Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. K. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“, PlusPlius Capital AS, atstovaujama PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialo, UAB „Legal Balance“, UAB „Ignitis“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius, UAB „Tele2“, EOS Credit Funding DAC, Lietuvoje atstovaujama UAB „Legal Balance“, antstolė Lina Pužienė, antstolis Aleksandras Selezniovas, antstolis Giedrius Jonauskas, antstolė Reda Vizgaudienė, UAB „Sergel“, išnagrinėjo bankrutuojančio asmens L. K. bankroto administratorės mažosios bendrijos „Vilniaus nemokumo administratoriai“ prašymą dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano patvirtinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi L. K. iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta mažoji bendrija (toliau ir MB) „Vilniaus nemokumo administratoriai“. Minėta nutartis įsiteisėjo 2020 m. gruodžio 4 d.

2021 m. vasario 3 d. ir 2021 m. balandžio 2 d. teismo nutartimis patvirtinti bankrutuojančios L. K. kreditoriai ir jų finansinių reikalavimų sąrašas.

2021 m. liepos 2 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismas prašymo netenkino, nustatė pareiškėjai 1 mėnesio nuo nutarties įsiteisėjimo dienos terminą pašalinti kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano trūkumus, t. y. patikslinti kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą, atsižvelgiant į nutartyje nurodytus motyvus, kreditorių pastabas, bei pateikti teismui tvirtinti patikslintą ir kreditorių susirinkime apsvarstytą plano projektą.

Į teismo posėdį pareiškėja, bankroto administratorės atstovas, suinteresuoti asmenys neatvyko, apie posėdį visi informuoti tinkamai, todėl byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi L. K. iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta MB „Vilniaus nemokumo administratoriai“; nustatytas 30 dienų terminas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratorei savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos; patvirtinta 1 000 Eur (įskaitant mokesčius) lėšų suma, kurią bankroto administratorė turi teisę naudoti pareiškėjos L. K. bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos; patvirtinta 607 Eur lėšų suma, reikalinga kiekvieną mėnesį pareiškėjos L. K. būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos; nustatytas 4 mėnesių terminas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti. Nutartis įsiteisėjo 2020 m. gruodžio 4 d. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 3 d. nutartimi patvirtintas L. K. kreditorių reikalavimų sąrašas, fizinio asmens bankroto byloje patvirtinti tokie kreditorių finansiniai reikalavimai: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus - 1157,47 Eur sumai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus - 943,08 Eur sumai, antstolės Redos Vizgaudienės - 232,75 Eur sumai, antstolės Linos Pužienės - 652,70 Eur sumai, EOS Credit Funding DAC - 7618,57 Eur sumai, antstolio Giedriaus Jonausko - 91,48 Eur sumai, antstolio Aleksandro Selezniovo - 595,75 Eur sumai, PlusPlus Capital AS - 11917,35 Eur sumai, UAB „Ignitis“ - 1531,03 Eur sumai, kredito unijos ,,Mėmelio taupomoji kasa“ - 34639,35 Eur sumai, UAB ,,Legal Balance“ - 11723,84 Eur sumai, visų finansinių reikalavimų suma – 71103,37 Eur. 2021 m. balandžio 2 d. nutartimi šis sąrašas patikslintas ir į L. K. kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą įtraukta kreditorė UAB „Sergel“ su 1699,03 Eur dydžio kreditoriniu reikalavimu.