradusį po palikėjo mirties, įpėdinis turi jį priimti įstatymo nustatytais būdais ir tvarka. Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal šio straipsnio 3 dalį palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Jeigu šis terminas yra praleistas, tai pagal Civilinio kodekso 5.57 straipsnio 1 dalį teismas gali jį pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Šį klausimą teismai turi spręsti visų bylos aplinkybių kontekste, ypač atsižvelgti į tai, jei palikimą prašoma priimti nepilnamečių vaikų interesais, bei įvertinti, kokios yra vaikų materialinės gyvenimo sąlygos tam, kad, atsisakius pratęsti terminą palikimui priimti, nepagrįstai nenukentėtų nepilnamečių vaikų interesai, nes to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. M. pareiškimą; bylos Nr. 3K-3-46/2006). Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas.

Nustatyta, kad 2006-11-16 mirė pareiškėjos ir suinteresuoto asmens K. K. tėvas A. K. (b.l. 4).Vilniaus m. 41-ajame notarų biure yra užvesta paveldėjimo byla, palikimą priėmė K. K. , paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (b.l.19). A. K. buvo deklaravęs gyvenamąją vietą Žirmūnų g. 118-6, Vilniuje, nuo 1983-05-10, išvyko 2004-08-06, naujos gyvenamosios vietos nedeklaravo (b.l.-42). Pareiškėja ir suinteresuotas asmuo K. K. yra A. K. įstatyminiai pirmos eilės įpėdiniai pagal Civilinio kodekso 5.11 str.

Kadangi pareiškėja yra kreipusis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir pareiškime nurodė priežastis, dėl kurių ji praleido įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti, įvertintina tokių priežasčių svarba.

Pareiškėja nurodė, kad ji tėvo mirties momentu nežinojo apie jo gyvenamąją vietą, nes butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo anksčiau perleistas (2006-10-27 pirkimo – pardavimo sutartimi šį butą įsigijo D. V. , b.l. 36), taip pat nežinojo apie kitą jo turimą turtą, dėl tokių objektyvių aplinkybių ji nežinojo, kokiam notarui pateikti pareiškimą. Sužinojusi apie atsiradusį palikimą, pareiškėja kreipėsi į notarą, kuris atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, nes ji praleido įstatymo nustatytą terminą.

Kolegijos vertinimu, nors terminas priimti palikimą praleistas pakankamai nemažą laiko tarpą, tačiau tokios aplinkybės kaip tai, kad pareiškėja rūpinosi tėvo laidotuvėmis, kas faktiškai patvirtino jos norą priimti tėvo palikimą, tačiau ji nežinojo, į kokį notarą kreiptis su pareiškimu dėl palikimo priėmimo dėl aukščiau nurodytų aplinkybių, be to, nežinojo, jog po tėvo mirties yra likęs koks nors turtas, o tik sužinojusi apie atsiradusį palikimą, nedelsdama kreipėsi į notarų biurą su prašymu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tačiau notaras atsisakė tai padaryti dėl įstatyme nustatyto termino palikimui priimti praleidimo, o po to, netrukus, pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl termino palikimui priimti pratęsimo, neleidžia daryti išvados, kad ji elgėsi nesąžiningai, neapdairiai ir nerūpestingai nesikreipdama į notarų biurą su pareiškimu per 3 mėnesių laikotarpį nuo palikimo atsiradimo dienos.

Kolegija, atsižvelgdama į paveldėjimo tikslus, į tai, jog esant objektyviai galimybei pirmos eilės įpėdiniai (šiuo atveju – vaikai) lygiateisiškai galėtų realizuoti savo prigimtinę teisę paveldėti po tėvo mirties, be to, įvertinant tai, kad paveldėjimo teisės liudijimas užvestoje paveldėjimo byloje dar nėra išduotas ir suinteresuotų asmenų teisės nebus nepagrįstai suvaržytos, o, be to, pareiškėjos bei jos nepilnamečių vaikų teisės ir teisėti interesai bus nepažeisti, sprendžia, jog aukščiau nurodytos aplinkybės pirmosios instancijos teismui sudarė pakankamą pagrindą pripažinti, jog terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių yra jis turi būti pratęstas.

Atskirojo skundo argumentai, jog teismas visiškai nepasisakė dėl konkretaus mirusio asmens palikimo, kuriam priimti buvo praleistas terminas, taip pat nevertino įrodymų, patvirtinančių turto priklausomybę, t.y., jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjos asmeninė nuosavybė, taip pat, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), nepriklauso mirusiajam A. K. , neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju teismas ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjo būtent pareiškėjos pateiktą pareiškimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir tikrina šio įstatyme nustatyto termino praleidimo priežasčių svarbą, o tai, koks turtas sudaro palikimas ir kam tas turtas priklauso, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Atskirojo skundo argumentas, jog byla išnagrinėta pažeidžiant teismingumo taisykles, nes pareiškimas turėjo būti pareikštas pagal palikimo atsiradimo vietą, o būtent – Vilniaus miesto 1-ajame apylinkės teisme, nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį.

Civilinio proceso kodekso 576 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog pareiškimas dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo paduodamas tam apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje turi būti atliktas teisinę reikšmę turintis veiksmas. Nagrinėjamu atveju toks teisinę reikšmę turintis veiksmas yra palikimo priėmimas. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog dėl A. K. palikimo priėmimo yra kreiptasi pagal jo paskutinę gyvenamąją vietą, esančią Žolyno g. 8-104, Vilniuje, į Vilniaus miesto 41-ąjį notarų biurą. Tai, kad teismas priėmė nagrinėjimui bylą, kuri pagal teritorinio teismingumo taisykles teismingą kitam teismui, ir ją išnagrinėjo, nesudaro pagrindo naikinti nutarties dėl tokių procesinės teisės normų pažeidimo, nes nebuvo pažeistos nei rūšinio, nei išimtinio teismingumo taisyklės, kas būtų absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas pagal Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalies 6 p. Be to, atsižvelgiant į tai, jog teismo priimta nutartis yra paliktina nepakeista kaip teisėta ir pagrįsta, nutarties panaikinimas pažeistų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus.

Esant tokioms nustatytoms bylos aplinkybėms, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijais (Civilinio kodekso 1.5 straipsnis) kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog pareiškėja terminą priimti palikimą praleido dėl svarbių priežasčių ir šį terminą pratęsė.

Dėl nurodyto pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktas).

Suinteresuotas asmuo N. K. pateikė atsikirtimą į atsiliepimą į pareiškėjos E. T. pareiškimą, tačiau nurodytas dokumentas negali būti priimtas ir turi būti grąžintas jį padavusiam asmeniui, nes pagal Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme, teismo posėdis susideda iš pranešimo apie bylą, atskirąjį skundą, atsiliepimą į atskirąjį skundą (321, 337 straipsniai), ir nėra numatyta papildomų procesinių dokumentų pateikimo galimybės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 308, 321, 325, 336, 329, 331, 337, 339 str., kolegija

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Romualda JanovičienėKolegijos teisėjai Rasa GudžiūnienėNeringa Švedienė