Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Leonarda Gurevičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. B. apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutarimo, kuriuo A. B. pripažintas kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d., 124¹ str. 7 d., ir nubaustas 2500 Lt (724 eurų) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. nubaustas už tai, kad jis 2014-11-03 apie 13.51 val. Lauko gatvėje, Švenčionėlių m., Švenčionių r. vairavo automobilį VW Passat, v.n. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (2,43 prom. girtumo laipsnis), nepateikė vairuotojo pažymėjimo, tuo pažeidė KET 14, 16 p. reikalavimus. Tokiais savo veiksmais A. B. padarė teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 126 str. 4 d., 124¹ str. 7 d.

2015-01-09 Vilniaus apygardos teisme gautas A. B. apeliacinis skundas, kuriuo prašo, pakeisti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014-12-18 nutarimą ir paskirti jam švelnesnę nuobaudą. Teigia, kad paskirta jam 2500 Lt (724 eurų dydžio bauda) yra aiškiai per griežta, jis yra tik 55% darbingas, serga onkologine liga, dažnai tenka važinėti į Santariškių kliniką tikrintis sveikatą, išlaiko du mažamečius vaikus, mažos šeimos pajamos, kadangi dėl ligos negali dirbti, yra registruotas darbo biržoje, negauna jokių socialinių išmokų ir kompensocijų už būsto šildymą, su sutuoktine turi kreditorinių įsipareigojimų.

2015-01-19 Vilniaus apygardos teise gautas Kelių policijos tarnybos viršininko atsiliepimas į A.B. apeliacinį skundą, kuriuo prašoma A. B. apeliacinio skundo netenkinti ir Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014-12-18 nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo A. B. apeliacinis skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 9 str. nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.

A. B. padaryta veika kvalifikuota tinkamai.

Pagal pažeidimo metu galiojusią Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. redakciją – transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo –

užtraukia baudą vairuotojams nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių iki aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.

Pagal pažeidimo metu galiojusią Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 7 d. redakciją – kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus numatytuosius šiame kodekse, užtraukia vairuotojams įspėjimą arba baudą nuo penkių iki vienuolikos eurų.

Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, kad pagal formuojamą teismų praktiką, sprendžiant dėl vairavimo fakto nustatymo, yra remiamasi lingvistine žodžio „vairuoti“ prasme. Vairavimo, esant vairuotojui neblaiviam, veika nesiejama su nuvažiuotu atstumu, o šios normos taikymui pakanka konstatuoti, kad transporto priemonė judėjo valdoma administracinėn atsakomybėn patraukto asmens (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N1-413/2007, Nr. N62-3636/2011 ir kt.).

Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad apylinkės teismo paskirta jam 2500 Lt (724 eurų dydžio bauda) yra aiškiai per griežta, ir prašymo sumažinti paskirtą jam baudą, pažymėtina, kad ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracines teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdami bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavę, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N1‑1396/2007, Nr. N17‑103/2007, Nr. N-146-436/2009, N-62-409/2009 ir kt.).

Ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, konstatuotina, jog šiuo konkrečiu atveju nėra išimtinių aplinkybių, dėl kurių Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. sankcijoje numatyta administracinė nuobauda pažeidėjo A. B. atžvilgiu turėtų būti laikoma neteisinga ir neprotinga.

Pažymėtina, kad Administracinėn atsakomybėn patrauktojo asmens pažeidimas yra vienas šiurkščiausių administracinės teisės pažeidimų, keliančių didelį pavojų žmogaus sveikatai ir gyvybei, už kurį numatyta griežta administracinė nuobauda. A. B. nustatytas 2,43 prom. (vidutinis) girtumas (b.l. 4). Apylinkės teismo posėdyje kaltės dėl jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų A. B. nepripažino, neigė, kad vairavo automobilį VW Passat, būdamas neblaivus, todėl apelianto argumentus, kad jis (A. B.) gailisi padaręs jam inkriminuotus teisės pažeidimus, aukštesnės instancijos teismas laiko nenuoširdžiais ir vertina juos kaip siekį sušvelninti savo teisinę padėtį.

Dėl kitų apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių pažymėtina, jog šios aplinkybės neatsirado staiga ir savaime, jos pažeidėjui buvo žinomos, tačiau nesulaikė jo nuo administracinių teisės pažeidimų padarymo, be to į apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes apylinkės teismas atsižvelgė, charakterizuodamas pažeidėjo asmenybę bei parinkdamas jam administracinės nuobaudos dydį.

Tuo pačiu pažymėtina, skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėjus, bet ir auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N261-3042/2011).

Paskirta A. B. administracinė nuobauda atitinka ATPK 20 str. numatytus siekiamus nuobaudos skyrimo tikslus, yra aiškia ne per griežta, švelninti ją nėra jokio teisinio pagrindo.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014-12-18 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti šį nutarimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.

nutarė:

Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. B. apeliacinio skundo netenkinti.