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2021 m. kovo 18 d. įvyko pirmasis bankrutuojančios L. K. kreditorių susirinkimas, kurio metu kreditoriai nepritarė pareiškėjos mokumo atkūrimo planui. 2021 m. balandžio 1 d. vyko pakartotinis bankrutuojančio asmens kreditorių susirinkimas, kurio metu kreditoriai nepritarė patikslintam bankrutuojančio asmens L. K. mokumo atkūrimo planui. Pareiškėjos kreditoriai pateikė šias pagrindines pastabas dėl pareiškėjos kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano: 1) plane nėra pateikti duomenys apie tai, kokias pastangas pareiškėja deda, kad kuo greičiau susirastų darbą ir užtikrintų atitinkamų pajamų, iš kurių bus tenkinami kreditorių reikalavimai, gavimą; 2) plane yra nurodyti nefiksuoti pareiškėjos būtiniesiems poreikiams patenkinti skirtų išlaidų dydžiai (netikslios būsto komunalinių mokesčių išlaidos bei nepilnamečiui vaikui mokėtina išlaikymo suma). 2021 m. gegužės 12 d. įvyko pakartotinis pareiškėjos kreditorių susirinkimas, kuriame pareiškėjos kreditoriai nepritarė pareiškėjos patikslintam mokumo atkūrimo planui. Pareiškėjos kreditoriai nurodė, kad tvirtinimui pateiktas mokumo atkūrimo planas yra analogiškas praėjusių susirinkimų metu svarstytam planui, t. y. patikslintame plane nėra atsižvelgta į kreditorių nurodytas pastabas. Bankroto administratorė kreipėsi į teismą su prašymu patvirtinti bankrutuojančio fizinio asmens L. K. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą, kuriam nepritarė 2021 m. gegužės 12 d. kreditorių susirinkime balsavę kreditoriai. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. liepos 2 d. nutartimi nutarė prašymo netenkinti, nustatyti pareiškėjai bankrutuojančiai L. K. vieno mėnesio nuo nutarties įsiteisėjimo dienos terminą pašalinti kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano trūkumus, t. y. patikslinti kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą, atsižvelgiant į nutartyje nurodytus motyvus, kreditorių pastabas, bei pateikti teismui tvirtinti patikslintą ir kreditorių susirinkime apsvarstytą plano projektą. 2021 m. liepos 26 d. buvo sušauktas kreditorių susirinkimas, kurio metu balsavę kreditoriai KU „Mėmelio taupomoji kasa“ ir PlusPlus Capital AS (63,95 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos) balsavo „prieš“ mokumo plano projekto patvirtinimą. Kreditorius KU „Mėmelio taupomoji kasa“ iš esmės nurodė tas pačias pastabas, kurios išdėstytos 2021 m. rugpjūčio 31 d. atsiliepime į prašymą dėl mokumo atkūrimo plano patvirtinimo. PlusPlus Capital AS, balsuodama „prieš“, nurodė, kad patikslintame mokumo atkūrimo plane antros eilės kreditorių reikalavimų tenkinimui nurodyta ta pati 300 Eur/6 mėn. suma, kuri buvo numatyta ir pradiniu mokumo atkūrimo plano projektu, kai asmuo nedirbo ir jokių pajamų iš darbo santykių negavo, mano, kad patikslintas mokumo atkūrimo plano projektas yra palankus vien tik bankrutuojančiam asmeniui, neužtikrinantis kreditorių interesų gynimo. Bankroto administratorė pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad galima pritarti bankrutuojančio fizinio asmens L. K. pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui.

