- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-13
- Bylos Nr.
- 2YT-6726-1093/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-30-3-00668-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Monika Benetė
- Pareiškėjas
- J. P.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyrius
- Kategorijos
spręsdama pareiškėjo J. P. prašymo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyrius, priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. P. kreipėsi į teismą su prašymu, kuriuo teismo prašė: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini) jo nuosavybės teisėmis valdomame 9,63 ha žemės sklype ant kalniuko XX amžiaus pirmojoje pusėje stovėjo apgriuvę klojimas ir tvartas, kurie sunyko po Antrojo pasaulinio karo; 2) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyriaus vedėją Eugenijų Skardžių, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 1131 patvirtinto Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašo 12 paragrafo 5 pastraipos nuostatomis, suderinti sklypo pertvarkymo projektą.
Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai 2019 m. lapkričio 21 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą prašymo trūkumams pašalinti.
Šalindamas teismo nustatytus prašymo trūkumus, pareiškėjas patikslino, kad prašo nustatyti pirminiame prašyme nurodytą juridinę reikšmę turintį faktą, kad klojimas ir tvartas stovėjo ne ant kalniuko, o apytikslės jų koordinatės buvo: tvarto – (duomenys neskelbtini), klojimo – (duomenys neskelbtini); jis taip pat atsisakė antrojo reikalavimo, pateikė papildomus prašymo priedus, atitinkamai pakoregavo teikiamų prašymo priedų sąrašą.
Motyvuojamoji dalis
Prašymą atsisakytina priimti.
Pareiškėjas pašalino ne visus teismo nustatytus trūkumus. Iš teismui pateikto prašymo matyti, kad jis pirmąjį savo reikalavimą tikslina, nurodydamas konkrečią klojimo ir tvarto buvimo vietą, apibrėždamas ją koordinatėmis, paaiškina, kokio sklypo atžvilgiu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kokiu tikslu, tačiau galutinio savo reikalavimo teismui nesuformuluoja. Pareiškėjas taip pat nepateikė teismui kartu su prašymu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tinkamos formos priedų. Visi pateikti priedai nėra originalai ir patvirtinti paties pareiškėjo. Teismas 2019 m. lapkričio 21 d. nutartyje dėl trūkumų šalinimo aiškiai nurodė, kas turi tvirtinti teismui teikiamų neoriginalių dokumentų kopijas, todėl pakartotinai įstatymo normos, kurių pareiškėjo pateikti priedai neatitinka, nebekartojamos.
Be to, išanalizavus pareiškėjo prašymo turinį ir kartu su juo pateiktus dokumentus, akivaizdu, kad pareiškėjui juridinio fakto nustatymas reikalingas, siekiant suderinti sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą. Kaip teigia pareiškėjas, Nacionalinės žemės tarnybos Molėtų skyrius yra tris kartus atsisakęs suderinti tokį projektą. Kaip matyti iš kartu su prašymu pateiktų Nacionalinės žemės tarnybos Molėtų skyriaus 2018 m. sausio 10 d. ir 2018 m. rugpjūčio 29 d. raštų, atsisakant derinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, buvo prašoma aiškinamajame rašte pagrįsti formuojamo žemės sklypo dydį, aprašant buvusios sodybos pastatų išdėstymą ir ribas, o iš 2018 m. spalio 22 d. rašto matyti, kad pareiškėjui, be kita ko, buvo nurodyta, jog projekto rengėja, rengdama projektą, formuojant atskirus žemės sklypus, turi atsižvelgti į to meto esamą kartografinę medžiagą; paklotas elektros kabelis nėra priežastis didinti namų valdos žemės sklypą; projekto rengėja projekte turi numatyti miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, jeigu tai bus reikalinga suformavus namų valdą. Taigi iš šių raštų darytina išvada, kad sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas nėra derinamas dėl jo trūkumų. Pareiškėjas nepateikė teismui jokių duomenų, kad skundė Nacionalinės žemės tarnybos Molėtų skyriaus 2018 m. sausio 10 d. ir 2018 m. rugpjūčio 29 d. sprendimus atsisakyti derinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą dėl projekto trūkumų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių 69 punkte nustatyta tvarka. Nors pareiškėjas teigia, kad jis pateikė Nacionalinės žemės tarnybos Molėtų skyriui 1939 ir 1902 metų rusiškų karinių žemėlapių kopijas, tačiau iš Nacionalinės žemės tarnybos 2019 m. gegužės 16 d. rašto matyti, kad pagal ŽPDRIS esančią informaciją nustatyta, kad kartu su prašymu leisti organizuoti projekto rengimą pareiškėjas pateikė žemės sklypo planą, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą ir Molėtų rajono apylinkės teismo 2005 m. kovo 29 d. sprendimą, o kartografinė medžiagą, įrodanti sodybos pastatų išdėstymą bei ribas, nepateikta.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444, 445 straipsnių nuostatas juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. nuo jų priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Šios įstatymo nuostatos yra imperatyviosios, todėl kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs taisyklę, kad įrodinėjimo dalykas civilinėse bylose yra materialinio teisinio pobūdžio juridiniai faktai, kurių pagrindu dalyvaujantiems asmenims atsiranda teisės ir pareigos, bei įrodomieji faktai, kurių pagrindu teismas sprendžia apie reikšmingų bylos aplinkybių egzistavimą. Kai faktai yra įrodomieji, bet ne juridiškai reikšmingi, jie nenustatinėjami CPK 444 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2009; 2010-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010; 2015-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/2015; kt.)).
Pareiškėjo prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nėra juridinis faktas, kurio pagrindu jam atsiras, pasikeis ar pasibaigs asmeninės ar turtinės teisės, nes juridinis faktas, kurio pagrindu pareiškėjui atsirado tokios teisės ir pareigos – teisė atstatyti klojimą ir tvartą, jau yra nustatytas Molėtų rajono apylinkės teismo 2005 m. kovo 29 d. sprendimu. Prašomu nustatyti juridinę reikšmę turinčiu faktu pareiškėjas siekia pašalinti procedūrines kliūtis - projekto trūkumus, dėl kurių jis nėra tvirtinamas. Tačiau pareiškėjas neskundė atsisakymų derinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą nustatyta tvarka, nesiekė trūkumų pašalinti (kaip matyti iš Nacionalinės žemės tarnybos 2019 m. gegužės 16 d. rašto), todėl teismas neturi jokio pagrindo išvadai, kad šie procedūriniai trūkumai negali būti pašalinti.
Minėtų aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, į pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes ir jo pareikšto reikalavimo turinį, į tai, kad nebuvo pašalinti visi prašymo trūkumai, nustatyti 2019 m. lapkričio 21 d. nutartimi, teismas atsisako priimti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kaip nenagrinėtiną teisme ypatingosios teisenos tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto).
Pareiškėjui išaiškintina, kad teismo atsisakymas priimti pareiškimą nekliudo skųsti Nacionalinės žemės tarnybos Molėtų skyriaus atsisakymą derinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą ar kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka (CPK 137 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 290 straipsniu, 291 straipsniu,
nutaria:
Atsisakyti priimti pareiškėjo J. P. prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo kaip nenagrinėtiną teisme ypatingosios teisenos tvarka.
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.