Fizinio asmens mokumo atkūrimo plano ir jo tvirtinimo procedūrų teisėtumas turi būti vertinami per fizinio asmens bankroto proceso tikslą – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinti kreditorių reikalavimų tenkinimą Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau ir – FABĮ) nustatyta tvarka, siekti teisingos kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyros, t. y. suteikti reikalingą apsaugą skolininkui darant kuo mažesnę intervenciją į kreditorių teises.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bankroto proceso metu itin didelis dėmesys skiriamas mokumo atkūrimo plano sudarymui, jo vykdymo priežiūrai ir kontrolei. Nors mokumo atkūrimo planą sudaro fizinis asmuo, tačiau šiame planavimo procese gali aktyviai dalyvauti fizinio asmens kreditoriai, teikdami pastabas ir pasiūlymus. Kreditoriai fizinio asmens bankroto procese turi pakankamai plačias mokumo atkūrimo plano vykdymo kontrolės funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169-219/2017, 19 punktas).

Kasacinis teismas, aiškindamas FABĮ 7 ir 8 straipsnius, jų taikymą, yra nurodęs, kad tuo atveju, kai kreditorių susirinkimas nepritaria pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui dėl priežasčių, susijusių su plano projekto tikslinimu pagal šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus, pareiga patikslinti, pataisyti planą taip, kad jis atitiktų įstatymo reikalavimus, nepažeistų kreditorių interesų pusiausvyros, priklauso fiziniam asmeniui. Taigi plano sudarymas, jo tikslinimas yra neteisminė procedūra, teismo kompetencija yra tik nuspręsti, ar planas yra tvirtintinas. Dėl to teismas, gavęs plano projektą, kuriam kreditorių susirinkimas nepritarė, turi patikrinti atsisakymo pritarti priežastis. Jeigu kreditorių susirinkimo nurodytos priežastys patenka į FABĮ 7 straipsnio nustatytų reikalavimų apimtį, tai teismas neturi priimti tokio fizinio asmens bankroto administratoriaus pareiškimo (plano), jei nebuvo pakartotinės plano tikslinimo procedūros ir pakartotinio jo svarstymo kreditorių susirinkime. Tuo atveju, jeigu fizinis asmuo nededa pastangų taisyti planą ir pakartotinis kreditorių susirinkimas nepritaria patikslintam plano projektui, teismas, matydamas, kad jis neatitinka įstatymo reikalavimų ir kreditorių susirinkimas pagrįstai jam nepritarė, nes jis pažeidžia fizinio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą, turėtų ne pats keisti planą, o jo netvirtinti ir nutraukti fizinio asmens bankroto procedūrą (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015). Taigi teismas kiekvienu atveju turi tikrinti, dėl kokių priežasčių kreditorių susirinkimas nepritarė planui; nustatęs, kad planui nepritarta dėl priežasčių, susijusių su FABĮ 7 straipsnio reikalavimais ir planą būtina tikslinti, turi reikalauti, kad prieš pakartotinai teikiant kreditorių susirinkimui jis būtų ne formaliai, o realiai patikslintas, atsižvelgiant į bankrutuojančio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą, taip pat į bankroto administratoriaus teisėtus interesus, kad jam būtų teisingai atlyginta už darbą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-219/2018).

Bylos duomenimis nustatyta, kad siekiant patvirtinti bankrutuojančio fizinio asmens L. K. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą buvo sušaukti keturi kreditorių susitikimai. Planui pritarta nebuvo. Bankroto administratorė kreipėsi į teismą su prašymu patvirtinti bankrutuojančio fizinio asmens L. K. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą, kuriam nepritarė 2021 m. gegužės 12 d. kreditorių susirinkime balsavę kreditoriai. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. liepos 2 d. nutartimi nutarė prašymo netenkinti, nustatyti pareiškėjai bankrutuojančiai L. K. vieno mėnesio terminą pašalinti kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano trūkumus, t. y. patikslinti kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą, atsižvelgiant į nutartyje nurodytus motyvus, kreditorių pastabas, bei pateikti teismui tvirtinti patikslintą ir kreditorių susirinkime apsvarstytą plano projektą. Tikslinant pareiškėjos kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą buvo atsižvelgta į nurodytas pastabas ir trūkumai ištaisyti, patikslinti duomenys apie pareiškėjos numatomas gauti pajamas, detaliai nurodytos ir aiškiai apibrėžtos pareiškėjos būtinųjų poreikių tenkinimui skirtos išlaidos. Įvertinus pateiktus duomenis teismas konstatuoja, kad kreditoriams pateiktas patikslintas mokumo atkūrimo planas buvo koreguotas iš esmės atsižvelgiant į kreditorių pastabas ir derinant kreditorių, bankroto administratorės ir bankrutuojančio asmens interesus, t. y. mokumo atkūrimo planas patikslintas realiai, o ne formaliai.

Ginčo dėl bankroto administravimo išlaidų sumos nėra. Kreditoriai nepritaria pareiškėjos patikslintam mokumo atkūrimo planui iš esmės dėl to, kad abejoja pareiškėjos sąžiningumu, darbo sutarties realumu, teigia, kad galimai nenurodyti visi pareiškėjos kreditoriai, nėra duomenų apie toliau vykdytinas sutartis.

FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad, be kita ko, plane nurodomos kiekvieną mėnesį fizinio asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti numatomos reikalingos lėšos (atskirai nurodoma, kokioms konkrečioms fizinio asmens ir (ar) jo išlaikomų asmenų reikmėms tenkinti bus skiriamos šios lėšos, tarp jų numatomos lėšos mokesčiams bankroto proceso metu teisės aktų nustatyta tvarka mokėti, mokėjimams įkaito turėtojui ir (ar) hipotekos kreditoriui pagal FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 10 punkte nurodytą susitarimą skiriamos lėšos).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja dirba MB WSK logistikos paslaugos”, ką patvirtina pateikta darbo sutartis bei gauti duomenys iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (Sodros) duomenų bazės. Pažymėtina, kad darbo sutartyje yra numatyta, kad pareiškėja dirbs nuotoliniu būdu, todėl išlaidų, susijusių su nuvykimu į darbą, plane nenumatyta. Darbo sutartyje numatytas pareiškėjos atlyginimas 650 Eur atskaičius mokesčius per mėnesį. Pažymėtina, kad pareiškėjos darbo sutartyje yra numatytas bandomasis laikotarpis, kuriam pasibaigus pareiškėjos atlyginimas tikėtinai didės. Pareiškėja gyvena pas mamą, todėl mokėtinų išlaidų būsto išlaikymui plane nenumatyta.

Pareiškėjos patikslintame mokumo atkūrimo plane nurodyta, kad kiekvieną mėnesį bankrutuojančio fizinio asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti būtų skiriama 350 Eur suma, kurią sudarytų 270 Eur maistui, 30 Eur sveikatos priežiūros išlaidos, 20 Eur higienos prekės, 30 Eur drabužiai, avalynė. Taip pat numatyta 250 Eur suma nepilnamečio vaiko išlaikymui.

Kasacinis teismas teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse yra išaiškinęs, kad FABĮ nenustatyta reikalavimo fizinio asmens poreikių būtinumą patvirtinti rašytiniais ar kitokiais įrodymais. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo poreikiams tenkinti būtinų lėšų dydžio pagrįstumo, turi vertinti pareiškėjo pateiktą informaciją ir įrodymus (jeigu jie pateikti), o tuo atveju, kai pagal pateiktus duomenis bylos išnagrinėjimas negalimas, t. y. negalima nuspręsti dėl pagrįsto būtinųjų išlaidų dydžio, turi teisę reikalauti papildomų įrodymų (FABĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Vertinant lėšų, reikalingų pareiškėjo būtiniesiems poreikiams patenkinti, maksimalaus dydžio pagrįstumo klausimą, vienu iš vertinimo kriterijų galėtų būti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimalioji mėnesinė alga, kurios dydis, atsižvelgiant į esamą valstybės ekonominę padėtį, laikytinas nežeminančiu asmens orumo ir patenkinančiu asmens, siekiančio bankroto, poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).

Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus, įvertinęs pareiškėjos šeimos gaunamas pajamas (650 Eur), Vyriausybės patvirtintą esamą minimaliosios mėnesinės algos dydį (642 Eur), sprendžia, kad pareiškėjos mokumo atkūrimo plane nurodyta 600 Eur suma pareiškėjos būtiniesiems poreikiams tenkinti ir nepilnamečio vaiko išlaikymui nėra per didelė ir (ar) pažeidžianti jos kreditorių interesus. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėja augina nepilnametį vaiką, kurį privalo išlaikyti, išlaikymas, skiriamas vaikui, turi būti adekvatus, užtikrinti bent minimalių vaiko poreikių patenkinimą. Vaiko išlaikymui pareiškėja numatė skirti 250 Eur. Ši suma, remiantis kasacinio teismo praktika, byloje esančiais duomenimis apie nepilnamečio vaiko amžių, bankrutuojančio fizinio asmens turtinę padėtį, pripažintina būtina ir pagrįsta vaiko minimaliems poreikiams tenkinti. Taip pat, kaip minėta, tikėtina, kad pasibaigus bandomajam laikotarpiui, pareiškėjos gaunamos pajamos tikėtinai didės, ką patvirtino ir pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu.

FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad plane turi būti nurodomos lėšos (tarp jų darbo užmokestis, atlyginimas už naudojimąsi autoriaus teisėmis, už teisę į išradimą, dividendai ar kitos pajamos iš juridinių asmenų, kurių dalyvis yra fizinis asmuo, palikimas ir kita, išskyrus lėšas, gautas už parduotą turtą), kurias fizinis asmuo numato gauti periodiškai ar kaip vienkartines pajamas ir per visą bankroto procesą.

Pareiškėja patikslintame plane nurodė, kad pareiškėjos su darbo santykiais susijusias gaunamas pajamas sudaro 650 Eur. Kreditorė KU „Mėmelio taupomoji kasa“ abejoja pareiškėjos darbo sutarties tikrumu, tačiau pareiškėja pateikė į bylą darbo sutartį, byloje yra Sodros duomenys apie 2021 m. gegužės – liepos mėn. pareiškėjai priskaičiuotą darbo užmokestį. Duomenų apie tai, kad pareiškėjos darbo sutartis būtų fiktyvi, nėra, tokių duomenų nepateikė ir kreditoriai. Įvertinus šias aplinkybes, minėti kreditorės teiginiai atmestini kaip neįrodyti.

Pažymėtina, kad, viena vertus, pareiga atskleisti visą informaciją (tiek teikiant pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, tiek ir bankroto proceso metu) ir neslėpti tikrosios reikalų padėties – pajamų, įsiskolinimų kreditoriams atsiradimo, skolininko pareigų vykdymo ir kt. aplinkybių, proceso dalyviams kyla iš Civilinio proceso kodekso 8 straipsnyje įtvirtinto kooperacijos (bendradarbiavimo) principo (FABĮ 5 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje dėl bendradarbiavimo principo taikymo yra išaiškinta, kad šis principas reiškia, jog tiek teismas, tiek šalys ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys privalo bendrai veikti, siekdami proceso tikslų; šalių ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų bendradarbiavimo su teismu pareiga reiškia, kad šalys privalo sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis, rūpestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394-415/2015). Kita vertus, kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog iš asmens neturi būti reikalaujama perteklinių arba akivaizdžių įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių jo turto, pajamų egzistavimą, tačiau paaiškėjus aplinkybei, kad pareiškėjas pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą, turimus įsipareigojimus ir pan., bankroto byla gali būti nutraukiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015).

Kreditorė KU „Mėmelio taupomoji kasa“ taip pat abejoja skolininkės sąžiningumu, atskleidžiant duomenis apie visus kreditorius, vykdytinas sutartis bei turimą turtą. Pažymėtina, kad šie duomenys buvo nurodyti pareiškėjai kreipiantis į teismą su pareikimu dėl bankroto bylos iškėlimo. Be to, visi pareiškėjos kreditoriai turėjo teisę pareikšti kreditorinius reikalavimus per teismo nustatytą terminą teismui iškėlus pareiškėjos bankroto bylą. Sutiktina su bankroto administratorės atstovo išsakytais argumentais 2021 m. birželio 25 d. vykusio eismo posėdžio metu, kad klausimus dėl kreditorinių reikalavimų ir bankrutuojančio asmens nesąžiningumo nurodant kreditorius kiti kreditoriai turėjo kelti bankroto bylos iškėlimo metu. Be to, nenurodytų kreditorių reikalavimai nebūtų nurašomi baigus bankroto bylą. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja nuosekliai teikė duomenis, būtinus bankroto bylos iškėlimui, o atsiradus naujoms aplinkybėms, buvo pateikti papildomi rašytiniai įrodymai, tokie, kaip darbo sutartis, be to, patys kreditoriais savo nesutikimą dėl mokumo atkūrimo plano grindžia deklaratyviais hipotetiniais teiginiais, tačiau jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių šiuos teiginius, teismui nepateikė, todėl abejoti pareiškėjos sąžiningumu teismas neturi pagrindo. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjos mokumo atkūrimo planas buvo patikslintas, atsižvelgiant į teismo nutartyje nurodytas bei kreditorių išreikštas pastabas, tačiau kreditoriai nesutiko su mokumo atkūrimo planu remdamiesi iš esmės tais pačiais argumentais arba hipotetinio pobūdžio argumentais (galimo darbo sutarties fiktyvumo, galimų kreditorių ir pan.).

Iš 2021 m. liepos 26 d. kreditorių susirinkimui pateikto patikslinto mokumo atkūrimo plano matyti, kad FABĮ 7 straipsnyje nurodyti reikalavimai plane yra aptarti ir išanalizuotos galimybės jį įvykdyti pagal esamą realią padėtį, todėl įstatymo reikalavimai nepažeisti. Teismas, atsižvelgdamas į bankroto administratorės išvadą ir įvertinęs nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir teisėtus interesus, įvertinęs kreditorių pastabas ir argumentus, sprendžia, kad yra pagrindas tvirtinti pateiktą L. K. patikslintą mokumo atkūrimo planą, kuris buvo pateiktas kreditoriams svarstyti 2021 m. liepos 26 d. susirinkime. Laikytina, jog kompromisinių sprendimų galimybės yra išsemtos, o kreditorių pastabų dėl plano teikimo ir mokumo atkūrimo plano tvirtinimo procedūra negali tęstis neribotą laiką, nes taip būtų paneigiami fizinio asmens bankroto tikslai, numatyti FABĮ. Pareiškėja išnaudojo pakartotinę patikslinto mokumo atkūrimo plano teikimo kreditorių susirinkimui procedūrą. Liudmilos Kangaš pateiktas patikslintas mokumo atkūrimo plano projektas atitinka FABĮ reikalavimus, pareiškėjos ir kreditorių teisėtus interesus, todėl tvirtintinas (FABĮ 8 straipsnio 6, 8 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 straipsnio 6, 8 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, teismas

nutaria:

tenkinti bankrutuojančios L. K. bankroto administratorės MB „Vilniaus nemokumo administratoriai“ prašymą dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano patvirtinimo.

Patvirtinti teismui pateiktą bankrutuojančios L. K. patikslintą kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą, svarstytą 2021 m. liepos 26 d. kreditorių susirinkime.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.